Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-05-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-339-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
II-339-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00443-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Č.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Vytautas Agintas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-339-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00443-2021-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.2.; 21.10.4. (S)
ROIK: 20126359056KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Č.,jos atstovui advokatui Vytautui Agintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), netekėjusios, turinčios profesinį išsilavinimą, dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-2796-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2021 m. vasario 9 d. A. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 12 d., 12.26 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 83 km/h greičiu, taigi nustatytą greitį, viršijo 33 km/h. Minėtais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus (b. l. 11-13).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, 2021 m. kovo 23 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-2796-2021, kuriuo A. Č. pripažino kalta ir nubaudė pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį. Jai paskirta administracinė nuobauda – 120 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 3 (trijų) mėnesių specialiosios teisės atėmimas (b. l. 8-9).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. balandžio 13 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens A. Č. (toliau tekste - pareiškėja) skundas dėl 2021 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų ANK bendrosios dalies normų, todėl turėtų būti panaikintas. Nutarime nurodoma, kad automobilį vairavo A. Č., tačiau įvykio metu automobilį vairavo jos draugas H. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis kartu su A. Č.. Kadangi A. Č. jau buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, ji galvojo, kad ir 2020 m. rugsėjo 12 d. vairavo automobilį, tačiau atsiminė, kad tuo metu buvo visai kitoje vietoje, o automobiliu naudojosi ir greitį viršijo jos draugas. Tą aplinkybę patvirtina ir byloje esanti nuotrauka, iš kurios matosi, kad už vairo sėdi jos draugas, o ne ji. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Sprendžiant dėl asmens kaltės svarbu pažymėti, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Objektyviai vertinant tyrimo metu surinktus duomenis, administracinis procesas dėl A. Č. turėtų būti nutraukiamas. Pažymėjo, kad šis nutarimas surašytas ne tam asmeniui, kuris padarė nusižengimą, todėl administracinės nuobaudos pritaikymas neturės teigiamų pasekmių, nes nutarimu nubaustas ne tas žmogus, kuris padarė nusižengimą, todėl prašo 2021 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą panaikinti ir bylą A. Č. atžvilgiu nutraukti (b.l. 3-5).

Teismo posėdžio metu A. Č. palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. vairavo ne ji. Ji užpildė pranešimą, nes ji anksčiau buvo gavusi baudą ir tiesiog vėliau atsiminė, kad tą dieną ji buvo pas senelį kaime (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo vairuoti automobilio. Ji tai prisiminė, nes ji įsidarbino 2020 m. rugsėjo 14 d., o prieš tai buvo pas senelį (duomenys neskelbtini), todėl atsiminė tas datas. Automobilį vairavo jos draugas B., nes jis buvo pasiėmęs automobilį, kol ji buvo išvykusi. Automobilis priklauso jos draugo B. tėčiui. Ji trumpai naudojosi automobiliu, ir ji ir jos draugas vairuodavo automobilį. Kai ji buvo (duomenys neskelbtini), automobilis buvo pas B. Klaipėdoje. Ji tikrai negalėjo vairuoti tą dieną automobilio, todėl prašo nutarimą panaikinti.

A. Č. atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad po Institucijos nutarimo surašymo, A. Č. pažiūrėjo savo darbo grafiką ir suprato, kad administracinio nusižengimo nepadarė. Ji tiesiog susimaišė, nes anksčiau buvo bausta administracine tvarka. Administracinio nusižengimo padarymo metu ji buvo išvykusi pas senelį į kaimą (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną automobilį vairavo jos draugas, su kuriuo ji gyvena ir naudojasi automobiliu – B. H.. Prašo skundą tenkinti ir skundžiamą nutarimą panaikinti.

