Šiaulių apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-269-187/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“, trečiajam asmeniui E. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Techsis“ 1226,15 Eur materialinę žalą. Nurodė, kad 2013-09-24 sprendimu tenkintas trečiojo asmens E. D. prašymas ir jam, kaip atitinkančiam Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 str. nurodytas išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygas, paskirta išankstinė senatvės pensija laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2014-08-26, mokant kas mėnesį 1025,87 Lt. 2014-05-27 sprendimu nuo 2014-05-01 nutrauktas išankstinės senatvės pensijos mokėjimas, kadangi pagal patikslintus duomenis trečiasis asmuo dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų iki 2014-01-06, laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2014-01-06 susidarė 4233,65 Lt išankstinės senatvės pensijos permoka. Permoka susidarė ne dėl trečiojo asmens, o dėl atsakovo kaltės, nes teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovas trečiąjį asmenį atleido iš darbo neteisėtai. Ieškovas 2014-10-03 ir 2014-10-14 raštais informavo atsakovą apie prievolės atlyginimą gera valia, tačiau pastarasis žalos neatlygino.Atsakovas UAB „Techsis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo veiksmuose nėra kaltės, priežastinio ryšio tarp pasekmių ir neteisėto atleidimo. Trečiasis asmuo nevykdė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 str. numatytos pareigos pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui. Ieškovo darbuotojai turėjo realią galimybę žinoti apie teisminį ginčą ir ginčo pasekmes, nes teismo posėdžių data ir laikas yra vieši. Atsakovui neteisėtai atleidus trečiąjį asmenį iš darbo atsiradusių pasekmių pašalinimą reglamentuoja darbo teisės aktai, permokėtos socialinės pensijos pasekmių pašalinimą — socialinio draudimo teisės aktai. Trečiasis asmuo E. D. privalėjo pranešti ieškovui apie tai, kad jam išmokėtos išmokos, kadangi išmokos buvo sumokėtos pagal teismo įsakymą, nes jis gavo turtinę naudą. Trečiasis asmuo E. D. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad teisminis bylos nagrinėjimas nėra pagrindas nutraukti/sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą. Neteisėtas jo atleidimas iš darbo panaikino išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygas, permoka susidarė ne dėl jo kaltės. Apie jo naudai priteistas draudžiamąsias pajamas ieškovą informavo 2014-01-24. Atsakovas žinojęs apie jam paskirtą išankstinę senatvės pensiją, nes jis apie tai buvęs nurodęs ir apeliaciniame skunde civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendė, jog atsakovas kaltas dėl ieškovui kilusios žalos, kadangi atsakovas pateikė pranešimą apie E. D. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tuo pagrindu trečiajam asmeniui buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Telšių rajono apylinkės teismui bei Šiaulių apygardos teismui E. D. atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu bei priteisus vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, atsakovo prašymu iš registro buvo pašalinti duomenys apie trečiojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigą bei įrašyti nauji duomenys. Atsakovo kaltė šioje situacijoje pasireiškė tuo, jog atsakovas neteisėtai atleido E. D. iš darbo, dėl to jam buvo suteiktas bedarbio statusas ir paskirta išmoka. Jei atsakovas būtų veikęs pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtų nereikėję įrašyti, o vėliau tikslinti duomenų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, todėl žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebūtų kilusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovas UAB „Techsis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas privalėjo vadovautis Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymu, kurio 4 str. 1 d. nurodyta, kad išankstinė senatvės pensija skiriama ir mokama nuo tos dienos, kurią turintis teisę gauti šią pensiją asmuo kreipiasi dėl jos paskyrimo. Byloje nustatyta, kad būtinus veiksmus išankstinei pensijai gauti atliko ne atsakovas, o trečiasis asmuo E. D.. Būtent jis įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į atsakingą instituciją, užpildė reikiamus dokumentus, t. y. atliko valinius, aktyvius veiksmus, siekdamas gauti sau finansinės naudos iš ieškovo. Atlikus minėtus veiksmus, socialinės apsaugos teisiniai santykiai susiklostė ne tarp atsakovo ir ieškovo, o tarp ieškovo ir trečiojo asmens E. D.. Atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos, skiriant išankstinę pensiją trečiajam asmeniui. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 str. nustato sąlygas, kurias turi atitikti asmuo, besikreipiantis dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo. Kadangi išankstines senatvės pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi minėtu įstatymu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 10 str.), todėl darytina išvada, kad aktyvių veiksmų turėjo imtis ir VSDFV teritorinis skyrius, siekdamas išsiaiškinti, ar trečiasis asmuo E. D. turi teisę gauti išankstinio mokėjimo pensiją.Aktyvius tyčinius veiksmus ir neteisėtą neveikimą, dėl ko ieškovas patyrė žalą, atliko trečiasis asmuo E. D., atsakovas tokių veiksmų neatliko ir dėl to nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui.Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu trečiojo asmens atleidimu iš darbo, tačiau atsakovo manymu toks tvirtinimas neturi jokio pagrindo. Byloje yra nustatyta, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo darbo teisiniai santykiai. Ginčas dėl jų buvo sprendžiamas teisme, kuris pripažino trečiojo asmens atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisė neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas sumas. Tuo metu, kai vyko teisminiai procesai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, trečiasis asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų ir gavo 1226,15 Eur dydžio finansinę naudą iš ieškovo. Atsakovas, pralaimėjęs bylą trečiajam asmeniui, sumokėjo trečiajam asmeniui darbo užmokesčio sumą už laikotarpį nuo 2013-01-12 iki 2013-09-12 ir, pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovas taip pat privalo sumokėti ieškovui sumą, ieškovo sumokėtą trečiajam asmeniui kaip išankstinę pensiją, t. y. lėšas, kurias gavo trečiasis asmuo ne darbo santykių, o socialinio draudimo teisinių santykių pagrindu. Taigi, susiklostė situacija, kai trečiasis asmuo gavo pilną darbo užmokestį už visą bylinėjimosi laikotarpį ir tuo pačiu išankstinę senatvės pensiją tuo pagrindu, kad tuo metu nedirbo. Tokiu būdu trečiasis asmuo iš esmės nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį, aplinkybės šiame kontekste pasikeičia tik tiek, kad trečiasis asmuo bus praturtėjęs ne ieškovo, o atsakovo sąskaita. Teisės doktrinoje bei praktikoje yra visuotinai pripažintas ex injuria jus non oritur principas, kurio esmė yra ta, kad įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda. Kitaip tariant, atsakovui padengus žalą ieškovo naudai, tai nepakeis trečiojo asmens veiksmų teisėtumo aspektu, jis ir bus nepagrįstai praturtėjęs, tik dabar jau atsakovo sąskaita, o atsakovas bus tuo pačiu du kartus finansiškai nubaustas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, nurodomo norminiuose teisės aktuose.Būtina deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos. Kaip minėta aukščiau, jokie atsakovo veiksmai nenulėmė pasekmių - išankstinės pensijos mokėjimo trečiajam asmeniui. Būtent trečiojo asmens prašymu jam buvo sumokėta ieškovo prašoma priteisti suma. Todėl tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiais padariniais - atsakovo patirta žala. Nors pirmosios instancijos teismas tokiu priežastiniu ryšiu pripažino atsakovo įvykdytą neteisėtą trečiojo asmens atleidimą iš darbo. Apeliantas mano, kad tarp šių veiksmų (atleidimo iš darbo ir nepagrįstas senatvės išankstinės pensijos gavimo) yra per tolimas ryšys, kad būtų galima apskritai konstatuoti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos buvimą.Dar viena sąlyga deliktinei atsakomybei kilti yra turtinės žalos atsiradimas. Pažymi, kad atlyginami ne bet kokie nuostoliai (žala), o tik tie, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų ir neegzistuojant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių, nebuvo ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.Kaltė yra viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo10 str. nurodoma, jog išankstines senatvės pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, VSDĮ bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. VSDĮ 18 str. 1 d. nurodoma, kad atsakomybei pagal minimą įstatymą kilti reikalinga tyčia, t. y. kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama žalai atsirasti. Pats faktas, kad priimtas atsakovui nepalankus sprendimas byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo nereiškia, kad yra atsakovo kaltė (tyčia) dėl išankstinės pensijos permokos susidarymo už tą laikotarpį, kai trečiasis asmuo, jei nebūtų buvę neteisėto atleidimo iš darbo, faktiškai turėjo gauti darbinių pajamų. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Tiek nedarbo socialinės draudimo išmokos, tiek išankstinės senatvės pensijos skyrimo teisinis reguliavimas iš esmės nesiskiria. Tiek nedarbo socialinė draudimo išmoka, tiek išankstinė senatvės pensija skiriama esant įstatyme numatytoms sąlygoms (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnis). Neteisingai apskaičiavus ir išmokėjus tiek nedarbo socialinio draudimo išmoką, tiek išankstinę senatvės pensiją taikoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Ieškovo įsitikinimu, netinkamo teisės akto nurodymas motyvuojamoje sprendimo dalyje teisine prasme nedaro pirmosios instancijos sprendimo neteisėto ir nepagrįsto.Trečiajam asmeniui E. D. paskyrus išankstinę senatvės pensiją, lemiamą reikšmę turi civilinės bylos Nr. 2-360-941/2013 baigtis, pagal kurią 2014-01-06 Šiaulių apygardos teismui (civilinėje byloje Nr. 2A-78-440/2014) priėmus nutartį E. D. atleidimo data taikytina 2014-01-06. Be to, E. D. naudai už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2013-01-12 iki 2014-01-06 priteistas vidutinis darbo užmokestis. Teismo sprendimai sąlygojo tai, kad atgaline data nuo 2013-09-03 buvo užfiksuotos su darbo santykiais susijusios pajamos (draudžiamosios pajamos), kas sąlygojo išankstinės senatvės pensijos išmokėjimą, nesant įstatyme numatytoms sąlygoms. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2013-09-03 iki 2014-01-06, kai trečiajam asmeniui E. D. pagal 2013-09-12 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą už priverstines pravaikštas buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis ir asmuo per nurodytą laikotarpį gavo pajamų, t. y. susidarė 1226,15 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka.Pažymi, kad 2014-09-03 Telšių rajono apylinkės teismas priėmė įsakymą, kuriuo tenkino VSDFV Mažeikių skyriaus prašymą civilinėje byloje Nr. L2-1919-971/2014 ir priteisė iš skolininko UAB „Techsis“ 2 223,98 Lt (644,11 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoką, išmokėtą E. D. už laikotarpį nuo 2013-05-21 iki 2013-09-02. Priimtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir perduotas antstoliui vykdyti.Ieškovo įsitikinimu, atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina 2013-09-12 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas ir 2014-01-06 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuriose konstatuotos faktinės aplinkybės bei pateiktas jų teisinis vertinimas. Teismas minėtuose sprendimuose konstatavo tai, kad 2013-01-11 E. D. buvo atleistas neteisėtai. Nustatyta, kad darbo sutartis su E. D. laikoma nutraukta nuo 2014-01-06, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas minėtais sprendimais konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtą darbo santykių nutraukimą ir grąžino E. D. į pradinę padėtį, atstatė darbo santykius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad už priverstinės pravaikštos laikotarpį buvo išmokėtas trečiajam asmeniui priklausantis darbo užmokestis, sumokėtos privalomos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovo trečiajam asmeniui E. D. išmokėta išankstinė senatvės pensija už laikotarpį nuo 2013-09-03 iki 2014-01-06 yra ieškovo patirti nuostoliai, kuriuos ieškovas tiesiogiai patyrė dėl teismo sprendimais pripažintų atsakovo neteisėtų veiksmų, neteisėto E. D. atleidimo iš darbo, tokiu būdu, ieškovo nuostoliai laikomi atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatu.Tarp atsakovo UAB „Techsis“ neteisėtų veiksmų – neteisėto E. D. atleidimo iš darbo, ir išankstinės senatvės pensijos paskyrimo bei jos permokos susidarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent su darbo santykiais susijusios pajamos (draudžiamosios pajamos), atsiradusios dėl neteisėto atleidimo iš darbo, panaikino išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygas ir sudarė sąlygas žalai atsirasti.Atsakovas netinkamai aiškina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatas, nurodydamas, kad