- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-842-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-02574-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- G. L.
- Trečiasis asmuo
- L. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui G. L., trečiasis asmuo L. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. L. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jai išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016-03-30 tapo pilnamete ir sąžiningai vykdo pareigą mokytis besimokydama paskutinius mokslo metus (gimnazijos) 4Ge klasėje. Pabaigusi mokslus pagal vidurinio ugdymo programą ruošiasi studijuoti aukštojoje arba aukštesniojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų programą, ją išlaiko mama, trečiasis asmuo L. L., atsakovas 2017 metų sausio, vasario mėnesiais jai pervedė tik po 30,00 Eur, kurių nepakanka.
Atsakovas G. L. su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė priteisti išlaikymą ieškovei po 115,00 Eur iki ji mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, o kitoje dalyje atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priimti sąlyginį sprendimą dėl to, jog galbūt ateityje ji mokysis profesinio mokymo įstaigoje arba studijuos aukštojoje mokykloje ir bus išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis ar neturės galimybės kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos. Pažymėjo, jog jo turtinė padėtis yra bloga, turi išlaikyti ir kitą nepilnametę (tuo metu) dukrą, turi sveikatos problemų, todėl kas mėnesį pervesdavo pilnametei dukrai tik po 30,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. L. ieškovei D. L. paramą periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur nuo 2016-12-01 iki ji mokysis (gimnazijoje), t. y. iki 2017-07-14. Taip pat priteisė ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą ieškovei po to, kai ji tapo pilnamete. Atsižvelgdamas į ieškovės užimtumą, jos kasdieninius poreikius, atsakovo gaunamas oficialias pajamas, dar vieno atsakovo išlaikomo asmens buvimą, teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti paramos sumą nuo 120 Eur iki 115 Eur, ją mokant nuo 2016-12-01 iki 2017-07-14, t. y. iki ieškovė mokysis (gimnazijoje). Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2017-03-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi dėl laikinos paramos ieškovei priteisimo iš atsakovo, teismas panaikino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo dalį dėl paramos (išlaikymo) dalyje nukreipė vykdyti skubiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti - ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo taikyti laikinas apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo, G. L. laikiną paramą D. L. periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį nuo 2017-06-27 dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1.Teismas netinkamai vertino laikotarpį, iki kurio priteistina parama pilnamečiui vaikui, ir priteisė paramą iki 2017-07-14 dienos, šį laikotarpį vertindamas, kaip brandos atestato įteikimo dieną, ieškovei, nors Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, moksleiviu abiturientas laikomas iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 dienos, o laikotarpis nuo atestatų įteikimo iki rugpjūčio 31 dienos, oficialiai laikomas atostogų laikotarpis - abiturientui.
5.2.Teismas nepagrįstai priteisė mažesnę, nei 120,00 Eur paramos sumą, kurios mažinimo būtinumo nemotyvavo byloje surinktų įrodymų pagrįstumu.
5.3.Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas procesinės teisės normas, sprendimu panaikino taikytas laikinas apsaugos priemones - nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2017-06-27 dienos. CPK 150 str. 2 d., imperatyviai numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinos apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl priteistos paramos dydžio ir jos mokėjimo trukmės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. L., gim. (data neskelbtina), yra G. L. ir L. L. dukra (5-7 b. l.). Santuoka tarp G. L. ir L. L. nutraukta (data neskelbtina) (8 b. l.). D. L. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo dienai mokėsi (gimnazijos) 4Ge klasėje (9 b. l.). D. L. turi seserį G. L., gim. (data neskelbtina), kurioms iki pilnametystės iš tėvo G. L. buvo priteistas išlaikymas 115,85 Eur (400,00 Lt) per mėnesį (34-39 b. l.). Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių, neturi (40, 73 b. l.). G. L. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, neturi, jo nuosavybe yra 2016-04-02 įregistruota 2004-08-04 pirmos registracijos transporto priemonė. Trečiasis asmuo L. L. dirba, gauna darbo užmokestį (10 b. l.). Atsakovas G. L. dirba, gauna darbo užmokestį (44 b. l.), taip pat atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mokėsi, siekdamas įgyti papildomą profesinę kvalifikaciją (60 b. l.).
Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti išlaikymo sumą nuo 120 Eur iki 115 Eur, be to netinkamai vertino laikotarpį, iki kurio priteistina parama pilnamečiui vaikui. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų ir kasacinio teismo praktikos paramos pilnamečiams vaikams bylose.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis byloje Nr. 3K-7-204/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytos kasacinio teismo praktikos laikėsi, įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingumas, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., jei pilnametis asmuo dar mokosi vidurinėje mokykloje. Papildomi kriterijai taikomi, jei pilnametis vaikas mokosi aukštojoje ar profesinėje mokykloje - jis turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).
