Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui B. Z. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo B. Z. (toliau – ir atsakovas) 34 383,14 Eur. Ieškovė nurodo, kad yra įvykdžiusi įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintą solidaria su atsakovu 68 766,28 Eur prievolę, todėl turi teisę reikalauti iš atsakovo, kaip bendraskolio, puse sumokėtos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – atsakovui asmeniškai 2019 m. liepos 3 d. Per nustatytą keturiolikos dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

4. Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir B. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nutarė:

4.1. pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą;

4.2. priteisti ieškovui V. Š. solidariai iš atsakovų B. Z. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 56 982,74 Eur turtinės žalos atlyginimo;

4.3. priteisti solidariai iš atsakovų B. Z. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 7 240,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu V. Š. iš B. Z.;

4.4. priteisti ieškovui V. Š. iš atsakovų B. Z. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, po 543,04 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (el. b. l. 4-13).

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-17251-599/2017 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei ir B. Z. dėl palūkanų išieškojimo nutarė:

5.1. priimti ieškovo V. Š. ieškinio atsisakymą atsakovui B. Z.;

5.2. patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. Š. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pagal kurios 1 punktą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įsipareigojo sumokėti 4 000 Eur palūkanų;

5.3. nutraukti civilinės bylos Nr. e2-17521-599/2017, iškeltos pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei ir B. Z. dėl palūkanų išieškojimo, nagrinėjimą (el. b. l. 23-25).

6. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2016 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymu V. Š. sumokėjo 64 766,28 Eur žalos atlyginimą, 2017 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu – 4 000 Eur žalos atlyginimą (el. b. l. 22, 27).

7. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką).

8. Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).

10. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

11. Ieškovė, įvykdžiusi prievolę, kurią ji turėjo vykdyti su atsakovu B. Z., t. y. sumokėjusi 64 223,24 E. V. Š turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl pusės šios sumos. Tą patvirtina prieš tai nurodytas teisinis reguliavimas ir teismų praktika. Dėl nurodytos priežasties tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 32 111,62 Eur iš atsakovo priteisimo.

12. Tačiau teismas netenkina ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl likusios sumos, sumokėtos šio sprendimo už akių 6 punkte nurodytais pavedimais, priteisimo, t. y. dėl 2 271,52 Eur. Šią 2 271,52 Eur sumą sudaro ½ dalis sumokėtų palūkanų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17251-599/2017 ir bylinėjimosi išlaidų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 (žr. plačiau šio sprendimo už akių 4-6 punktus).

13. Teismas ieškinio reikalavimo dėl 2 271,52 Eur priteisimo netenkina dėl šių priežasčių. Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 priteisė V. Š. bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos Respublikos ir B. Z. ne solidariai, o dalimis, t. y. po 543,04 Eur iš kiekvieno. Taigi, ieškovė, sumokėjusi 543,04 E. V. Š, įvykdė savo, o ne bendrą su atsakovu prievolę. Todėl ieškovei, skirtingai nei prieš tai nurodytu atveju, dėl šios prievolės įvykdymo neperėjo reikalavimo teisė į atsakovą. Antra, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą ir dėl palūkanų sumokėjimo. Iš į bylą pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17251-599/2017 turinio matyti, kad civilinė byla dėl reikalavimų B. Z. buvo nutraukta, V. Š. atsisakius ieškinio. Taikos sutartis, pagal kurią ir buvo atliktas 4 000 Eur mokėjimas, buvo pasirašyta tik tarp V. Š. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Duomenų, patvirtinančių, kad ši taikos sutartimi prisiimta 4 000 Eur prievolė yra bendra su atsakovu, į bylą nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai).

14. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies valstybei iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisiamas 692,02 Eur žyminis mokestis (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955), iš atsakovo B. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32 111,62 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto vienuolikos eurų ir 62 ct) skolą.

Priteisti iš atsakovo B. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 692,02 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.