Liudytojas B. H. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena kartu su A. Č.. Automobilis „Opel Astra“ priklauso jo tėčiui. Automobiliu naudojasi ir A. Č., ir jis, daugiau automobiliu niekas nesinaudoja. Jis 2020 m. rugsėjo 12 d. vairavo automobilį, nes važiavo prie jūros pas dėdę. A. Č. tuo metu buvo išvykusi pas senelį į (duomenys neskelbtini). Jo tėtis nebevairuoja ir nesinaudoja automobiliu, nes yra senas žmogus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2021 m. balandžio 16 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, jog 2021 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje gautas pranešimas, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę valdė ir ja naudojosi A. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini).2021 m. vasario 9 d. nurodyto asmens atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuris nedelsiant išsiųstas ANK 573 str. reglamentuota tvarka. Iki bylos nagrinėjimo naujų/kitų duomenų, apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę, negauta, todėl 2021 m. kovo 23 d. A. Č. atžvilgiu priimtas nutarimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinis nusižengimas fiksuotas ne asmens įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Iš pažeidimą fiksuojančios nuotraukos nustatyti vairuotojo tapatybės galimybės nėra, kadangi pažeidimas užfiksuotas tolstant transporto priemonei. Kategoriškai teigti, kad pažeidimą padarė ne ji, o jos draugas, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog administracinį nusižengimą, galimai padarė kitas asmuo, tikslinga atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo atitinkamo asmens atžvilgiu. Institucija palieka teismui spręsti, ar panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ar netenkinti skundo (b.l. 31-33).

Iš pažeidimą fiksuojančios nuotraukos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., 12.26 val., automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, viršijo leistiną 50 km/h greitį ir po paklaidos važiavo 83 km/h greičiu, automobilis užfiksuotas tolstantis, jo vairuotojo nuotraukoje nesimato (b.l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos A. Č. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Pareiškėja A. Č. nubausta už tai, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., 12.26 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 83 km/h greičiu, taigi nustatytą greitį, po paklaidos, viršijo 33 km/h.

Kaip matyti, skundžiamu nutarimu A. Č. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Už šio nusižengimo padarymą vairuotojams yra numatyta bauda nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

Pareiškėja A. Č. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir su Institucijos priimtu nutarimu nesutiko bei prašė jį panaikinti, kadangi administracinio nusižengimo padarymo metu ji automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o automobilį vairavo jos draugas B. H.. Teigė, įvykio metu buvusi pas senelį (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais pareiškėjos teiginiais, nes juos patvirtina ir teisme apklausto liudytojo B. H. parodymai duoti teisme.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra A. H., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Iš pažeidimą fiksuojančios nuotraukos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., 12.26 val., automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, viršijo leistiną 50 km/h greitį ir po paklaidos važiavo 83 km/h greičiu, tačiau nuotraukoje nesimato nei automobilį vairuojančio asmens, nei jo veido bruožų, automobilis užfiksuotas tolstantis nuo greičio matavimo prietaiso (b.l. 14). Be to, pareiškėjos A. Č. nurodomas aplinkybes, jog 2020 m. rugsėjo 12 d. ji automobilio nevairavo, nes buvo išvykusi pas senelį į (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas B. H.. Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena kartu su A. Č.. Automobilis „Opel Astra“ priklauso jo tėčiui. Nurodytu automobiliu naudojasi tik A. Č. ir jis. Jis 2020 m. rugsėjo 12 d. vairavo automobilį, nes važiavo prie jūros pas dėdę, daugiau niekas automobiliu naudotis negalėjo. A. Č. tuo metu buvo išvykusi pas senelį į (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus Institucijos atsiliepime nurodytą poziciją taip pat kitus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, jog šiuo atveju tikslinga atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo atitinkamo asmens atžvilgiu.

Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (2018 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-327/2018).

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne A. Č., o kitas asmuo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų galimų įrodymų ir įvykio aplinkybių, susijusių su administracinį nusižengimą padariusio asmens nustatymu, todėl, byloje reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – apklausti galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį B. H. ir šiam surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos tyrimui (ANK 642 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjos A. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2796-2021 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai papildomam tyrimui atlikti.

Įsiteisėjus nutarimui, medžiagą grąžinti Institucijai.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė