Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-151-798/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-08
Bylos Nr.: e2A-151-798/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00103-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: S. R.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas

Civilinė byla Nr. e2A-151-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00103-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SANSITIS“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „REGEJUS“, dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „SANSITIS“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydama priteisti iš atsakovo S. R. 48 360,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas neįvykdė jam, kaip buvusiam ieškovės direktoriui, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo per 10 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei viso įmonės turto sąrašą, nes iki ieškinio pateikimo neperdavė bankroto administratorei bendrovės apskaitoje nurodyto turto ir visų apskaitos dokumentų, už ką teismo nutartimi atsakovui paskirta bauda. Nurodė, kad neįmanoma yra nustatyti, kokį turtą atsakovas perdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,REGEJUS“, nes jis nemokumo administratorei negalėjo pateikti rašytinės sutarties ar turto perdavimo priėmimo akto dėl turto priėmimo ar jo saugojimo, kuris galėtų įrodyti, kokios sudėties ir kiekio ieškovės turtas iš atsakovo tikrai priimtas saugoti. UAB ,,REGEJUS“ vadovas A. K. neigia, kad jis perėmė iš atsakovo turtą pagal sandėlio apyvartos žiniaraštį. Sandėlio apyvartos žiniaraštis nepasirašytas ir jis nėra dokumentas, tinkamas pagrįsti turto perdavimo faktą ir apimtį. Ieškovės nuomone, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kokį konkrečiai turtą jis, kaip pats teigia, perdavė UAB „REGEJUS“ ir kad tas turtas iš tiesų priklausė ieškovei. Ieškovė nevykdė metinės inventorizacijos, o vykdyta buhalterinė apskaita turi reikšmingų trūkumų. Atlikus prekių apžiūrą (inventorizavimą) paaiškėjo, kad prekių kiekis neatitinka ieškovės apskaitos dokumentų ir nesiekia 20 procentų į ieškovės apskaitą įtraukto prekių kiekio. Ieškovė vertina, kad atsakovas, pasinaudodamas UAB „REGEJUS“ ir perduodamas šiai įmonei nežinia kam priklausantį menkavertį turtą, siekė išvengti pareigos po bankroto bylos iškėlimo perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei. Ieškovės vertinimu, atsakovas savo veiksmais ieškovei padarė 48 360,70 Eur dydžio žalą, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad prekės buvo saugomos atsakovės nuomojamose patalpose K. gatvėje, o kai nebegalėjo mokėti už nuomą, su trečiuoju asmeniu susitarė, jog jis prekes pasaugos savo patalpose. Kadangi BUAB „SANSITIS“ buvo skolinga trečiajam asmeniui, tuo metu buvo svarstoma atlikti skolų suderinimą ir skolą padengti prekėmis. Prekės buvo pirktos iš įvairių Lietuvos ir užsienio tiekėjų. Jokia sutartis, prekių perdavimo priėmimo aktai, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaita faktūra surašyti nebuvo, nes tai buvo ne sandoris, o pagalba sunkiu laikotarpiu, prekių perdavimas saugoti iš vienos vietos į kitą, prekės nebuvo perduotos realizacijai, į veiklos objektus ar užskaitos atlikimui. Sudaryti tokių dokumentų ir negalėjo, nes BUAB „SANSITIS“ buvo pradėtas bankroto procesas, turtas buvo areštuotas. Po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorei pranešė, kad prekės perduotos saugoti UAB „REGEJUS“. Kodėl administratorė nerado visų prekių, kurias perdavė UAB „REGEJUS“, tiksliai nežino. Mano, kad dalis prekių UAB „REGEJUS“ panaudojo savo kreditorinio reikalavimo padengimui, nes BUAB „SANSITIS“ bankroto byloje nepareiškė kreditorinio reikalavimo, kadangi iš pradžių UAB „REGEJUS“ neigė, jog turi minėtas prekes ir jos atsirado tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nors įmonės prekių inventorizacija atsakovui vadovaujant nebuvo atlikta, nemokumo administratorei perdavė visus tvarkingai parengtus įmonės apskaitos dokumentus, laikmeną su buhalterine programa, todėl nemokumo administratorė gali nustatyti ir identifikuoti įmonės bankroto bylos iškėlimo dienai turėtą turtą ir iš UAB „REGEJUS“ perimtą turtą. Mano, kad nemokumo administratorė perėmė žymiai mažesnį kiekį prekių, negu buvo perduota UAB „REGEJUS“. Nors nurodyti, kokių konkrečiai ir kokio prekių kiekio trūksta tiksliai negali, bet procentais tai galėtų būti apie 15-20 procentų UAB „REGEJUS“ perduotų prekių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB „SANSITIS“ iš atsakovo S. R. 32 000 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Ieškovės BUAB „SANSITIS“ ieškinys atsakovui S. R., kaip bankrutavusios įmonės buvusiam administracijos vadovui (direktoriui), dėl 48 360,70 Eur priteisimo grindžiamas deliktinės atsakomybės sąlygomis, t. y. tuo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė jam, kaip bendrovės direktoriui, įstatymų ir teismo nustatytų pareigų, įskaitant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir teismo nutartyje iškelti BUAB „SANSITIS“ bankroto bylą nustatytos pareigos perduoti nemokumo (bankroto) administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratorei 48 360,70 Eur vertės įmonės turto dalies, dėl to padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, nes įmonė neteko turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus.

