Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-32-929/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-10
Bylos Nr.: 1A-32-929/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-7-00007-2015-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: Ž. P., K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)”
Advokatai: Augustinas Vaičiūnas, Julius Petrulionis, Mindaugas Dūda

Kategorijos

1.2.19.2.1Prekyba poveikiu siekiant, kad asmuo pasinaudotų įtaka (BK 226 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-929/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00007-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.1.; 1.2.18.9.1.; 1.2.19.2.2.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,nuteistojo Ž. P. gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nuteistosios K. K. gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovui advokatui Juliui Petrulioniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno, nuteistosios K. K. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo advokato Juliaus Petrulionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 600 MGL (22 596 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos), ir Ž. P. paskirta 596 MGL (22 445,36 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš Ž. P. nuspręsta konfiskuoti uždraustos veikos rezultatą, tai yra kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 968,06 EUR.

K. K. pripažinta kalta pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, ir nubausta 450 MGL dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos tvarkymo), ir nubausta 100 MGL dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos tvarkymo), ir nubausta100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta 550 MGL (20 713 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (dvi dienos), ir K. K. paskirta 546 MGL (20 562,36 EUR) dydžio bauda.

Baudžiamoji byla dėl K. K. pareikštų kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nutraukta.

UAB „(duomenys neskelbtini)” pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 1 dalį, ir nubausta 800 MGL (30 128 EUR) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. P. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai, valstybės tarnautojams, savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o K. K. nuteista už tai, kad siekdama jog Ž. P. pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai, valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą instituciją, valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai davė kyšį, o būtent:

1.1. Ž. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintinu asmeniu - (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus vyriausiuoju patarėju, vykdydamas tarnybines funkcijas, apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose Agentūros laikinai einančios generalinės direktorės pareigas 2014 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. VĮ-(1.1)-134, pasinaudodamas savo įgaliojimais ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir šios institucijos valstybės tarnautojams, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priėmė 7 968,06 EUR kyšį už tai, kad veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” interesais, paveiks (duomenys neskelbtini) dirbančius valstybės tarnautojus: R. K., S. U., E. D., N. B., E. D.-D., J. G., J. V. bei kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, o esant nustatytoms kliūtims, jas pašalinant, kad kuo greičiau būtų priimtas sprendimas skirti paramą šių proteguojamų įmonių paraiškoms įgyvendinti, bei sudarytos sąlygos laimėti viešųjų pirkimų konkursą K. K. atstovaujamoms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”.

1.2. K. K. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurių direktorė ir vienintelė akcininkė yra ji, interesais, tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus vyriausiajam patarėjui Ž. P. 7 968,06 eurų kyšį, siekdama, kad Ž. P., pasinaudodamas savo įgaliojimais ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir šios institucijos valstybės tarnautojams, paveiktų (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ir per šios institucijos valstybės tarnautojus: R. K., S. U., E. D., N. B., E. D.-D., J. G., J. V. bei kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, o esant nustatytoms kliūtims, jas pašalinant, kad kuo greičiau būtų priimtas sprendimas skirti paramą jos atstovaujamų įmonių paraiškoms įgyvendinti, bei sudarytos sąlygos UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėti viešųjų pirkimų konkursą.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)” nuteista už tai, kad jos direktorė K. K., turinti teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti jos vardu sprendimus, veikdama minimos bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, siekdama kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai, valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą instituciją, valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai davė kyšį, o būtent:

laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. K. K., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurios direktorė ir vienintelė akcininkė yra ji, interesais, tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus vyriausiajam patarėjui Ž. P. 1 830,06 EUR eurų kyšį, siekdama, kad Ž. P., pasinaudodamas savo įgaliojimais ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir šios institucijos valstybės tarnautojams, paveiktų (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ir per šios institucijos valstybės tarnautojus: R. K., S. U., E. D., N. B., E. D.-D., J. G., J. V. bei kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, o esant nustatytoms kliūtims, jas pašalinant, kad kuo greičiau būtų priimtas sprendimas skirti paramą jos atstovaujamų įmonių paraiškoms įgyvendinti, bei sudarytos sąlygos UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėti viešųjų pirkimų konkursą.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)” nuteista už tai, kad jos direktorė K. K., turinti teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti jos vardu sprendimus, veikdama minimos bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, siekdama kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai, valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą instituciją, valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai davė kyšį, o būtent:

laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. K. K., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurios direktorė ir vienintelė akcininke yra ji, interesais, tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus vyriausiajam patarėjui Ž. P. 4 732 EUR kyšį, siekdama, kad Ž. P., pasinaudodamas savo įgaliojimais ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir šios institucijos valstybės tarnautojams, paveiktų (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ir per šios institucijos valstybės tarnautojus: R. K., S. U., E. D., N. B. bei kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, o esant nustatytoms kliūtims, jas pašalinant, kad kuo greičiau būtų priimtas sprendimas skirti paramą jos atstovaujamų įmonių paraiškoms įgyvendinti, bei sudarytos sąlygos UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėti viešųjų pirkimų konkursą.

4. Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis:

4.1. Ž. P. nuo 2015 m. sausio mėnesio, (duomenys neskelbtini) Projektų valdymo skyriaus specialistei S. U., neturėdamas tam įgaliojimų, tiesiogiai ir per (duomenys neskelbtini) direktorę R. K., nurodė parengti paraišką pagal Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programos priemonę „Informavimo ir švietimo priemonės, kurias organizuoja (duomenys neskelbtini), padedančios vaikams suvokti sveikatai palankios mitybos įpročių svarbą (papildomos priemonės)“ (toliau – ir paraiška) dviem veikloms - „Vaikų iš ugdymo įstaigų, dalyvaujančių Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programoje, išvykų į sodininkystės ir daržininkystės ūkius, taip supažindinant vaikus su vaisių ir daržovių auginimu ir išauginto produkto keliu „nuo lauko iki stalo“ organizavimo paslaugos pirkimas“ bei „Vaikų iš ugdymo įstaigų, dalyvaujančių Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programoje, šviečiamųjų viktorinų, piešimo konkursų, sporto varžybų, skatinančių vaikų sveikos mitybos įpročių propagavimą organizavimo paslaugos pirkimas“ bei nuolat kontaktuoti su K. K., padėsiančia parengti šią paraišką ir pateiksiančia paraiškai parengti reikalingus duomenis, jis (Ž. P.) perdavė S. U. K. K. mobiliojo ryšio telefono numerį ir nurodė kontaktuoti su ja dėl paraiškos rengimo; jis gi, S. U. laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2015 m. vasario 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis dienomis, nurodė vykti į K. K. darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir perduoti jai Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) atsiųstus paklausimus dėl (duomenys neskelbtini) pateiktos paraiškos, perdavė S. U. iš K. K. gautą USB laikmeną, nurodydamas, kokius konkrečius duomenis ji turi nukopijuoti į savo kompiuterį ir kokią informaciją įrašyti į Nacionalinei mokėjimo agentūrai ruošiamus atsakymus bei vieną kartą perdavė rinkinį preliminarių komercinių pasiūlymų, kuriuos nurodė pridėti prie Nacionalinei mokėjimo agentūrai skirto (duomenys neskelbtini) paaiškinimo; jis gi, asmeniškai sistemingai, mobiliojo ryšio telefonu ir susitikimų metu derino paraiškos ir atsakymų į paklausimus NMA rengimo detales. Tokiu būdu, R. K., S. U., nieko nežinančioms apie Ž. P. veikimą K. K. ir jos atstovaujamų įmonių naudai, S. U. parengus Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką ir 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 2A-(4.3)-128, 2015 m. kovo 25 d. raštu N. 2A-(4.3)- 143, 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2A-(4.3)-161 ir 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2A-(4.3)- 176 patikslintas paraiškas bei 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. BR6-6546(10.5.1) Nacionalinei mokėjimo agentūrai informavus (duomenys neskelbtini) apie paramos paraiškai skyrimą, jis (Ž. P.) (duomenys neskelbtini) Bendrųjų reikalų skyriaus specialistei E. D., nieko nežinančiai apie Ž. P. neteisėtą veikimą, nurodė parengti paraiškas viešiesiems pirkimams (2015 m. balandžio 21 d. Reg. Nr. 3VPD-(6.19)-1601 ir Reg. Nr. 3VPD-(6.19)-1602) bei kvietimus teikti pasiūlymus šiems viešiesiems pirkimams išsiųsti tik jo nurodytiems ūkio subjektams - UAB „(duomenys neskelbtini)”, VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)” bei neieškoti kitų ir nesiūlyti kitiems ūkio subjektams dalyvauti šiuose viešuosiuose pirkimuose. E. D. išsiuntus kvietimus teikti pasiūlymus nurodytiems ūkio subjektams ir pasiūlymus pateikus tik UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, šios bendrovės buvo pripažintos laimėtojomis, o 2015 m. balandžio 24 d. buvo pasirašytos paslaugų teikimo sutartys Nr. (-) ir Nr. (-) su (duomenys neskelbtini).

4.2. Ž. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas savo įgaliojimais ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir šios institucijos valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai, 2015 m. birželio 17 d., 10.05 valandą, prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio „(duomenys neskelbtini)”, kavinėje „(duomenys neskelbtini)”, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore ir vienintele akcininke K. K. priimti kyšį ir jį priėmė, už tai, kad paveiktų (duomenys neskelbtini) dirbančius valstybės tarnautojus: E. D.-D., J. G., J. V. bei kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. inicijuotų viešojo pirkimo „Oficialių trečiųjų šalių pareigūnų priėmimo Lietuvos Respublikoje operatoriaus paslaugos teikimo pirkimas“, paskelbimą; jos vadovaujamą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)” pakviestų teikti pasiūlymą šiam viešajam pirkimui; kvietimus teikti pasiūlymus šiam viešajam pirkimui išsiųstų tik jos nurodytiems ūkio subjektams bei neieškotų kitų ir nesiūlytų kitiems ūkio subjektams dalyvauti šiuose viešuosiuose pirkimuose; parengtų šio pirkimo dokumentus ir viešojo pirkimo procedūras atliktų taip, kad jį laimėtų jos atstovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (Ž. P.) (duomenys neskelbtini) parodų organizavimo ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjai J. V. (nieko nežinančiai apie Ž. P. ir K. K. nusikalstamą susitarimą), o ši savo vadovaujamo skyriaus specialistei E. D. – D. (nieko nežinančiai apie Ž. P. ir K. K. nusikalstamą susitarimą), nurodė surašyti 2015 m. birželio 17 d. paraišką viešajam pirkimui „Oficialių trečiųjų šalių pareigūnų priėmimo Lietuvos Respublikoje operatoriaus paslaugos teikimo pirkimas“, parengti techninę specifikaciją bei kvietimus teikti pasiūlymus šiam viešajam pirkimui išsiųsti tik jo (Ž. P.) nurodytais (jam K. K. perduotais) elektroninio pašto adresais: UAB „(duomenys neskelbtini)” elektroninio pašto adresu - (duomenys neskelbtini), bei „(duomenys neskelbtini)” viešbučių grupės naudojamu elektroninio pašto adresu -(duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)” naudojamu elektroninio pašto adresu - (duomenys neskelbtini), tai yra ūkio subjektams, su kurių atstovais K. K. bendravo ir susitarė dėl šio viešojo pirkimo dar iki jo paskelbimo dienos - 2015 m. liepos 7 d. E. D. – D. 2015 m. birželio 30 d. atmetus UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. birželio 26 d. pasiūlymą apgyvendinimo, maitinimo ir vežimo paslaugoms teikti dėl pasiūlytos per didelės perkančiai organizacijai nepriimtinos kainos, o viešbučio „(duomenys neskelbtini)” pasiūlymą 2015 m. birželio 29 d. atmetus dėl neatitikimo techninei specifikacijai, nes pasiūlyme nurodė, jog negali teikti pervežimo mikroautobusais paslaugos, šio viešojo pirkimo procedūrų kontrolę perėmė Ž. P.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. – D. atmetus UAB „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)” pasiūlymus, Ž. P. kitas šio viešojo pirkimo procedūras atlikti pavedė (duomenys neskelbtini) parodų organizavimo ir eksporto skatinimo skyriaus specialistei J. G. (nieko nežinančiai apie Ž. P. ir K. K. nusikalstamą susitarimą) bei jai nurodė atlikti naują apklausą viešajam pirkimui „Oficialių trečiųjų šalių pareigūnų apgyvendinimo, maitinimo ir vežimo organizavimo paslaugų pirkimas“, 2015 m. liepos 7 d. surašyti naują paraišką minėtam viešajam pirkimui ir išsiųsti elektroninius laiškus jo nurodytoms įmonėms elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikus Ž. P. ir K. K. iš anksto sutartą „0“ kainos pasiūlymą, UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo pripažinta šio viešojo pirkimo laimėtoja.

