Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai, paaiškinimai ir argumentai

2. Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą atsakovas informuotas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasirašant asmeniškai (el. b. l. 39).

2.1. Gavęs teismo įpareigojimą pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį, atsakovas elektroniniu paštu teismui nurodė, jog per 2018 m. jo gautos pajamos sudaro 1 960,00 Eur sumą. Pašalpų ar išmokų atsakovas negauna, išskyrus už dirbamą žemės ūkio paskirties žemę apie 300,00 Eur per metus. Atsakovas taip pat nurodė, kad neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. 2018 m. gruodžio 20 d. iš atsakovo priteista po 150,00 Eur sūnaus S. S. išlaikymui (el. b. l. 65).

2.2. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paliekant pranešimą deklaruotos atsakovo gyvenamosios vietos adresu (el. b. l. 107). Atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra žinomos, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

3. Trečiasis asmuo L. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasirašant asmeniškai (el. b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas gimė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6), ieškovo tėvas – atsakovas A. S.. Ieškovo tėvų santuoka nutraukta Kauno rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, atsakovas iki vaiko pilnametystės įsipareigojo mokėti po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis (el. b. l. 15–16). Ieškovas jau būdamas pilnametis mokėsi gimnazijoje – 2016 m. liepos 14 d. ieškovui išduotas Ugnės Karvelis gimnazijos brandos atestatas (el. b. l. 7). Vilniaus universiteto pažyma apie studijas patvirtina, kad ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. studijuoja Vilniaus universiteto Kauno fakultete, nuolatinėse bakalauro studijose (duomenys neskelbtini) programą, numatoma studijų baigimo data – 2021 m. birželio 30 d. (el. b. l. 8–10). Ieškovas moka už studijas nustatytą kainą – 750,00 Eur už semestrą (el. b. l. 11-12, 89–91). Ieškovas studijuoja dieniniame skyriuje, paskaitos numatytos dienos metu nuo 8.00 val.–9.45 val. iki 17.00 val., atsižvelgiant į savaitės dienas (el. b. l. 13–14). Ieškovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (el. b. l. 26).

5. Trečiasis asmuo teismui pateikė pajamas patvirtinančią pažymą, iš kurios nustatyta, kad ieškovo motina gauna apie 900,00 Eur darbo užmokestį, priklausomai nuo išdirbto laiko (el. b. l. 50). 2017 m. gruodžio 2 d. ieškovo motina sudarė naują santuoką (el. b. l. 51).

6. Ieškovas teismui pateikė poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad ieškovui pragyvenimui, kol jis studijuoja universitete, reikalinga 605,00 Eur suma per mėnesį, iš kurios: 30,00 Eur gyvenamosios vietos išlaikymui, 105,00 Eur maistui universitete, 130,00 Eur maistui namuose, 5,00 Eur vitaminams ir vaistams, 10,00 Eur dantų priežiūrai ir taisymui, 12,00 Eur higienos prekėms, 20,00 Eur aprangai, 36,00 Eur avalynei, 20,00 Eur kanceliarinėms prekėms, 20,00 Eur transportui, 9,00 Eur kirpyklai, 20,00 Eur laisvalaikiui, 7,00 Eur patalynei, rankšluosčiams ir čiužiniui, 30,00 Eur atostogoms kartą metuose, 30,00 Eur mobiliajam telefonui, internetui, kompiuteriui, 20,00 Eur baldams, dviračiui, riedučiams, 125,00 Eur mokesčiui už mokslą (el. b. l. 92). Taip pat pateikta poreikių lentelė už laikotarpį, kai ieškovas mokėsi mokykloje, pagal kurią ieškovui buvo reikalinga 489,00 Eur suma, iš jos: 25,00 Eur gyvenamosios vietos išlaikymui, 63,00 Eur maistui mokykloje, 120,00 Eur maistui namuose, 7,00 Eur vitaminams ir vaistams, 10,00 Eur dantų priežiūrai ir taisymui, 10,00 Eur higienos prekėms, 30,00 Eur aprangai, 40,00 Eur avalynei, 20,00 Eur kanceliarinėms prekėms, 15,00 Eur transportui, 8,00 Eur kirpyklai, 25,00 Eur laisvalaikiui, 6,00 Eur patalynei, rankšluosčiams ir čiužiniui, 30,00 Eur atostogoms kartą metuose, 30,00 Eur mobiliam telefonui, internetui ir kompiuteriui, 50,00 Eur korepetitoriams (el. b. l. 93). Valstybinio studijų fondo pažyma patvirtina, kad ieškovui nėra suteikta studijų paskola (el. b. l. 94).

7. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovui priklauso transporto priemonė Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė santuokos nutraukimo su A. S. pasekmių sutartyje nurodyta 4 000,00 Eur, bei transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė minėtoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta 6 000,00 Eur (el. b. l. 68–70). Atsakovas turi išlaikytinį – nepilnametį sūnų S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam iki pilnametystės atsakovas įpareigotas teikti išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (el. b. l. 71, 72). Atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 73). Daugiau dokumentų, rodančių atsakovo turtinę padėtį, į bylą nėra pateikta.

Dėl išlaikymo priteisimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbių aplinkybių sąvoka įstatyme nedetalizuojama, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmės byloje, priteisiant išlaikymą pilnamečiui asmeniui, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, jog tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiui ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: 1) vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; 2) vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-204/2009; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-368/2017).

10. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. S. tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), tačiau jis toliau mokėsi gimnazijoje ir siekė vidurinio išsilavinimo. Vidurinę mokyklą ieškovas baigė 2016 m. liepos 14 d. gavęs brandos atestatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus, arba leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Akivaizdu, kad ieškovas mokėsi pažangiai, laikė brandos egzaminus, gavo brandos atestatą. Iš karto baigęs mokyklą į universitetą nestojo, nes, kaip nurodė trečiasis asmuo parengiamojo teismo posėdžio metu, atliko savanorišką karo tarnybą. Praėjus metams ieškovas įstojo į Vilniaus universiteto Kauno fakultetą, kur iki šiol pažangiai siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kaip tik baigia antrą kursą, dar liko mokytis du metus. Taigi, ieškovas atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą – studijuoja aukštojoje mokykloje nuolatinės studijų formos programoje, dieniniame skyriuje, valstybės nefinansuojamoje vietoje, siekia aukštojo išsilavinimo, jo mokymasis atitinka pažangaus mokymosi kriterijus.

12. Teismų praktikoje dažnai nurodoma, kad aukštosios mokyklos studento statusas įprastinėmis užimtumo studijų sąlygomis (pagal nuolatinės formos studijų programą) sąlygoja ribotas galimybes save išlaikyti, nes dalį savo laiko studentas privalo skirti studijoms, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko pasiruošti paskaitoms ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio būtų sunku įsidarbinti, gyventi oriai, o tėvai privalo pagal galimybes padėti jam šią teisę įgyvendinti. Teismas apie paramos būtinumą sprendžia įvertinęs byloje esančius įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (bendrabučio nuomos mokestis, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas). Tačiau, kartu pažymėtina, kad pilnametis asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje turi dėti visas pastangas sumažinti savo išlaidas, ir gauti bent dalį pajamų, reikalingų jo išlaikymui. Lyginant su nepilnamečio vaiko ar pilnamečio asmens, besimokančio vidurinėje mokykloje išlaikymu, pilnamečiui ieškovui taikomos griežtesnės paramos teikimo sąlygos, todėl pirmiausia jis turi pareigą pasirūpinti pats savimi ir tik išnaudojus visas protingas galimybes, kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš atsakovo (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-621-896/2019).

13. Ieškovas nepateikė įrodymų apie bandymą susirasti darbą. Nors ieškovas yra tik antro kurso studentas, teismo vertinimu, jis turi galimybę bent dalį laiko dirbti, kad gautų pajamas, bent iš dalies patenkinančias jo poreikius. Pats ieškovas nurodė, jog po pirmojo kurso vasarą dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau santaupų neturi, nes visas uždirbtas lėšas sumokėjo už programą. Tokie ieškovo argumentai teismui neatrodo įtikinantys, tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Pats ieškovas pripažino, kad tą vasarą lėšų jam pačiam išsilaikyti užteko. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis dėl studijų paskolos gavimo. Teismui pateiktoje Valstybinio studijų fondo pažymoje nurodoma, kad L. S. nėra suteikta valstybės remiama paskola (el. b. l. 94), tačiau iš šios pažymos nėra aišku, ar dėl tokios paskolos suteikimo ieškovas iš viso kreipėsi, o jei kreipėsi – dėl kokių priežasčių paskola nebuvo suteikta. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 p.), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 p.); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 p.); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (541, 59 p.). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011). Todėl, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti bent dalį savo išlaikymui reikalingų lėšų ir šias lėšas gauti gali.