3.2. Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d., BUAB „SANSITIS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Tavix“. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų 142 736,74 Eur finansiniai reikalavimai. 2020 m. vasario 10 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

3.3. Pagal Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis BUAB „SANSITIS“ šiame registre įregistruota 2013 m. birželio 20 d., o jos vadovu (direktoriumi) nuo 2018 m. lapkričio 19 d. buvo atsakovas S. R. Jis BUAB „SANSITIS“ direktoriumi buvo ir bankroto bylos iškėlimo metu, todėl jam kilo tuo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismas buvusiam direktoriui nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo. Terminas minėtai pareigai įvykdyti baigėsi 2019 m. rugsėjo 23 d.

3.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nurodytos pareigos perduoti turtą bankroto administratorei tinkamai nustatytu terminu neįvykdė, todėl jam Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. teismo nutartimi buvo paskirta 300 Eur bauda. Nustatyta, kad buvęs atsakovės vadovas neperdavė 2018-2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių bei suvestinės; ilgalaikio turto apskaitos kortelių už 2016-2019 m. laikotarpį; ilgalaikio turto įvedimo bei nurašymo aktų už 2016-2019 m.; atsargų apskaitos kortelių (žiniaraščių) už 2016-2019 m.; skolų apskaitos kortelių už 2016-2019 m., ir turto. Teismai, be kita ko, nutartyse konstatavo, kad ta aplinkybė, jog administratorei buvo nurodyta dalies turto buvimo vieta, perduota dalis dokumentų, nereiškia, kad visa bendrovės dokumentacija ir turtas nemokumo administratorei yra perduoti tinkamai.

3.5. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo grindžia tuo, kad jis neišsaugojo ir bankroto administratorei neperdavė BUAB „SANSITIS“ 48 360,70 Eur vertės turto (santechnikos prekių). Pagal BUAB „SANSITIS“ preliminaraus balanso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenis, kurį pasirašė direktorius ir atsakovas S. R., įmonė turėjo 154 104 Eur vertės turtą. Į balansą įrašyto trumpalaikio turto vertė buvo 152 056 Eur, iš jo atsargos sudarė 70 523 Eur. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. (nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d.) pagal 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. sandėlio apyvartos žurnalo duomenis, kurių neginčija nei ieškovė, nei atsakovas, BUAB „SANSITIS“ turėjo turėti 48 360,70 Eur vertės santechnikos prekių (atsargų). Atsakovas S. R. pripažįsta, kad šios prekės nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai priklausė BUAB „SANSITIS“ ir buvo perduotos sandėliuoti į UAB „REGEJUS“ patalpas.

3.6. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių argumentus dėl sandėliuojamų prekių, pažymėjo, kad atsakovas pripažįsta, jog nemokumo administratorė iš UAB „REGEJUS“ patalpų pasiėmė ne visas prekes, kurias BUAB „SANSITIS“ 2019 m. balandžio – gegužės mėnesį buvo perdavusi sandėliuoti į UAB „REGEJUS“ patalpas, nes į bylą pateiktame susirašinėjime elektroniniu paštu yra nurodęs, jog, susipažinęs su pateikiamu prekių sąrašu, pastebėjo, kad iš UAB „REGEJUS“ perimtame prekių sąraše nėra PPR vamzdžių PPR, špižinių detalių, cinkuotų detalių, žalvarinių detalių, lauko ir vidaus kanalizacijos elementų, visų maišytuvų. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės bankroto administratorė MB „Tavix“ ir (arba) UAB „REGEJUS“ galimai sudarė joms naudingą susitarimą dėl UAB „REGEJUS“ patalpose sandėliuotų prekių galimo pasisavinimo ar panaudojimo UAB „REGEJUS“ kreditoriniam įsiskolinimui padengti, tačiau šis jo argumentas nepagrįstas jokiais patikimais ir objektyviais duomenimis, todėl yra nepagrįsta prielaida. Galimai UAB „REGEJUS“ darbuotojų ar kitų asmenų sudaryti tam tikrų prekių sąrašai yra be datų, be autoriaus, nepasirašyti, todėl byloje reikšmingų aplinkybių nei įrodo, nei paneigia. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad BUAB „SANSITIS“ parduodamų prekių sandėlio apyvartos žurnalo duomenys 2019 m. rugsėjo 30 d., pagal kuriuos įmonė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai turėjo 48 360,70 Eur vertės prekes, atitinka bendrovės finansinės apskaitos duomenis ir yra teisingas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prekės iš BUAB „SANSITIS“ patalpų buvo perduotos sandėliuoti į UAB „REGEJUS“ patalpas nesudarius jokios rašytinės sutarties, perdavimo priėmimo akto, PVM sąskaitos-faktūros ar kito juridinę reikšmę turinčio dokumento. Šias UAB „REGEJUS“ perduotas BUAB „SANSITIS“ priklausančias prekes pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir teismo nutarties iškelti BUAB „SANSITIS“ bankroto bylą nurodymus atsakovas turėjo perduoti ieškovės bankroto administratorei, tačiau neperdavė nei prekių, nei dokumentų, patvirtinančių, kada, kokios sudėties, apimties ir vertė turtas perduotas sandėliuoti (saugoti) UAB „REGEJUS“, o tik nurodė, kad visos prekės sandėliuojamos UAB „REGEJUS“ patalpose, iš kurių bankroto administratorė gali jas pasiimti.

3.7. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas, perduodamas minėtą turtą sandėliuoti į UAB „REGEJUS“ patalpas, nesudarė jokios sutarties, perdavimo priėmimo akto ar kito juridinę reikšmę turinčio finansinės apskaitos dokumento, jam pačiam ir tenka atsakomybė bei rizika, kad jis tokių įrodymų neturi ir patikimais įrodymais negali įrodyti savo atsikirtimo į ieškinį pagrindo. Atsakovui pažeidus savo, kaip vadovo, pareigas, neišsaugojus ir neperdavus nemokumo administratorei bankroto bylos iškėlimo dienai turėto bendrovės turto, bendrovė patyrė žalą, nes neteko dalies turto, iš kurio galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Todėl priežastinis ryšys yra nustatytas.