4.3. Ž. P., nuo 2015 metų sausio mėnesio (duomenys neskelbtini) Projektų valdymo skyriaus specialistei S. U., neturėdamas tam įgaliojimų, ir tiesiogiai, ir per (duomenys neskelbtini) generalinę direktorę R. K., nurodė parengti paraišką pagal Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programos priemonę „Informavimo ir švietimo priemonės, kurias organizuoja (duomenys neskelbtini), padedančios vaikams suvokti sveikatai palankios mitybos įpročių svarbą (papildomos priemonės)“ dviem veikloms - „Vaikų iš ugdymo įstaigų, dalyvaujančių Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programoje, išvykų į sodininkystės ir daržininkystės ūkius, taip supažindinant vaikus su vaisių ir daržovių auginimu ir išauginto produkto keliu „nuo lauko iki stalo“ organizavimo paslaugos pirkimas“ bei „Vaikų iš ugdymo įstaigų, dalyvaujančių Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programoje, šviečiamųjų viktorinų, piešimo konkursų, sporto varžybų, skatinančių vaikų sveikos mitybos įpročių propagavimą organizavimo paslaugos pirkimas “ bei nuolat kontaktuoti su K. K., padėsiančia parengti šią paraišką ir pateiksiančia paraiškai parengti reikalingus duomenis, Z. P. perdavė S. U. K. K. mobiliojo ryšio telefono numerį ir nurodė kontaktuoti su ja dėl paraiškos rengimo; jis gi, S. U. laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2015 m. vasario 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis dienomis, nurodė vykti į K. K. darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir perduoti jai Nacionalinės mokėjimo agentūros atsiųstus paklausimus dėl (duomenys neskelbtini) pateiktos paraiškos, perdavė S. U. iš K. K. gautą USB laikmeną, nurodydamas, kokius konkrečius duomenis ji turi nukopijuoti į savo kompiuterį ir kokią informaciją įrašyti į Nacionalinei mokėjimo agentūrai ruošiamus atsakymus bei vieną kartą perdavė rinkinį preliminarių komercinių pasiūlymų, kuriuos nurodė pridėti prie NMA skirto (duomenys neskelbtini) paaiškinimo; jis gi, asmeniškai sistemingai, mobiliojo ryšio telefonu ir susitikimų metu derino paraiškos ir atsakymų į paklausimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai rengimo detales. Tokiu būdu, R. K., S. U., nieko nežinančioms apie Ž. P. veikimą K. K. ir jos atstovaujamų įmonių naudai, S. U. parengus Nacionalinei mokėjimo agentūrai Paramos paraišką pagal vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programos priemonę „Informavimo ir švietimo priemonės, kurias organizuoja (duomenys neskelbtini), padedančios vaikams suvokti sveikatai palankios mitybos įpročių svarbą (papildomos priemonės), parengus ir 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 2A-(4.3)- 128, 2015 m. kovo 25 d. raštu N. 2A-(4.3)- 143, 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2A-(4.3)-161 ir 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2A-(4.3)- 176 patikslintas paramos paraiškas bei 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. BR6-6546(10.5.1) Nacionalinei mokėjimo agentūrai informavus (duomenys neskelbtini) apie paramos pateiktai paraiškai skyrimą, Ž. P. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų reikalų skyriaus specialistei E. D., nieko nežinančiai apie jo neteisėtą veikimą, nurodė parengti paraiškas viešiesiems pirkimams (2015 m. balandžio 21 d. Reg. Nr. 3VPD-(6.19)-1601 ir Reg. Nr. 3VPD-(6.19)-1602) bei kvietimus teikti pasiūlymus šiems viešiesiems pirkimams išsiųsti tik jo nurodytiems ūkio subjektams - UAB „(duomenys neskelbtini)”, VšĮ „(duomenys neskelbtini)” , UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)” bei neieškoti kitų ir nesiūlyti kitiems ūkio subjektams dalyvauti šiuose viešuosiuose pirkimuose. E. D. išsiuntus kvietimus teikti pasiūlymus nurodytiems ūkio subjektams ir pasiūlymus pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)” ši bendrovė buvo pripažinta laimėtoja, o 2015 m. balandžio 24 d. buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis (-) su (duomenys neskelbtini).

4.4. Tokiais savo veiksmais Ž. P., tiesiogiai savo ir kitų asmenų - E. P., B. P., A. P. naudai, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., iš K. K., veikusios UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” interesais, priėmė kyšį turtinėmis vertybėmis: 3 000 eurų vertės „(duomenys neskelbtini)” dovanų kortelę, „(duomenys neskelbtini)” kuro kortelę, Nr. (-), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)”, užsipildamas kuro už 1 360,06 eurus, 91 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų čekių, kurių bendra vertė 1 520 eurų, 16vnt. „(duomenys neskelbtini)”“ dovanų kuponų, kurių bendra vertė 682 eurų, tris sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)” nario korteles, kurių bendra vertė - 1 406 eurų, t. y. viso 7 968,06 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

4.5. Tokiais savo veiksmais K. K., siekdama, kad Ž. P., pasinaudodamas savo įgaliojimais ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir šios institucijos valstybės tarnautojams, paveiktų (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ir per šios institucijos valstybės tarnautojus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., tiesiogiai Ž. P. ir kitų asmenų - E. P., B. P., A. P. naudai, davė kyšį turtinėmis vertybėmis: 3 000 eurų vertės „(duomenys neskelbtini)” dovanų kortelę, „(duomenys neskelbtini)” mokėjimo kortelę, Nr. (-), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)”, užsipilant kuro už 1 360,06 eurus, 91 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų čekių, kurių bendra vertė 1 520 eurų, 16 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų kuponų, kurių bendra vertė 682 eurų, tris sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)” nario korteles, kurių bendra vertė - 1 406 eurų, t. y. viso 7 968,06 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

4.6. Tokiais savo veiksmais K. K., siekdama, kad Ž. P., pasinaudodamas savo įgaliojimais ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir šios institucijos valstybės tarnautojams, paveiktų (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ir per šios institucijos valstybės tarnautojus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., tiesiogiai Ž. P. ir kitų asmenų - E. P., B. P., A. P. naudai, davė kyšį turtinėmis vertybėmis, įsigytomis UAB „(duomenys neskelbtini)” lėšomis: „(duomenys neskelbtini)” mokėjimo kortelę, Nr. (-), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)”, užsipilant kuro už 1 360,06 eurus ir 28 vienetus „(duomenys neskelbtini)” dovanų čekių, kurių bendra vertė 470 eurų, t. y. viso 1 830,06 eurų vertės, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)” padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje.

4.7. Tokiais savo veiksmais K. K., siekdama, kad Ž. P., pasinaudodamas savo įgaliojimais ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) ir šios institucijos valstybės tarnautojams, paveiktų (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ir per šios institucijos valstybės tarnautojus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., tiesiogiai Ž. P. ir kitų asmenų - E. P., B. P., A. P. naudai, davė kyšį turtinėmis vertybėmis, įsigytomis UAB „(duomenys neskelbtini)” lėšomis: 3 000 eurų vertės „(duomenys neskelbtini)” dovanų kortelę, 63 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų čekių, kurių bendra vertė 1 050 eurų, 16 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų kuponų, kurių bendra vertė 682 eurų, t. y. viso 4 732 eurų vertės, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)” padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje.

