Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agronera“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agronera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos – nesumokėto žemės nuomos mokesčio ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žemė nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovei perdavė tris 37,27 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudoti žemės ūkio veiklai sutartyje nustatytomis naudojimosi sąlygomis ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo mokėti už žemę sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis metams už 1 ha išnuomotą žemę yra 120,00 Eur. Sutarties 3.2 ir 3.4 punktuose nustatyta, kad gyventojų pajamų mokestis ir visi kiti nuomotojo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokėtini mokesčiai yra įskaityti į nuomos mokestį; nuomos mokėjimai vykdomi už praėjusius metus iki einamųjų metų birželio 15 d. Sutartyje taip pat nustatyta, kad žemės nuomos terminas pradedamas skaičiuoti pasirašius šią sutartį (2017 m. rugsėjo 2 d.) ir galioja iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Pagal 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymus atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 2025,60 Eur žemės nuomos mokesčio. 2019 m. spalio 17 d. atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 529,20 Eur.

Dėl skolos – nesumokėto žemės nuomos mokesčio priteisimo

18. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.

19. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018).

20. Tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties I skirsnio „Sutarties dalykas“ 1.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas (toliau sutartyje vadinama „Žemė“) yra: 17,4 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, žemės ūkio naudmenos sudaro 13,4 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,75 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, žemės ūkio naudmenos sudaro 4,5 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 14,12 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, žemės ūkio naudmenos sudaro 11,5 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties III skirsnio 3.1 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis metams už 1 ha išnuomotą Žemę yra 120,00 Eur.

21. Apeliantė nurodo, kad žemės ūkio naudmenų plotas yra aiškiai ir konkrečiai įvardintas (skaičius netgi paryškinant) sutarties 1.1.1. – 1.1.3. punktuose. Sutartyje taip pat yra aiškiai nurodyta, jog sklypai atsakovei yra išnuomojami žemės ūkio veiklos vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prie išnuomojamų žemės sklypų plotų yra nurodyti juose esančių žemės ūkio naudmenų plotai, nurodant išnuomojamus žemės sklypus yra paryškintai išskirti tiek jų plotai, tiek tuose žemės sklypuose esančių žemės ūkio naudmenų plotai, tačiau nei viename punkte nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad žemės nuomos mokestis yra mokamas tik už žemės ūkio naudmenų plotą. Priešingai, yra aiškiai nurodoma, jog perduodama 37,27 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Sutartyje nurodyta aplinkybė, jog sklypai atsakovei yra išnuomojami žemės ūkio veiklos vykdymui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalys susitarė žemės nuomos mokestį mokėti tik už žemės ūkio naudmenų plotą.

22. Taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad žemės nuomos sutartyje nurodyti išnuomojamuose žemės sklypuose esančių žemės ūkio naudmenų plotai yra netikslūs ir neatitinka VĮ Registrų centro išrašų duomenų, kad tiek 17,4 ha ploto ir 5,75 ha ploto žemės sklypuose esančių žemės naudmenų plotai yra tokie patys, o 14,2 ha ploto žemės sklype esančių žemė ūkio naudmenų plotas yra 13,82 ha.

23. Apeliantė nurodo, kad dalis žemės sklypų buvo apaugę medžiais, krūmais, ir jokia žemės ūkio veika dalyje žemės ūkio sklypų nėra galima, tačiau atsakovė šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad sutarties 2.2. punkte atsakovė patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl žemės ūkio būklės ar trūkumų, o sutarties 7.1.5. punkte atsakovė patvirtino, kad žemė šalių vietoje yra apžiūrėta, žemė yra geros agrarinės būklės, įdirbta, nuomininkas pretenzijų dėl žemės kokybės neturi. Atsakovė neišskyrė jokių žemės plotų, kurie jai nenaudingi, kuriuose negalima dirbti ar pan.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys nei viename punkte nesitarė dėl nuomos už žemės naudmenų plotus, nei viename punkte neišskyrė ir neaptarė kitokio žemės ploto, neišskyrė jokių priežasčių ar aplinkybių, dėl ko turėtų būti perduodamas kitoks žemės plotas, nei nurodytas bendras 37,27 ha. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, jog šiuo atveju rašytinis sutarties tekstas objektyviausiai atspindi tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties teksto matyti, jog sutartimi nuomotojas (ieškovė) nuomininkui (atsakovei) išnuomoja tris sutartyje nurodytus žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 37,27 ha, o sutartyje nei viename skirsnyje nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad žemės nuomos mokestis yra mokamas tik už žemės ūkio naudmenų plotą. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, pagrįsta vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal tarp šalių sudarytą žemės nuomos sutartį atsakovė ieškovei už išnuomotus žemės sklypus turi sumokėti ne pagal juose esančių žemės ūkio naudmenų plotą, o pagal žemės sklypų plotą.

25. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais vertina apeliantės argumentus, kad teismo padaryta išvada, jog sutarties tekstas turėtų būti vertinamas atsakovės nenaudai, kadangi neva būtent atsakovė parengė jos tekstą ir pateikė jį ieškovei pasirašyti. Apeliantė nurodo, kad sutartį šalys rengė bendrai, derėjosi dėl jos sąlygų, o duomenis apie žemės ūkio naudmenų faktinį plotą į sutartį įrašė pati ieškovė, kuriai šie duomenys ir buvo geriausiai žinomi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkė, ieškovė – fizinis asmuo. Iš esmės nors ir buvo sutarties sąlygos derinamos šalių, tačiau pats sutarties tekstas parengtas ieškovės. Tai, kad ieškovė galimai duomenis apie žemės ūkio naudmenų faktinį plotą pati nurodė atsakovei, nesudaro pagrindo vertinti, jog šalys susitarė, kad mokėtinas nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal žemės ūkio naudmenų, kuriomis faktiškai naudojosi atsakovė, plotą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės nuomos sutartis buvo parengta atsakovės, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, yra visiškai pagrįsta ir teisinga.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas neturi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

27. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašė iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo prievolės atsiradimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017).

28. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra taikomas reikalavimams priteisti netesybas (baudą, delspinigius), bet ne palūkanas. Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, kartu ir ieškinio senaties terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), kuris, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei kreipusis į teismą, nebuvo praleistas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas neturi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, yra pagrįsta ir teisinga, o šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

32. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, pateikė įrodymus apie patirtas 200,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jas priteisia ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Agronera“ ieškovei O. N. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.