3.8. Teismas konstatavo, kad žala ieškovei BUAB „SANSITIS“ buvo padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. BUAB „SANSITIS“ nemokumo administratorė atsakovo nurodytoje turto sandėliavimo vietoje UAB „REGEJUS“ patalpose rado, jos vertinimu, apie 20 procentų Sandėlio žiniaraštyje nurodyto turto. Ieškovė paaiškino, kad žalą sudaro 48 360,70 Eur suma, nes dėl reikšmingų apskaitos trūkumų negalima nustatyti, ar rastas pas UAB „REGEJUS“ turtas tikrai priklauso BUAB „SANSITIS“, koks tai turtas ir kokia jo vertė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad iš UAB „REGEJUS“ nemokumo administratorės paimtas turtas nėra BUAB „SANSITIS“ priklausantis turtas, nes: svetimo turto bankroto administratorė neturėjo perimti ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jo įvertinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo; tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo UAB „REGEJUS“ neginčija, kad nemokumo administratorė perėmė tą turtą, kuris į UAB „REGEJUS“ patalpas buvo atvežtas sandėliuoti iš BUAB „SANSITIS“ nuomotų patalpų; prekės nebuvo įtrauktos į UAB „REGEJUS“ apskaitą; joks asmuo nereikalauja prekes grąžinti iš neteisėto svetimo valdymo; tai yra santechnikos prekės, naudotos ieškovės veikloje; pagal bendruosius kriterijus prekių pavadinimai ir kiekiai neprieštarauja Sandėlio prekių žurnale nurodytiems duomenims. Bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinta šalių pareiga įrodinėti galimos žalos dydį, tačiau konkretesnio turinio įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, pagal kokias Sandėlio apskaitos žurnalo pozicijas bankroto administratorė iš UAB „REGEJUS“ yra perėmusi ieškovės turtą, jį identifikuoti, taip pat nustatyti, jo markę, rūšį ir konkrečią vertę, nebuvo pateikta.

3.9. 2020 m. gruodžio 7 d. susirinkime kreditoriai priėmė nutarimą BUAB „SANSITIS“ priklausančias įvairias prekes (paimtas iš UAB „REGEJUS“ patalpų) pagal priedą parduoti kaip vieną komplektą iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau nepriėmė sprendimo nustatyti prekių kainą ir pardavimo tvarką bei įpareigojo nemokumo administratorę pateikti įrodymus, pagrindžiančius 10 000 Eur prekių kainą, taip pat pateikti prekių nuosavybės dokumentus, esant reikalui inventorizuoti turtą, įsitikinti, ar jis įtrauktas į apskaitą. Pagal kreditorių susirinkimo medžiagos turinį galima spręsti, kad ginčo prekių kaina gali svyruoti nuo 10 000 iki 20 000 Eur, siūlyta jas realizuoti už 10 000 Eur, bet galutinė vertė nenustatyta. Byloje niekas nepateikė įrodymų apie pasikeitusią ginčo turto likutinę vertę, nei ji nurodyta Sandėlio apskaitos žurnale, taip pat apie ieškovės gautos naudos dydį, todėl nustatyti žalos dydį pagal bendrovės turto vertės ir gautos naudos skirtumą nėra galimybių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad, jo vertinimu, bankroto administratorė yra perėmusi apie 20 procentų Sandėlio apskaitos žiniaraštyje nurodyto turto, ir kad tas turtas nurodytas Sandėlio apyvartos žiniaraščio dviejuose paskutiniuose puslapiuose. Nurodyto turto likutinė vertė yra apie 16 262,31 Eur. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad priteistinos žalos dydis yra 32 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde atsakovas S. R. prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „SANSITIS“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB ,,Tavix“, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktikoje suformuotas taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos, o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui dėl veiksmų, kuriuos atsakovas atliko / neatliko vykdydamas direktoriaus pareigas. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė bendrovės turto neperdavimu bankroto administratoriui, o žalos dydį grindė balansine neperduoto turto verte. Tačiau atsakovas su tokia ieškovės pozicija kategoriškai nesutinka, kadangi yra įsitikinęs, kad ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei taikyti reikalingų sąlygų, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės yra neteisėtos.

4.2. Atsakovas BUAB „SANSITIS“ dokumentus ir informaciją apie turto vietą nemokumo administratorei perdavė 2019 m. spalio 16 d. Nors atsakovas vėlavo pateikti tiek dokumentus, tiek informaciją apie turtą, tačiau dokumentai bei turtas buvo perduoti nemokumo administratorei adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nemokumo administratorę taip pat informavo, kad BUAB „SANSITIS“ turtas dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo perduotas saugoti UAB ,,REGEJUS“. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo įgaliojimai, kaip ieškovės vadovo, yra pasibaigę bei atsakovas neturi teisės atstovauti ieškovės ir perimti / išreikalauti iš UAB ,,REGEJUS“ saugomas prekes, tačiau pasisiūlė bendradarbiauti ir prekių perėmime dalyvauti kartu su bankroto administratoriumi. Faktą, kad BUAB „SANSITIS“ turtas buvo perduotas saugoti UAB ,,REGEJUS“ pripažįsta ir ieškovė.

