- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-1842-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13386-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- D. S., V. B. S.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir V. B. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir V. B. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo V. K., dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. S. ir V. B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo V. K., kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos surašyto 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria buvo pripažintas tinkamu naudoti Ūkio pastatas 2I1/p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 46 kv. m., tūris 128 kub. m.; sujungti šią bylą su kita civiline byla Nr. e2-13950-894/2020, kurioje nagrinėjami iš esmės analogiški ginčai dėl to paties ūkio pastato statybos teisėtumo bei pašalinimo iš ieškovų sklypo. Nurodė, kad iš 2020 m. balandžio 23 d. – 2020 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio 2 ištraukų matyti bei 2015 m. birželio 4 d. matininkų įmonės UAB „Georaimonda“ atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad trečiojo asmens žemės sklype esantis jo komercinei veiklai naudojamas statinys-garažas patenka į ieškovų žemės sklypą apie 1,5 - 1,8 metro. 2020 m. liepos 22 d. atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad minėtą garažą (Ūkio pastatą) pastatė pagal tam tikrą projektą ir įregistravo viešajame registre, atsakovės pirmtakės - Kauno apskrities viršininko administracijos surašyto 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, kuriuo buvo pripažintas tinkamais naudoti gyvenamasis namas ir jau minėtas mūrinis ūkio pastatas. Akivaizdu, kad ginčo pastatas - garažas - buvo suprojektuotas trečiojo asmens sklypo ribose bei projektas nebuvo keičiamas, tik vėliau trečiasis asmuo kažkodėl pastatė garažą ne ten, kur buvo leista statybos leidimu ir numatyta projekte. Taip pat nurodė, kad ginčo akte nėra konkretizuotos jokios šio ginčo pastato-garažo buvimo vietos koordinatės (X ir Y), tačiau statiniams lokalizuoti skirtame 2008 m. liepos 08(02) d. Statinių išdėstymo plane šis Ūkio pastatas 2I1/p taip pat žymimas kaip esantis trečiojo asmens žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose, - kas greičiausiai ir suklaidino atsakovės pirmtakės KAVA komisiją, surašiusią minėtą 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Trečiojo asmens sklypas ginčo statinio statybos metu jau buvo suformuotas, jo riba nekirto jokio statinio. T. y. ir pastatas (tame tarpe ginčo pastatas) taip pat negali kirsti ribos žemės sklypo, kuris buvo suformuotas ir jo ribos buvo nustatytos dar 5 metai iki minėto akto sudarymo – 2003 m. liepos 30 d., o atsakovės komisija negalėjo patvirtinti bei surašyti ginčo akto, pripažindama tinkamu naudoti neva „pagal projektą ir statybos leidimą“ pastatytą Ūkio pastatą 2I1/p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), - kadangi jis buvo pastatytas ne pagal akte minimus dokumentus - projektą bei statybos leidimą. Šis ginčo aktas yra dokumentas, kuriuo trečiasis asmuo remiasi kaip savo atsikirtimų į ieškinį kitoje civilinėje byloje pagrindu, laikydamas, kad atsakovė „apžiūrėjo“ ir nenustačiusi jokių trūkumų, pripažino ginčo garažą - Ūkio pastatą 2I1/p - tinkamu naudoti. Ieškovai teigia, kad pasirašant KAVA 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą buvo padaryta klaida ir dalis šio akto turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prieštarauja bylos sujungimui su civiline byla Nr. e2-13950-894/2020, kadangi ginčas byloje dėl administracinio akto panaikinimo yra administracinio pobūdžio ir priešpriešinis reikalavimas joje nekeliamas. Prašė bylą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pagal rūšinį teismingumą; ieškovų reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad skundžiamas Aktas (jo dalis) yra administracinis aktas, todėl reikalavimas panaikinti Aktą (jo dalį) yra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl teismingas administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018-10-10 nutartis Nr. T-93/2018, 2017-10-04 nutartis Nr. T-80/2017, 2017-02-13 nutartis Nr. T-12/2017, 2015-02-19 nutartis Nr. T-37-2015, 2014-08-14 nutartis Nr. T-101-2014). Proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Taip pat atsakovas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar ieškovai nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti taikytiną terminą, termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles apskaičiuoti termino pabaigą ir tiksliai identifikuoti reikalavimo padavimo datą. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, kada tiksliai ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie Aktą ir jo turinį. Pažymėjo ir tai, kad Akto išdavimo metu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė iki 2012 m. balandžio 19 d. buvo J. A. M., kuri ne tik kad neginčijo Akto, bet ir žinojo apie jį, nes pati davė sutikimą statyti ant žemės sklypo ribos. Šiuo atveju, ieškovai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis žemės sklypą įsigijo tik 2012 m. balandžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kai jau ūkio pastatas buvo pastatytas ir buvo pripažintas tinkamu naudoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir V. B. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo V. K., perdavė pagal teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinyje yra pareikštas materialinis reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos surašyto 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria buvo pripažintas tinkamu naudoti Ūkio pastatas 2I1/p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 46 kv. m., tūris 128 kub. m. Kitas reikalavimas - sujungti bylas yra procesinis prašymas, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad joks kitas materialinis reikalavimas bendrosios kompetencijos teismui nėra reiškiamas.
5. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad ši byla yra teisminga administraciniam teismui, jog byla negali būti sujungta su civiline byla Nr. e2-13950-894/2020, kadangi ginčas byloje dėl administracinio akto panaikinimo yra administracinio pobūdžio ir joks priešpriešinis reikalavimas joje nekeliamas.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paaiškėjus, jog civilinė byla bendrosios kompetencijos teismams neteisminga, byla perduotina pagal teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai D. S. ir V. B. S. prašo panaikinti 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sujungti šią bylą su kita civiline byla Nr. e2-13950-894/2020, kurioje nagrinėjami iš esmės analogiški ginčai dėl to paties ūkio pastato statybos teisėtumo bei pašalinimo iš ieškovų sklypo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių, aiškiai atskleidžiančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą bei aiškinimo taisykles bei kriterijus.
7.2. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šioje byloje nėra reiškiamas priešieškinis, o ginčas keliamas tik dėl administracinio akto panaikinimo, nėra keliama kitų materialinių teisinių reikalavimų. Tačiau tai nėra vieninteliai kriterijai, kuriais remiantis byla galėtų būti neperduodama nagrinėti kitam teismui.
7.3. Iškėlus šią bylą teisme 2020 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija, ji turėjo būti sujungta su kita nagrinėjama byla Nr. e2-13950-894/2020, nes jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.), priešingu atveju nebus galima arba labai ilgai užtruks abiejų bylų nagrinėjimas ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Taip pat akivaizdu, kad ieškovai ginčo akto neteisėtumą kildina iš civilinių teisinių santykių, t.y. trečiojo asmens nuosavybės teisių į Ūkio pastato dalį atsiradimo ginčo akto dalies pagrindu, o ne iš atsakovės (jos pirmtakės Kauno apskrities viršininko administracijos) aktu sukurtų kokių nors kitų, administracinių teisinių santykių.
7.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 36 str. 1 d. ir nenurodė, kodėl netaiko specialiosios, t.y. CPK 36 str. 2 d. normos, skirtos mišriems teisiniams santykiams bei mišriems ginčams nagrinėti viename teisme. Be to, teismas nesikreipė į specialią teisėjų kolegiją, esant abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui (CPK 36 str. 3 d.).
7.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodyta formuojama praktika konkrečioje 2016 m. spalio 27 d. nutartyje byloje Nr. T-87/2016, kurioje nebuvo nustatyti analogiški šiai bylai civiliniai teisiniai santykiai ir kitos bylos iškėlimo ir nagrinėjimo aplinkybės, nespręstas bylų sujungimo prašymas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal ieškovų atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta sujunti bylą su civiline byla Nr. e2-13950-894/2020, nutraukti, o ieškovų atskirąjį skundą dėl bylos perdavimo Regionų apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovai atskirajame skunde nurodo, jog akivaizdu, kad iškėlus šią bylą teisme 2020 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija, ji turėjo būti sujungta su kita nagrinėjama byla Nr. e2-13950-894/2020, nes jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.), tačiau nenurodo jokių teisinių argumentų ar faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog priešingu atveju nebus galimas arba labai ilgai užtruks abiejų bylų nagrinėjimas ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.