5. K. K. taip pat nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., UAB „(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį nuostatą būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pagal 11 straipsnio 1 dalies nuostatą būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, 2012 m. liepos 16 d. Apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 25 pagrindu tvarkantiems UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojams pateikė žinomai neteisingus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. įmonės vardu įsigyjant 1000 vnt. dovanų kuponų už 2 440 eurų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. vasario 2 d. EKA kvitą Nr. LG00402351, kuriuo įformintas 60 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų čekių pardavimas už 1000 eurų, 2015 m. vasario 2 d. dovanų čekių priėmimo - perdavimo aktą bei UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. vasario 2 d. reklaminių - reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktą Nr. 21, kuriame nurodyta, kad reprezentacijai - verslo ryšių plėtrai panaudota 1000 eurų, iš kurių 75 % - 750 eurų priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir 25 % - 250 eurų neleidžiamiems atskaitymams, kurie, nieko nežinodami apie K. K. nusikalstamą sumanymą, šiuos žinomai neteisingus duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos registrus - 2014 m. liepos 1 d. - 2015 m. birželio 30 d. K. K. avanso apyskaitos 6114/1 ir 6126/1 buhalterines sąskaitas ir 2014-2015 metų didžiosios knygos 24351, 6114 ir 6126 buhalterines sąskaitas, tokiu būdu iškreipiant tikrąją padėtį apie UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus ir tuo pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodančią, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“. Be to, ji (K. K.), neinformavusi UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančių UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančia „(duomenys neskelbtini)” kuro kortele Nr. (-) naudojasi su UAB „(duomenys neskelbtini)” darbo santykiais nesusijęs asmuo - Ž. P., pateikė jiems UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 15 Nr. 003889, 2015 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 15 Nr. 008779, 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 15 Nr. 013684, 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 15 Nr. 018714, 2015 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 15 Nr. 023796, 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 15 Nr. 028869, 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 15 Nr. 034013 ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 15 Nr. 039188, kurie, nieko nežinodami apie K. K. nusikalstamą sumanymą, šių dokumentų pagrindu surašė degalų nurašymo aktus Nr. K-2015/01, Nr. K- 2015/02, Nr. K-2015/03, Nr. K-2015/04, Nr. K-2015/05, Nr. K-2015/06, Nr. K-2015/07 ir Nr. K- 2015/08, bei didžiosios knygos sąskaitoje „6108 kuro sąnaudos“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 1 124,01 EUR degalų (dyzelino) nurašymą į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąnaudas, tai yra apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, iškreipiant duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus ir tuo pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl nurodytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6. Be to, K. K. nuteista už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 2 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pagal 11 straipsnio 1 dalies nuostatą būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, 2006 m. gegužės 9 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 3-02/2006(S) pagrindu tvarkantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pateikė žinomai neteisingus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. įmonės vardu įsigyjant 116 vnt. dovanų kuponų už 6 426,78 eurus (2014 m. už 3200 Lt (ekv. 928,78 eurų) ir 2015 m. už 5 500 eurų) UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. gruodžio 16 d. EKA kvitą Nr. 43/1297, kuriuo įformintas 10 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų kortelių pardavimas už 1 000 Lt (289,85 eurų ), 2014 m. gruodžio 16 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. 14/789 bei UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. gruodžio 16 d. reklaminių - reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktą Nr. 55, kuriame nurodyta, kad reprezentacijai - verslo ryšių plėtrai panaudota 1000 Lt (289,85 eurų), iš kurių 75 % - 750 Lt (217,39 eurų) priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir 25 % - 250 Lt (72,46 eurų) neleidžiamiems atskaitymams; UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. gruodžio 16 d. EKA kvitą Nr. 45/1297, kuriuo įformintas 4 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų kortelių pardavimas už 600 Lt (173,91 eurų), 2014 m. gruodžio 16 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. 14/- 788 bei UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. gruodžio 16 d. reklaminių - reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktą Nr. 56, kuriame nurodyta, kad reprezentacijai - verslo ryšių plėtrai panaudota 600 Lt (173,91 eurų), iš kurių 75 % - 450 Lt (130,43 eurų) priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir 25 % - 150 Lt (43,47 eurų) neleidžiamiems atskaitymams; UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. sausio 30 d. EKA kvitą Nr. 68/2702, kuriuo įformintas 30 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų kortelių pardavimas už 1 500 eurų, 2015 m. sausio 30 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. 15/-51 bei UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. sausio 30 d. reklaminių - reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktą Nr. 58-1, kuriame nurodyta, kad reprezentacijai - verslo ryšių plėtrai panaudota 1500 eurų, iš kurių 75 % - 1 125 eurų priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir 25 % - 375 eurų neleidžiamiems atskaitymams UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. vasario 2 d. EKA kvitą Nr. 73/185098, kuriuo įformintas GIFTCARD dovanų kortelės pardavimas už 3000 eurų, 2015 m. vasario 2 d. Dovanų kortelių priėmimo perdavimo aktą bei UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. vasario 2 d. reklaminių - reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktą Nr. 60, kuriame nurodyta, kad reprezentacijai - verslo ryšių plėtrai panaudota 3000 eurų, iš kurių 75 % - 2250 eurų priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir 25 % - 750 eurų neleidžiamiems atskaitymams; UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. vasario 2 d. EKA čekį Nr. 4257350, kuriuo įformintas 60 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų čekių pardavimas už 1000 eurų, 2015 m. vasario 2 d. dovanų čekių priėmimo - perdavimo aktą bei UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. vasario 2 d. reklaminių - reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktą Nr. 59, kuriame nurodyta, kad reprezentacijai - verslo ryšių plėtrai panaudota 1000 eurų, iš kurių 75 % - 750 eurų priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir 25 % - 250 eurų neleidžiamiems atskaitymams, kurie, nieko nežinodami apie K. K. nusikalstamą sumanymą, šiuos žinomai neteisingus duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 metų 12 mėn., 2015 m. 1-2 mėn. buhalterinės apskaitos registrus – K. K. avanso apyskaitas Nr. A1412-KK (2014-12-31), Nr. A1501-KK (2015-01¬30), Nr. A1502-KK (2015-02-27), Nr. A1503-KK (2015-02-27, laikotarpio 2014 m. sausio 1 d. - 2014 m. gruodžio 31 d. bandomojo balanso sąskaitas ir laikotarpio 2015 m. sausio 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. bandomojo balanso sąskaitas, taip iškreipiant tikrąją padėtį apie UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus ir tuo pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodančią, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“. Dėl nurodytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

I. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu K. K. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir K. K. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

7.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. K. kalta, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai įvertinti neišdėstant išsamios jų analizės, nepateikiant logiškų, įtikinančių ir neprieštaringų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevertinant dalies įrodymų, kurie aiškiai patvirtina K. K. nekaltumą ir nenurodant motyvų, kuriais vadovaujantis šie įrodymai atmesti. Nuosprendžio aprašomoje dalyje teismas išdėstė abstrakčias išvadas, nepagrįstai sumenkino teisinančių įrodymų įrodomąją reikšmę, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo principą.

7.2. Gynėjas pažymi, kad teismas, savo iniciatyva nuteisdamas K. K. pagal kaltinimą, kuris iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, iš anksto neinformavęs proceso dalyvių apie tokią galimybę, pažeidė BPK 255-256 straipsniuose reglamentuotą kaltinimo keitimo tvarką, o tai nulėmė K. K. teisės į gynybą suvaržymą. Nuosprendyje teismas nurodė naują esminę faktinę aplinkybę – Ž. P. 2015 m. birželio 17 d. susitikimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)” metu susitarė su K. K. priimti kyšį (o ne provokavo duoti kyšį, kaip nurodyta kaltinamajame akte). Pirmosios instancijos teisme K. K. gynėsi nuo to kaltinimo, kuris buvo išdėstytas kaltinamajame akte, tai yra tik nuo kyšio davimo. Kiti alternatyvūs nusikalstamos veikos numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, veiksmai jai nebuvo inkriminuojami. Dar vieno alternatyvaus veiksmo nurodymas reiškia, kad gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia.

7.3. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstą ir nemotyvuotą pirmenybę teikdamas neva K. K. kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšmindamas tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertindamas jų neatitinkančių kitų įrodymų kontekste. Teismas kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų susitikimų ir pokalbių nevertino kitų įrodymų kontekste. K. K. detalius paaiškinimus, jog nebuvo jokio kriminalinio pobūdžio bendravimo, atmetė vadovaudamasis tik prielaidomis, nenurodydamas jokių konkrečių argumentų. Nepaisant kaltinamojo parodymų specifiškumo, jie remiantis BPK 20 straipsniu taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti kokie kiti įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad K. K. suteikė įvairias turtines vertybes Ž. P. siekdama vienintelio tikslo – 2013 metais iš jo gautos paskolos grąžinimo. Ji niekada nesiekė, kad Ž. P. paveiktų (duomenys neskelbtini) tarnautojus, to neprašė ir nereikalavo. K. K. atstovaujamos įmonės pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos viešųjų pirkimų nugalėtojomis, nes Ž. P. nepaveikė bei nedavė jokių nurodymų (duomenys neskelbtini) tarnautojams, kad būtų priimti sprendimai pripažinti nugalėtojomis UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”.

7.4. K. K. kaltė iš esmė grindžiama jos duotų paaiškinimų nelogiškumu bei nenuoseklumu viso baudžiamojo proceso metu ir kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų interpretavimu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme. Kai kaltinimas grindžiamas kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis ar taikant neviešo pobūdžio veiksmus, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas tokiems veiksmams atlikti; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos arba BPK; 3) ar duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus, patvirtina kiti įrodymai. Gynėjo nuomone, nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų pagrindu iškeltą versiją apie K. K. ir Ž. P. susitarimą duoti ir priimti kyšį už pastarojo įtaką (duomenys neskelbtini) tarnautojams patvirtina kiti bylos įrodymai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti kaltinamųjų duotų paaiškinimų patikimumu ar argumentuotai juos paneigti.

7.5. K. K. visą laikė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tarp jos ir Ž. P. niekada nebuvo susitarimo dėl jos atstovaujamų įmonių pripažinimo nugalėtojomis bei, kad už tokių sprendimų priėmimą ji jam atsilyginsianti. Visos Ž. P. perduotos turtinės vertybės buvo jų asmeninių santykių reikalas, nesusijęs su darbinėmis funkcijomis. Vienintelis nenuoseklumas, kurį galima įžvelgti, kad ji tyrimo pradžioje nenurodė, jog Ž. P. buvo jai paskolinęs pinigų. Tačiau šios aplinkybės nenurodymas visiškai natūralus atsižvelgiant į didelį stresą dėl prasidėjusio baudžiamojo persekiojimo bei tai, kad pinigai buvo paskolinti per Ž. P. mamą, o ne tiesiogiai. K. K. paskolos gavimą neginčytinai patvirtina byloje esantis bankinis pavedimas, kuris nepalieka nė menkiausios abejonės, kad pinigus ji gavo iš E. P. banko sąskaitos, pagal kurios parodymus, šie pinigai buvo padovanoti Ž. P., kuris ir priėmė sprendimą dėl jų paskolinimo K. K.. Kaip nurodė E. P., ji savo sūnui padovanojo 50000 litų, kurių dalį – 33367 litų Ž. P. prašymu pervedė į K. K. sąskaitą. Remiantis išvada, kad pinigai buvo skirti Ž. P., į K. K. sąskaitą turėjo būti pervesti visi dovanoti pinigai, tačiau taip nebuvo. Be to, Ž. P. nesinaudojo K. K. sąskaitomis, tai patvirtina banko sąskaitos išrašo dalis, kurioje matyti atliekami pavedimai tarp K. K. ir Ž. P. sąskaitų, o jo sąskaitos tuo metu nebuvo areštuotos. Aplinkybė, jog minėtu atveju nebuvo vedama skolos grąžinimo apskaita, niekaip nepaneigia paskolinių santykių realumo, nes šie asmenys besąlygiškai pasitikėjo vieni kitu, o pinigus kaip paskolą pervedant bankiniu pavedimu nėra būtina rašytinė sutarties forma.

7.6. Skunde nurodoma, kad teismo nustatytos aplinkybės apie tai, jog Ž. P. buvo aktyviai įsitraukęs į byloje aptariamų viešųjų pirkimų įgyvendinimą, jokiu būdu nereiškia, kad jis taip elgėsi siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas K. K. vadovaujamoms įmonėms būti pripažintoms viešųjų pirkimų nugalėtojomis. Byloje nenustatyta, kad jis būtų davęs nurodymą ar kitaip paveikęs (duomenys neskelbtini) tarnautojus, kad viešuosius pirkimus laimėtų K. K. įmonės. Tai patvirtina R. K., E. D., N. B., J. V., J. G. ir E. D. – D. bei E. V. parodymai. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog Ž. P. nurodymas S. U. tiesiogiai bendrauti su K. K. dėl paraiškų pateikimo patvirtina jo suinteresuotumą, kad pirkimus laimėtų K. K. atstovaujamos įmonės. S. U. nurodė, kad ji negalėtų savarankiškai pateikti įmonės kainų pagrindimo, nesikreipdama į konkretų komercinį pasiūlymą pateikusią įmonę. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju NMA reikalavo pateikti K. K. komercinių pasiūlymų kainų pagrindimus, S. U. buvo teisėtai nurodyta bendrauti su K. K.. Remiantis K. K. parodymais, kadangi (duomenys neskelbtini) susidūrė su sunkumais susijusiais su viešųjų pirkimų organizavimu, ir nežinojo kaip juos organizuoti, ne (duomenys neskelbtini) tarnautojai jai teikė lengvatų, o ji dalinosi savo kompetencijomis ir žiniomis. K. K. bendravime su (duomenys neskelbtini) darbuotojais ir Ž. P. nebuvo nieko neteisėto, nes bendravimas apsiribojo paraiškų teikimu ir jų tinkamu įgyvendinimu. K. K. nesusidarė įspūdis, kad Ž. P. paveiks (duomenys neskelbtini) tarnautojų sprendimus jos atstovaujamoms įmonėms naudingų sprendimų priėmimo ir tai ji patvirtino duodama parodymus. Pažymi, kad patys (duomenys neskelbtini) tarnautojai (R. K., S. U., J. V., E. D.. E. B.) nurodė, jog šioje byloje aptariami viešieji pirkimai buvo organizuojami laikantis vidinės (duomenys neskelbtini) tvarkos ir viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

7.7. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje aprašyti Ž. P. veiksmai gali būti kvalifikuojami tik kaip piktnaudžiavimas, o ne prekyba poveikiu. Remiantis nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis, net K. K. žinojimas apie Ž. P. piktnaudžiavimą turimais įgaliojimais negali užtraukti jai jokios atsakomybės, nes ji nei padėjo, nei organizavo ar inicijavo tokį piktnaudžiavimą. Kaltinime nurodyta, kad K. K. siekė, jog Ž. P. paveiktų asmenis, kad jie veiktų teisėtai, o Ž. P. kaltinamas, jog pažadėjo padaryti poveikį asmenims, kad šie teisėtai veiktų. K. K. paskolos grąžinimas negali būti tapatinamas su Ž. P. pareigomis ir įgaliojimais (duomenys neskelbtini), vien todėl, kad jos įmonės tapo nugalėtojomis, nes šios aplinkybės nėra susijusios priežastiniu ryšiu. K. K. pasirinko grąžinti pinigus ne bankiniu pavedimu, o kitokiu būdu per savo atstovaujamas įmones, suteikdama įvairaus turtinio pobūdžio paslaugas: dovanų čekius, įmonės degalų kortelę ir už asmenines lėšas įsigytas „(duomenys neskelbtini)” narystės korteles. Taip ji iš tiesų siekė nuslėpti pinigų šaltinį, tačiau ne dėl kyšininkavimo, o dėl to, kad Ž. P. sąskaitos buvo areštuotos, todėl grąžinti skolą bankiniu pavedimu būtų neracionalu. Ta aplinkybė, kad Ž. P. gavęs iš K. K. dovanų čekius juos išgrynindavo, neturi jokios reikšmės, nes vienintelis jos rūpestis buvo grąžinti skolą. Teismo išvada, jog K. K. turėjo asmeninių lėšų, kuriomis galėjo padengti skolą, nepaneigia šioje byloje pasirinkto skolos grąžinimo būdo, nes Ž. P. sąskaitos buvo areštuotos, o K. K. įmonės buvo skolingos jai, kaip direktorei.

