- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-529-480/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15728-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. U.
- Atsakovas
- G. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3002-429/2023 pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui G. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo G. U. sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti kompenaciją iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį; 3) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovo 1 650 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi (kitur nei adresu: (duomenys neskelbtini)) nuo ieškovės ir uždrausti atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), be ieškovės sutikimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
3. Prašyme nurodė, kad atsakovas terorizuoja ieškovę, ją persekioja, net tris kartus sumontavo ieškovės automobilyje sekimo įrangą, smurtauja prieš ieškovę psichologiškai, yra buvę ir fizinio smurto atvejų, taip pat atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, juo piktnaudžiauja, vedasi į namus meilužę, ko pasekoje, ieškovė negali saugiai gyventi jai priklausančiame ieškovės mamos ieškovei dovanotame gyvenamajame name. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla didesnė konfliktinių situacijų tikimybė, atsakovui gyvenant ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, kyla grėsmė ieškovės sveikatai ir net jos gyvybei, kyla grėsmė, kad padidės jau atsiradusi turtinė ir neturtinė žala ieškovei, nekalbant jau apie tai, kad atsakovas pažeidžia moralės normas, vesdamasis į namus kitą moterį, pažeidžia ieškovės teisę į privatumą, ją persekiodamas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeidžiama ieškovės teisė į būstą, teisė gyventi saugioje aplinkoje savo namuose, be to, padidėja ne tik fizinės, bet ir moralinės žalos padidėjimo tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutinka nutraukti santuokos bendru sutarimu, nors ieškovė daugybę kartų bandė su juo dėl to tartis, o skyrybų procesas gali užtrukti, tai netaikius laikinosios apsaugos priemonės, gali stipriai nukentėti ieškovės interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie savo vardu ar sutuoktinių vardu registruotą turtą, jo vertę prašymo padavimo momentui.
6. Teismas sprendė, kad rašytiniai įrodymai, kuriais atsisakyta 2012 m. lapkričio 27 d. pradėti ikiteisminį tyrimą, neįrodo objektyvios padėties prašymo nagrinėjimo momentu.
7. Teismas konstatavo, kad iš pridėtų rašytinių įrodymų negali spręsti apie grėsmę, nes abu sutuoktinai buvo mediacijoje.
8. Teismas nurodė, jog teismas įvertinęs, kad atsakovo toks elgesys nėra toleruotinas, todėl spręsti šioje proceso stadijoje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo gyvenimą skyrium, gali tik išklausęs abi šalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė R. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti G. U. gyventi skyriumi (kitur nei adresu: (duomenys neskelbtini)) nuo R. U. ir uždrausti G. U. lankytis R. U. gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), be R. U. sutikimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančių ir kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą: kad ieškovė yra atsakovo sekama, prieš ją atsakovas nuolat psichologiškai smurtauja, yra pasitaikę ir fizinio smurto atvejų, atsakovas ieškovei grasina susidorojimu, ieškovė yra kitaip psichologiškai žalojama ir gniuždoma atsakovo, kuris į ieškovės namus vedasi meilužę ir su ja miega ieškovės lovoje, ieškovė negali ramiai gyventi savo namuose yra priversta nuomotis kitą būstą, patiria dėl to turtinę ir neturtinę žalą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad neva ieškovė „nepateikė jokių įrodymų apie savo vardu ar sutuoktinių vardu registruotą turtą, jo vertę prašymo padavimo momentui“. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pateikė įrodymus apie kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotą turtą, jo vertę. Prašančio laikinųjų apsaugos priemonių asmens padėtis negali būti apsunkinama tokiu būdu, kad iš jo būtų reikalaujama vėl pateikinėti įrodymus (nors jie buvo pateikti kartu su ieškiniu) apie savo vardu ar sutuoktinių vardu registruotą turtą, jo vertę prašymo padavimo momentui, jeigu turto sudėtis nėra pasikeitusi, kadangi tai lemtų nepagrįstas papildomas prašančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo asmens išlaidas.
9.3. Teismo išvada, jog abu sutuoktiniai dalyvavo mediacijoje, nepagrįsta, kadangi kartu su ieškiniu pateikta 2022 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus mediacijos pažyma patvirtina, kad „teikiant šią pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog G. U. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija“. Tokie byloje esantys įrodymai negalėjo leisti pirmosios instancijos teismui padaryti išvados, kad abu sutuoktiniai neva buvo mediacijoje, nes to niekada nebuvo ir tai patvirtina rašytinis įrodymas.
9.4. Teismo argumentas, kad „Nors ieškovė nurodė, kad esant konfliktiniams santykiams gyvena su atsakovu, teismas įvertinęs, kad atsakovo toks elgesys nėra toleruotinas, todėl spręsti šioje proceso stadijoje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo gyvenimą skyrium, gali tik išklausęs abi šalis“ apskritai yra nesuprantamas ir nelogiškas. Jeigu teismas matė poreikį sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išklausyti abi šalis, tai jis turėjo nustatyti terminą atsakovui pareikšti atsiliepimą į pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo labiau, kad padarė išvadą, jog toks atsakovo elgesys nėra toleruotinas.