8.2. Ieškovų atskirojo skundo motyvai, jog ginčo akto neteisėtumą jie kildina iš civilinių teisinių santykių, t. y. trečiojo asmens nuosavybės teisių į Ūkio pastato dalį atsiradimo ginčo akto dalies pagrindu, o ne iš atsakovės (jos pirmtakės Kauno apskrities viršininko administracijos) aktu sukurtų kokių nors kitų, administracinių teisinių santykių, yra nepagrįsti, paremti subjektyvia ieškovų nuomone ir teismų praktika, kuri nėra aktuali šioje byloje.
8.3. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ieškovai subjektyviai interpretuoja, kad ginčas byloje ginčas yra platesnio pobūdžio ir pagrindinė jo dalis jau yra nagrinėjama kitoje civilinėje byloje.
8.4. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šioje byloje pareiškus ne tik administracinio pobūdžio teisinį reikalavimą, bet ir kitoje civilinėje byloje - civilinį ieškinio reikalavimą, o be to, abejose bylose prašant teismo apginti pažeistas ieškovų civilines nuosavybės teises, konstatuotina, kad ginčo teisinis santykis yra mišrus, tarp ginčo šalių susiformavo bei vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju, nėra tenkinamos abi CPK 136 straipsnio 4 dalies sąlygos: pirma sąlyga, kad byloje turi būti tos pačios šalys, o atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-13950-894/2020 nedalyvauja jokia proceso šalimi; antra sąlyga, kad turi būti vienarūšės bylos, tačiau ši byla negali būti laikoma civiline, nes pagal teismingumą priskirtina administracinių teismų kompetencijai, kas leidžia daryti išvadą, kad tai administracinė byla.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo 2020 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsižvelgiant į teisinį reguliavimą sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, bei atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį argumentais, jog ieškovai ieškinyje yra pateikę reikalavimą tik dėl administracinio akto nuginčijimo, kurio nagrinėjimas yra priskirtas administracinės kompetencijos teismas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai nepateikė jokio reikalavimo, kurio nagrinėjimas pagal kompetenciją būtų priskirtas bendrosios kompetencijos teismui, teismas prigrįstai nutarė civilinę bylą pagal kompetenciją perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teisino Kauno rūmams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta perduoti civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir V. B. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo perdavė pagal teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismo vertinimu byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismams ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.
14. CPK 22 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų.
15. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis).
16. Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012).
17. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 3 dalis). Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama (CPK 36 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).
18. Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 36 straipsnio 1 dalimi ir nenurodė, kodėl netaiko specialiosios, t. y. CPK 36 straipsnio 2 dalies, skirtos mišriems teisiniams santykiams bei mišriems ginčams nagrinėti viename teisme. Be to, teismas nesikreipė į specialią teisėjų kolegiją, esant abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui (CPK 36 str. 3 d.).
19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nepagrįstus, kadangi kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismui nekilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui CPK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovų ieškiniu, jokie materialiniai reikalavimai bendrosios kompetencijos teismui nėra reiškiami, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovų ieškinys nagrinėtinas administraciniame teisme.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos surašyto 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria buvo pripažintas tinkamu naudoti Ūkio pastatas 2I1/p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 46 kv. m., tūris 128 kub. m.; sujungti šią bylą su kita civiline byla Nr. e2-13950-894/2020, kurioje nagrinėjami iš esmės analogiški ginčai dėl to paties ūkio pastato statybos teisėtumo bei pašalinimo iš ieškovų sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo, aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos pozicija, kad tuo atveju, kai civiliniai teisiniai ginčai susiję su statybos teisiniais santykiais ir statybos leidimo teisėtumu, teisėtumo klausimas yra pagrindinis (arba vienas iš pagrindinių), nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų (jeigu tokie pareikšti) išsprendimas. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad yra svarbu, jog tokie ginčai (susiję su statybos leidimų teisėtumu) būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie būtent ir formuoja praktiką, nagrinėjant šios kategorijos bylas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą byloje D.G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir V.I.P. Teismų praktika Nr. 27. P. 165-169; Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 31 d. nutartis Nr. T-XX-61-12; 2011 m. liepos 5 d. nutartis Nr. T-XX-45-11; 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. T-XX-16-11 ir kt.). Taigi reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui. Teismas pagrįstai rėmėsi Specialiųjų teisėjų kolegijos nutartimis.
21. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantai ginčija viešojo administravimo (statybos valstybinės priežiūros) srityje priimtą administracinį aktą. Vertinant šio akto teisėtumą, turi būti ne civiliniu teisiniu požiūriu analizuojami nuosavybės teisiniai santykiai, o sprendžiama, ar buvo Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose kituose specialiuose norminiuose aktuose numatytos prielaidos skundžiamam administraciniam aktui priimti. Ginčas nagrinėjamu atveju viešojo administravimo srities ribų neperžengia, todėl turi būti sprendžiamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartyse pateiktus išaiškinimus, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl konstatuoja, kad ginčas pagrįstai nagrinėtas administraciniame teisme ir nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, nes nenustatyta proceso teisės normų pažeidimo.
23. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad iškėlus šią bylą teisme 2020 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija, ji turėjo būti sujungta su kita nagrinėjama byla Nr. e2-13950-894/2020, nes jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.), priešingu atveju nebus galima arba labai ilgai užtruks abiejų bylų nagrinėjimas ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Taip pat akivaizdu, kad ieškovai ginčo akto neteisėtumą kildina iš civilinių teisinių santykių, t. y. trečiojo asmens nuosavybės teisių į Ūkio pastato dalį atsiradimo ginčo akto dalies pagrindu, o ne iš atsakovės (jos pirmtakės Kauno apskrities viršininko administracijos) aktu sukurtų kokių nors kitų, administracinių teisinių santykių.
24. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
25. Civilinių bylų sujungimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) bei civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), siekiant teisingai ir kiek įmanoma greičiau bei mažiausiais kaštais išnagrinėti prašomas sujungti civilines bylas. Priklausomai nuo prašomose sujungti bylose susiklosčiusių aplinkybių, jų teisinio ryšio, atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi diskrecijos teisę nuspręsti – sujungti bylas arba atsisakyti jas sujungti. Bylas sujungus – jos nagrinėjamos kartu teisme, kuris nurodomas nutartyje dėl bylų sujungimo, bylas atsisakius sujungti – jos paliekamos nagrinėti iš esmės teismuose, kuriuose jos buvo užvestos pagal teismingumo taisykles. Bet kuriuo iš nurodytų atvejų – sujungus bylas ar atsisakius jas sujungti – tai neužkerta kelio nei vienos iš civilinių bylų, kurių sujungimo klausimas buvo sprendžiamas, tolesnei eigai. Dėl to teismo nutartis sujungti ar atsisakyti sujungti bylas nėra skundžiama apeliacine tvarka (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-174-381/2018).
26. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje ir nepasisakė dėl apeliantų prašomų bylų sujungimo, tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje iš esmės pasisakė, jog ši byla negali būti sujungta su civiline byla Nr. e2-13950-894/2020, kadangi ginčas byloje dėl administracinio akto panaikinimo yra administracinio pobūdžio ir joks priešpriešinis reikalavimas joje nekeliamas, t.y. iš esmės sprendė nesikreipti į teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotoją dėl civilinių bylų sujungimo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nutartis dalyje, kuria teismas netenkino apeliantų prašymo dėl civilinių bylų Nr. e2-21246-920/2020 ir Nr. e2-13950-894/2020 sujungimo, nėra apeliacinio apskundimo objektas ir negali būti skundžiama apeliacine tvarka, plačiau dėl apeliantų argumentų susijusių su civilinių bylų Nr. e2-21246-920/2020 ir Nr. e2-13950-894/2020 sujungimu nepasisako (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir V. B. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo V. K., perduodamas pagal teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, procesinių teisės normų nepažeidė, ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.