- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1888-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00562-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- Elektrėnų savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- UAB “SAD”
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto UAB „SAD“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB “SAD” dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovės iškeldinimo iš patalpų ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Elektrėnų savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „SAD“ (toliau – atsakovas), prašydama nutraukti nuomos sutartis, t.y. 2010-01-21 nuomos sutartį Nr. 03S-19 (toliau – Sutartis Nr. 19) ir 2010-03-16 nuomos sutartį Nr. 03S-72 (toliau – Sutarties Nr. 72), sudarytas tarp Elektrėnų savivaldybės ir atsakovo; iškeldinti atsakovą su asmeniniu turtu iš patalpų, esančių Taikos g. 6B ir Draugystės g. 20 Elektrėnuose, priteisti iš atsakovo 4 490,60 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą; priteisti nuomos mokestį už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. 167,10 Lt per mėnesį, ir įrangos nuomos mokestį, t. y. 66,00 Lt per mėnesį, nuo 2011-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti nuomos mokestį už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. 235,60 Lt per mėnesį, nuo 2011-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas nemoka nuomos mokesčio, į pretenzijas nereaguoja, todėl ieškovė 2010-06-11 nutraukė Sutartį Nr. 19 ir pareikalavo atlaisvinti nuomojamas patalpas. 2010-11-16 atsakovas sumokėjo 1 000,00 Lt, 2010-11-18 raštu įsipareigojo ieškovei sumokėti susidariusį įsiskolinimą už abiejų patalpų nuomą iki 2010-12-31, tačiau savo pasižadėjimų nevykdė, ir tik 2011-01-08 įnešė 600,00 Lt. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl susidariusio įsiskolinimo, nustatė terminą 2011-03-25, skolai padengti ir įspėjo, kad priešingu atveju Sutartis Nr. 72 bus nutraukta, tačiau atsakovė į šį raštą nesureagavo. Atsakovas už abiejų patalpų nuomą liko skolingas 4 490,60 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)atsakovė atliko kapitalinį remontą, kadangi šių patalpų būklė buvo blogos kokybės ir netinkama plėtoti komercinę veiklą. Nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovė pagerino patalpas, šių darbų vertė 28 837,45 Lt.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti atliktus remonto darbus, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (Sutartis Nr. 19) ir (duomenys neskelbtini) (Sutartis Nr. 72) (duomenys neskelbtini), kapitaliniais remonto darbais; iš ieškovės priteisti 28 837,45 Lt išsinuomotų patalpų pagerinimo išlaidų atliekant kapitalinį remontą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-03-09 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių H. P. dėl remonto darbų lėšų grąžinimo. 2011-03-15 kreipėsi pakartotinai, tačiau jokio atsakymo negavo. Ieškovė išnuomojo patalpas (duomenys neskelbtini) kavinei įrengti žinodama, jog tos patalpos yra netinkamos komercinei veiklai vykdyti, jos buvo netekusios reprezentatyvios išvaizdos, neatitiko Visuomenės sveikatos centro keliamų reikalavimų ir reikalavo remonto. Atsakovas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perstatė pertvaros sieną, išklijavo virtuvės sieną plytelėmis, atskyrė virtuvę nuo salės, sumontavo duris, sumontavo sieną, kuri atskiria kavinės ir sporto, turizmo ir pramogų centro patalpas, įrengė apšvietimą, nuglaistė ir perdažė sienas, pakeitė 3 kavinės langus, pakeitė 3 duris, nupoliravo visai kavinei priklausančią grindų dangą, įrengė lauko prekybai skirtą prekybos aikštelę. Šioms patalpoms leidimas dirbti gautas nuo 2010-11-04. Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), būklė buvo blogos kokybės ir netinkama plėtoti komercinę veiklą, leidimas naudoti šias patalpas komerciniams tikslams gautas tik po kapitalinio remonto atlikimo nuo 2010-03-30.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuomojamos patalpos perdavimo atsakovui metu buvo patenkinamos būklės, kas nurodyta ir perdavimo aktuose, o atsakovo teiginiai, kad patalpos buvo ypač prastos būklės, netinkamos vykdyti ūkinę - komercinę veiklą neatitinka tikrovės. Iki patalpų perdavimo atsakovui šiose patalpose vykdė ūkinę - komercinę veiklą kiti nuomininkai, kurie šiose patalpose teikė viešo maitinimo paslaugas (veikė kavinė) ir užsiėmė maisto gamybos veikla. Atsakovas nuomojamose patalpose neatliko kapitalinio remonto, atliko paprastąjį (einamąjį) statinio remontą. Atsakovas nepateikė atliktų patalpų pagerinimo darbų perdavimo aktų, be kurių nėra galimybės nustatyti, kokie darbai buvo atlikti ir kokia yra atliktų darbų vertė.