Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. O. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. O. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš T. O. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. O., Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, jis nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas pridengti savo realiai organizuojamą ir vykdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkinę - komercinę veiklą, vengdamas oficialiai būti įmonės akcininku ir vadovu, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą per kitus asmenis, o būtent laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. organizavo vadovavimą šiai bendrovei, tai yra nurodė A. Ž., nesuvokusiam T. O. nusikalstamų veiksmų, tapti šios bendrovės direktoriumi, po ko, tokiu būdu pasitelkdamas oficialiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigas einančius asmenis, pats neturėdamas jokio teisinio įgaliojimo, per minėtus asmenis jų vardu tyčia melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. iš anksto žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio neperduos, t. y. žodžiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G. V. sutarę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirks iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį VW T-Roc, ir jį perparduos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už iš anksto sutartą 17 500 Eur, tuo tikslu 2019 m. kovo 15 d. išrašęs išankstinę sąskaitą faktūrą Serija ABL Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A. Ž. vardu, ją iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pagal kurią tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 17 500 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių“ banke, tačiau jis savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo automobilio VW T-Roc, ir gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų atgal negrąžino, o žinodamas, jog nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas, neturėdamas tam teisėto pagrindo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių“ banke, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 17 d. iki 2019 m. kovo 31 d., per 28 kartus, įvairiuose (duomenys neskelbtini) bankomatuose išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 16 465 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai neteisėtai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 500 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. O. gynėjo advokato D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio teismo užduotis yra patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

5. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad skundo autorius nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. O. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d., dėl minėtos įstatymo redakcijos taikymo apeliaciniame skunde klausimų nėra keliama, apeliacinis teismas su jos taikymu sutinka, todėl toliau šiuo klausimu nebus pasisakoma, o sprendžiama tik dėl T. O. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje). Skundo autorius nurodo, kad T. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gaudamas pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesukčiavo, tai buvo nepavykęs verslo sandoris dėl automobilio pirkimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžins. Be to, skundo autorius nurodo, jog T. O. dėl savo sveikatos būklė gali negalėti atlikti laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir jų visumoje pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra nepagrįsti ir atmetami, taip pat atmetami ir skundo motyvai dėl nuteistojo sveikatos būklės. Aukštesniojo teismo vertinimu T. O. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. T. O. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje surinktų ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertintų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl T. O. kaltės

7. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė gali reikštis savininko suklaidinimu pranešant neteisingus duomenis arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto aplinkybes. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-495/2024).

8. Byloje nustatyta, kad kaip nurodė G. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis dėl automobilio Volkswagen T-Roc pirkimo bendravo su nuteistuoju T. O., kuris atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio Volkswagen T-Roc pirkimo (1 t., b. l. 1–11). Pagal šalių susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nupirkti automobilį Volkswagen T-Roc ir parduoti jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17 500 Eur. Šių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis, taip pat jis neginčija ir aplinkybės, jog 2019 m. kovo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com gavo išankstinio apmokėjimo sąskaitą faktūrą Serija ABL Nr. (duomenys neskelbtini) 17 500 Eur sumai, kurią tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo ir pervedė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių“ banke (1 t., b. l. 1–11, 174–177). Nuteistasis taip pat neneigia ir aplinkybių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Volkswagen T-Roc iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo ir minėtos sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negražino (4 t., b. l. 143-144). Nuteistasis skunde nurodė, jog G. V. informavo, kad automobilio parduoti negali, nes negali parduoti automobilių su nuline rida, jie turi būti panaudoti, o gali jį jam išnuomoti 6 mėnesiams, o po to jis jį galės persirašyti, tačiau G. V. šitas variantas netiko, jis pareikalavo atiduoti pinigus, tačiau pinigų negražino, nes juos jau buvo panaudojęs įmonės reikmėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šie skundo argumentai vertintini, kaip neatitinkantys tikrovės ir kaip pasirinkta gynybos versiją.

