- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2-171-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00103-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Danielis Urbonas, Gintaras Skvarčinskas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Danieliui Urbonui, atsakovui S. R., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui Gintarui Skvarčinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-171-544/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sansitis“, atstovaujamos nemokumo administratorės Mažosios bendrijos (toliau – MB) „Tavix“, ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Regejus“, dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB „Sansitis“ prašo priteisti iš atsakovo S. R. 48 360,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas neįvykdė jam, kaip buvusiam ieškovės direktoriui, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo per 10 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei viso įmonės turto sąrašą, nes iki ieškinio pateikimo neperdavė bankroto administratorei bendrovės apskaitoje nurodyto turto ir visų apskaitos dokumentų, už ką teismo nutartimi atsakovui paskirta bauda.
3. Nurodė, kad neegzistuoja jokie duomenys apie tai, kokį turtą atsakovas perdavė įmonei UAB ,,Regejus”, nes ji nemokumo administratorei negalėjo pateikti rašytinės sutarties ar turto perdavimo priėmimo akto dėl turto priėmimo ar jo saugojimo, kuris galėtų įrodyti, kokios sudėties ir kiekio ieškovės turtas iš atsakovo tikrai priimtas saugoti. UAB ,,Regejaus“ vadovas A. K. neigia, kad jis perėmė iš atsakovo turtą pagal sandėlio apyvartos žiniaraštį, kaip kad tvirtina atsakovas. Sandėlio apyvartos žiniaraštis nepasirašytas ir jis nėra dokumentas, tinkamas pagrįsti turto perdavimo faktą ir apimtį. Ieškovės nuomone, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kokį konkrečiai turtą jis, kaip pats teigia, perdavė UAB „Regejui“ ir kad tas turtas iš tiesų priklausė ieškovei.
4. Pas ieškovę nebuvo vykdytos metinės inventorizacijos, o vykdyta buhalterinė apskaita turi reikšmingų trūkumų, todėl nėra galimybių nustatyti, ar UAB „Regejaus“ turimos prekės iš tiesų priklauso ieškovei. Atlikus prekių apžiūrą (inventorizavimą) paaiškėjo, jog prekių kiekis neatitinka ieškovės apskaitos dokumentų ir nesiekia 20 procentų į ieškovės apskaitą įtraukto prekių kiekio. Ieškovė vertina, kad atsakovas, pasinaudodamas UAB „Regejus“ ir perduodamas šiai įmonei nežinia kam priklausantį menkavertį turtą, siekė išvengti pareigos po bankroto bylos iškėlimo perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei. Nemokumo administratorės informavimas apie įmonės turto buvimo vietą, nepateikiant objektyvių įrodymų apie turto perdavimo trečiajam asmeniui faktą, nėra tinkamas pareigos perduoti turtą nemokumo administratoriui įvykdymas.
5. Ieškovės nuomone, yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei atsiranda tiek dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo, tiek ir bendraisiais pagrindais. Atsakovas, netinkamai vesdamas bendrovės turto apskaitą ir neperdavęs bendrovės turto nemokumo administratorei, netinkamai vykdė jam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) nustatytas įstatymines pareigas, todėl privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Atsakovo pareigos išsaugoti ir administratoriui perduoti bendrovės turtą nevykdymas sąlygojo žalą bendrovės kreditoriams ir pačiai bendrovei, kadangi ji neteko priklausiusio turto, turtas negali būti realizuotas ir iš gautų lėšų atsiskaityta su kreditoriais.
6. Į bendrovės apskaitą įtraukto kilnojamojo materialaus turto, kuris neperduotas nemokumo administratorei, vertė yra 48 360,70 Eur, ir tai yra bendrovei padarytas žalos dydis. Nustačius, kad juridinio asmens valdymo organas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovė tvirtina, kad, remiantis minėta teismų praktika, nesant duomenų apie bendrovės turto sumažėjimą atsakovo vadovavimo įmonei metu ar vėliau, iš atsakovo priteistina 48 360,70 Eur žala pagal duomenis, esančius bendrovės finansiniuose dokumentuose. Mažinti prašomos priteisti žalos dydį surasto pas UAB „Regėjų“ turto verte nėra pagrindo, nes bendrovė turėjo ir daugiau kilnojamojo trumpalaikio turto (atsargų), o pagal turimus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, ar turtas, kurį administratorius perėmė iš UAB „Regejus“, tikrai yra dalis UAB „Sansitis“ turto, kuris nurodytas Sandėlio apyvartos žiniaraštyje.
7. Vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 5 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas.
9. Atsakovas paaiškino, kad prekės buvo saugomos atsakovės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) gatvėje, o kai nebegalėjo mokėti už nuomą, su trečiuoju asmeniu susitarė, jog jis prekes pasaugos savo patalpose. Kadangi UAB „Sansitis“ buvo skolinga trečiajam asmeniui, tuo metu buvo svarstoma atlikti skolų suderinimą ir skolą padengti prekėmis. 2019 m. balandžio – gegužės mėnesį trečiojo asmens atstovai atvyko į UAB „Sansičio“ patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir, dalyvaujant jam, akcininkui V. K., trečiojo asmens atstovams, 4 - 5 autovežiais išsivežė Sandėlio apskaitos žiniaraštyje nurodytas visas prekes. Žiniaraštį sudarė buhalterinės apskaitos programos duomenų pagrindu ir jo duomenys teisingi. Prekės buvo pirktos iš įvairių Lietuvos ir užsienio tiekėjų. Jokia sutartis, prekių perdavimo priėmimo aktai, PVM sąskaita faktūra surašyti nebuvo, nes tai buvo ne sandoris, o pagalba sunkiu laikotarpiu, prekių perdavimas saugoti iš vienos vietos į kitą, prekės nebuvo perduotos realizacijai, į veiklos objektus ar užskaitos atlikimui. Sudaryti tokių dokumentų ir negalėjo, nes UAB „Sansitis“ buvo pradėtas bankroto procesas, turtas buvo areštuotas. 2019 m. liepos 19 d. UAB „Aukeda‘ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sansitis“. Po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratoriui pranešė, kad prekės perduotos saugoti UAB „Regėjus“. Kodėl administratorius nerado visų prekių, kurias perdavė UAB „Regėjui“, tiksliai nežino, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Regėjus iš pradžių neigė, jog turi minėtas prekes ir jos atsirado tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, be to, savalaikiai nepareiškė kreditorinio reikalavimo UAB „Sansitis“ bankroto byloje, mano, kad galėjo būti taip, jog UAB „Regėjus“ prekes paslėpė arba prekėmis padengė savo kreditorinį reikalavimą, o administratoriui atidavė tik mažiausiai rinkoje paklausių prekių likutį. Nors įmonės prekių inventorizacija jam vadovaujant nebuvo atlikta, bet nemokumo administratoriui perdavė visus tvarkingai parengtus įmonės apskaitos dokumentus, laikmeną su buhalterine programa, todėl nemokumo administratorius gali nustatyti ir identifikuoti įmonės bankroto bylos iškėlimo dienai turėtą turtą ir iš UAB „Regejaus“ perimtą turtą. Be to, administratorius galėjo pakviesti jį į perimto turto inventorizaciją, nes pamatęs, jog perimta mažiau prekių, negu buvo perduota UAB „Regejui“, kreipėsi į administratorių ir šį faktą nurodė. Paaiškino, kad prekių perdavimo metu dalyvavęs įmonės akcininkas V. K. įmonės prekių niekur neišnešė, jis galėjo pasiimti tik savo darbo įrangius, nes yra santechnikas. Ginčas buvo kilęs dėl įmonės lešomis pirkto preso, bet jis buvo perduotas UAB „Regėjui“. Vertina, kad nemokumo administratorius perėmė žymiai mažesnį kiekį prekių, negu buvo perduota UAB „Regėjui“. Nors nurodyti, kokių konkrečiai ir kokio prekių kiekio trūksta tiksliai negali, bet procentais tai galėtų būti apie 15-20 procentų UAB „Regejui“ perduotų prekių.