14. Materialinė parama pilnamečiam vaikui teikiama nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią materialinę padėtį. Kadangi ieškovas studijuoja Vilniaus universiteto Kauno fakultete bakalauro dieninėse studijose, jo galimybės dirbti ir užsidirbti visas lėšas pragyvenimui yra ribotos. Dėl kasdien vykstančių paskaitų ir poreikio jas lankyti, ieškovas turi didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi. Taigi, ieškovas negali dirbti darbo dienomis. Taip pat nustatyta, kad ieškovas studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje, kiekvieną semestrą už mokslą turi mokėti po 750,00 Eur, nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto neturi, nuolatinių pajamų negauna, mokosi pažangiai, gyvena su motina ir jos sutuoktiniu motinai priklausančiame bute. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pilnamečiam ieškovui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, yra reikalinga bent minimali tėvų parama.

15. Šioje situacijoje svarbu pabrėžti, kad atsakovas atsiliepimo teismui neteikė, teikdamas rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, nenurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais, neginčijo ieškovo teisės į išlaikymą, neginčijo taip pat ir prašomo priteisti išlaikymo ar jo įsiskolinimo dydžio. Tokia atsakovo pozicija gali būti laikoma jo sutikimu su ieškiniu. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui priklauso dvi transporto priemonės, kurių bendra vertė – 10 000,00 Eur, nekilnojamojo turto atsakovas neturi, kaip pats nurodė, gauna išmoką už dirbamą žemės ūkio paskirties žemę, taip pat gauna pajamas iš ūkininkavimo. Rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kokio dydžio šios pajamas, atsakovas nepateikė. Šie duomenys patvirtina atsakovo galimybes teikti paramą savo pilnamečiam sūnui. Faktas, kad atsakovas turi išlaikyti nepilnametį sūnų S. S., pats savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovo turtinė padėtis dėl priteisto išlaikymo tiek pablogėjo, kad jis negalėtų teikti išlaikymo kitiems savo vaikams. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kad dėl savo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų priežasčių negalėtų dirbti ir gauti atlyginimo. Teismas sprendžia, jog atsakovas gali dirbti ir teikti paramą ieškovui, kol šis mokysis aukštojoje mokykloje.

16. Ieškovas pateikė jo būtinųjų poreikių lentelę, nurodė, jog būtiniesiems poreikiams patenkinti jam reikalinga 605,00 Eur suma per mėnesį. Nors šios sumos atsakovas neginčijo, savo skaičiavimų neteikė, tačiau teismas pažymi, jog ieškovas savo būtinųjų poreikių rašytiniais įrodymais nepagrindė. Šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, jog išlaidos laisvalaikiui, atostogoms kartą metuose negali būti priskiriamos prie būtinųjų poreikių, be to, išlaidos avalynei (36,00 Eur) taip pat nėra adekvačios. Sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, į išvadą, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių bent dalį savo išlaikymui reikalingų lėšų gauti pats, į pernelyg išpūstas ieškovo išlaidas, būtinas jo poreikiams patenkinti, taip pat į byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), mano, kad atsakovas gali ieškovui teikti išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. spalio 18 d.) iki kol ieškovui sueis 24 metai ir jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkinamas iš dalies (CPK 185 straipsnis, CK 3.192¹ straipsnis).

18. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo

19. Ieškovas taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo jo pilnametystės dienos iki kol baigė vidurinę mokyklą ir nuo studijų universitete pradžios iki ieškinio teismui padavimo dienos: už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. liepos 14 d. ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 200,00 Eur per mėnesį, nes besimokydamas mokykloje ieškovas neturėjo jokių galimybių užsidirbti, o už laikotarpį, kai ieškovas pradėjo studijuoti universitete, prašo priteisti įsiskolinimą, skaičiuojamą po 150,00 Eur per mėnesį, nes ieškovas prisiima dalį naštos dėl savo paties sprendimo studijuoti universitete.

20. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteistas 100,00 Eur išlaikymas kas mėnesį, už laikotarpį nuo studijų pradžios (2017 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. spalio 18 d.), t. y. už 13 mėnesių ir 17 dienų, susidarė 1 354,85 Eur išlaikymo įsiskolinimas (100,00 Eur x 13 = 1 300,00 Eur; 100,00 / 31 x 17 = 54,85 Eur; 1 300,00 Eur + 54,85 Eur = 1 354,85 Eur). Nors ieškinyje ieškovas nurodo, jog prisiima naštą dėl savo paties sprendimo studijuoti universitete, tačiau įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, akivaizdu, jog ieškovo išlaikymo našta tenka išimtinai trečiajam asmeniui, t. y. ieškovo motinai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo pajėgus skirti didesnę paramos dalį nei atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė kiekvieno iš tėvų prievolė, taip pat į tai, kad ieškovas bent dalį jam pragyventi reikalingų lėšų gali užsidirbti pats (įskaitant darbą vasaros sezono metu), taip pat įvertinus faktą, kad po pirmo kurso ieškovas vasarą pats užsidirbo lėšų, reikalingų jo pragyvenimui, todėl išlaikymo įsiskolinimas mažinamas ir nepriteisiamas už du vasaros mėnesius 2018 m. (200,00 Eur), ieškovui iš atsakovo priteisiamas 1 154,85 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo ieškovo studijų pradžios (2017 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškinio teismu padavimo dienos (2018 m. spalio 18 d.).

22. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. liepos 14 d., iš viso – beveik 9 mėnesiai, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip nurodo ieškovas savo ieškinyje, turi būti tenkinami bent minimalūs ieškovo poreikiai.

23. Ieškovas pateikė būtinųjų poreikių lentelę už šį laikotarpį. Anot ieškovo, tuo metu jo būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo reikalinga 489,00 Eur suma (el. b. l. 93). Tokia išlaidų, skirtų būtiniesiems poreikiams tenkinti, suma kelia pagrįstų abejonių. Kaip nurodyta prieš tai šiame sprendime, prie būtinųjų poreikių negali būti priskiriamos rašytiniais įrodymais nepagrįstos išlaidos laisvalaikiui, atostogoms kartą per metus, be to, pagrįstų abejonių kelia ir išlaidos, skirtos avalynei (40,00 Eur per mėnesį, tai per metus – 480,00 Eur). Tokia būtinųjų poreikių išlaidų suma kelia abejonių dar ir dėl to, kad aptariamu laikotarpiu minimali mėnesinė alga buvo nustatyta ženkliai mažesnė, nei yra šiuo metu, t. y. nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325,00 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350,00 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380,00 Eur. Pats ieškovas šį rodiklį nurodo kaip bazinį išlaikymo dydį.

24. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

25. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui reikalinga parama net ir sulaukus pilnametystės. Tokia parama buvo reikalinga ir tuo metu, kai ieškovas dar mokėsi gimnazijoje. Atsižvelgiant į sprendimo 23 punkte nurodytus minimalios mėnesinės algos dydžius atitinkamais laikotarpiais bei tai, kad pilnamečio moksleivio išlaikymo našta tuo laikotarpiu teko vienai motinai, ieškovui iš atsakovo priteisiamas išlaikymo pilnamečiam vaikui įsiskolinimas: už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. gruodžio 31 d. priteisiama 393,15 Eur (325,00 Eur / 2 = 162,50 Eur; 162,50 Eur / 31 = 5,24 Eur; 5,24 Eur x 13 = 68,15 Eur; 162,50 Eur x 2 = 325,00 Eur; 325,00 Eur + 68,15 Eur = 393,15 Eur), už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. priteisiama 1 050,00 Eur (350,00 Eur / 2 = 175,00 Eur; 175,00 Eur x 6 = 1 050 Eur), už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d. priteisiama 85,82 Eur (380,00 Eur / 2 = 190,00 Eur; 190,00 Eur / 31 = 6,13 Eur; 6,13 Eur x 14 = 85,82 Eur), iš viso už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. liepos 14 d. ieškovui iš atsakovo priteisiamas 1 528,97 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

26. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiamas (1 154,85 Eur + 1 528,97 Eur = 2 683,82 Eur) 2 683,82 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

27. Šalims išaiškinama, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo (paramos) dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

28. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo mokėtinas 41,00 Eur (150,00 Eur x 12 = 1 800,00 Eur; 1 800,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 41,00 Eur), o už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas 86,00 Eur žyminis mokestis (3 833,33 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 86,00 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų (56 proc. dėl periodinio išlaikymo ir 70 proc. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) daliai, priteisiama valstybei iš atsakovo (23,00 Eur + 60,00 Eur), iš viso – 83,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Valstybė šioje byloje patyrė 15,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš atsakovo, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (56 proc. + 70 proc. = 126 proc.; 126 proc. / 2 = 63 proc.) priteisiamos 10,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybei iš ieškovo priteisiamos 5,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingos atmestai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) jo pilnamečiam sūnui ieškovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 18 d. (ieškinio padavimo dienos) iki kol jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau negu iki 24 (dvidešimt keturių) metų, ir 2 683,82 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 82 ct) išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovo pilnametystės) iki 2016 m. liepos 14 d. (vidurinės mokyklos baigimo) ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. (studijų aukštojoje mokykloje pradžios) iki 2018 m. spalio 18 d. (ieškinio padavimo dienos).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 93,04 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 4 ct) žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš ieškovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,90 Eur (penkių eurų 90 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.