7.8. Gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad K. K. susitarė duoti kyšį Ž. P.. Pirma, jokie pažadai ar susitarimai jų pokalbių metu neužfiksuoti, o didelis pokalbių skaičius nereiškia, kad buvo kalbamasi vien apie viešuosius pirkimus. Antra, bendraudama su (duomenys neskelbtini) tarnautojais K. K. visada reiškė tik savo nuomonę, o ne įpareigojančio pobūdžio nurodymus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas savo įmonėms tapti nugalėtojomis. Trečia, nuosprendžio išvada, kad K. K. iš anksto žinojo, jog jos įmonės bus pripažintos nugalėtojomis tėra prielaida, neparemta bylos duomenimis. To nepatvirtina, net kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai. Remiantis (duomenys neskelbtini) tarnautojų (S. U., E. D., J. V.) parodymais K. K. įmonės pagrįstai ir teisėtai pripažintos viešųjų pirkimų nugalėtojomis. M. M. parodymai, kuriuose ji teigė, kad jai buvo susidaręs įspūdis dėl K. K. užtikrintumo laimėjimu yra tik jos nuomonė, neparemta jokiais bylos duomenimis. Aplinkybę, kad K. K. nežinojo pirkimų baigties patvirtina ir tai, kad jos atstovaujamų įmonių pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės kainos. Tai, kad organizuojant mažesnės apimties viešąjį pirkimą pasiūlymas buvo išsiųstas ir K. K. įmonėms, nereiškia, kad jis buvo organizuojamas taip, jog jį laimėtų konkretus subjektas. Be to, tai logiška, nes K. K. įmonės galėjo realiai suteikti perkamas paslaugas ir jas suteikė. Ketvirta, būdama įmonių direktore K. K. turėjo pareigą siekti kuo didesnio pelno, todėl logiška, kad aptariamu atveju ji turėjo suinteresuotumą ir siekė, kad jos įmonės būtų pripažintos nugalėtojomis, tačiau šio tikslo buvo siekiama teisėtai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad galutiniams viešųjų pirkimų rezultatams buvo daroma įtaka abiejų kaltinamųjų pastangomis iš esmės eliminuojant galimus konkurentus. Apklausti kitų įmonių direktoriai patvirtino, kad patys teikė savo atstovaujamų įmonių preliminarius komercinius pasiūlymus, o teismo išvada, kad kitų įmonių komercinius pasiūlymus parengė K. K., prieštarauja elementariai logikai ir bylos duomenims.

7.9. Skundžiamame nuosprendyje pripažįstama, kad tarp K. K. ir Ž. P. buvo susitarimas duoti ir priimti kyšį, tačiau kartu pripažįstama, kad susitarimas neužfiksuotas, o konkliudentiniai veiksmai net neįvardinti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuosprendyje nurodomus konkliudentinius veiksmus, negali būti ir formuluojama išvada, kad susitarimas apskritai buvo. K. K. veiksmuose nėra nustatyti būtini BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Nuosprendyje neaptartas ir neįrodytas K. K. siekis, kad Ž. P. padarytų poveikį. Teismas nustatė tik tai, kad ji siekė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau ne siekį, kad Ž. P. kam nors padarytų poveikį už kyšį. Be to, buvo sutapatintas paties teismo inkriminuotas susitarimo duoti (priimti) kyšį požymis su papirkėjo siekiu, kad kyšio gavėjas padarytų poveikį, tačiau susitarti duoti kyšį bei susitarti dėl poveikio darymo nėra tapatūs veiksmai.

7.10. Skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog dėl K. K. veiksmų neteisingi duomenys apie neįvykusias ūkines operacijas buvo įtraukti į bendrovių apskaitą, kas iškreipė duomenis apie jų turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, tai yra kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, yra nepagrįsta. Dėl pasirinkto skolos grąžinimo būdo Ž. P. įmonės lėšos buvo panaudotos skolos grąžinimui, tai yra reprezantacinėms sąnaudoms priskirtos lėšos neuždirbo pajamų ir mokestine prasme tapo išlaidomis, todėl K. K. priėmė sprendimus jas padengti asmeninėmis lėšomis, sumažinant įmonėse susidariusį įsiskolinimą sau pačiai, kaip direktorei. Tai patvirtina jos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas, kuriuo ji nusprendė 2015 m. patirtas reprezantacines išlaidas – 2698.51 eurų padengti asmeninėmis lėšomis ir šia suma sumažinti įmonės įsiskolinimą K. K.. Taip pat jos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas išimti iš sąnaudų 2015 m. patirtas reprezantacines išlaidas – 5500 eurų, šia suma sumažinant įmonės įsiskolinimą jai kaip direktorei, bei K. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės 2017 m. kovo 8 d. sprendimas pastebėjus techninę klaidą 1360 eurų sumą sumokėtą už kurą 2015 m. padengti asmeninėmis lėšomis ir šia suma sumažinti įmonės įsiskolinimą jai kaip direktorei.

7.11. Minėtų sprendimų priėmimas lėmė tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” didžiosios knygos bei metinės pelno deklaracijos už 2014 ir 2015 metus buvo koreguojamos, ištaisant į buhalterinę apskaitą per klaidą įtrauktas savo turinio neatitinkančias operacijas. K. K. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką iš esmės grindžiama 2016 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada, kuri yra sąlyginė ir tuo, kad klaidos apskaitoje buvo ištaisytos po pavedimo atlikti K. K. įmonių finansinės veiklos tyrimą. K. K. sprendimai priimti gerokai prieš specialisto išvados priėmimą. Nors sprendimas dėl kuro išlaidų priimtas po specialisto išvados priėmimo, tačiau Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas to nedraudžia. Teisme apklausta specialistė pripažino išvados sąlygiškumą nurodydama, kad formuluodama išvadas matė pataisymus, bet į juos neatsižvelgė, nes vadovavosi ankstesniais dokumentais. Sprendžiant dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių kilimo reikia vertinti ne tarpinį, o galutinį variantą, kuris aiškiai patvirtina, jog visą UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, tai yra padarytas klaidas ir jų ištaisymo faktą nustatyti galima. Tai iš esmės patvirtino ir išvadą pateikęs specialistas. Priešingai, nei nurodoma nuosprendyje, buhalterinės apskaitos pažeidimų nėra daug, jie yra smulkūs, nes galiausiai visi pažeidimai ištaisyti ir įmonių apskaitą galima nustatyti visa apimtimi.

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. P. gynėjas Augustinas Vaičiūnas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, tai yra išteisinti Ž. P. kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8.1. Skunde nurodoma, kad Ž. P. K. K. suteikta paskola nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai įvertinta kaip kyšis. Pirmosios instancijos teismas netikėjo nuteistųjų versija, kad tarp jų egzistavo paskoliniai santykiai nurodydamas, jog nuo 2012 m. Ž. P. sąskaitos yra areštuotos, todėl E. P. pervedė pinigus į K. K., kuri buvo jo sugyventinė, sąskaitą. Nei Ž. P. sąskaitos, nei joks kitas jo turtas 2012-2013 m. nebuvo areštuotas, todėl tokia išvada neatitinka objektyvios tiesos. Nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. spalio 8 d., taigi ir 2013 m., kai K. K. buvo suteikta paskola, nuosavybės apribojimas ikiteisminiame tyrime nebuvo taikomas. Lietuvos teismuose buvo nagrinėjama daug civilinių bylų, kuriose vienu iš atsakovų buvo ir Ž. P.. Būtent šiose bylose jo turto atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotas nuteistojo turtas bei piniginės lėšos. Šie turto areštai galioja ir šiuo metu, tačiau turto areštas pradėtas taikyti tik 2014 m. rugsėjo 4 d., tai yra daugiau nei po metų nuo paskolos K. K. suteikimo. Tai patvirtina, kad K. K. buvo suteikta paskola, kurios atgauti bankiniais pavedimais Ž. P. negalėjo.

8.2. Teisiamajame posėdyje Ž. P. paaiškino, kad jis su K. K. 2012-2013 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Iki šiol juos sieja paskoliniai santykiai, nesusiję su jo pareigomis (duomenys neskelbtini). 2013 m. K. K. nusprendė pirkti butą ir paprašė paskolinti pinigų. Byloje yra 2013 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo iš E. P. sąskaitos pervesti 33,367 litai K. K., mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal susitarimą“. Taip pat byloje pateikta ir 2013 m. sausio 16 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kuri patvirtina, kad E. P. už 115 000 litų pardavė žemės sklypą. Iš byloje esančio tos pačios dienos mokėjimo nurodymo matyti, kad visą sumą už minėtą sklypą ji gavo sutarties sudarymo dieną. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo paskelbti E. P. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad pardavusi sklypą 50000 litų padovanojo Ž. P. ir jo prašymu atliko 33000 litų mokėjimo pavedimą K. K., žino, kad šiuos pinigus jis jai paskolino. Vėliau, 2014 rugsėjo 4 d., dėl civilinių bylų Ž. P. sąskaitos buvo areštuotos, todėl būtent jis inicijavo skolos grąžinimą turtinėmis vertybėmis.

8.3. Skunde nurodoma, kad paskola buvo suteikta bankiniu pavedimu, todėl tokiam sandoriui nėra privaloma notarinė forma. Bankinis pavedimas patvirtina paskolos suteikimo faktą. Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad nebuvo vedama paskolos grąžinimo apskaita. Duodamas parodymus Ž. P. nurodė, kad jis paskolos grąžinimus skaičiavo, rašėsi ant popieriaus. Tai, kad lapelio tiek byloje, tiek jo gyvenamojo vietoje kratos metu nerasta, minėtų parodymų nepaneigia, nes kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Nepagrįstos ir teismo prielaidos dėl paskolos grąžinimo būdo piniginę išraišką turinčiais daiktais. Ž. P. buvo ir yra absoliučiai laisvas pasirinkti kokia forma ir būdu paskola jam turėtų būti grąžinta. Tai yra tik jo ir K. K. susitarimo reikalas, kuris yra teisėtas ir niekaip nepaneigia paskolos suteikimo fakto bei nepaverčia paskolos kyšiu. Be to, paskola suteikta keliais metais anksčiau nei byloje nagrinėjami veiksmai dėl viešųjų pirkimų.