10. Nurodo, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodo nemokumo administratorė ir kurie būtini norint jo atžvilgiu taikyti civilinė atsakomybę, nes 2019 m. spalio 16 d. nemokumo administratorei perdavė įmonės dokumentus ir ją informavo, kad UAB ,,Sansitis” turtą dar prieš bankroto bylos iškėlimą perdavė saugoti UAB ,,Regejus”. Todėl tvirtina, kad įvykdė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą per 10 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą bei nepažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Faktą, kad UAB ,,Sansitis” turtas tikrai buvo perduotas saugoti UAB ,,Regejui”, patvirtina tiek ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek ir prie ieškinio pridėtų įrodymų turinys.
11. Paaiškino, kad mano, jog UAB „Regėjus“ ieškovės perduotą turto dalį galimai panaudojo savo kreditorinio reikalavimo padengimui, nes BUAB „Sansitis“ bankroto byloje nepareiškė kreditorinio reikalavimo. Dokumentus, susijusius su įmonės turtu, ieškovės atstovas yra paslėpęs, todėl teismui teikia duomenis, kuriuos turėjo iš elektroninio susirašinėjimo, kurie patvirtina faktą, kad prekės buvo saugomos UAB „Regejus”. Nagrinėjamu atveju ieškovei nustačius, kad tarp UAB „Regejaus” ir UAB „Sansitis” yra pasaugos teisiniai santykiai bei esant patiektiems sandėlio apyvartos žiniaraščiams, kurie pateikti UAB “Regejui”, ieškovė turi pareigą reikalauti iš UAB „Regejaus“ žiniaraščiuose nurodytas prekes jai perduoti, o UAB „Regejus” privalo įrodyti, kad minėtų prekių nesaugo ir kad jos perduotos UAB „Sansitis” iki pareikalavimo momento. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent nemokumo administratorė turi imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad turtas būtų išreikalautas iš UAB „Regejaus”, nes atsakovas neturi teisės atstovauti ieškovės ir ginti jos interesų.
12. Nurodė, kad nemokumo administratorė klaidingai teigia, jog nėra įrodymų, koks turtas bei kokia apimtimi buvo perduotas UAB ,,Regejui“, nes 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. sandėlio apyvartos žurnalo duomenys patvirtina, kokį ir kiek turto jis perdavė nemokumo administratorei kartu su įmonės dokumentais. UAB „Regejus” pateikė prekių sąrašą, kurios yra jos žinioje. Taigi tiek atsakovas, tiek UAB „Regejus“ patvirtina aplinkybes, kokį UAB ,,Sansitis“ turtą atsakovas šiai įmonei perdavė saugoti.
13. Nors ieškovė teigia, kad pas UAB ,,Regejų” apžiūrėtų prekių kiekis tesiekia 20 procentų į BUAB ,,Sansitis“ sandėlio apyvartos žurnalą įtraukto prekių kiekio ir jis neatitinka įmonės dokumentams, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Kadangi rašytiniai įrodymai patvirtina kokį turtą turėjo UAB „Sansitis”, taip pat nustatyta, kad turtas buvo saugomas UAB „Regejus”, atsakovas mano, kad ieškovė turėtų reikalauti, jog turtą grąžintų jo saugotojas UAB „Regejus“, o, jei jis turtą neturi, reikalauti turto vertę atitinkančios sumos. Mano, kad jis nėra atsakingas už tai, kad UAB „Regejus” turto ieškovei negrąžina ar jo neišsaugojo.
14. Atsakovo nuomone, kadangi jis neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą ieškovei, elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, informavo nemokumo administratorę, kad UAB ,,Sansitis” turtas yra saugomas UAB ,,Regejus”, nėra priežastinio ryšio, tarp neteisėtų veiksmų ir galimos žalos, todėl jo kaltė nėra preziumuojama, kaip kad nepagrįstai tvirtina ieškovė.
15. Todėl atsakovas nurodo pagrįstai manantis, kad ieškovė neįrodė nei vienos jo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, todėl jis turi būti atmestas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Regejus“ nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kituose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose jos atstovai nurodė, kad byloje dalyvauja ieškovės pusėje ir mano, kad ieškinys gali būti patenkintas.