9.5. Dėl nesuprantamų priežasčių teismas neteisingai nurodo, jog neva „ieškovė nurodė, kad esant konfliktiniams santykiams gyvena su atsakovu“, nors prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 3 psl. 3 pastraipoje ieškovė nurodė, jog „Galiausiai po smurto, neištikimybės ir atsakovo naudojamo psichologinio teroro prieš ieškovę, ieškovė buvo priversta išeiti iš savo namų, (duomenys neskelbtini), kuriuos jai dovanojo mama, ir kuriam laikui prisiglausti pas dukrą, vėliau išsinuomojo butą, už kurio nuomą jau yra patyrusi 1 625 Eur išlaidų“. Teismas ne tik ignoravo ieškovės dėstomą poziciją ir pervertė ją priešingai, tačiau neįvertino ir rašytinio įrodymo – ieškovės banko sąskaitos išrašo, kuris patvirtina, kad už buto nuomą nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 20 d. ieškovė yra patyrusi 1 625 Eur išlaidų. Tai taip pat įrodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kad ieškovė galėtų grįžti gyventi į savo namus ir nedidėtų ieškovės patiriama turtinė žala.
9.6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai nurodo, kad „Ieškovės, atsakovo poelgių visumą, pateiktus įrodymus, teismas išanalizuos parengiamojo posėdžio metu, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus, po kurių dažnai abi šalys nori geranoriškai išspręsti kilusius klausimus arba susitaiko. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte.“ Tokiu būdu paneigiama laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, kadangi iš teismo argumentacijos galima numanyti, kad teismas spręs laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ne skubiai, kaip tą numato įstatymas, o tik įvertinęs ieškovės, atsakovo poelgių visumą, pateiktus įrodymus, teismas išanalizuos parengiamojo posėdžio metu, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus. Tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teismas nepagrįstai šioje stadijoje kalba apie galimą šalių susitaikymą, kadangi ieškinyje ieškovė prašė neskirti termino susitaikyti, kadangi tolesnis bendras šalių gyvenimas yra neįmanomas po tokių atsakovo poelgių ir ieškovės atžvilgiu daromų nusikalstamų veikų.
10. Atsakovas G. U. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikant laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, 7 punktas – uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017).
15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinus būtų pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir kurie pagrįstų, jog kyla grėsmė ieškovei.
16. Ieškovė R. U. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino arba visiškai nevertino byloje esančius ir kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais kitais statiniais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 2019 m. liepos 3 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso ieškovei (2022 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, pateiktas su 2022 m. lapkričio 28 d. Nr. CBP-21580). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti banko išrašai (2023 m. sausio 23 d. Nr. DOK-9518, priedai 13–14) patvirtina, jog nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 20 d. apeliantė mokėjo buto nuomą bei komunalinius mokesčius. Kiti su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė negali ramiai gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, dėl ko buvo priversta iš namo išsikelti ir nuomotis butą, todėl esant tokiems įtemptiems šalių santykiams ieškovės emocinei būsenai bei saugumui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog yra pažeidžiamos ieškovės teisės jai laisvai naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl kyla būtinybė apsaugosi ieškovę nuo sutuoktinio (atsakovo) netinkamo elgesio.
18. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo šioje nutartyje išdėstytus motyvus, siekiant apsaugoti ieškovės interesus, tikslinga iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir uždrausti atsakovui lankytis ieškovės gyvenamajame name be jos sutikimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktai, CPK 185 straipsnis).
19. Pažymėtina, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų vykstant teisminiam procesui skyrybų byloje bei siekiant apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vieno iš sutuoktinių interesus, t. y. siekiant sumažinti tokių konfliktų tarp ieškovės ir atsakovo tikimybę ateityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui santuokos nutraukimo byloje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pasibaigia.
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytos argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. įpareigoti G. U. gyventi skyriumi (kitur nei adresu: (duomenys neskelbtini)) nuo R. U. ir uždrausti G. U. lankytis R. U. gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), be R. U. sutikimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
22. Tenkinus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė. Kauno apygardos teisme 2023 m. kovo 20 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą ieškovė patyrė 600 Eur, o už atskirojo skundo parengimą – 405 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikti įrodymai – 2023 m. sausio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. KP-7-2023-01, 2023 m. sausio 23 d. bankinio pervedimo kopija, 2023 m. sausio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. KP-7-02 ir 2023 m. sausio 26 d. bankinio pervedimo kopija patvirtina, kad buvo patirtos ieškovės nurodyto dydžio išlaidos. Šios sumos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – įpareigoti G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi skyriumi (kitur nei adresu: (duomenys neskelbtini)) nuo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždrausti G. U. lankytis R. U. gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), be R. U. sutikimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3002-429/2023 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-15728-2022-9) byloje.
Priteisti ieškovei R. U., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. U., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 005 Eur (vieno tūkstančio penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.