4.3. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės turtas yra / buvo saugomas UAB ,,REGEJUS“, todėl logiška, kad atsakovas negalėjo perduoti ieškovui to, kas nėra jo žinioje. Taigi, atsakovas negalėjo padaryti jokios žalos ieškovei. Priešingai, ieškovės atstovas sudaręs neteisėtus susitarimus su UAB ,,REGEJUS“ padarė bankrutuojančiai įmonei žalą, netinkamai vykdydamas jam pavestas funkcijas. UAB ,,REGEJUS“ pripažino, kad jis perėmė ir saugojo prekes, pripažino, kad norėjo prekes perimti savo nuosavybėn už BUAB „SANSITIS“ skolą. Tačiau šių ieškovės ir trečiojo asmens pripažintų aplinkybių, kurios taip pat nustatytos Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. kovo 24 d. nutarime, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino.

4.4. Faktą, kad BUAB „SANSITIS“ dokumentai buvo perduoti, taip pat perduoti duomenys apie turto saugotoją, netiesiogiai patvirtina ir pateiktas teismui šalių susirašinėjimas, t. y. 2020 m. vasario 28 d. elektroninis laiškas, kuris buvo išsiųstas nemokumo administratorei. Nemokumo administratorė gavusi minėta laišką, jame nurodytų aplinkybių neginčijo, neneigė fakto, kad visi dokumentai buvo perduoti. Tačiau, teismas šio fakto nevertino.

4.5. Teismas niekaip nevertino UAB ,,REGEJUS“ atstovo procesinio elgesio, t. y. to, kad iš pradžių neigęs, jog atsakovas buvo perdavęs saugojimui BUAB „SANSITIS“ prekes, pradėjus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pripažino, kad BUAB „SANSITIS“ turtas yra jų saugomas. Ginčą nagrinėjant teisme, duodamas paaiškinimus UAB ,,REGEJUS“ atstovas nurodė, kad nors nesudarė rašytinės pasaugos sutarties su BUAB „SANSITIS“, tačiau BUAB „SANSITIS“ prekes faktiškai priėmė saugojimui. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai, šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad ginčo prekės buvo prarastos. Apeliantas pažymėjo, kad BUAB „SANSITIS“ kreditoriaus UAB ,,REGEJUS“ atžvilgiu neįvykdė finansinių įsipareigojimų, t. y. BUAB „SANSITIS“ buvo skolinga UAB ,,REGEJUS“ 37 864 Eur, todėl UAB ,,REGEJUS“ pasinaudojo teise sulaikyti BUAB „SANSITIS“ priklausantį turtą bei minėto turto atsakovui neperdavė. Mano, kad UAB ,,REGEJUS“ turtą pasisavino, kadangi ieškovės bankroto byloje kreditorinio reikalavimo nepareiškė.

4.6. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nepateikdamas nemokumo administratorei viso ieškovės turto atliko neteisėtus veiksmus, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, atsakovas nebebūdamas ieškovės vadovu neturėjo teisės prekių perimti iš UAB ,,REGEJUS“. Todėl neturėdamas teisės atstovauti ieškovės ir reikšti reikalavimų ieškovės vardu bei neįgyvendindamas ieškovės teisių, atsakovas ieškovei negalėjo padaryti žalos. Nemokumo administratorė pati nesiėmė veiksmų išreikalaujant turto iš UAB ,,REGEJUS“, ji negali perkelti atsakomybės atsakovui.

4.7. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nepateikė nemokumo administratorei jokių dokumentų, kurie patvirtintų, koks turtas perduotas UAB ,,REGEJUS“. Atsakovas, perduodamas nemokumo administratorei visus BUAB „SANSITIS“ dokumentus bei pateikdamas informaciją apie tai, kur yra BUAB „SANSITIS“ turtas, nemokumo administratorei pateikė 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. sandėlio apyvartos žurnalą. Atsakovo įsitikinimu, Sandėlio apyvartos žurnalas patvirtina, koks BUAB „SANSITIS“ turtas buvo perduotas UAB ,,REGEJUS“. Apeliantas taip pat į bylą pateikė el. laiškus ir jame esančius priedus, siųstus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kuri nagrinėjo ieškovė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Juose taip pat yra nurodytas atsakovo ranka sudarytas prekių sąrašas, kai kurios prekės nurodytos su techniniais parametrais. Todėl apeliantui nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas konstatavo nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo neteisėtus veiksmus. Jeigu UAB ,,REGEJUS“ ieškovės bankroto byloje būtų pareiškęs 37 864 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, tai jis būtų sudaręs 78,3 procentus nuo 48 360,70 Eur dydžio sumos (pagal sandėlio apyvartos žurnalą bei 2019 m. gruodžio 31 d. preliminarų balansą, BUAB „SANSITIS“ prekių turėjo už 48 360,70 Eur). Apeliantas atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė taip ir nepaaiškino, kaip susidarė situacija, kad pas UAB ,,REGEJUS“ buvo rasta vos 20 procentų perduotų saugoti prekių. Apeliantas daro išvadą, kad likusi dalis prekių, kuri yra beveik lygi UAB ,,REGEJUS“ nepareikšto kreditorinio reikalavimo dydžiui vis dar yra pas UAB ,,REGEJUS“, kuri jas saugo neteisėtai.