9. Pažymėtina, jog byloje buvo visiškai paneigti nutiestojo teiginiai, jog tarpo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir jis siekė įsigyti automobilį Volkswagen T-Roc iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad su šios bendrovės atstovu darbuotoju P. B. (duomenys neskelbtini) jos atstovybėje suderino minėto užsakyto automobilio užsakymo detales. Šių savo teiginių nuteistasis niekuo nepagrindė, o byloje buvo nustatytos priešingos aplinkybės. 2020 m. spalio 1 d. elektroniniame laiške užfiksuota, kad pasižiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinę sistemą, nėra jokio įgyvendinto pardavimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, susijusio su modeliu (Volkswagen T-Roc) ir suma (17 500 Eur). Klientas nebuvo pateikęs jiems užklausimo dėl minėto modelio ir tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ joks sandoris nebuvo įvykęs (1 t., b. l. 180). 2020 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, neužsakė ir nesudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutarties dėl automobilio Volkswagen T-Roc (1 t., b. l. 178-179). Liudytojas P. B. pirmos instancijos teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, jog su T. O. jokios derybos dėl automobilio Volkswagen T-Roc už 17 500 Eur įsigijimo nevyko (1 t., b. l. 118-119, 4 t., b. l. 31). Iš to akivaizdu, jog T. O. dar prieš vesdamas derybas su G. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jau žinojo, jog minėto automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperduos, taip pat tą žinojo ir prieš išrašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo sąskaitą faktūrą Serija ABL Nr. (duomenys neskelbtini) Eur sumai, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną ir apmokėjo. Iš to akivaizdu, jog T. O., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tyčia panaudojo apgaulę įtikindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. V., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigys automobilį Volkswagen T-Roc ir jį paskui perparduos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to neketino padaryti ir gautus pinigus – 17 500 Eur, kaip pats nuteistasis nurodė, išgrynino bankomatuose. Nors skunde nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 500 eurų buvo panaudoti išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti, t. y. jam, T. O., iš tų pinigų neteko ir neturėjo tekti nei cento ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės neginčijo ir neginčija minėtosios skolos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir ją atlygins, tačiau pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį užtenka, jog turtas (17 500 Eur) savo (T. O.) arba kito asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) labui būtų įgytas apgaulės būdu. Kaip jau ankščiau minėta nustatyta, jog T. O. iš anksto neturėjo jokio sumanymo (kuris, kaip teigiama skunde, galėjo neįvykti dėl nepavykusių civilinių santykių) įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir jį vėliau perparduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tyčia siekė apgaulės būdu iš šios įmonės gauti turtą, t. y. 17 500 Eur sumą už apsimestinai ketinamą pirkti ir perparduoti automobilį. Ši suma buvo pervesta, tačiau automobilis nebuvo nupirktas (jo nupirkti net nebuvo bandoma) ir pinigai nebuvo gražinti. Šiuo atveju tai negali būti laikoma civiliniais teisiniais santykiais, nes bylos medžiaga nustatyta, jog T. O. neatliko jokių veiksmų, kuriais pagrįstų, jog iš tiesų siekė įsigyti automobilį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to jam nepavyko padaryti, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

10. Nors nuteistojo skunde teigiama, jog jis turėjo teisę veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju nėra svarbi sprendžiant dėl T. O. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis faktiškai veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri pagal A. Ž. parodymus, (4 t., b. l. 87-89) buvo jo faktiškai įkurta ir valdoma. Dėl neteisėtų T. O. veiksmų (apgaulės panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo svetimą turtą – pinigus, kuriuos vėliau T. O. išgrynino, o ar jis galėjo ar negalėjo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šiuo atveju nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties dalis.