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė 2010-03-16 Sutartį Nr. 72; iškeldino atsakovą su asmeniniu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo 4 490,60 Lt įsiskolinimą už nuomą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 490,60 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; atsakovo priešieškinį atmetė; įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį – 865,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė išnuomojo pagal Sutartis Nr. 19 ir Nr. 72 šias patalpas atsakovui. 2010-01-22 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad ieškovė perdavė, o atsakovas priėmė patalpas su įranga – kepimo krosnimi, perduodamų patalpų būklė patenkinama. 2010-03-17 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė minėtas patalpas, perduodamų patalpų būklė patenkinama. Ieškovė 2010-06-11 raštu Nr. 03.2-22-978 atsakovui priminė, kad yra susidaręs įsiskolinimas už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą ir nustatė terminą skolai apmokėti – iki 2010-06-20. Ieškovė atsakovui 2010-08-31 pakartotinai nusiuntė raštą Nr. 03.2-22-1439, kuriuo nutraukė Sutartį Nr. 19 nuo 2010-09-01, pareikalavo atlaisvinti nuomojamas patalpas ir sumokėti įsiskolinimą. 2010-11-16 atsakovas padengė dalį skolos, t. y. sumokėjo 1 000,00 Lt, ir 2010-11-18 raštu įsipareigojo sumokėti susidariusį įsiskolinimą už abiejų patalpų nuomą iki 2010-12-31. Atsakovas iki minėtos datos nepadengė visų įsiskolinimų, o 2011-01-08 sumokėjo 600,00 Lt. Atsakovas 2010-03-08 kreipėsi į ieškovę dėl remonto darbų, siūlydamas, kad pats atliks remonto darbus (duomenys neskelbtini), tačiau negavęs atsakymo 2010-03-29 sudarė sutartį su UAB „TTC“ dėl remonto darbų Draugystės g. 20 Elektrėnai už 13 800,00 Lt. Ieškovė 2011-02-21 raštu Nr. 03.2-22-325 kreipėsi į atsakovą dėl susidariusių įsiskolinimų už patalpas, bei paskyrė terminą, t. y. iki 2011-03-25, skolai padengti ir įspėjo, kad priešingu atveju Sutartis Nr. 72 bus nutraukta. Atsakovas 2011-03-09 prašė nuomos mokestį pagal Sutartį Nr. 72 pradėti skaičiuoti nuo leidimo dirbti gavimo pradžios, bei pagal tai paskaičiuotus įsiskolinimus už abi patalpas sumokėti per 3 mėn. 2011-03-28 ieškovė raštu Nr. 03.2-22-516 informavo atsakovą, kad nuomos mokesčio už patalpas mokėjimo terminas atidedamas. 2012-02-01 atsakovas prašė ieškovės įskaityti investuotas lėšas remonto metu į nuomos mokestį, šio prašymo ieškovė netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas už abiejų patalpų nuomą ieškovei skolingas 4 490,60 Lt. Pagal Sutarčių 9.2 punkte ir CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu Nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Pagal CK 6.497 straipsnio 3 dalies reikalavimą ieškovė kelis kartus priminė atsakovui apie nesumokėtą nuomos mokestį, tačiau atsakovas neapmokėjo susidariusio įsiskolinimo per nustatytą terminą, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį Nr. 72 yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 20101-08-31 raštu Nr. 03.2-22-1439 nutraukė Sutartį Nr. 19 su atsakove nuo 2010-09-01 ir ieškovės reikalavimas nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį Nr. 72 patenkintinas, atsakovą įpareigojo atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas įsiskolinimo ir nuomos nemokėjimo fakto neneigė, teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino visiškai. Dėl priešieškinio reikalavimo dėl kapitalinio remonto išlaidų priteisimo teismas konstatavo, kad atsakovo pastatytos pertvaros, durys ir t.t, siekiant atskirti virtuvę nuo kavinės, padaryti saloną pagal atsakovo atstovo tėvynės tradicijas, iš esmės nepakeitė laikančiųjų konstrukcijų, todėl atsakovo atlikti remonto darbai nepripažintini kapitaliniu remontu. Minėti atsakovės statinio vidaus išplanavimo pakeitimai nebuvo skirti laikančiųjų konstrukcijų funkcijoms atlikti (laikyti apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą). Tiek Sutarčių 6.2 punktai, tiek CK 6.501 straipsnio 3 dalis numato, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors atsakovas siekė gauti leidimą atlikti remonto darbus, tačiau toks leidimas nebuvo suteiktas. Sutarčių 5.4, 5.8 punktai numato galimybę ir pareigą atsakovei atlikti reikalingus patalpų priežiūros ir remonto darbus. Atsakovo teiginiai, kad buvo tartasi žodžiu su Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriumi dėl apmokėjimo už atliktus remonto darbus, nepagrįsti liudytojų parodymais ar kitokiais leistinais įrodymais. Teismo nuomone, iš perdavimo - priėmimo aktų matyti, kad atsakovas žinojo apie tik patenkinamą patalpų būklę, todėl turėjo įvertinti savo galimybes užsiimti norima veikla nuomojamose patalpose.