Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jurgitai Jankauskienei, Indrei Kairytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas V. P. dukra visiškai nesidomi ir nesirūpina, išlaikymo neteikia. Dukra gyvena su ieškove, todėl ieškovė prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja (motina).

4. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro tik gaunama išmoka už vaiką – 70 Eur. Materialiai jai padeda ir remia artimieji. Dukros išlaikymui prašo priteisti po 315 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis. Pažymėjo, kad mergaitei yra diagnozuotas atopinis dermatitas, dėl ko du kartus per mėnesį lankosi pas gydytojus Vilniuje. Vėluoja kalbos raida, todėl reikalinga lankytis pas vaiko raidos specialistus. Dėl alergijos, laktozės, glitimo netoleravimo mergaitė gali valgyti ne visus maisto produktus, jai reikalinga speciali dieta. M. B. poreikiams per mėnesį reikia skirti: 55 – 60 Eur mokesčiui už darželį, 50 Eur kelionėms į Vilnių pas gydytojus, 200 Eur maistui, 100 – 150 Eur rūbams ir avalynei per sezoną (apie 50 Eur per mėnesį), higienos priemonėms apie 40 Eur, vitaminams, vaistams – 60 Eur, ugdymo priemonėms, žaislas – 40 Eur. Gyvena nuomojamame bute, kurio išlaikymui šildymo sezono metu reikia skirti apie 300 Eur, iš jų 180 Eur sudaro nuomos mokestis, kuris mokamas kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo dukters gimimo visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovė prašo priteisti iš jo nepilnametei dukrai M. B. 1785 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 19 d. (tėvystės nuginčijimo) iki 2020 m. birželio 9 d. (5 mėn. 20 d. x 315 Eur).

6. Ieškovė nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su dukra, tačiau iki šiol jis jokios iniciatyvos nerodė, yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir rūpinimosi ja. Prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką kaip suformuluota pateiktame ieškinyje.

7. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinio netenkinti, skirti byloje DNR ekspertizę bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad jis nėra M. B. tėvas. Nesutinka M. B. išlaikymui mokėti po 315 Eur kas mėnesį dėl sunkios finansinės padėties. Galėtų mokėti ne daugiau kaip 100 Eur, kadangi turi dar du išlaikytinius – nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat turi teikti išlaikymą. Atsakovas taip pat nesutinka, kad iš jo būtų priteistas 1785 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

8. Teismo posėdyje atsakovas V. P. nedalyvavo. Teismo šaukimai įteikti tinkamai. 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda ir atsakovui skirta 150 Eur bauda. Jokių prašymų teismui dėl bylos nagrinėjimo atsakovas neteikė, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos. Pagrindo spręsti, kad neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių objektyvių priežasčių, nėra.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pareikštas nepilnametės M. B. interesams ginti. Skyrius sutinka, kad atsakovas būtų pripažintas mergaitės tėvu, o nepilnametės M. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Neprieštarauja, kad iš vaiko tėvo nepilnametei būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat sutinka, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir nustatyta ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka.

Teismas konstatuoja:

10. Byloje nustatyta, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina – D. B. (dabartinė pavardė K.), tėvas gimimo įraše nenurodytas. Nepilnametis vaikas gyvena su mama, lanko darželį (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste.

11. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9629-812/2019 panaikinti M. V. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą M. V.. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 20 d.

Dėl tėvystės nustatymo

12. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iš prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

13. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė. 2020 m. spalio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 86/2020(01) nurodyta, kad atsakovas V. P. yra nepilnamečio vaiko M. B. tėvas su 99,99999999998 proc. tikimybe.

14. Byloje esant teigiamai DNR tyrimo išvadai bei šalims šios išvados neginčijant, konstatuotina, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas (CPK 187 straipsnis).

15. Nustatytina, kad V. P. yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. P. dukra (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos

16. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

17. Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. M. B. nuo gimimo gyvena su mama ieškove D. K., kuri tinkamai ja rūpinasi, prižiūri. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė (vaiko motina) netinkamai rūpintųsi vaiku ar netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią. Ieškovės prašymas nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja tenkinamas, kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus (CPK 185 straipsnis).

18. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

19. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

20. Remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas su dukra gali bendrauti bet kada netrukdomai, tačiau jis (atsakovas) vaiku visai nesirūpina, nerodo jokios iniciatyvos ir nesiekia palaikyti ryšio su dukra. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos. Atsakovas prieštaravimų, pasiūlymų dėl ieškinyje nurodytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos neteikė. Pagrindo išvadai, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu kenktų jo (vaiko) interesams, nėra.

21. Nesant duomenų, kad nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko ar atsakovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaikais tvarką, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka tvirtintina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

22. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

23. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir kt.).

25. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

26. Ieškovė rašytinių įrodymų dėl vaiko poreikių neteikė ir iš esmės juos grindė savo paaiškinimais. Teigė, kad bendra suma, reikalinga vaiko išlaikymui, yra 630 Eur per mėnesį, iš kurių atsakovas turėtų skirti pusę reikalingos sumos, tai yra 315 Eur.

27. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė registruojasi užimtumo tarnyboje, yra įgijusi pagrindinį išsilavinimą. Savo vardu registruoto turto neturi. Ieškovės paaiškinimais šiuo metu jos pajamas sudaro tik gaunama 70 Eur išmoka vaikui, materialiai jai padeda ir remia artimieji. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė ištekėjusi, tačiau duomenų apie sutuoktinio turtinę padėtį, gaunamas pajamas teismui ieškovė neteikė. Turi vieną išlaikytinę dukrą M. B..

28. Atsakovas byloje teikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su tokiu vaiko poreikių paskaičiavimu nesutinka, laiko, kad toks poreikių dydis yra nepagrįstas ir dėl sunkios jo turtinės padėties pažeistų ne tik jo, bet ir kitų jo nepilnamečių vaikų interesus.

29. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, be M. B., turi dar du išlaikytinius. Teismo iniciatyva iš viešųjų registrų išreikalautais duomenimis atsakovas nedirba, registruoto turto neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Daugiau duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas atsakovas V. P. teismui neteikė. Duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, ribotą darbingumą, byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nustatymo ir su tuo susiję klausimai.

30. Bylos duomenimis atsakovas turi tris išlaikytinius, o ieškovė vieną, tačiau atsakovui neteikiant duomenų apie tikrąją savo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad abi ginčo šalys privalo prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnametės M. B. išlaikymo.

31. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šiuo metu mokamos universalios išmokos vaikui dydis yra 70 Eur.

32. Ieškovės paaiškinimais išlaidas vaiko poreikių tenkinimui sudaro: 55 – 60 Eur mokestis už darželį, 100 – 150 Eur išlaidos rūbams, avalynei per sezoną (apie 50 Eur per mėnesį), higienos priemonės apie 40 Eur, vitaminams, vaistams – 60 Eur, ugdymo priemonėms, žaislas – 40 Eur. Pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad mergaitei yra diagnozuotas atopinis dermatitas, reikalinga speciali dieta, nes mergaitė netoleruoja kai kurių maisto produktų, dėl ko per mėnesį maistui reikia skirti apie 200 Eur, nėra. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad mergaitei du kartus per mėnesį reikia lankytis pas gydytojus Vilniuje, dėl ko patiriamos apie 50 Eur kelionės išlaidos, bei reikalinga specialistų pagalba dėl mergaitės vėluojančios kalbos raidos. Tačiau teismo vertinimu ne kiekviena vaiko poreikių išlaidų eilutė yra būtina ir pagrįsta, kai kurios išlaidos gali būti sumažintos. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ji mergaitės poreikių patenkinimui priskiria visas 180 Eur būsto nuomos išlaidas. Teismo vertinimu visų išlaidų priskyrimas yra nepagrįstas, todėl ši išlaidų dalis gali ir turi būti sumažintina.

33. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo vertinamos vaiko interesų naudai.

34. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių dukros poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui neviršija 530 Eur. Iš šios sumos atėmus nepilnamečiui vaikui valstybės mokamą 70 Eur dydžio išmoką, iš atsakovo M. B. priteistinas 230 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, šią sumą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 11 d.), indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

35. Laikytina, kad šiuo sprendimu nustatomas atsakovo mokėtinas išlaikymo dydis nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

36. Ieškovė D. K. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

37. Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

38. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

39. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dukrai išlaikymo, kai teismo sprendimu buvo nuginčyta M. V. tėvystė, neteikė.

40. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl neteikto išlaikymo įsiskolinimo šalių dukrai yra tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo priteistinas 1303 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 20 d. (teismo sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo įsiteisėjimo) iki 2020 m. birželio 10 d. (ieškinio padavimo dienos), per mėnesį skaičiuojant 230 Eur išlaikymo įsiskolinimą (5 mėn. 20 d. x 230 Eur) (CK 3.200 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

41. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nepilnametei dukrai, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Ieškovei byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

43. Atsakovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

44. Iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Priteistinas žyminis mokestis sudaro 316 Eur (75 Eur x 3 + (230 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.)+ (1303 x 3 proc. x 75 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

46. Atsakovas apie teismo posėdžius buvo informuotas tinkamai, asmeniškai, tačiau į teisminį bylos nagrinėjimą neatvyko, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir dėl šios priežasties buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Jokių prašymų, įrodymų atsakovas teismui neteikė, neinformavo teismo apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo elgesį kvalifikuoti kaip netinkamą ir nesąžiningą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad visi neturtiniai ieškovės reikalavimai tenkinti, o iš dalies tenkinti tik reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo (sumažintos priteistinos sumos), įvertinus atsakovo pasyvų netinkamą elgesį procese bei ginčo pobūdį, tai, kad ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, atsakovo patirtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu toks sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

47. Iš atsakovo valstybei priteistinos 20,90 Eur pašto išlaidos ir 388,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 - 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama D. K. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametės dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2020 m. birželio 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. B., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina D. K. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (tėvo) ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), (dukros) bendravimo tvarką:

V. P. gali lankyti savo dukrą M. B. dieną, bet kuriuo metu dalyvaujant vaiko motinai D. K., o dukrai pradėjus lankyti mokyklą, pasiimti ją savaitgaliais, atostogauti su ja vieną kartą per metus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 316 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų) žyminį mokestį ir 20,90 Eur (dvidešimt eurų ir 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 388,06 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 06 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.