atsakomybei pagal minimą įstatymą kilti reikalinga tyčia. Minėtoje įstatymo nuostatoje nereglamentuojami tyčiniai neteisėti veiksmai, reglamentuojama žala padaryta neteisėtais (kaltais) veiksmais. Teisėje yra išskiriamos dvi kaltės formos - tyčia ir neatsargumas. Nurodyta teisės norma nereikalauja tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl žalą privalo atlyginti fiziniai arba juridiniai asmenys, kuri buvo padaryta neteisėtais kaltais veiksmais, t. y. tiek tyčia, tiek neatsargumu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo kaltė šioje situacijoje pasireiškė tuo, kad atsakovas neteisėtai atleido E. D. iš darbo. Jei atsakovas būtų veikęs pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtų nereikėję įrašyti, o vėliau tikslinti duomenų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, todėl žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebūtų kilusi.Tik asmeniui pradėjusiam gauti su darbo santykiais susijusias pajamas yra sustabdomas išankstinės senatvės pensijos mokėjimas ir ji nemokama. Tai, kad vyksta teisminis bylos nagrinėjimas /ar teisminiai ginčai nėra pagrindas neskirti, ar sustabdyti jau paskirtą išankstinės senatvės pensijos mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad ieškovas šioje situacijoje veikė pasyviai.Iš CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo išplaukia, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas, visų pirma, dalyvavusiems byloje asmenims, o nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria byloje dalyvavusiems asmenims teises ir pareigas. Tik 2014-01-06 įsiteisėjus Telšių rajono apylinkės teismo sprendimui iš dalies pakeistam Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuriais vadovaujantis UAB „Techsis“ pateikė prašymus patikslinti apdraustojo E. D. duomenis atgaline data nuo 2013-09-03 buvo užfiksuotos su darbo santykiais susijusios pajamos (draudžiamosios pajamos), kas sąlygojo išankstinės senatvės pensijos išmokėjimą, nesant įstatyme numatytoms sąlygoms.Apeliaciniame skunde apeliantas prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai žyminį mokestį, kurį atsakovas sumokėjo teikdamas šį apeliacinį skundą bei visas atstovavimo išlaidas atsakovo naudai, įskaitant ir išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 5 p., 10 p., ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įstatyme numatytais pagrindas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas, todėl apelianto prašymas yra nepagrįstas.Atsakovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos, 2016-02-17 pateiktos pirmosios instancijos teisme, ženkliai viršija Teisingumo ministerijos 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus dydžius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl bylos esmės

Byloje nustatyta, kad ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Techsis“ 1226,15 Eur žalą, nurodydamas, kad 2013-09-24 sprendimu trečiajam asmeniui E. D. paskirta išankstinė senatvės pensija laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2014-08-26, mokant kas mėnesį po 1025,87 Lt. 2014-05-27 sprendimu nuo 2014-05-01 nutrauktas išankstinės senatvės pensijos mokėjimas, kadangi pagal patikslintus duomenis trečiasis asmuo dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų iki 2014-01-06, laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2014-01-06 susidarė 4233,65 Lt išankstinės senatvės pensijos permoka. Permoka susidarė ne dėl trečiojo asmens, o dėl atsakovo kaltės, nes teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovas trečiąjį asmenį atleido iš darbo neteisėtai. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos, skiriant išankstinę senatvės pensiją trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo E. D. nuo 2013-01-11 buvo atleistas iš darbo pas atsakovą UAB „Techsis“ (civilinė byla Nr. 2-360-941/2013, t. 3, b. l. 49-57). Trečiasis asmuo E. D. 2013-02-04 kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „Techsis“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, ieškinys teisme priimtas 2013-02-08 (civilinė byla Nr. 2-360-941/2013, t. 1, b. l. 1-7). Civilinėje byloje nepriėmus teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas trečiojo asmens ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo E. D. 2013-09-03 prašymu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyriaus Telšių skyrių dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo. Teikdamas prašymą trečiasis asmuo pasirašytinai įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos jo pensijos dydžiui ir mokėjimui, tame tarpe ir apie kitos išmokos paskyrimą, kitas aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui (b. l. 4-6). Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo, kreipdamasis 2013-09-03 prašymu, būtų informavęs VSDFV Mažeikių skyriaus Telšių skyrių apie teisme jo paties iniciatyva iškeltą bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, nors jo ieškinys buvo priimtas 2013-02-08 (civilinė byla Nr. 2-360-941/2013, t. 1, b. l. 1-7).Telšių rajono apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimu, kuris, jį iš dalies pakeitus apeliacinės instancijos teismui, įsiteisėjo 2014-01-06, E. D. atleidimas iš darbo nuo 2013-01-11 pripažintas neteisėtu, nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2014-01-06), o trečiajam asmeniui E. D. už priverstinės pravaikštos laiką priteistas vidutinis darbo užmokestis ir kitos su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusios išmokos (civilinė byla Nr. 2-360-941/2013, t. 3, b.l. 49-57, 100-124). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas UAB „Techsis”, atleidęs trečiąjį asmenį E. D. iš darbo, nuo 2013-01-11 iki 2014-01-06 neturėjo pareigos teikti kokių nors duomenų apie buvusį savo darbuotoją ieškovui. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovui kilo pareiga informuoti VSDFV apie tai, kad darbo santykiai tarp UAB „Techsis” ir E. D. baigėsi ne 2013-01-11, o 2014-01-06, taip pat tik nuo 2014-01-06 atsakovui kilo pareiga trečiajam asmeniui išmokėti priteistas sumas, tame tarpe ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad per laikotarpį nuo 2013-01-11 iki 2014-01-06 atsakovas trečiajam asmeniui jokių išmokų nemokėjo, o Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-14 ir patikslintas 2014-01-31 vykdomieji raštai dėl 39079,34 Lt piniginės sumos išieškojimo iš atsakovo UAB „Techsis“ trečiajam asmeniui E. D. grąžinti kaip įvykdyti 2014-02-11 (civilinė byla Nr. 2-360-941/2013, t. 3, b. l. 130, 131, 132). Tai reiškia, kad per ieškovo nurodomą laikotarpį nuo 2013-01-11 iki 2014-01-06 jokių pajamų trečiasis asmuo iš atsakovo neturėjo, nes teismo priteistos pinigų sumos jam buvo išmokėtos po 2014-01-06, t. y. po darbo sutarties nutraukimo. Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus, kad trečiojo asmens darbo santykiai su UAB „Techsis“ tęsėsi ne iki 2013-01-11, o iki 2014-01-06, darytina išvada, kad trečiajam asmeniui išankstinė senatvės pensija nuo 2013-09-03 iki 2014-01-06 buvo mokama, nors trečiasis asmuo dirbo, todėl pensijos gauti negalėjo, ko pasėkoje ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius patyrė 1226,15 Eur žalą, kurios dydis nėra ginčijamas. Tačiau reikalaudamas žalos atlyginimo, ieškovas nepagrįstai prašo, kad ją atlyginti atsakovas, o ne asmuo, kuriam ši pensija buvo išmokėta. Kaip jau buvo minėta, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.).Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog dėl ieškovo trečiajam asmeniui nepagrįstai mokėtos išankstinės senatvės pensijos ir dėl to ieškovo patirtos žalos yra kaltas atsakovas. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas nuo 2013-01-11 iki 2014-01-06 neturėjo pareigos teikti kokios tai informacijos VSDFV apie savo buvusį darbuotoją, joks įstatymas neįpareigoja domėtis buvusį darbdavį apie jo buvusio darbuotojo gaunamą (negaunamą) senatvės pensiją. O tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovas neteisėtai atleido trečiąjį asmenį iš darbo, reiškia atsakovo neteisėtus veiksmus trečiojo asmens (darbuotojo) atžvilgiu, tačiau ne ieškovo VSDF Mažeikių skyriaus atžvilgiu, kuris mokėjo išankstinę senatvės pensiją su prašymu kreipusis trečiajam asmeniui E. D., o ne atsakovui UAB „Techsis“. Kaip jau buvo nustatyta, trečiasis asmuo į ieškovą su prašymu dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo kreipėsi žinodamas, kad teisme jau yra nagrinėjamas jo paties ieškinys dėl netesėto atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, tačiau šių aplinkybių ieškovui pateiktame prašyme nenurodė (t. 1, b. l. 4-6), nors buvo supažindintas su pareiga pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. Trečiasis asmuo parašu patvirtino, kad jam yra žinoma, kad nepranešus apie minėtas aplinkybes, permokėta pensijos suma bus išieškota iš jo įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 4-6). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 str. nustatyta, kad išankstinės senatvės pensijos gavėjas privalo pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma išieškoma iš gavėjo pensijos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu. Jei asmuo pensijos negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.Dėl išdėstyto sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nesant neteisėtų atsakovo veiksmų ir neegzistuojant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių, nebuvo ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinys atsakovui UAB „Techsis“ atmestinas, nes jis pareikštas netinkamam atsakovui. Pažymėtina, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu iš UAB „Techsis“ kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus naudai nutarta išieškoti turtinę žalą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos (t. 2, b. l. 4, 5-6), o nagrinėjamu atveju buvo pareikštas ieškinys dėl žalos, patirtos dėl išankstinės senatvės pensijos nepagrįsto mokėjimo, todėl tai, kad atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl minėto teismo įsakymo, negali būti pagrindu daryti išvadai, kad tokiu būdu atsakovas sutiko ir su pareikštais reikalavimais šioje byloje. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad atsakovas UAB „Techsis“ buvo pateikęs prašymą dėl jo pakeitimo kitu atsakovu, o būtent jį kaip atsakovą pakeisti atsakovu E. D., tačiau ieškovas su tokiu atsakovo prašymu nesutiko, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovo prašymas buvo atmestas (t. 2, b. l. 8).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Techsis“ už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 37,00 Eur žyminį mokestį, o ieškovas yra atleistas pagal įstatymą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 87 str. 1 d. 10 p.), todėl apeliacinį skundą patenkinus, atsakovui jo sumokėtas 37,00 Eur žyminis mokestis grąžintinas iš valstybės biudžeto (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 1 d. 7 p., 3 d., 96 str.), o valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo 2177,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 38, 39, 40, 145, 146, 147). CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo negali būti priteistos. Šiuo atveju ieškovas yra atleistas tik nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2014 metų IV ketvirtį (2015-03-27 sąskaita už teisines paslaugas už 1500 Eur suma) tai sudarė 554,04 Eur, 2015 m. IV ketvirtį (2016-02-15 sąskaita už teisines paslaugas už 677,60 Eur sumą) tai sudarė 756,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t. y. 1385,10 Eur vien už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), pagal Rekomendacijų 8.16 p. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas – 0,4, kas sudaro atitinkamai 221,62 Eur ir 302,76 Eur, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisnių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1, atitinkamai 55,40 Eur ir 75,69 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra į bylą pateikęs atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 23-25), teikė prašymus, rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 30, 44, 132-136, 144), dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 val. 20 min. (t. 1, b. l. 41, 80, 82, t. 2, b. l. 15). Darytina išvada, kad atsakovo turėtos 2177,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme atitinka Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad ši byla nepriskirtina prie sudėtingų bylų, jog būtų pagrindas priteisti maksimalią Rekomendacijose nustatytą teisinės pagalbos išlaidų sumą, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina teisinės pagalbos išlaidų sumą mažintina iki 1500,00 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Duomenų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepateikė, todėl jos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (juridinio asmens kodas 191738576) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ (juridinio asmens kodas 180359062) 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ (juridinio asmens kodas 180359062) 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.