Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agronera“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4001-671/2021 pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agronera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Agronera“ dėl 2021 m. rugpjūčio 12 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriais prašė pakeisti priimtą preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 802,74 Eur skolos priteisimo. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. žemės nuomos sutartimi ieškovės atsakovei išnuomotų trijų žemės sklypų, kurių bendras plotas yra 37,27 ha, žemės ūkio naudmenų plotas sudaro tik 29,4 ha (atitinkamai, 13,4 ha, 4,5 ha bei 11,5 ha). Žemės ūkio naudmenų plotas yra aiškiai ir konkrečiai įvardintas (skaičius netgi paryškinant) sutarties 1.1.1. – 1.1.3. punktuose. Sutartyje taip pat yra aiškiai nurodyta, jog sklypai atsakovei yra išnuomojami žemės ūkio veiklos vykdymui. Išnuomotų žemės sklypų dalyse, kurios nėra žemės ūkio naudmenos (t. y. apaugusios medžiais, krūmais teritorijos), jokia žemės ūkio veikla faktiškai neįmanoma ir atsakovė tose sklypų dalyse jokios veiklos nevykdė, jų nenaudojo. Būtent dėl šios priežasties ieškovė ir atsakovė susitarė, kad žemės nuomos mokestis bus mokamas tik už žemės ūkio naudmenų plotą, bet ne už tą plotą, kuriame jokia veikla yra neįmanoma, kas visiškai atitinka įprastą praktiką. Tokį šalių susitarimą atspindi faktas, kad sutarties 1.1.1. – 1.1.3. punktuose yra aiškiai išskirtas ir paryškintas žemės ūkio veiklai tinkamos žemės plotas. Taigi bendras metinis atsakovės ieškovei mokėtinas nuomos mokestis už išnuomotus žemės sklypus sudaro 3528 Eur (120 Eur x 29,4 ha). Kaip teisingai ieškinyje nurodė ieškovė, į šią sumą yra įskaičiuotas ir 15 procentų gyventojų pajamų mokestis, kurį sumokėti privalo pati atsakovė. Taigi atsakovės ieškovei mokėtinas metinis nuomos mokestis yra 2998,80 Eur (3 528 Eur – 15 proc. GPM). Vadinasi, ieškovės ieškinio dalis, viršijantis 2998,80 Eur, kuris sudaro 802,74 Eur (3801,54 Eur – 2 998,80 Eur), yra nepagrįstas ir turi būti atmestas (atitinkamai perskaičiuojant ir iš atsakovės ieškovei priteistiną palūkanų dydį).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

12. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas ne nuo viso pagal sutartį išnuomoto žemės sklypo ploto, t. y. 37,27 ha, bet tik nuo žemės sklypo žemės ūkio naudmenų ploto, t. y. 29,4 ha, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sutarties aiškinimu ir nuomos mokesčio dydžio skaičiavimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-140-671/2021 kaip prejudiciniais faktais.

13. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, nesutinka su apeliante, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai vadovavosi nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sutarties aiškinimu ir nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-140-671/2021 ir taip atsakovė šioje byloje liko iš esmės neišklausyta, jos argumentų pagrįstumas liko neįvertintas.

16. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žemė nuomos sutartis Nr. 2017090/AGRO, pagal kurią ieškovė atsakovei perdavė tris 37,27 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudoti žemės ūkio veiklai sutartyje nustatytomis naudojimosi sąlygomis ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo mokėti už žemę sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis metams už 1 ha išnuomotą žemę yra 120 Eur. Sutarties 3.2 ir 3.4 punktuose nustatyta, kad gyventojų pajamų mokestis ir visi kiti nuomotojo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokėtini mokesčiai yra įskaityti į nuomos mokestį; nuomos mokėjimai vykdomi už praėjusius metus iki einamųjų metų birželio 15 d. Sutartyje taip pat nustatyta, kad žemės nuomos terminas pradedamas skaičiuoti pasirašius šią sutartį (2017 m. rugsėjo 2 d.) ir galioja iki 2020 m. rugsėjo 2 d.

17. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-140-671/2021, ieškovė iš atsakovės prašė priteisti žemės nuomos mokestį už pirmuosius ir antruosius žemės, išnuomotos pagal tą pačią sutartį, metus. Kadangi atsakovė ir toliau nevykdė sutartinių įsipareigojimų, šioje civilinėje byloje atsakovei buvo pareikštas reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., tai yra už trečiuosius metus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendime konstatuota, kad pagal tarp šalių sudarytą žemės nuomos sutartį atsakovė ieškovei už išnuomotus žemės sklypus turi sumokėti ne pagal juose esančių žemės ūkio naudmenų plotą, o pagal žemės sklypų plotą, t. y. atsakovė ieškovei turi sumokėti metinį žemės nuomos mokestį už bendrą 37,27 ha ploto žemės sklypą.

18. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-140-671/2021 atsakovė apskundė apeliacinės instancijos teismui ir Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-288-569/2021, atmesdamas atsakovės skundo argumentus, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalys nei viename punkte nesitarė dėl nuomos už žemės naudmenų plotus, nei viename punkte neišskyrė ir neaptarė kitokio žemės ploto, neišskyrė jokių priežasčių ar aplinkybių, dėl ko turėtų būti perduodamas kitoks žemės plotas, nei nurodytas bendras 37,27 ha. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties teksto matyti, jog sutartimi nuomotojas (ieškovė) nuomininkui (atsakovei) išnuomoja tris sutartyje nurodytus žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 37,27 ha, o sutartyje nei viename skirsnyje nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad žemės nuomos mokestis yra mokamas tik už žemės ūkio naudmenų plotą, todėl pagal tarp šalių sudarytą žemės nuomos sutartį atsakovė ieškovei už išnuomotus žemės sklypus turi sumokėti ne pagal juose esančių žemės ūkio naudmenų plotą, o pagal žemės sklypų plotą.

19. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų ginčijusi žemės nuomos sutarties sąlygas ar siekusi jas pakeiti. Byloje ieškovė yra pripažinusi, kad atsakovė jau yra sumokėjusi žemės nuomos mokestį už pirmuosius dvejus žemės nuomos metus pritaikius nuomos mokesčio skaičiavimo nuo viso išnuomoto žemės sklypo ploto modelį, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad žemės nuomos mokestis už trečiuosius žemės nuomos metus pagal tą pačią sutartį turėtų būti skaičiuojamas kitaip.

20. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju darytina išvada, kad tiek Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendime, tiek Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, dalyvaujant tiems patiems asmenims, yra nustatyti faktai, patvirtinantys žemės nuomos mokesčio skaičiavimo metodologiją, todėl šių įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys nebegali ginčyti kitose bylose. Taigi, nagrinėjamoje byloje pripažintinas pozityvusis res judicata principo taikymo efektas, kai kitoje byloje priimtas teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. ???

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

22. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 250,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apeliantės priteistina 250,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agronera“, juridinio asmens kodas 304050459, ieškovei O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.