4.8. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, tačiau nepateikė jokių motyvų, kaip apskaičiavo atsakovo padarytą žalą. Taigi, apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė nei vienos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atsakovo S. R. apeliacinį skundą ieškovė BUAB „SANSITIS“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Tavix“, prašo atsakovo S. R. apeliacinį skundą atmesti ir 2021 m. balandžio 12 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės deklaratyviai teigia, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nesuformulavo konkrečios teisinės problemos susijusios su jo nurodomu netinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu. Atsakovas nenurodo kaip jo nuomone turėjo būti paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir kodėl, nenurodo kaip jo nuomone turėjo būti taikomos atitinkamos teisės normos ir kaip, jo nuomone, turėjo būti įvertinti konkretūs byloje surinkti įrodymai.

Šalies argumentai

5.2. Apeliantas teigia, kad jis 2019 m. spalio 16 d. perdavė BUAB „SANSITIS“ dokumentus ir informaciją apie bendrovės turto buvimo vietą, nemokumo administratorei. Ieškovė pažymi, kad bendrovės turto „buvimo vietos nurodymas“ nėra ir negali būti laikomas tinkamu pareigos perduoti administratorei turtą įvykdymu. Ypač kai bendrovės turto perdavimas tretiesiems asmenims (turto judėjimas) niekaip nėra dokumentuotas. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą vesti bendrovės turto apskaitą taip, kad būtų įmanoma nustatyti kur yra konkretus bendrovės turtas. Tuo atveju, jei iš bendrovės dokumentų nėra galimybės nustatyti kokiam konkrečiam asmeniui, kokios konkrečios sudėties ir apimties turtas ir kokiais pagrindais yra perduotas, tai neabejotinai sudaro pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovas (šiuo atveju atsakovas) nevykdė pareigos tinkamai administruoti ir išsaugoti juridinio asmens turtą (o taip pat ir perduoti jį nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo).

Atsiliepimas

5.3. Atsakovas teigia, kad jis po bankroto bylos iškėlimo neturėjo teisės veikti bendrovės vardu ir perimti bendrovės turto iš UAB „REGEJUS“, tačiau atsakovas siūlė nemokumo administratoriui šiuo klausimu bendradarbiauti. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovas neturėjo teisės veikti bendrovės vardu, tačiau neabejotina, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo turėjo pareigą pateikti nemokumo administratoriui aiškius duomenis, liudijančius kokiu pagrindu ir koks konkretus bendrovės turtas kokiam konkrečiam asmeniui yra perduotas, o taip pat duomenis, kad toks konkrečios sudėties bendrovės turtas yra priimtas tokio trečiojo asmens konkrečiu pagrindu. Tokio pobūdžio dokumentų atsakovas nemokumo administratoriui nepateikė, nors ši atsakovo pareiga neabejotinai išplaukia iš atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigos tinkamai apskaityti, tinkamai administruoti ir saugoti bendrovės turtą. Trečiasis asmuo UAB „REGEJUS“ neigia, kad iš atsakovo būtų gavęs nurodomos sudėties ir apimties bendrovės turtą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nebuvo sudaręs jokių priėmimo perdavimo aktų, kuriais bendrovės turtą perdavė trečiajam asmeniui UAB „REGEJUS“ ar kokiems nors kitiems asmenims. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą išsaugoti bendrovės turtą ir po bankroto bylos iškėlimo perduoti bendrovės turtą nemokumo administratoriui. Be kita ko, pažymėtina, kad pats atsakovas, įvertinęs trečiojo asmens UAB „REGEJUS“ bendrovei perduoto (grąžinto) turto sudėtį ir apimtis, pripažino, kad trūksta apie 80 procentų bendrovės turto (kitaip sakant, 80 procentų bendrovės atsargų „dingo“).

Šalies argumentai

5.4. Ieškovė pažymi, kad iš esmės (teisine prasme) nėra skirtumo ar bendrovės turtas buvo be jokių dokumentų perduotas vienam asmeniui ar iššvaistytas jį paliekant įvairiose vietose pas įvairius asmenis, kurių neįmanoma nustatyti. Esminis teisinis klausimas tokiose situacijose yra tai, ar pagal įmonės dokumentus yra įmanoma atsekti kokios konkrečios apimties ir sudėties turtas kam konkrečiai yra perduotas ar kur paliktas ir ar yra įmanoma tokį turtą susigrąžinti (jei reikia netgi pareikšti konkrečias teisines pretenzijas tretiesiems asmenims). Nesant galimybės nustatyti tretiesiems asmenims perduoto turto apimčių, sudėties ir pan., akivaizdu, jog atsakomybė dėl bendrovės turto praradimo tenka asmeniui atsakingam už tokio turto administravimą ir išsaugojimą (šiuo atveju, bendrovės vadovui). Ieškovės įsitikinimu, atsakovas siekdamas įrodyti, kad jis nepažeidė savo, kaip bendrovės vadovo pareigų (susijusių su bendrovės turto administravimu ir saugojimu), turėjo įrodyti, jog konkretų (t. y. konkrečios apimties ir sudėties turtą, konkrečiu teisiniu pagrindu) atsakovas perdavė trečiajam asmeniui UAB „REGEJUS“, tačiau akivaizdu, kad atsakovas tokių aplinkybių neįrodė.

5.5. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nustatyta, jog bendrovės turtas buvo saugomas pas trečiąjį asmenį UAB „REGEJUS“, tačiau atsakovas nutyli aplinkybę, kad dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo (akivaizdžiai aplaidaus turto administravimo), neįmanoma objektyviai nustatyti kokios apimties ir kokios sudėties turtas buvo UAB „REGEJUS“ žinioje.