8.4. Nors nuosprendyje konstatuota, kad K. K. parodymai dėl paskolinių santykių nebuvo nuoseklūs, tačiau abejoti jos parodymais nėra pagrindo. Per pirmąją apklausą ji neprisiminė, jog pasiskolino pinigus iš Ž. P., tačiau apklausiama teisme paaiškino, kad buvo sulaikyta 7 valandą ryto, o apklausta vyko vėlai vakare. Ji patyrė daug streso ir jai buvo sunku sudėlioti daug aplinkybių. Su paskola susijusias aplinkybes K. K. nurodė vėlesnėse apklausose, kuomet jau nejautė tokio streso, kurį jaučia sulaikytas asmuo. K. K. negalėjo suderinti savo parodymų su Ž. P., nes dėl pritaikytų kardomųjų priemonių jiems buvo uždrausta bendrauti tarpusavyje, o duomenų, kad šis apribojimas būtų pažeistas, byloje nėra. Pirmosios K. K. apklausos metu duoti parodymai nelaikytini patikimais, nes duoti streso būsenoje, apklausoje nedalyvavo kiti proceso dalyviai, taip pat nežinomas apklausoje užduotų klausimų kontekstas. Taigi, jie negali būti vertinami kaip patikimesni už vėlesnius jos parodymus ir, remiantis vien jais, negalima spręsti apie paskolos, kuria patvirtina bankinis pavedimas, nebuvimą. Anot gynėjo, pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad tarp nuteistųjų susiklostė paskolos santykiai bei paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad piniginę vertę turintys daiktai laikytini kyšiu.

8.5. Skunde pabrėžiama, kad norint inkriminuoti BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, būtina nustatyti pažadą paveikti atitinkamą instituciją, valstybės tarnautoją, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Šioje byloje pažado ar susitarimo paveikti (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kad jie priimtų UAB „(duomenys neskelbtini)” ar UAB „(duomenys neskelbtini)” naudingus sprendimus, nenustatyta. Pagal jam priskirtas funkcijas Ž. P. buvo atsakingas už savo tiesioginio vadovo, tai yra (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavedimų vykdymą. Jis pats jokių savarankiškų sprendimų (duomenys neskelbtini) nepriminėjo bei negalėjo padaryti įtakos direktoriaus sprendimams. Byloje aptariamų mažos vertės viešųjų pirkimų kuravimas buvo viena iš jo sričių, tačiau projektus ir su jais susijusius pirkimus vykdė atsakingi (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kuriems užduotis suformuodavo jų vadovai arba (duomenys neskelbtini) direktorius. Byloje nagrinėjamą Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose projektą vykdė E. D. ir S. U., kurios nežinojo kaip tinkamai parengti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir kaip tinkamai organizuoti mažos vertės viešuosius pirkimus. Iš pradžių jis joms patarė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, tačiau reikiamų atsakymų jos ten negavo. Patarimų šiais klausimais E. D. kreipėsi ir į kitą direktoriaus patarėją – R. S.. Matydamas, jog nežinoma kaip tinkamai organizuoti projektą, Ž. P. nusprendė kreiptis į K. K., kaip Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų rengimo bei įgyvendinimo specialistę. Apie tai jis nurodė ir atsakingiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams, pasiūlydamas su ja pasikonsultuoti. Pažymi, kad visa tai buvo daroma tik siekiant tinkamai įvykdyti projektus, kad (duomenys neskelbtini) negautų priekaištų iš ją kontroliuojančių institucijų.

8.6. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) egzistavo praktika rengiant mažos vertės pirkimus siųsti kvietimus anksčiau (duomenys neskelbtini) konkursuose dalyvavusiems tiekėjams, tarp kurių buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)” bei UAB „(duomenys neskelbtini)”,taip pat tiems tiekėjams kuriuos surasdavo pats atsakingas (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tačiau konkretaus pirkimo vykdytojas, tai yra konkretus (duomenys neskelbtini) darbuotojas visuomet pats priimdavo galutinį sprendimą dėl potencialių tiekėjų, kuriems siųsti kvietimus pateikti pasiūlymus. Ž. P. duodamas parodymus nurodė ir tai, kad jokiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams jis nėra davęs jokių privalomų nurodymų ir be jo žinios ir pritarimo (duomenys neskelbtini) darbuotojai galėjo elgtis ir elgėsi visiškai savarankiškai. Visi byloje aptariami projektai ir su jais susiję pirkimai yra pilnai įgyvendinti. Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip kontroliuojanti institucija, (duomenys neskelbtini) suteikto finansavimo grąžinti nereikalavo. Visi tiekėjai turėjo vienodą informaciją ir sąlygas, todėl jų konkurencija nebuvo suvaržyta.

8.7. Skunde pažymima, jog teisme apklausta S. U. nurodė, kad vykdydama preliminarias galimų tiekėjų apklausas ji apklausinėjo ir savo pasirinktus tiekėjus. Savarankiškai apklaustų tiekėjų preliminarius pasiūlymus ji irgi pateikė M. T. pat parodė, kad rengiant paraišką preliminarius galimų tiekėjų pasiūlymus galima gauti bet kokiu būdu – tai nėra reglamentuota. Ji patvirtino, kad be pasiūlymus pateikusių tiekėjų pagalbos, tai yra papildomų jų paaiškinimų, į minėtus NMA paklausimus ji atsakyti negalėjo. Ši liudytoja teigė, kad kitos skambinusios įmonės gavo iš jos išsamius komentarus ir informaciją apie viešuosius pirkimus. Tai paneigia teismo išvadą, kad dėl Ž. P. veiksmų buvo eliminuota konkurencija, sudarant galimybę K. K. įmonėms, susitarusioms su kitomis dėl nekonkuravimo, pasiūlyti kuo didesnę paslaugų pardavimo kainą. Taip pat paaiškina K. K. pagalbą rengiant atsakymus į NMA paklausimus.

8.8. Liudytoja E. D. nurodė, kad vykdė aptariamus pirkimus ir juos laimėjo mažiausią kainą pasiūliusios bendrovės su kuriomis buvo sudarytos sutartys. Ž. P. jai nebuvo nurodęs kas turėtų laimėti pirkimus. Teisme apklausta N. B. nurodė nežinanti, kad Ž. P. kam nors būtų davęs kokius nors nurodymus bei negalinti teigti, kad jis būtų buvęs faktiniu (duomenys neskelbtini) vadovu. Apklaustas (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotojas A. B. paaiškino, kad direktorės pavedimu Ž. P. kuravo daug klausimų, nes direktorė negalėjo visko suspėti. Nurodė negalintis pasakyti, kad Ž. P. būtų buvęs realiu (duomenys neskelbtini) vadovu. Liudytoja J. V. parodė, kad 2015 m. birželį ji gavo pavedimą organizuoti trečiųjų šalių pareigūnų priėmimą Lietuvoje. Skyriuje nebuvo žinoma kaip organizuoti pirkimus. Organizuojant pirkimus apklausė ne tik byloje minimas bendroves, bet ir kitas. Ką apklausti nusprendė jos skyriaus darbuotojai, niekas apklaustinų galimų tiekėjų jiems nenurodė. Rengiant paraišką ji pati nusprendė pasikonsultuoti su K. K., Ž. P. į šio projekto organizavimą nesikišo, ji viską derino su G. L.. Ši liudytoja patvirtino, kad niekuomet nebuvo nurodymų, jog kažkuri bendrovė turi laimėti bei patvirtino Ž. P. parodymus apie pirmadieniais vykdavusius (duomenys neskelbtini) darbuotojų pasitarimus. E. D. – D. patvirtino, kad nesant vadovės, Ž. P. domėjosi projekto eiga, kaip sekasi, tačiau tai buvo įprasta. Jokių nurodymų iš jo dėl šio projekto nėra gavusi ir jokių tiekėjų jis nesiūlė. „(duomenys neskelbtini)” Generalinė direktorė R. K. – N. teisme paaiškino, kad Ž. P. galėdavo jai patarti, tačiau jo patarimais ji ne visuomet vadovaudavosi, nes buvo savarankiška, jokios įtakos jos sprendimams Ž. P. neturėjo ir nedarė. Nurodė, kad jis nieko neprotegavo, o klausiama apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų kompetenciją ir patirtį ji nurodė, kad buvo naujų darbuotojų, kurie nežinodavo kaip ką daryti, todėl reikėdavo aiškintis, konsultuotis. Ji skatindavo tai daryti, kad tinkamai įgyvendinti (duomenys neskelbtini) užduotis. Liudytoja A. M., ėjusi (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės pareigas po R. N. nurodė, kad Ž. P. (duomenys neskelbtini) negalėjo priimti savarankiškų sprendimų, jis kuravo byloje minimus projektus. Apklaustas G. L. parodė, kad pavedimai iš Žemės ūkio ministerijos vėluodavo, todėl nebelikdavo terminų, reikėdavo skubių sprendimų. Liudytojas P. B. nurodė, kad nėra girdėjęs, jog Ž. P. kam nors iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų duotų kokius nors nurodymus. Taip pat jis paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes juos duodamas jis susipainiojo ir kalbėjo ne apie byloje aptariamus projektus. Nurodė, kad byloje aptariamas projektas buvo atliktas pagal galiojančius teisės aktus. Apklausta kita (duomenys neskelbtini) direktoriaus patarėja R. S. paaiškino, kad kuriam skyriui ką atlikti pavesdavo generalinė direktorė pirmadieniniuose susirinkimuose. Apibūdindama R. N. ir Ž. P. santykius patvirtino, kad R. N. buvo itin savarankiška, net per daug viską kontroliavo. Tarpusavyje tardavosi ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai, dažnai ateidavo pasitarti ir E. D., nes jai trūkdavo kompetencijos.

8.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš Kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuotų pokalbių turinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) niekas nemoka užsiimti viešaisiais pirkimais, jie neturi ilgų terminų ir jiems reikia konsultacijų šiais klausimais, siekiant tinkamai ir laiku įvykdyti užduotis. Girdėti, kaip J. V. konsultuojasi su K. K. apie tai, kaip teisingai parengti dokumentus atviram konkursui, sakydama, kad ji nežino ką daryti. K. K. pataria kaip pavyzdį imti lėktuvo bilietų pirkimą ir daryti kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojams reikia. Ž. P. veiksmai buvo nukreipti tik į tinkamą savo, kaip patarėjo, pareigų vykdymą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad telefonu J. V. jam nurodė, jog viename iš pirkimų, tiekėjų (tarp kurių buvo ir K. K. įmonės) pateikti pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų arba siūlomos kainos per didelės ir Ž. P. patarė netvirtinti tokių tiekėjų laimėtojais. Iš aptartų ir kitų bylos duomenų matyti, kad Ž. P. iš tiesų bendravo apie byloje aptariamus projektus, jų eigą, tiek su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, tiek su K. K., tačiau tai savaime nesudaro nusikalstamos veikos sudėties. Visi byloje aptariami projektai yra tinkamai įvykdyti, todėl jokia žala nėra padaryta. Teismų praktikoje tokiais atvejais, kai pirkimų tikslas yra tinkamai ir laiku pasiektas, o žala nepadaryta, laikoma, kad toks bendravimas nėra nusikalstamas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-92/2014). Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje neįvertinta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas vertino tik įrodymus, kuriais galima pagrįsti padarytas išvadas, tačiau nesirėmė aukščiau aptartų prisaikdintų liudytojų parodymais, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad jokio nusikalstamo susitarimo ar pažado paveikti (duomenys neskelbtini) darbuotojus nebuvo. Pirkimus vykdę (duomenys neskelbtini) darbuotojai teisme aiškiai nurodė, kad jokių apribojimų jiems elgtis savarankiškai nebuvo ir jokių neteisėtų nurodymų jie nėra gavę.

9. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas advokatas Julius Petrulionis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį ir išteisinti UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, kaip nepadariusias veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9.1. Skunde nurodoma, kad UAB„(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” laikosi pozicijos, jog yra nuteistos nepagrįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” taip pat laikosi pozicijos, kad apkaltinamasis nuosprendis K. K. atžvilgiu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ji taip pat turėtų būti išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Išteisinus K. K., neišvengiamai turi būti išteisintos ir UAB „(duomenys neskelbtini)” bei UAB „(duomenys neskelbtini)”, kadangi išteisinus šį fizinį asmenį, išnyksta bet kokios prielaidos juridinių asmenų atsakomybei. Visgi, net ir pripažinus K. K. kalta pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, apkaltinamoji nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” vis tiek turėtų būti panaikinta, kadangi aplinkybių ir įrodymų visuma neleidžia spręsti, kad jos veika būtų buvusi padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai ir interesais.

9.2. K. K. veikoje nėra BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų sudėties požymių. K. K. niekada ir jokiomis aplinkybėmis nesiūlė, nežadėjo, nesitarė ir nedavė kyšio Ž. P. už kokį nors jo veikimą, susijusį su darbine veikla R. P. Ž. P. taip pat niekada nežadėjo, kad paveiks (duomenys neskelbtini) tarnautojus dėl K. K. atstovaujamoms įmonėms naudingų sprendimų priėmimo. Jokie pažadai ar susitarimai, K. K. prašymai ar siūlymai Ž. P. padaryti įtaką ar elgtis pagal jos nurodymus jos ar jos atstovaujamų įmonių naudai ir interesais neužfiksuoti ir ilgą laiką taikant neviešo pobūdžio priemones, kontroliuojant telefoninius pokalbius ir kitokį asmenų tarpusavio susižinojimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai pritaikė BK 226 straipsnio 1 dalį, kadangi konstatavo, jog norint inkriminuoti šį nusikaltimą, tiesioginio susitarimo perduoti kyšį užfiksuoti nebūtina, kadangi toks susitarimas galimas ir konkliudentiniais veiksmais. Tačiau toks susitarimas byloje neužfiksuotas ir neįrodytas.

9.3. Atstovas pažymi, kad tarp K. K. ir Ž. P. buvo susiklostę asmeniniai turtiniai paskoliniai santykiai. Viešųjų pirkimų rezultate sudarytas sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” įvykdė ir tą atliko tinkamai bei kokybiškai. NMA po išsamios analizės, derinimo ir kontrolės veiksmų patvirtino paraišką dėl (duomenys neskelbtini) projektų, o ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ar UAB „(duomenys neskelbtini)” komercinių pasiūlymų įgyvendinimo. (duomenys neskelbtini) organizavo viešuosius pirkimus, apie kurių neatitikimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams duomenų byloje nėra. Ž. P. nei vienam iš (duomenys neskelbtini) tarnautojų nedavė jokių nurodymų, kad viešųjų pirkimų nugalėtojomis būtų pripažintos UAB „(duomenys neskelbtini)” ar UAB „(duomenys neskelbtini)”, byloje nėra duomenų, kad jos nugalėtojomis buvo pripažintos neteisėtai. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” realiai suteikė paslaugas ir įgyvendino projektus. Sudarytų sutarčių vykdymas buvo pastoviai tikrinamas. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” suteiktos paslaugos buvo priimtos bei apmokėtos. Prokuroro poziciją dėl neva baudžiamajai bylai reikšmingo 2018 m. birželio 11 d. NMA sprendimo Nr. SKP-59, paneigia 2018 m. gruodžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, (duomenys neskelbtini) ir NMA atsiliepimai į skundą bei 2019 m. sausio 31 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas. Visas šias aplinkybes patvirtina K. K. ir Ž. P. apklausų turinys bei liudytojų, įskaitant (duomenys neskelbtini) tarnautojus, parodymai, kiti bylos duomenys. Apklausti liudytojai kategoriškai paneigė bet kokio poveikio prieš juos panaudojimą ir nurodė, kad visus sprendimus, susijusius su kaltinime nurodytais viešaisiais pirkimais, priėmė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

9.4. Skunde pažymima, kad siekiant juridinį asmenį pripažinti kaltu už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką inter alia reikia nustatyti, kad veika buvo padaryta juridinio asmens naudai ar interesais (BK 20 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame nuosprendyje teismas šį požymį grindžia tik keliais deklaratyviais motyvais, tai yra nurodo, kad byloje nustatyta, jog K. K. davė Z. P. kyšį siekdama naudos savo įmonėms - kad jos galėtų dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėtų, kas ir buvo padaryta, be to, didžioji dalis dovanų kuponų buvo įgyta įmonių lėšomis. Atstovo vertinimu, šie nuosprendžio teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šioje byloje aktualūs viešieji pirkimai būtų buvę ydingi ar neatitikę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėjo viešuosius pirkimus nepagrįstai ar neteisėtai.

9.5. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nesukonkretino, prieš kokius konkurentus ir kokį pranašumą įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” .Byloje nėra duomenų apie tai, kad viešųjų pirkimų laimėjimas ir sudarytų sutarčių tinkamas vykdymas įioms bendrovėms kaip nors būtų buvęs naudingas. Vien tik pajamų gavimo aplinkybė, prieš tai patyrus reikšmingas sutarčių vykdymo sąnaudas, nereiškia turtinės naudos gavimo. Byloje nėra duomenų ir nuosprendyje teismo nėra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” būtų gavusios kokią nors materialinę naudą, jos išraiška (pvz. veiklos pelnas vykdant sudarytas viešųjų pirkimų rezultate sudarytas sutartis) taip pat nedetalizuota. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, todėl bet koks kitoks jų veiklos modelis (pvz. kai didžioji dalis dovanų kuponų buvo įgyta įmonių lėšomis) negali būti laikomas kaip atitinkantis jų interesus. Apibendrindamas šiuo skundo teiginius atstovas nurodo, kad savarankiška UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” kaltė nėra nustatyta ir įrodyta. Juridinio asmens kaltė nėra tapati fizinio asmens kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui.

9.6. Apeliaciniame skunde pasisakoma ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” nuosprendžiu skirtų 800 MGL dydžio (800 x 37,66 = 30 128,00 EUR) baudų. Tikėtina, kad 30 128,00 EUR dydžio baudų skyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB “ „(duomenys neskelbtini)” sąlygotų abiejų juridinių asmenų pabaigas. Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” yra nuteistos tik už vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika jų naudai ar interesais galimai buvo padaryta seniai, finansinė apskaita sutvarkyta, tretiesiems asmenims žala padaryta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės būtų padariusios naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, joms paskirtos bausmės vertintinos kaip per griežtos, neproporcingos bei neatitinkančios bausmei keliamų tikslų. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” pripažinti kaltomis, joms turėtų būti skiriamos reikšmingai švelnesnės bausmės.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo Ž. P. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno, nuteistosios K. K. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo advokato Juliaus Petrulionio apeliaciniai skundai atmestini

Dėl nuteistųjų Ž. P. ir K. K. veikų kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalis.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistųjų Ž. P., K. K. gynėjų, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovų apeliacinių skundų argumentais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl Ž. P., K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” kaltės padarius BK 226 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas.

11. Pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali. Tiek aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis), tiek pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) gali būti padaromos alternatyviomis veikomis. Aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis) reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veikų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadėjimu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu už siekiamą tam tikro asmens poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Veika laikoma baigta nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018). Pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) reiškiasi alternatyviomis veikomis: pažadėjimu ar susitarimu priimti kyšį arba reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį, arba priėmimu kyšio už pažadą paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšį pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko (poveikiu prekiaujančio asmens) pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016).

12. Apeliaciniuose skunduose ginčijama nuteistųjų kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas nurodant, kad Ž. P. nedarė jokio poveikio (duomenys neskelbtini) darbuotojams, iš K. K. kyšio negavo ir neprovokavo jo duoti, o pastaroji kyšio nesitarė duoti ir nedavė, siekdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėtų viešuosius pirkimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ne prielaidas, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, bet logiškus, išsamius, aiškius ir byloje surinktų įrodymų analize paremtus motyvus, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje surinkti įrodymai, nustatyti nuteistųjų bei liudytojų veiksmai, liudytojų parodymai, kratų metu rasti dokumentai, elektroniniai susirašinėjimai, telefoniniai pokalbiai ir jų chronologija patvirtina Ž. P. ir K. K. kaltę padarius BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.

13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal paduotus apeliacinius skundus, duomenų pripažinimo įrodymais ir BPK nustatytos įrodinėjimo tvarkos pažeidimų nenustatė.

14. Nuteistosios K. K. gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pripažinimo įrodymais. Pagal teismų praktiką teismas tokiu atveju privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Faktinis pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje – tai tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai atitinka įstatymo reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką. Iš byloje esančių STT Vilniaus valdybos išslaptintų 2014 m. gruodžio 10 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. kovo 9 d. prašymų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 1, b. l. 68-78) matyti, kad šių prašymų pagrindu buvo surašyti prokuroro teikimai sankcionuoti nuteistųjų atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus bei priimtos Šiaulių apygardos teismo nutartys dėl prokuroro teikimų tenkinimo (t. 1., b. l. 92-98). Prašymuose suformuluota, kad kriminalinės žvalgybos duomenimis turima patikima informacija, kad (duomenys neskelbtini) patarėjas Ž. P. galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, ir siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos sudarė išskirtines sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” gauti finansavimą ES lėšoms finansuojamiems projektams, ir už tai iš minėtų bendrovių direktorės K. K. gavo kyšį. Taip pat buvo gauta informacija, kad K. K. įsigijo parduotuvių dovanų korteles, kurias perdavė Ž. P.. Nurodyta, kad minėti asmenys galimai daro nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti vykdyti pagal Šiaulių apygardos teismo nutartį 2014 m. gruodžio 11 d. bei 2015 m. vasario 25 d. nutartis (dalinai išslaptinta) dėl Ž. P., K. K. ir R. K.-N. techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, sekimo sankcionavimo. Kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkti duomenys buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti, kuris ir buvo pradėtas 2015 m. birželio 9 d. (t. 1, b. l. 1). Nors ikiteisminio tyrimo eigoje kai kurie įtarimai kito ar buvo papildyti, tačiau visų nusikalstamų veikų pobūdis išliko nepakitęs, t. y. visi įtariamieji ir toliau buvo įtariami korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu. Įvertinusi pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino KŽĮ tvarka atliktų veiksmų metu surinktus duomenis tinkamais įrodymais. Pradėjus ikiteisminį tyrimą tiriamų asmenų, taip pat ir nuteistųjų K. K. bei Ž. P., elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija buvo kontroliuojama vadovaujantis BPK 154 straipsnio nuostatomis, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus nutartis, leidžiančias atlikti minėtus veiksmus (t. 2., b. l. 21-22, 110-111).

16. Skunde Ž. P. gynėjas pagrįstai nurodo, kad pagal jam priskirtas funkcijas nuteistasis buvo atsakingas už savo tiesioginio vadovo, tai yra (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavedimų vykdymą, todėl neturėjo įgalinimų duoti kitiems asmenims privalomų nurodymų savarankiškai, nesant generalinio direktoriaus pavedimo. Byloje nustatyta, kad Ž. P. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2013 m. spalio 9 d. Bendrųjų reikalų skyriaus specialistu, nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. užėmė generalinio direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas (t. 14, b. l. 22, 44). Pagal (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareiginius nuostatus Ž. P. pareigos buvo susijusios su (duomenys neskelbtini) veiklos politika, strategija, įvaizdžio kūrimu, ūkine veikla, tarpinstituciniu bendravimu, teisės aktų analize žemės bei maisto ūkio politikos srityje. Pagal kompetenciją ar generalinio direktoriaus pavedimu dalyvavimu nagrinėjant (duomenys neskelbtini) gaunamus pareiškimus, prašymus ir skundus, kitų generalinio direktoriaus pavedimų ar nurodymų vykdymu (t. 14, b. l. 41-43). Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad Ž. P. pagal savo pareiginius nuostatus negalėjo duoti privalomų nurodymų (duomenys neskelbtini) darbuotojams nešalina jo atsakomybės pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, kadangi šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas asmeniui už kyšį pažadėjus paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, pasinaudojant ne tik savo tarnyba ar įgaliojimais, bet ir visuomenine padėtimi, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka. Taigi, BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas apskirtai gali būti nesusijęs darbo santykiais su atitinkama institucija, įstaiga ar organizacija, kurių atsakingus darbuotojus pažada paveikti už kyšį. Nagrinėjamu atveju išanalizavus liudytojų parodymus ir byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius akivaizdžiai matyti, kad Ž. P. įtaka (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai svari. Jis duodavo nurodymus (duomenys neskelbtini) darbuotojams tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis, ir šie nurodymai nebuvo vien patariamojo pobūdžio, kaip savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas.

17. Liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) direktorė R. K.-N. patvirtino, kad su Ž. P. galėjo aptarinėti bylai aktualius projektus, jam jie rūpėjo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad Ž. P. buvo įtakingas žmogus, autoritetas, „jis dominavo ir kaip vyras, ir kaip kolega“, „ji jam pasidavė kaip moteris“, kurį laiką juos siejo artimi santykiai. Aplinkybę, kad Ž. P. bei R. K.-N. bendravimas buvo glaudus ir nuteistasis galėjo pastarajai daryti įtaką patvirtino ir liudytojas G. L., kuris paaiškino kad iš vadovybės pasitarimų jam susidarė įspūdis, kad 80-90 proc. klausimų galėjo būti derinama su Ž. P.. Pasak šio liudytojo, ne tik generalinė direktorė, bet ir Ž. P. galėjo duoti tiesioginius nurodymus jo pavaldiniams. Ikiteisminio tyrimo metu G. L. parodė, kad jo darbuotojai atlikdavo Ž. P. pavestas užduotis, apie kurias nebūdavo informuotas. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Ž. P. duodavo nurodymus (duomenys neskelbtini) darbuotojams, reikalaudavo iš jų teikti informaciją rūpimais klausimais, o darbuotojai nedrįso prieštarauti bei vykdė nurodymus. Apklausiamas teismo posėdyje šių aplinkybių liudytojas nepatvirtino, tačiau teigė girdėjęs, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai Ž. P. vadindavo faktiniu agentūros direktoriumi. (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės pareigas ėjusi A. M. parodė, kad tuo metu pareigose buvo tik apie mėnesį ir pasirašydavo visus suderintus dokumentus, jų nebetikrindavo. Liudytojas P. B. taip pat patvirtino, kad vietoje R. K.-N. direktore paskirta A. M. neturėjo kompetencijos, todėl mano, kad tuo metu faktiškai agentūrai vadovavo Ž. P.. Liudytoja E. D. taip pat parodė, kad Ž. P. turėjo reikšmingą įtaką (duomenys neskelbtini), daugelį klausimų aptarinėdavo su direktore. Jis jai liepė parengti dokumentus bylai aktualiems viešiesiems pirkimams, jam pakluso, kaip viršesniam pagal pareigas. Ž. P. davė ranka surašytų įmonių pavadinimus su elektroniniais adresais sąrašą, nurodydamas, ką reikia apklausti, t. y. liepė pravesti apklausas, nepaaiškindamas, kodėl ji tai turėtų daryti, nors kompetencijos tam neturėjo. Ž. P. įtaką patvirtino ir liudytojomis apklaustos (duomenys neskelbtini) darbuotojos E. D.-D. bei J. G..

18. Byloje taip pat nustatyta, kad Ž. P. buvo peradresuojamas su paraiškų (duomenys neskelbtini) rengimu susijęs elektroninis susirašinėjimas ir dokumentai, jis sakydavo generalinei direktorei duoti nurodymus S. U. rengti dokumentus (IID968 pokalbis). S. U. teisme patvirtino, kad kiekvieną NMA paklausimą derino su Ž. P.. Pastarasis jai nurodydavo bendrauti su K. K., liepdavo įrašyti tam tikrus duomenis į paraišką, būtent jis nurodė, kad turi dalyvauti įmonės „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)” ir liepė nutraukti savarankiškai atliekamą kitų įmonių apklausą. Iš Ž. P. yra gavusi skaitmeninę laikmeną, iš kurios reikėjo perkelti atsakymus M. T., kad Ž. P. nurodė S. U. paraiškas ir atsakymus į paklausimus derinti su K. K., patvirtino ir liudytoja V. B. (K.). Pirmiau aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir bei Ž. P. įtaką generalinės direktorės R. K.-N.sprendimams bei veiksmams atskleidžia ir byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kurių išsami analizė pateikta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (nuosprendžio 179-181 lapai). Telefoniniai pokalbiai leidžia daryti ir išvadą, kad Ž. P. kontroliavo S. U. veiksmus rengiant paraiškas. Antai iš 2015 m. balandžio 17 d., 16.55 val. Ž. P. pokalbio su R. K.-N. matyti, nuteistasis nurodo: „Nu, tai vat reikės jai (S. U.) pirmadienį pasakyt, <...> Nes aš jai sakiau dar prieš mūsų pabaigą, kad reikia užbaigti, kadangi pataisyta buvo viskas <...>. Ir duot pasirašyt jums, kad būtų galima dar išvežt šiandieną, kad neužsitemptų”. Ž. P. ir K. K. (pokalbis IID627) atskleidžia, kad nuteistasis praneša, jog atsiųs S. U. perduoti K. K. informaciją. Iš S. U. parodymų ir užfiksuotų telefoninių pokalbių taip pat matyti, kad Ž. P. pastarosios darbą kontroliavo ir jos atostogų metu, aiškinosi, ar ji kontaktavo su K. K., ar parengė reikiamus dokumentus (IID187 pokalbis). Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Ž. P. galėjo daryti reikšmingą įtaką (duomenys neskelbtini) darbuotojams, tiek tiesiogiai, tiek ir per vadovaujančius asmenis duodamas atitinkamus nurodymus, o K. K. pakankamai ilgą laiką pažinodama Ž. P., turėdama patirties ankstesniuose (duomenys neskelbtini) viešuosiuose pirkimuose, suvokė, kad jis gali daryti įtaką (duomenys neskelbtini) sprendimams bei paveikti atsakingus asmenis taip, kad jos įmonės laimėtų organizuojamus viešuosius pirkimus.

19. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Ž. P., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., iš K. K. priėmė 3 000 eurų vertės „(duomenys neskelbtini)” dovanų kortelę, „(duomenys neskelbtini)” kuro kortelę, Nr. (-), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsipildamas kuro už 1 360,06 eurus, 91 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų čekių, kurių bendra vertė 1 520 eurų, 16 vnt. „(duomenys neskelbtini)” dovanų kuponų, kurių bendra vertė 682 eurų, tris sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)” nario korteles, kurių bendra vertė - 1 406 eurų, t. y. viso 7 968,06 eurų vertės. Nuteistieji nurodė, kad K. K. minėtas dovanų bei kuro korteles perdavė Ž. P. ne kaip kyšį, bet siekdama grąžinti 2013 metais iš jo gautą paskolą. Skundžiamame nuosprendyje pateikti išsamūs motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistųjų versiją apie paskolinių santykių egzistavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai atkreiptas dėmesys į nuteistosios K. K. parodymų apie Ž. P. neva jai suteiktą paskolą nenuoseklumą. Per pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu (2015 m. rugpjūčio 19 d.) K. K. parodė, jog nepamena atvejo, kad Ž. P. būtų skolinęs jai pinigų ir ji jam neskolinga. Apie suteiktą paskolą nuteistoji užsiminė tik trečiosios apklausos metu (2017 m. kovo 13 d.), t. y. po Ž. P. parodymų davimo (2016 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. sausio 11 d.). Apklausiama 2017 m. kovo 13 d. K. K. nurodė, kad 2013 m. sausio 16 d. E. P. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, pervedė 33 367 litų, ką atitinka ir E. P. banko sąskaitos išrašas. Šios apklausos metu K. K. iš pradžių teigė, kad nepamena, dėl kokių priežasčių 33 367 Lt buvo pervesti į jos, o ne į Ž. P. sąskaitą, vėliau nurodė, kad tuos pinigus Ž. P. jai paskolino, tačiau nepamena, kur juos panaudojo. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje K. K. nurodė, kad Ž. P. motinos pervestą sumą naudojo būsto įsigijimui.

20. Byloje nustatyta, kad K. K. perdavė Ž. P. „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”“ ir „(duomenys neskelbtini)” dovanų korteles, tačiau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji to neprisiminė, šį faktą patvirtino tik teisme. Taip pat K. K. perdavė Ž. P. naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančią „„(duomenys neskelbtini)” kortelę Nr. (-), kuri kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Dėl kuro kortelės naudojimo Ž. P. nurodė, kad leisdama šia kortele naudotis K. K. grąžindavo jam skolą. Tuo tarpu K. K. pirmosios – 2015 m. rugpjūčio 19 d., apklausos metu neprisiminė, kokiomis aplinkybėmis UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausanti „(duomenys neskelbtini)” degalų kortelė buvo perduota Ž. P., tačiau tvirtino, kad už kurą Ž. P. jai grąžina grynais pinigais, kuriuos ji įneša į kasą. Antrosios apklausos metu K. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” gaudavo ataskaitą apie panaudotas lėšas, kurui įsigyti, kuro sąnaudos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” išlaidos. 2017 m. kovo 20 d. apklausos metu parodė, kad „(duomenys neskelbtini)” kortelės Nr. (-) išlaidas padengė asmeninėmis lėšomis, nurodytos kortelės išlaidos nebuvo įtraukiamos į apskaitą. Teismo posėdyje K. K. nurodė, kad kuro kortele grąžindavo asmeninę skolą Ž. P., jis už kurą nemokėjo. Nuteistųjų parodymai nebuvo nuoseklūs ir dėl „(duomenys neskelbtini)” nario kortelės perdavimo. Ž. P. nurodė, kad tokiu būdu K. K. grąžino dalį paskolos. K. K. 2015 m. rugpjūčio 19 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jas pirko Ž. P. prašymu, sumokėjo apie 1 500 EUR asmeninėmis lėšomis, Ž. P. tą pinigų sumą yra grąžinęs. Teisme K. K. jau teigė, kad Ž. P. prašymu nupirko „(duomenys neskelbtini)” korteles, taip pat mokėjo asmeninėmis lėšomis, tačiau pirko ne vardines korteles, o dovanų kuponus, išrašant sąskaitą įmonės vardu, kad kuponus būtų galima panaudoti darbuotojams. Ž. P. tų pinigų negrąžino. K. K. teiginius, kad kuponus pirko darbuotojams paneigia jos 2015 m. birželio 25 d. pokalbis su E. B., taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikti duomenys. Iš E. B. ir K. K. susirašinėjimo matyti, kad 2015 m. liepos 3 d. K. K. elektroniniu paštu prašo narytės korteles perrašyti Ž. P., B. P. ir A. P. vardu. Šie duomenys patvirtina, kad Ž. P. „(duomenys neskelbtini)” nario korteles gavo neatlygintinai. K. K. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmųjų apklausų metu nuteistoji jautė didelį stresą dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo, todėl ta aplinkybė, kad ji neprisiminė Ž. P. suteiktos paskolos yra visiškai pateisinama. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks K. K. duotų parodymų apie esmines tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes nenuoseklumas negali būti paaiškinamas psichologine įtampa dėl atliekamų procesinių veiksmų ir pagrįstai leidžia abejoti jos parodymų teisingumu.