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nevertino atsakovo faktiškai atliktų darbų masto. Apeliantas atliko kapitalinį remontą, patalpos įgavo reprezentatyvią išvaizdą. Šalys ketino sudaryti patalpų nuomos sutartį tikslinei jų naudojimo paskirčiai, tačiau tam buvo reikalingos kokybiškos ir reprezentatyvios išvaizdos patalpos. Šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio ilgiau negu tris mėnesius. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad visą laikotarpį, kol buvo atliekami remonto darbai, apeliantas negalėjo naudoti patalpų pagal paskirtį. Ieškovės direktorius su atsakovu dėl patalpų remonto susitarė žodžiu. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nebūtų protinga imtis patalpų remonto ir investuoti savo lėšas neturint kitos šalies sutikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas niekada nėra prašęs Elektrėnų savivaldybės leidimo remonto darbams atlikti. Atsakovas teismui pateikto 2012-03-08 rašto Nr. 111 savivaldybei nėra pateikęs. Pagal sutarčių 5.4 punktus, nuomininkas turi teisę ir pareigą pats savo sąskaita daryti einamąjį remontą, tokiam remontui ieškovo sutikimo nereikia. Tačiau šalys nesitarė, kad nuomos laikotarpiu, kol nuomininkas darys remontą, jis bus atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo ar jo padarytas patalpų pagerinimas bus įskaitytas į nuomos mokestį. Nuomininkas patalpose atliko ne kapitalinį, o einamąjį remontą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą, apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo aktas, bet ne šalių ginčas, todėl apeliacinis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo proceso tęsiniu. Aukštesnės instancijos teisme vyksta ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o tikrinamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apskųstoje sprendimo dalyje analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, - savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų ir analizuoti tokių, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl terminuotų patalpų nuomos sutarčių vykdymo.
Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. CK 6.483 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį. Pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį, nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu: reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.
Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo ir Sutarties Nr. 72 nutraukimo nurodė, kad iki tol, kol suremontavo patalpas, negalėjo gauti leidimo patalpose numatytai veiklai vykdyti, nes patalpos neatitiko Visuomenės sveikatos centro reikalavimų. Šalių sudarytų Sutarčių Nr. 19, Nr. 72 2.5. punktuose nurodyta, išnuomojamos patalpos pritaikytos numatytai veiklai, - duonos kepinių gamybai ir kavinei įrengti (tomas I, b.l. 9-16). Išnuomotų patalpų perdavimo - priėmimo aktai tvirtina, kad patalpų būklė - patenkinama. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki patalpų remonto atlikimo ir ieškovo ieškinio pareiškimo būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl to, kad perduoti pagal sutartis nekilnojamieji daiktai turi trūkumų, kurie trukdo visiškai ar iš dalies naudotis šiais daiktais pagal sutartyse nurodytą paskirtį ir tokių trūkumų faktą liudijančių duomenų, todėl nėra pagrindo pripažinti išdėstytus apelianto teiginius įrodytais (CPK 178 straipsnis).
Apeliantas skunde apeliuoja į tai, kad atsakovas gavo žodinį Elektrėnų savivaldybės direktoriaus leidimą patalpų remontui atlikti ir, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl remonto išlaidų kompensavimo atsakovui. Ieškovas neigia tokių žodinių susitarimų sudarymo aplinkybę. Kaip žinoma, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė, tačiau nė vieno iš jų paaiškinimai neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Kai šalių paaiškinimai prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas, nebent jų tikrumą patvirtintų kita bylos medžiaga. Nagrinėjamos bylos atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytus atsakovo teiginius, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta juos kaip nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo priešieškinys, teisėtumą ir pagrįstumą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ginčo patalpoms reikalingas kapitalinis remontas, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad iš atsakovo pateiktų teismui rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, jog atsakovo atlikti darbai negali būti pagrįstai priskirti prie kapitalinio remonto darbų, kuomet siekiama pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto skunde išdėstyti nesudaro pagrindo padaryti priešingą, negu pirmosios instancijos teismas, išvadą.