11. Kaip jau minėta, nors T. O. skunde nurodo, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini) gautos sumos nepasisavino, tačiau visiškai sutiktina ir su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog Bendrovės direktoriaus A. Ž., buhalterės A. S. parodymai (4 t., b. l. 61-62, 87-89), jog jie apie ketinamą vykdyti automobilio įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vėlesnį jo perpardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežinojo, bei kasos išrašai už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 174-177) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje nėra jokių įrašų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 15 d. bankiniu pavedimu pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 500 Eur ir apie tai būtų kalbėta ar derinta su kitais bendrovės darbuotojais (direktoriumi ir buhaltere). Taip pat nėra jokių kitokių dokumentų, išskyrus banko sąskaitos išrašą, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestais pinigais ir jų panaudojimu. Be to, kaip vėlgi teisingai nurodė pirmos instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini)@gmail.com, o T. O. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjo el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių“ banke, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 17 d. iki 2019 m. kovo 31 d. T. O. per 28 kartus, įvairiuose (duomenys neskelbtini) bankomatuose išgrynino priklausančius 16 465 Eur (1 t., b. l. 172-173), t. y., beveik tokią pačią sumą, kaip 2019 m. kovo 15 d. ir gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis T. O. piktnaudžiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimu ir apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, kuriuos iš anksto žinojo, kad panaudos savo reikmėms ir jų negrąžins. Tokiu būdu T. O. veika tinkamai buvo kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir šioje dalyje nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl T. O. bausmės

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

13. BK 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyta, jo už šios veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo T. O. ir dar kartą jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai (3 t., b. l. 63-89). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam, kuris nuosprendžio priėmimo metu buvo 18 kartų teistas, atlikęs ne vieną laisvės atėmimo bausmę, tačiau išvadų toliau nedarantis, buvo paskirta ir taip savo dydžiu bausmė lygi sankcijos vidurkiui – 2 metai laisvės atėmimo, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.

Dėl T. O. atleidimo nuo bausmės

14. Nuteistasis T. O. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė tirti T. O. sveikatos būklę – skirti teismo medicininę ekspertizę, nes nuteistajam, be kitų ligų, yra diagnozuota kepenų cirozė, kuri yra įtraukta į Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, sunkių nepagydomų ligų sąrašą.

15. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, taip pat gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką (BK 76 straipsnio 2 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus.

16. Teismas turi diskreciją (gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-1073/2021, Nr. 2K-40-788/2023, Nr. 2K-221-976/2023). Be kita ko, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158/2005, Nr. 2K-438/2008, Nr. 2K-497/2012, Nr. 2K-524/2013, Nr. 2K-123-697/2015, Nr. 2K-7-70-895/2018, Nr. 2K-175-942/2021, Nr. 2K-221-976/2023, Nr. 2K-249-387/2023).

17. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad diagnozė K74.6 (kita ir nepatikslinta kepenų cirozė) T. O. buvo nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2022 m. rugsėjo mėnesį (5 t., b. l. 95). Teisiamojo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, dėl nuteistojo sveikatos būklės apklaustas ekspertas D. T. nurodė, kad T. O. liga nėra įrašyta į sąrašą ligų, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Jo sveikatos būklė nėra pasiekusi tokį sunkumo laipsnį, apie kurį nurodoma sąraše (5 t., b. l. 173-177).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius duomenis bei teismo posėdžio metu proceso dalyvių išsakytą nuomonę, nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo ir T. O. skirti teismo medicininę ekspertizę. Šią išvadą teisėjų kolegija padarė atsižvelgusi į teismo medicinos eksperto paaiškinimus, kurie nekėlė jokių abejonių. Be to, pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo būklė nėra kritinė (5 t., b. l. 110-111). Pažymėtina, jog ir pagal kasacinio teismo praktiką nėra privaloma skirti ekspertizės asmens sveikatos būklei nustatyti, o užtenka apklausti pasikviestą ekspertą, kuriam yra pateikiama susipažinti su tiriamojo medicininiais dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-387/2023).

19. Įvertinus byloje esančius duomenis apie T. O. sveikatą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistojo sveikatos būklė būtų tokio sudėtingumo, kad sudarytų sąlygas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. Pažymėtina, kad, atsiradus pagrindui (atitinkamai pablogėjus sveikatos būklei), atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje (BPK 359 straipsnis).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nuteistojo T. O. gynėjo advokato D. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. O. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.