5.6. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad nemokumo administratorė netinkamai perėmė iš atsakovo ieškovės dokumentus, tokiais teiginiais siekdamas nukreipti dėmesį nuo ginčo esmės. Tai, kad atsakovas žodžiu nurodė, jog visos bendrovės atsargos yra perduotos UAB „REGEJUS“, nešalina atsakovo civilinės atsakomybės dėl netinkamo bendrovės turto administravimo ir saugojimo, nes atsakovo žodinių teiginių nepagrindžia jokie bendrovės dokumentai, t. y. pagal ką atsakovas administravo bendrovės atsargas, neįmanoma objektyviai nustatyti kur dingo 80 procentų tokio bendrovės turto (atsargų). Be to, atsakovo pareigų nevykdymas yra konstatuotas teismų nutartimis, už ką atsakovui buvo paskirta bauda.

Atsiliepimas

5.7. Atsakovas teigia, kad tarp BUAB „SANSITIS“ ir UAB „REGEJUS“ buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis, taip pat teigia, jog Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. kovo 24 d. nutarimas patvirtina, kad UAB „REGEJUS“ pripažįsta, jog turtas jam buvo perduotas ir pan. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, ieškovė pažymėjo, jog negali būti laikomas pakankamai atidžiu ir rūpestingu vienasmenio bendrovės valdymo organo elgesys, kai didelės vertės bendrovės turtas yra perduodamas kokiam nors asmeniui žodinio susitarimo pagrindu, niekaip nedokumentuojant nei perdavimo fakto, nei perduodamo turto sudėties ir apimčių. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas sudarė žodinę pasaugos sutartį ar jos nesudarė, tai nešalina atsakovo civilinės atsakomybės. Ieškovės nuomone, nesant galimybės iš įmonės dokumentų nustatyti jos konkretaus turto buvimo vietos, dėl tokio turto praradimo atsakomybė tenka būtent bendrovės vadovui, neužtikrinusiam turto išsaugojimo. Ieškovės įsitikinimu, net jei dalis bendrovės atsargų (20 proc.) buvo surasta pas UAB „REGEJUS“, tokia aplinkybė nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad ir likusieji 80 procentų bendrovės atsargų buvo pas šį trečiąjį asmenį. Atsakovo dėstomi argumentai dėl prekių sulaikymo ir pan. yra pernelyg nutolę nuo ginčo esmės.

5.8. Atsakovo teigimu, jis po bankroto bylos iškėlimo neturėjo galimybės perimti bendrovės atsargų iš UAB „REGEJUS“, o tai padaryti buvo nemokumo administratorės pareiga. Ieškovė pažymi, kad nemokumo administratorė, vykdydama savo funkcijas, remiasi bendrovės dokumentais. Akivaizdu, kad nemokumo administratorei nėra ir negali būti žinomi iki bankroto bylos iškėlimo pareigas ėjusių vadovų žodiniai susitarimai, jų turinys ir kitos sąlygos. Nemokumo administratorė neturėjo jokios galimybės pareikšti teisinių pretenzijų UAB „REGEJUS“ dėl bendrovės turto praradimo (nuostolių) ar turto grąžinimo natūra, nes kaip jau nekartą minėta, bendrovėje atsargų judėjimas nebuvo dokumentuotas. Atsakovui netinkamai vykdant pareigas, tai sukelia jam civilinę atsakomybę ir nemokumo administratorė, veikdama kreditorių ir bendrovės interesais, turi tiek teisę tiek ir pareigą reikalauti buvusių juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės, jeigu tam yra teisinis pagrindas. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, turėjo visas galimybes šioje byloje pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, jog visos bendrovės atsargos buvo perduotos UAB „REGEJUS“ (kaip teigia atsakovas), tačiau tokių įrodymų nepateikė.

5.9. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis nemokumo administratorei pateikė Sandėlio apyvartos žiniaraštį, tačiau ieškovė pažymėjo, jog šis dokumentas niekaip nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad visos atsargos, nurodytos minėtame žurnale buvo perduotos trečiajam asmeniui UAB „REGEJUS“.

5.10. Galiausiai apeliantas teigia, kad nemokumo administratorė negalėjo paaiškinti kaip nustatė, jog pas UAB „REGEJUS“ buvo rasta būtent 20 procentų ieškovės prekių. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė pagal turimas galimybes sutikrino UAB „REGEJUS“ perduotų prekių likučius su Sandėlio apyvartos žiniaraštyje nurodytomis prekėmis. Atlikus tokį sutikrinimą buvo prieita išvados, kad prekių sutapimas sudaro ne daugiau nei 20 procentų.

Žemesnės instancijos teismas

5.11. Ieškovės įsitikinimu, teismas pagrįstai ir teisingai nustatė žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsargų kaina įmonėje sudarė 48 360,70 Eur (dėl to tarp šalių ginčo nėra), teismas logiškai nusprendė sumažinti nuostolių dydį 16 262, 31 Eur suma, pagal paties atsakovo paaiškinimus. Nors šis nuostolių dydžio sumažinimas yra atsakovo naudai ir suma, kuria teismas sumažino nuostolių dydį yra didesnė nei 20 procentų bendros atsargų vertės, tačiau iš esmės ieškovė neprieštarauja teismo motyvams ir galutinei teismo nustatytai nuostolių sumai – 32 000 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad teismas, vertindamas įrodymus civilinėse bylose, remiasi tikimybių pusiausvyros principu. Nesant tinkamo ir pakankamo atsargų judėjimo dokumentavimo, akivaizdu, kad tokiose bylose teismui tenka remtis civilinės teisės ir civilinio proceso teisės principais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d., BUAB „SANSITIS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Tavix“. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų 142 736,74 Eur finansiniai reikalavimai. 2020 m. vasario 10 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

4. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

5. Atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, atsakomybė jam gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyvias įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinė atsakomybė grindžiama tuo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė jam, kaip bendrovės direktoriui, įstatymų ir teismo nustatytų pareigų, įskaitant tuo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir teismo nutartyje iškelti BUAB „SANSITIS“ bankroto bylą nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratorei 48 360,70 Eur vertės įmonės turto dalies, dėl to padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, nes įmonė neteko turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus.