Pagal statybos teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) redakcijos, galiojusios nuo 2009-12-05 iki 2010-09-30, 2 straipsnio 19 dalį, statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą; pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda; keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos <...>. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų <...>. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20, 21 punktų redakciją, galiojusią nuo 2010-10-01 ir galiojančią šiuo metu, statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas) ginčo teisiniams santykiams aktualios redakcijos 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Pagal Reglamento 12 punktą, statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti kaip statinio rekonstravimas ar statinio kapitalinis remontas, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas ir kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.
CK 6.492 straipsnio 1 dalis numato nuomotojo pareigą daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Nuomininkas gali nutraukti prieš terminą nuomos sutartį – kai nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti (CK 6.498 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). Ieškovė sutarčių 5.6. punktais įsipareigojo savo sąskaita remontuoti ir rekonstruoti išnuomotas patalpas, jeigu yra atitinkama Statybų valstybinės priežiūros tarnybos išvada ir tai būtina pagal statybos normatyvinius dokumentus. Pagal šalių sudarytų sutarčių 9.3.3. punktus, nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartis, jeigu nuomotojas nedaro patalpų kapitalinio remonto, kurį turi daryti.
Iš atsakovo 2010-05-08 rašto Nr. 111 matyti, kad atsakovas nurodė atlikęs patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sekančius remonto darbus: perdažė sienas, lubas, išklojo plyteles, nupoliravo grindis, pakeitė patalpų viduje esančias duris, įrengė pertvaras, pakeitė langus, suremontavo kavinei priklausančius baldus ir virš viryklės įrengė garų surinktuvą (tomas I, b.l. 24). Atsakovo ir UAB „TTC“ 2010-03-29 sudarytos remonto rangos sutarties Nr. 2010/03-29 turinys liudija, kad šalys susitarė, jog rangovas UAB „TTC“ atsakovo nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)atliks sekančius remonto darbus: perstatys pertvaros sieną, išklijuos virtuvės sieną plytelėmis, atskirs virtuvę nuo salės, sumontuos duris, sumontuos sieną, kuri atskirtų kavinės ir sporto, turizmo ir pramogų centro patalpas, įrengs apšvietimą, nuglaistys ir perdažys sienas, pakeis 3 kavinės langus, pakeis 3 duris, nupoliruos visai kavinei priklausančią grindų dangą, įrengs lauko prekybai skirtą prekybos aikštelę (tomas I, b.l. 25-28). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog UAB „TTC“ atliko sutartyje Nr. 2010/03-29 numatytus darbus. Tačiau apelianto paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos nėra pakankami spręsti, jog ginčo patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas. Priešingai, iš pateiktų fotonuotraukų galima daryti tik išvadą, jog ginčo patalpoms reikalingas einamasis remontas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog patalpų būklė nėra gera (tą pripažįsta ir ieškovas nurodydamas, jog patalpų perdavimo – priėmimo akte užfiksuota patenkinama patalpų būkle), tačiau aukščiau išdėstytais motyvais nesutinka, kad patalpose nebuvo galima vykdyti sutartyse numatytos veiklos neatlikus kapitalinio remonto. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas žinojo apie tik patenkinamą patalpų būklę, todėl turėjo įvertinti savo galimybes užsiimti norima veikla ginčo patalpose. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas atliko ne kapitalinį, o paprastąjį remontą, ir vadovaudamasi šalių sudarytų sutarčių 5.4. punktais, kuriuose įtvirtinta nuomininko pareiga atlikti patalpų einamojo remonto darbus, ir 6.2. punktais, kuriuose numatyta, jog nuomininkei, pagerinusiai išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų priteisti patalpų remonto išlaidas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui neatlygintinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Bylos duomenys liudija, kad apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 865,00 Lt žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4 dalis), tačiau žyminio mokesčio sumokėjimas Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-14 nutartimi apeliantui buvo atidėtas iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinas nesumokėtas 865,00 Lt žyminio mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „SAD“ (juridinio asmens kodas 300866970) į valstybės biudžetą už apeliacinį skundą nesumokėtą 865,00 Lt žyminį mokestį.