Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. B. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, išklausęs šalių paaiškinimus ir susipažinęs su taikos sutartimi, pateikė išvadą, kad šalių pateikta taikos sutartis prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl prašo jos netvirtinti. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Teismų praktikoje pažymima, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tiesos konstatavimo. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti priimamas labiausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas. Šioje byloje nėra galimybės spręsti ar atsakovė imsis tolimesnių veiksmų, susijusių su tėvystės vaikui nustatymu po to, kai bus nuginčyta ieškovo tėvystė šioje byloje. Patvirtinus byloje taikos sutartį vaikas liks be tėvo ir neteks teisės į jo išlaikymą. Manytina, kad į bylą atsakovė turėtų įtraukti biologinį vaiko tėvą ir visus klausimus būtina išspręsti šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų, yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (7, 9 straipsniai).

Nustatyta, kad M. V., g. (duomenys neskelbtini), tėvu (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 19 nurodytas ieškovas M. V., motina – D. B.. Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Šalys pripažįsta, kad M. V. nėra M. V. biologinis tėvas. Tai patvirtina 2019 m. rugpjūčio 2d. UAB „Endemik“ pažyma, kurioje pateikta išvada, kad tikimybė, kad M. V. yra vaiko M. V. tėvas, yra nulis procentų. Atsakovė paaiškino, kad žino, kas yra tikrasis vaiko tėvas ir sieks jo tėvystės vaikui nustatymo kitoje civilinėje byloje, jos advokatas rengia procesinius dokumentus teismui.

UAB „Endemik“ atlikto DNR tyrimo išvada, patvirtina, kad ieškovas nėra vaiko M. V. tėvas. Šalys santuokos nebuvo sudarę, kartu nebegyvena. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad bendras gyvenimas su ieškovu nepavyko – šalys du kartus mėgino gyventi kartu ir kurti šeimos santykius Lietuvoje ir užsienyje, tačiau nepavyko suderinti savo charakterių, ieškovas bendro gyvenimo metu piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko atsakovei ir vaikui tapo nesaugu būti kartu. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad negalima tikėtis, jog šalys galėtų atnaujinti faktinius šeimos ryšius ir gyventi kartu, taip sukurti saugią, sveiką vaikui aplinką. Ieškovas ir atsakovė gyvena skirtingose valstybėse, jų nebesieja jokie bendri interesai, buitis, įsipareigojimai. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė per trumpą laiką turėjo artimų santykių su dviem vyrais, pasijuto besilaukianti po to, kai atnaujino ryšius su ieškovu, sugyventiniai turėjo abejonių vaiko tėvyste, tačiau jos patvirtinimui DNR tyrimo neatliko. Faktas, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, paaiškėjo tik 2019 m. rugpjūčio 2d. UAB „Endemik“ pateikus DNR tyrimo išvadą. Atsakovės duktė M. V. yra dviejų metų amžiaus. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad tarp vaiko ir ieškovo jiems gyvenant kartu Jungtinėje Karalystėje susiformavo tarpusavio ryšys. Tačiau šis laikas buvo trumpas, vaikas gyveno su ieškovu apie pusantrų metų, šiuo metu vaikas gyvena atskirai nuo ieškovo jau taip pat beveik metus laiko. Atsakovė žino tikrąjį vaiko tėvą ir nurodė, kad sieks jo tėvystės nustatymo.

Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tėvystės nuginčijimas ieškovui ir atsakovei nutraukus faktinius šeimos ryšius ir nesant byloje duomenų, kad jie galėtų būti atnaujinti, teismo vertinimu, nepadarys esminės žalos vaiko teisėms ir interesams. Vaiko teisė žinoti savo tėvą ir gauti išlaikymą iš jo bus apginta vaiko motinai inicijavus procesą dėl tėvystės nustatymo biologinio vaiko tėvo atžvilgiu. Ieškovo tėvystės vaikui palikimas šioje situacijoje, kai vaikas yra dar labai mažas, o jo ir ieškovo tarpusavio ryšys nėra pastovus, ilgalaikis, kai ieškovas aiškiai išreiškė valią toliau nebevykdyti tėvo pareigų vaikui, neatitiktų vaiko interesų. Vaikas, laikydamas savo tėvu asmenį, kuris vengia ir atsisako geranoriškai vykdyti tėvo pareigas vaikui bei žinodamas, kad toks asmuo be to nėra ir biologinis tėvas, ateityje gali patirti žymiai didesnę psichologinę žalą, nei tokios tėvystės nuginčijimas šiuo metu.

Visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvada, kad taikos sutartis įstatymui ir šalių interesams neprieštarauja (CK 3.149, 3.150 straipsniai), todėl tvirtinama. Taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims yra žinomos ir šalims išaiškintos (CPK 294 straipsniai). Taikos sutartis tvirtinama teismo sprendimu kaip tai numato CPK 399 straipsnis.

Išvadą teikiančios institucijos atstovo argumentai, kad į bylą turėtų būti įtrauktas biologinis vaiko tėvas ir tęsiamas bylos nagrinėjimas, šiuo atveju neproporcingai apsunkintų ir užvilkintų šios bylos išnagrinėjimą ir padidintų ieškovo patiriamas bylinėjimosi išlaidas, nes byloje būtų reikalinga atlikti DNR ekspertizę, rinkti įrodymus, kurie iš esmės neturėtų teisinio ryšio su ieškovo pareikštu reikalavimu. Be to, ne ieškovas, o atsakovė turėtų reikšti materialinius reikalavimus galimam biologiniam vaiko tėvui.

Bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 75 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas apmoka atsakovė. Ieškovas prašo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio. Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovui grąžintina 75 procentų dydžio žyminio mokesčio dalis - 56,25 Eur, iš atsakovės priteistinos 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 92. 93 straipsniai).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 140, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 1,5 punktais, 295 straipsniu straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis:

1. M. V. nėra M. V., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

2. Panaikinti M. V., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 19, duomenis apie tėvą M. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

3. Panaikinti M. V., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) suteiktą M. V. pavardę ir suteikti motinos pavardę „B.“.

4. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims.

5. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai sumoka atsakovė D. B..

6. Patvirtinus taikos sutartį ieškovas prašo sugrąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

7. Kiekviena šios taikos sutarties sąlyga šalių yra individualiai aptarta, šią taikos sutartį prieš jos pasirašymą šalys perskaitė, suprato visų jos nuostatų turinį ir neverčiamos, neįkalbėtos ir kitaip nepaveiktos ją pasirašė, kaip teisiškai įpareigojantį dokumentą, visiškai atitinkantį jų valią ir tikruosius ketinimus.

8. Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal LR CK 6.985 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio šios taikos sutarties vykdymo. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad viena kitai neturi jokių pretenzijų, išskyrus reikalavimus, susijusius su šios taikos sutarties vykdymu ir atsirandančius pagal šią sutartį.

Šalims yra žinomos bylos nutraukimo ir taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,80 Eur (tris eurus 80 centų) procesinių dokumentų siuntimo, įmokos kodas 5660.

Grąžinti M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019m. spalio 2d. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.