Šioje byloje teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ir jos dydžio pilnametei D. L., kuri Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo dienai mokėsi (gimnazijos) 4Ge klasėje. Teismas apie paramos būtinumą sprendė, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie D. L. turtą, pajamas ir poreikius (išlaidos maistui, aprangai įsigyti ir k.t.), taip pat tėvų turtinę padėtį ir jų gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Kadangi atsakovo G. L. pajamos iš darbo santykių per mėnesį sudaro apie 560,00 – 570,00 Eur, atsakovas nuomojasi butą už 100,00 Eur, turi išlaidų mokant komunalinius mokesčius, iki 2017-06-11 teikė išlaikymą dukrai G. L., po 115,85 Eur, lėšas pervesdamas L. L., jam taip pat reikalingos lėšos būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas mokamas 115 Eur per mėnesį mokamas paramos dydis ieškovei laikomas realiai įvykdomas, o apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai sumažino jos prašomą priteisti paramos dydį 5 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas. Pabrėžtina ir tai, jog atsakovas stengiasi pagerinti savo turtinę padėtį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mokėsi, siekdamas įgyti papildomą profesinę kvalifikaciją.
Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino laikotarpį, iki kurio priteistina parama pilnamečiui vaikui, ir priteisė paramą iki 2017-07-14 dienos, šį laikotarpį vertindamas, kaip brandos atestato įteikimo dieną ieškovei, nors Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, moksleiviu - abiturientas laikomas iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 dienos, o laikotarpis nuo atestatų įteikimo iki rugpjūčio 31 dienos, oficialiai laikomas atostogų laikotarpis - abiturientui. Be to, apeliantės nuomone, parama turėtų - būti teikiama iki ji, mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (iki 2017-08-31) arba pagal formaliojo profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir būti nevyresnė nei 24 metų, nes įstatymas nenumato termino, kad išlaikymo reikalingumo priteisimas, jo terminas, sietinas su konkrečios mokymosi įstaigos mokymosi pabaiga.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Kaip jau minėta šios nutarties 13 punkte, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo termino, taip pat turi būti konstatuotos papildomos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje profesinėje mokykloje ar studijuoti aukštojoje po įgyto vidurinio (pagal bendrojo ugdymo programą) išsilavinimo gimnazijoje. Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dar buvo abiturientė ir tik ketino studijuoti, reali situacija dėl jos tolimesnių mokymosi planų nebuvo aiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė mokamos paramos terminą ieškovei, kaip asmeniui turinčiam visišką civilinį veiksnumą, iki 2017-07-14 dienos. Priešingai nei teigia ieškovė, įstatymas numato, jog tėvai turi pagal galimybes teikti paramą besimokantiems (kurie mokosi), o ne ketinantiems (kurių planai toliau studijuoti gali kisti) mokytis pilnamečiams vaikams (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis).
Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas turėjo priteisti išlaikymą iki 2017-08-31 dienos, nes anot apeliantės, Švietimo ir mokslo ministerijos yra nustatyta būtent tokia mokymosi kartu su atostogomis trukmė. Dar kartą akcentuotina, kad parama pilnamečiui, veiksniam asmeniui, besimokančiam vidurinėje mokykloje yra priteisiama iki tol, kol asmuo realiai mokosi, turi didelį užimtumą ir neturi jokių fizinių galimybių pats pasirūpinti (laikinai įsidarbinti vasaros metu) bent minimaliomis lėšomis pragyvenimui. Nuo 2017-07-14 apeliantei gavus brandos atestatą, ji nebeturi pilno užimtumo, kokį turėjo iki atestato gavimo, todėl turi išnaudoti visas galimybes pati pasirūpinti lėšomis pragyvenimui. Nors apeliantė ir pateikia Švietimo ir mokslo ministerijos raštą dėl mokslo metų ir atostogų trukmės, kuriame nurodyta, kad vasaros laikotarpiu nuo 2017-05-26 – 2017-08-31 yra abiturientų atostogos, tačiau šis raštas yra tik informacinio pobūdžio, skirtas daugiau pedagogams, o ne moksleiviams, kurie gavę brandos atestatą, po 2017-08-31 dienos į mokymosi įstaigą nebegrįžta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apeliantės abituriento atostogų nuo 2017-07-14 (brandos atestato įteikimo) iki 2017-08-31 laikotarpio, kaip įeinančio į pilnamečio veiksnaus asmens mokymosi trukmę, už kurią jai privalo būti mokama iš tėvų parama, traktavimas, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis) bei prieštarauja elementariai logikai.
Apeliantė taip pat apeliaciniame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas procesinės teisės normas, sprendimu panaikino taikytas laikinas apsaugos priemones - nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2017-06-27 dienos. Anot apeliantės, CPK 150 str. 2 d., imperatyviai numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinos apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones (laikinos paramos priteisimą) iki teismo sprendimo priėmimo (nutartis apskųsta nebuvo; yra įsiteisėjusi) (48 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad sprendimas vykdomas skubiai, kas reikštų, jog apeliantei iš karto, nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo, yra išduodamas vykdomasis raštas priteistos paramos išieškojimui. Taigi, ankstesne nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (laikinos paramos priteisimas) iki teismo sprendimo priėmimo tapo nebetikslingos ir nebereikalingos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas panaikino.
Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.