17. Nurodė, kad su UAB „Sansitis“ buvo verslo partneriai apie 5 metus, UAB „Sansitis“ atlikdavo santechnikos darbus, o UAB „Regėjus“ jai parduodavo santechnikos įrenginius, medžiagas, reikalingas santechnikos įrenginių įrengimui. Tuo metu UAB „Sansitis“ buvo skolinga apie 30 000 Eur, turėjo finansinių sunkumų, nebeturėjo patalpų prekėms saugoti, atsakovas sakė, jog iš tų patalpų vagiama, todėl pasiūlė atsiskaityti prekėmis, tačiau apie bankrotą tuo metu nebuvo kalbama. Prekes iš UAB „Sansitis“ nuomotų patalpų Panevėžyje išsivežė UAB „Regėjaus“ darbuotojai nesudarius jokio akto ar kito dokumento. Parsivežtas prekes sukrovė atskirai nuo kitų prekių savo sandėlyje ir laukė atsakovo, nes žodinių derybų metu buvo susitarta, kad atsakovas atvyks, surašys aktą ir sąskaitą faktūrą, tačiau jis taip ir neatvyko. Kadangi neturėjo jokių dokumentų, prekės nebuvo įtrauktos į apskaitą. Po bankroto bylos iškėlimo atvykęs BUAB „Sansitis“ nemokumo administratorius išsivežė visas sandėliuotas prekes, kurias darbuotojai buvo atsivežę iš UAB „Sansitis“. Buvo sandėliuojamos tik tos prekės, kurias rado administratorius, o ne pagal sandėlio apyvartos žiniaraščio duomenis, kuris nebuvo pateiktas. Negali pasakyti, koks buvo prekių kiekis ir vertė, kadangi atsakovas neatvyko, prekės nebuvo suskaičiuotos, inventorizuotos ir perduotos pagal perdavimo priėmimo aktą. Kokią sutartį sudarė atsakovu negali apibudinti, bet jie „griebėsi šiaudo“, kad atgauti prekėmis bent dalį skolos ir sumažinti jos dydį, nes su atsakovu klausimai buvo sprendžiami geranoriškai, bet to įgyvendinti nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
18. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
19. Ieškovės BUAB „Sansitis“ ieškinys atsakovui S. R., kaip bankrutavusios įmonės buvusiam administracijos vadovui (direktoriui), dėl 48 360,70 Eur priteisimo grindžiamas deliktinės atsakomybės sąlygomis, t. y. tuo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė jam, kaip bendrovės direktoriui, įstatymų ir teismo nustatytų pareigų, įskaitant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir teismo nutartyje iškelti UAB „Sansitis“ bankroto bylą nustatytos pareigos perduoti nemokumo (bankroto) administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratorei 48 360,70 Eur vertės įmonės turto dalies, dėl to padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, nes įmonė neteko turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus.
20. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Žemesnės instancijos teismas
21. Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d., UAB „Sansitis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Tavix“. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų 142 736,74 Eur finansiniai reikalavimai. 2020 m. vasario 10 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr.eB2-94-278/2021).