6. Dėl pirmosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 13 punktai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

8. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad BUAB „SANSITIS“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. birželio 20 d., o jos vadovu (direktoriumi) nuo 2018 m. lapkričio 19 d. buvo atsakovas S. R. Jis BUAB „SANSITIS“ direktoriumi buvo ir bankroto bylos iškėlimo metu, todėl jam kilo tuo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1309 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. 2019 m. rugsėjo 14 d. įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartyje iškelti BUAB „SANSITIS“ bankroto bylą teismas bendrovės direktoriui atsakovui S. R. nustatė 10 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei MB „Tavix“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus BUAB „SANSITIS“ priklausančius dokumentus bei turtą. Terminas nustatytai pareigai įvykdyti baigėsi 2019 m. rugsėjo 23 d.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis atliko neteisėtus veiksmus. Apeliaciniame skunde teigia, kad BUAB „SANSITIS“ dokumentus ir informaciją apie turto vietą nemokumo administratorei perdavė 2019 m. spalio 16 d. Nors atsakovas pripažįsta, kad vėlavo pateikti tiek dokumentus, tiek informaciją apie turtą, tačiau dokumentai bei turtas buvo perduoti nemokumo administratorei adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nemokumo administratorę taip pat informavo, kad BUAB „SANSITIS“ turtas dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo perduotas saugoti UAB ,,REGEJUS“.

10. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi turto ir dokumentų neperdavimo faktas yra konstatuotas teismo nutartyje, kuria apeliantui yra skirta bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą. Kaip yra nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje, kuri įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d., ir kuria apeliantui buvo paskirta 300 Eur bauda, apeliantas per nustatytą 10 dienų terminą neperdavė bankroto administratorei visų įmonės dokumentų: 2018-2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių bei suvestinės; ilgalaikio turto apskaitos kortelių už 2016-2019 m. laikotarpį; ilgalaikio turto įvedimo bei nurašymo aktų už 2016-2019 m.; atsargų apskaitos kortelių (žiniaraščių) už 2016-2019 m.; skolų apskaitos kortelių už 2016-2019 m., ir turto. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad tik bendrovės turto „buvimo vietos nurodymas“ nėra ir negali būti laikomas tinkamu pareigos perduoti administratorei turtą įvykdymu. Ypač kai bendrovės turto perdavimas tretiesiems asmenims (turto judėjimas) niekaip nėra dokumentuotas.

11. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad būtent ūkio subjekto vadovas (o ne kiti subjektai) atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė yra atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. (nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d.) pagal 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. sandėlio apyvartos žurnalo duomenis, kurių neginčija nei ieškovė, nei atsakovas, BUAB „SANSITIS“ turėjo turėti 48 360,70 Eur vertės santechnikos prekių (atsargų). Atsakovas S. R. pripažįsta, kad šios prekės nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną priklausė BUAB „SANSITIS“ ir buvo perduotos sandėliuoti į UAB „REGEJUS“ patalpas. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nepaneigė aplinkybės, kad tinkamai prekių perdavimo sandėliuoti į UAB „REGEJUS“ patalpas jis nedokumentavo. Vadinasi netinkamai atliko Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytas pareigas.

13. Kadangi apeliantas, kaip bendrovės vadovas turėjo pareigą vesti taip, kad būtų įmanoma nustatyti kur, kada ir kam buvo perduotas (paliktas saugoti) bendrovės turtas, vertintina, jog jo neteisėti veiksmai pasireiškia ir imperatyvių įpareigojimų pažeidimu. Taigi, sutiktina su ieškovės argumentu, kad bendrovės buvęs vadovas (atsakovas) nevykdė pareigos tinkamai administruoti ir išsaugoti juridinio asmens turtą (o taip pat ir perduoti jį nemokumo administratorei po bankroto bylos iškėlimo).

14. Sutiktina su apelianto argumentu, kad jis po bankroto bylos iškėlimo neturėjo teisės veikti bendrovės vardu ir išreikalauti bendrovės turtą iš UAB „REGEJUS“, tačiau po bankroto bylos iškėlimo vadovui išliko pareiga nemokumo administratorei perduoti dokumentus, kurių pagrindu neginčijamai galima būtų nustatyti kokiu pagrindu ir koks konkrečiai bankrutavusiai bendrovei priklausantis turtas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Apeliantui nepateikus tokių dokumentų nemokumo administratorei, teismams, o trečiajam asmeniui UAB „REGEJUS“ nesutinkant, kad jam buvo pateiktas būtent atsakovo nurodomos sudėties turtas, nėra pagrindo spręsti, jog apeliantas įrodė, kad tarp BUAB „SANSITIS“ ir UAB „REGEJUS“ buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis. Galiausiai pats apeliantas pripažino, kad trūksta apie 80 procentų bendrovės turto.

15. UAB „REGEJUS“ atstovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad priėmė sandėliuoti BUAB „SANSITIS“ turtą, kurį BUAB „SANSITIS“ atvežė iš nuomojamų patalpų be jokio turto perdavimo priėmimo akto ar kito dokumento, o atsakovas, nors ir buvo žadėjęs, vėliau tokių dokumentų sudaryti neatvyko. Po bankroto bylos BUAB „SANSITIS“ iškėlimo visas prekes išsivežė nemokumo administratorė. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad BUAB „SANSITIS“ vadovas UAB „REGEJUS“ galimai perdavė ne visas atsargas, kurias teigia perdavęs.

16. Teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad negali būti laikomas pakankamai atidžiu ir rūpestingu vienasmenio bendrovės valdymo organo elgesys, kai didelės vertės bendrovės turtas yra perduodamas bet kuriam trečiajam asmeniui žodinio susitarimo pagrindu, niekaip nedokumentuojant nei perdavimo fakto, nei perduodamo turto sudėties ir apimčių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė jog apeliantas, perduodamas bankrutuojančios bendrovės BUAB „SANSITIS“ turtą sandėliuoti į UAB „REGEJUS“ patalpas, nesudarė jokios sutarties, perdavimo priėmimo akto ar kito juridinę reikšmę turinčio finansinės apskaitos dokumento, jam pačiam ir tenka atsakomybė bei rizika, kad jis tokių įrodymų neturi ir patikimais įrodymais negali įrodyti savo atsikirtimo į ieškinį pagrindo.

17. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, teisingumą. Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, minėta, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Priešingai, teismo nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo kaip bendrovės vadovo veiksmų atitiktį rūpestingo ir apdairaus bendrovės vadovo, veikiančio pagal įstatymo reikalavimus, kriterijus.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

19. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, koks yra nemokumo administratorei neperduoto įmonės turto likimas. Apelianto teigimu, nemokumo administratorė šioje byloje privalėjo pateikti paaiškinimus, kodėl UAB „REGEJUS“ patalpose buvo rasta tik 20 procentų ieškovo nurodyto trečiajam asmeniui perduoto saugoti turto. Be to, kad su šiuo argumentu nėra teisinio pagrindo sutikti, minėta, jog atsakovui tenka pareiga tinkamai vesti bendrovės turto apskaitą taip, kad būtų įmanoma nustatyti kur yra konkretus bendrovės turtas, kokia jo vertė ir kokiu pagrindu jis perduotas tretiesiems asmenims. Nemokumo administratorė negali žinoti apie visus juridinio asmens sudarytus sandorius ir veikia pagal bendrovės pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus. Nesant buhalterinių apskaitos dokumentų, o trečiajam asmeniui neigiant priėmus atsakovo dėstomos sudėties turtą, nemokumo administratorė negalėjo reikšti jokių pretenzijų UAB „REGEJUS“ dėl jo išreikalavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai apie nemokumo administratorės ir UAB „REGEJUS“ galima susitarimą įskaityti prekes vietoje kreditorinio reikalavimo, nepaneigia paties apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, atliktų neteisėtų veiksmų.

20. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007).Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

21. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę prievolė atlyginti žalą atsiranda kaltam dėl jos padarymo asmeniui.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat įrodytas priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Kaip jau minėta, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl būtent jam tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. Atsakovas, kaip ieškovės vadovas, turėjo pareigą saugoti jam patikėtą ieškovės turtą, rūpintis, kad jis nebūtų sunaikintas ar prarastas, o ieškovei tapus nemokia ir iškėlus jai bankroto bylą – perduoti visą jos turtą bankroto administratorei tam, kad pastaroji teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Tačiau minėtų pareigų atsakovas neįvykdė. Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

23. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei to siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

24. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra nustatytas priteistos žalos dydis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl priteisė būtent tokio dydžio žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad šalių paaiškinimai, preliminaraus balanso, Sandėlio apskaitos žurnalo bei paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „SANSITIS“ įsiteisėjimo dieną įmonė turėjo 48 360,70 Eur vertės turto. Nemokumo administratorė atsakovo nurodytoje turto sandėliavimo vietoje UAB „REGEJUS“ patalpose rado, jos vertinimu, apie 20 procentų Sandėlio žiniaraštyje nurodyto turto. Ieškovė nurodė, kad žalą sudaro 48 360,70 Eur suma, nes dėl reikšmingų apskaitos trūkumų negalima nustatyti, ar rastas pas UAB „REGEJUS“ turtas tikrai priklauso BUAB „SANSITIS“, koks tai turtas ir kokia jo vertė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad, jo vertinimu, bankroto administratorė yra perėmusi apie 20 procentų Sandėlio apskaitos žiniaraštyje nurodyto turto ir kad tas turtas nurodytas Sandėlio apyvartos žiniaraščio dviejuose paskutiniuose puslapiuose. Šiuose puslapiuose nurodyto turto likutinė vertė yra apie 16 262,31 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį rėmėsi būtent atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais ir jo naudai nusprendė ieškovės prašomą priteisti žalos dydį sumažinti ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 32 000 Eur.

26. Apelianto skunde nurodomi argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nustatyto priteisto žalos dydžio. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas šalims sudarė galimybę įrodinėti galimos žalos dydį, tačiau įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, pagal kokias Sandėlio apskaitos žurnalo pozicijas bankroto administratorė iš UAB „REGEJUS“ yra perėmusi ieškovės turtą, jį identifikuoti, taip pat nustatyti, jo markę, rūšį ir konkrečią vertę, nebuvo pateikta. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteistiną žalos dydį ir jo keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Apeliantas S. R. apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija jo prašymo nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28. Atsiliepime į atsakovo S. R. apeliacinį skundą ieškovė BUAB „SANSITIS“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Tavix“, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 387,20 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

29. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 1 981,46 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apelianto skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, kad iš apelianto ieškovės naudai priteistina 387,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt euro centų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SANSITIS“ (juridinio asmens kodas 303089313) naudai.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAlma Urbanavičienė