22. Pagal Valstybinės įmonės VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Sansitis“ šiame registre įregistruota 2013 m. birželio 20 d., o jos vadovu (direktoriumi) nuo 2018 m. lapkričio 19 d. buvo atsakovas S. R. Jis UAB „Sansitis“ direktoriumi buvo ir bankroto bylos iškėlimo metu, todėl jam kilo tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1309 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. 2019 m. rugsėjo 14 d. įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartyje iškelti UAB „Sansitis“ bankroto bylą teismas bendrovės direktoriui atsakovui S. R. nustatė 10 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui MB „Tavix“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus UAB „Sansitis“ priklausančius dokumentus bei turtą. Terminas minėtai pareigai įvykdyti baigėsi 2019 m. rugsėjo 23 d.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas šio sprendimo 22 punkte aptartos jam teismo ir įstatymo nurodytos pareigos perduoti turtą bankroto administratorei tinkamai nustatytu terminu neįvykdė, todėl jam Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d., buvo paskirta 300,00 Eur bauda. Teismų nutartyse konstatuota, kad atsakovui bauda paskirta už tai, kad jis teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą nustatytu 10 dienų terminu neperdavė bankroto administratorei visų įmonės dokumentų: 2018-2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių bei suvestinės; ilgalaikio turto apskaitos kortelių už 2016-2019 m. laikotarpį; ilgalaikio turto įvedimo bei nurašymo aktų už 2016-2019 m.; atsargų apskaitos kortelių (žiniaraščių) už 2016-2019 m.; skolų apskaitos kortelių už 2016-2019 m., ir turto. Teismai, be kita ko, nutartyse konstatavo, kad ta aplinkybė, jog administratorei buvo nurodyta dalies turto buvimo vieta, perduota dalis dokumentų, nereiškia, kad visa bendrovės dokumentacija ir turtas nemokumo administratorei yra perduoti tinkamai. Kadangi aptarta aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ji laikoma įrodyta (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo grindžia tuo, kad jis neišsaugojo ir bankroto administratorei neperdavė UAB „Sansitis“ 48 360,70 Eur vertės turto (santechnikos prekių). Pagal BUAB „Sansitis“ preliminaraus balanso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenis, kurį pasirašė direktorius ir atsakovas S. R., įmonė turėjo 154 104 Eur vertės turtą. Į balansą įrašyto trumpalaikio turto vertė buvo 152 056 Eur, iš jo atsargos sudarė 70 523 Eur. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 dienai (nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d.) pagal 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. sandėlio apyvartos žurnalo duomenis, kurių neginčija nei ieškovė, nei atsakovas, UAB „Sansitis“ turėjo turėti 48 360,70 Eur vertės santechnikos prekių (atsargų). Atsakovas S. R. pripažįsta, kad šios prekės nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai priklausė UAB „Sansitis“ ir buvo perduotos sandėliuoti į UAB „Regėjaus“ patalpas.
25. Ieškovė nurodė, kad atsakovas bankroto administratorei nurodė, jog visas minėtame Sandėlio apyvartos žurnale nurodytas turtas yra perduotas sandėliuoti į UAB „Regejaus“ patalpas. Ieškovė teigia iš UAB „Regėjaus“ patalpų yra pasiėmusi tik apie 20 procentų galimai Sandėlio apyvartos žurnale nurodyto turto, nes atsakovas nėra perdavęs to turto perdavimo priėmimo akto, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar tai tikrai yra turto, kuris nurodytas Sandėlio apyvartos žurnale, dalis. Atsakovas tvirtina, kad visą minėtame Sandėlio apyvartos žurnale nurodytą turtą jis be jokios sutarties, perdavimo priėmimo akto ar kitokio dokumento perdavė sandėliuoti į UAB „Regėjus“ patalpas, tačiau bankroto administratorė iš patalpų yra paėmusi ir savo žinioje turi apie 20 procentų minėtame žurnale nurodyto turto ir tai, atsakovo vertinimu, yra turtas, kuris nurodytas minėto Sandėlio apskaitos žurnalo paskutiniuose dviejuose puslapiuose. UAB „Regėjaus“ atstovai nurodo, kad tikrai sandėliavo UAB „Sansitis“ turtą, kurį darbuotojai parsivežė iš nuomotų UAB „Sansitis“ patalpų be jokio turto perdavimo priėmimo akto ar kito dokumento, o atsakovas, nors buvo žadėjęs, vėliau tokių dokumentų sudaryti neatvyko, tačiau po bankroto bylos iškėlimo visas prekes išsivežė bankroto administratorė.
26. Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta, jog nemokumo administratorė iš UAB „Regejaus“ patalpų pasiėmė ne visas prekes, kurias UAB „Sansitis“ 2019 m. balandžio – gegužės mėnesį buvo perdavusi sandėliuoti į UAB „Regejus“ patalpas, nes į bylą pateiktame susirašinėjime elektroniniu paštu yra nurodęs, jog, susipažinęs su pateikiamu prekių sąrašu, pastebėjo, jog iš UAB „Regėjus“ perimtame prekių sąraše nėra PPR vamzdžių PPR, špižinių detalių, cinkuotų detalių, žalvarinių detalių, lauko ir vidaus kanalizacijos elementų, visų maišytuvų. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės bankroto administratorė MB „Tavix“ ir (arba) UAB „Regejus“ galimai sudarė joms naudingą susitarimą dėl UAB „Regėjus“ patalpose sandėliuotų prekių galimo pasisavinimo ar panaudojimo UAB „Regėjus“ kreditoriniam įsiskolinimui padengti, tačiau šis jo argumentas nepagrįstas jokiais patikimais ir objektyviais duomenimis, todėl yra nepagrįsta prielaida (CPK 178 straipsnis). Galimai UAB „Regejaus“ darbuotojų ar kitų asmenų sudaryti tam tikrų prekių sąrašai yra be datų, be autoriaus, nepasirašyti, todėl byloje reikšmingų aplinkybių nei įrodo, nei paneigia. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad BUAB“ Sansitis“ parduodamų prekių sandėlio apyvartos žurnalo duomenys 2019 m. rugsėjo 30 dienai, pagal kuriuos įmonė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai turėjo 48 360,70 Eur vertės prekes, atitinka bendrovės finansinės apskaitos duomenis ir yra teisingas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prekės iš BUAB „Sansitis“ patalpų buvo perduotos sandėliuoti į UAB „Regejus“ patalpas nesudarius jokios rašytinės sutarties, perdavimo priėmimo akto, PVM sąskaitos faktūros ar kito juridinę reikšmę turinčio dokumento. Šias UAB „Regejui“ perduotas UAB „Sansičiui“ priklausančias prekes pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir teismo nutarties iškelti UAB „Sansitis“ bankroto bylą nurodymus atsakovas turėjo perduoti ieškovės bankroto administratorei, tačiau neperdavė nei prekių, nei dokumentų, patvirtinančių, kada, kokios sudėties, apimties ir vertė turtas perduotas sandėliuoti (saugoti) UAB „Regejui“, o tik nurodė, kad viso prekės sandėliuojamos UAB „Regėjaus“ patalpose, iš kurių bankroto administratorė gali jas pasiimti.
27. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas, perduodamas minėtą turtą sandėliuoti į UAB „Regėjaus“ patalpas, nesudarė jokios sutarties, perdavimo priėmimo akto ar kito juridinę reikšmę turinčio finansinės apskaitos dokumento, jam pačiam ir tenka atsakomybė bei rizika, kad jis tokių įrodymų neturi ir patikimais įrodymais negali įrodyti savo atsikirtimo į ieškinį pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
28. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Įmonės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
29. Atsakovui pažeidus teismo sprendime aukščiau nurodytas pareigas, neišsaugojus ir neperdavus nemokumo administratorei bankroto bylos iškėlimo dienai turėto bendrovės turto, bendrovė patyrė žalos, nes neteko dalies turto, iš kurio galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Todėl priežastinis ryšys nustatytas (CK 6.247 straipsnis).
30. Viena iš atsakomybės sąlygų yra žala. Žala yra asmens turto netekimas. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
31. Minėta, kad nagrinėjamu atveju žala ieškovei BUAB „Sansitis“ buvo padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimai, preliminaraus balanso, Sandėlio apskaitos žurnalo bei paties atsakovo paaiškinimai patikimai patvirtina, kad nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Sansitis“ įsiteisėjimo dienai 48 360,70 Eur vertės turtas įmonės nuosavybėje buvo, tačiau jis visas nebuvo išsaugotas, nes BUAB „Sansitis“ nemokumo administratorė atsakovo nurodytoje turto sandėliavimo vietoje UAB „Regejaus“ patalpose rado, jos vertinimu, apie 20 procentų Sandėlio žiniaraštyje nurodyto turto. Ieškovė paaiškino, kad žalą sudaro 48 360,70 Eur suma, nes dėl reikšmingų apskaitos trūkumų negalima nustatyti, ar rastas pas UAB „Regėjų“ turtas tikrai priklauso UAB „Sansitis“, koks tai turtas ir kokia jo vertė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad iš UAB „Regėjus“ nemokumo administratorės paimtas turtas nėra BUAB „Sansičiui“ priklausantis turtas, nes: svetimo turto bankroto administratorė neturėjo perimti ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jo įvertinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo; tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Regėjus“ neginčija, kad nemokumo administratorė perėmė tą turtą, kuris į UAB „Regejaus“ patalpas buvo atvežtas sandėliuoti iš UAB „Sansitis“ nuomotų patalpų; prekės nebuvo įtrauktos į UAB „Regejaus“ apskaitą; joks asmuo nereikalauja prekes grąžinti iš neteisėto svetimo valdymo; tai yra santechnikos prekės, naudotos ieškovės veikloje; pagal bendruosius kriterijus prekių pavadinimai ir kiekiai neprieštarauja Sandėlio prekių žurnale nurodytiems duomenims.
32. Bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinta šalių pareiga įrodinėti galimos žalos dydį, tačiau konkretesnio turinio įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, pagal kokias Sandėlio apskaitos žurnalo pozicijas bankroto administratorė iš UAB „Regėjaus“ yra perėmusi ieškovės turtą, jį identifikuoti, taip pat nustatyti, jo markę, rūšį ir konkrečią vertę, nebuvo pateikta.
33. Kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas turi teisę diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese, nes nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Todėl kai žalos padarymo faktas įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad šalis neįrodė nuostolių dydžio.
34. 2020 m. gruodžio 7 d. susirinkime kreditoriai priėmė nutarimą UAB „Sansitis“ priklausančias įvairias prekes (paimtas iš UAB „Regejaus“ patalpų) pagal priedą parduoti kaip vieną komplektą iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau nepriėmė sprendimo nustatyti prekių kainą ir pardavimo tvarką bei įpareigojo nemokumo administratorę pateikti įrodymus, pagrindžiančius 10 000 Eur prekių kainą, taip pat pateikti prekių nuosavybės dokumentus, esant reikalui inventorizuoti turtą, įsitikinti, ar jis įtrauktas į apskaitą. Pagal kreditorių susirinkimo medžiagos turinį galima spręsti, kad ginčo prekių kaina gali svyruoti nuo 10 000 iki 20 000 Eur, siūlyta jas realizuoti už 10 000 Eur., bet galutinė vertė nenustatyta. Byloje niekas nepateikė įrodymų apie pasikeitusią ginčo turto likutinę vertę, nei ji nurodyta Sandėlio apskaitos žurnale, taip pat apie ieškovės gautos naudos dydį, todėl nustatyti žalos dydį pagal bendrovės turto vertės ir gautos naudos skirtumą nėra galimybių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad, jo vertinimu, bankroto administratorė yra perėmusi apie 20 procentų Sandėlio apskaitos žiniaraštyje nurodyto turto ir kad tas turtas nurodytas Sandėlio apyvartos žiniaraščio dviejuose paskutiniuose puslapiuose (3 ieškinio priedo 39-40 psl.). Šiuose puslapiuose nurodyto turto likutinė vertė yra apie 16 262,31 Eur.
35. Vadovaujantis šio teismo sprendimo 30 - 34 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, faktinėmis aplinkybėmis ir motyvais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsniais) teismas nustato, kad priteistinos žalos dydis yra 32 000,00 Eur.
36. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovas ieškovės prašymu privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
37. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (apie 65 procentus), iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos ieškovės ir jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiama 705,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 1 560,90 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme, o trečiasis asmuo šių išlaidų turėjo 302,73 Eur. Šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos dokumentais, nėra aiškiai ir neprotingai didelės, todėl nemažinamos. Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteisiama 1030,00 Eur, trečiajam asmeniui – 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BUAB „Sansitis“ (juridinio asmens kodas 303089313) iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 32 000,00 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei BUAB „Sansitis“ (juridinio asmens kodas 303089313) 1030,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagal apmokėti.
Priteisti iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui UAB „Regejui“ (juridinio asmens kodas 171460678) 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 705,00 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.