21. Ž. P. motina E. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pasinaudojo BPK 82 straipsnyje numatyta savo procesine teise neduoti parodymų (t. 30, b. l. 46). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad dalį už Vilniaus raj. parduotą sklypą gautų pinigų (50 000 Lt) padovanojo Ž. P., tačiau jo prašymu 33 367 Lt pervedė į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė nežinanti kokiu tikslu tai atlieka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pinigus kaip paskolą pervedant bankiniu pavedimu nėra būtina rašytinė sutarties forma, be to, paskolinių santykių šalys yra laisvos pasirinkti paskolos gražinimo būdą. Visgi, versija dėl paskolinių santykių nebuvimo tarp Ž. P. ir K. K. pagrįstai atmesta įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat prieš ir po minėtų kortelių (kuponų, čekių) perdavimo sekusius nuteistųjų veiksmus ir pokalbius. Viena iš aplinkybių, leidžiančių abejoti 33 367 Lt paskolos realumu yra ir tai, kad nei vienas iš nuteistųjų nevedė paskolos gražinimo apskaitos. Tokios apskaitos vedimas, be abejo, nėra privalomas, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tariamos paskolos gražinimo būdą (grąžinant nedidelėmis sumomis, pvz. atitinkančiomis išvažinėto kuro kainą), būtų logiškas. Ž. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo sąskaitos aktualiu laikotarpiu nebuvo areštuotos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. į K. K. banko sąskaitą pervedė Ž. P. skirtus pinigus, o ne paskolą nuteistajai, nėra tiksli. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius, kad Ž. P. sąskaitos nebuvo areštuotos, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. P. pervestų pinigų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos teismuose buvo nagrinėjama daug civilinių bylų, kuriose vienu iš atsakovų buvo Ž. P.. Būtent šiose bylose jo turtas buvo areštuotas 2014 m. rugsėjo 4 d., turto areštai galioja iki šiol. Šie skundo argumentai tik patvirtina, kad Ž. P. turėjo turtinių įsipareigojimų, apie kuriuos neabejotinai žinojo dar iki jo turto areštų taikymo, ir ši aplinkybė taip pat galėjo sudaryti pagrindą jam skirtus pinigus pervesti į kitų asmenų sąskaitas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pinigus artimiesiems Ž. P. pervesdavo ir vėliau – pinigai už grąžintus vertingus, pagal dovanų kuponus įgytus pirkinius buvo pervedami į jo artimųjų sąskaitas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. K. turėjo galimybę grąžinti skolą iš asmeninių lėšų, taip pat ji turėjo galimybę visą įsiskolinimą padengti net ir įmonių vardu pirktais kuponais ir iš karto šiomis išlaidomis užskaityti įmonių įsiskolinimą direktorei, tačiau to nepadarė. „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)” dovanų kuponų įgijimą ir jų perdavimo aplinkybes patvirtina nuteistųjų telefoniniai pokalbiai ir veiksmai, kurie išsamiai išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje. Iš jų taip pat galima spręsti, kad aptariamų vertybių perdavimo paskirtis nebuvo paskolos grąžinimas.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad kitą dieną po kuponų ir dovanų kortelių Ž. P. perdavimo (2015 m. vasario 3 d.), pastarasis pradėjo kontroliuoti viešųjų pirkimų paraiškos rengimo procesą tarp K. K. ir R. B. užfiksuoti ir skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti pokalbiai tarp kaltinamųjų vyko būtent apie „Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programą“. Jie patvirtina Ž. P. aktyvų įsitraukimą į paraiškos NMA rengimą, S. U. nurodymų paraiškos rengimo klausimais, taip pat bendrauti su K. K. davimą bei paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad S. U. bendravimas su K. K. buvo vien konsultacijų pobūdžio. Iš S. U. parodymų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad ji vykdė Ž. P. nurodymus. Šios liudytojos parodymai atitinka kitus byloje sutrinktus įrodymus, kratų metu pas nuteistuosius, liudytoją ir (duomenys neskelbtini) rastus dokumentus (atsakymų (duomenys neskelbtini) projektus, užklausas), telefoninių pokalbių įrašus, elektroninį susirašinėjimą. Liudytoja V. K. patvirtino, kad Ž. P. nurodymu S. U. atsakymus NMA ruošė suderinusi su K. K.. Taigi nuteistieji informacija apie (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūras keitėsi tiek telefonu, tiek per S. U., tiek tiesioginių susitikimų – 2015 m. kovo 31 d. susitikimo „(duomenys neskelbtini)” metu, tiek įrašydami informaciją į USB.

23. 2014 m. gruodžio 29 d.–2015 m. balandžio 21 d. laikotarpiu užfiksuoti 81 kontaktai Ž. P. telefonu su K. K., o S. U. – 24 kontaktai 2015 m. vasario 5 d.–2015 m. kovo 24 d. laikotarpiu. Šios aplinkybės paneigia Ž. P. argumentus, kad jis nesikišo į paraiškos (duomenys neskelbtini) rengimo ir tikslinimo procedūrą bei patvirtina S. U. parodymus, jog ji paraiškos rengimo ir tikslinimo metu buvo kontroliuojama Ž. P. ir privalėjo teikiamus atsakymus derinti su K. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje išfiksuota kaltinamųjų veiksmų ir pokalbių seka atspindi Ž. P. domėjimąsi projektu, jo įtaką S. U., (duomenys neskelbtini) generalinei direktorei R. K.-N. ir N. B., kurių vardu ir buvo NMA teikiami didžiąja dalimi K. K. rengti dokumentai. Byloje surinkti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad „Oficialių trečiųjų šalių pareigūnų priėmimo Lietuvos Respublikoje operatoriaus paslaugos teikimo“ pirkimo atveju K. K. buvo sutarusi su Ž. P., jog už atlygį jis paveiks (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo procedūras taip, kad pirkimo laimėtoja būtų pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tokia išvada seka iš įvykių chronologijos, Ž. P. ir K. K. 2015 m. birželio 17 d. susitikimo „(duomenys neskelbtini)” vykusio pokalbio ir po to sekusių kaltinamųjų veiksmų, intensyvaus K. K. bendravimo su J. V. bei jų pokalbių turinio. V. V. Ž. P. nuolat duodavo nurodymus (susisiekti su K. K., kokius nurodymus duoti pavaldiems darbuotojams, kam „duoti pirkimus“, o kam ne, kam kokius darbus pavesti). Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėjusi viešąjį pirkimą su 0 EUR kainos pasiūlymų naudą gavo. Kaip parodė K. K., nulinio pasiūlymo pelno nebuvo, tačiau buvo tik tam tikrų išlaidų padengimas, kas irgi įmonei labai naudinga.

24. Galutinis (duomenys neskelbtini) paraiškos tikslinimas NMA pateiktas 2015 m. balandžio 17 d., po ko 2015 m. balandžio 20 d. Ž. P. telefonu K. K. nurodė, jog iš NMA pastabų daugiau nėra, kad reikia „projektuką pasidaryt sutartėlės“, o K. K. sako, kad „dar prieš tai apklausėlės“. Susitaria susitikti 15.45 val. Apžiūrėjus Ž. P. gyvenamosios vietos kratos metu rastą USB laikmeną nustatyta, kad joje 2015 m. balandžio 20 d. 15:41:24 val. ir 15:41:25 val., t. y. prieš pat susitikimą su K. K. sukurti „Kvietimai teikti pasiūlymą“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamuose mažos vertės pirkimuose, susijusiuose su vaikų sveikos mitybos skatinimu bei prie jų esantys „Pasiūlymas“, „Techninė užduotis“, „Paslaugų teikimo sutartis“, „Paslaugų/darbų priėmimo-perdavimo aktas“. Šie duomenys rodo, kad per Ž. P. K. K. prisidėjo ne tik prie paraiškos, bet ir prie (duomenys neskelbtini) „Pasiūlymo“ bei „Techninės užduoties“ rengimo. Iš K. K. kompiuteryje rastų jos elektroninių susirašinėjimų su UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, VšĮ „(duomenys neskelbtini)” vadovais atsiskleidžia jų ilgalaikis bendradarbiavimas, įskaitant ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, pasirašinėjimą vieni kitų dokumentuose. Liudytoja M. M. parodė, kad jai iš anksto buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” laimės su vaikais susijusius viešuosius pirkimus, ji žinojo ir kitus konkurse dalyvaujančius tiekėjus, nes pildė pasiūlymus jų vardu, tačiau K. K. nurodymu kitų įmonių skaičiai turėjo būti didesni, kad jos įmonė laimėtų. Ši liudytoja taip pat parodė, kad ne vieną kartą K. K. nurodymu yra ruošusi dokumentus VŠĮ „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, VšĮ „(duomenys neskelbtini)” vardu. M. M. parodymus apie firminių blankų atsiuntimą. Pagal NMA patvirtintą 2015 m. balandžio 21 d. pateiktą (duomenys neskelbtini) paraišką 10 vaikų išvykų organizavimo paslaugos pirkimui maksimali planuojamo pirkinio vertė turi būti ne didesnė, nei 15 910,41 EUR be PVM, tuo tarpu laimėjusiu pripažinto UAB „(duomenys neskelbtini)” pasiūlymo kaina – 14 320 EUR. NMA taip pat patvirtino 2015 m. balandžio 21 d. pateiktą (duomenys neskelbtini) paraišką 12 šviečiamųjų viktorinų, piešimo konkursų, sporto varžybų organizavimo paslaugų pirkimo maksimalią vertę – 54 282,92 EUR be PVM, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėjusio pasiūlymo kaina – 51 600 EUR be PVM. Iš to matyti, kad K. K. įmonių pasiūlytos kainos tik labai neženkliai skyrėsi nuo galimos finansuoti maksimalios sumos. Byloje surinkti duomenys patvirtina ir tai, kad visos įmonės, kurios pagal Ž. P. E. D. pateiktą sąrašą buvo kviečiamos dalyvauti viešajame pirkime, vienu ar kitu būdu buvo susijusios su K. K.. Aptarti byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su paraiškos NMA teikimo bei viešųjų pirkimų procedūra, leidžia spręsti, kad K. K. Ž. P. perduoti dovanų ir kuro kortelės buvo neteisėtas atlygis už jo poveikį (duomenys neskelbtini) darbuotojams.

25. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose projektą vykdžiusios E. D. ir S. U. nežinojo kaip tinkamai parengti paraiškas NMA ir organizuoti mažos vertės viešuosius pirkimus, todėl Ž. P. nusprendė kreiptis į K. K., kaip Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų rengimo bei įgyvendinimo specialistę, tam kad tinkamai įvykdyti projektus. Visgi, bylos duomenys patvirtina, kad Ž. P. davė nurodymus S. U. ir V. V. bendradarbiauti su K. K., taip pat J. G. padavė įmonių sąrašą, liepdamas kvietimus siųsti tik joms, analogišką sąrašą perdavė E. D.-D. per V. V., palaikydamas glaudų ryšį su (duomenys neskelbtini) direktore R. K.-N., darė poveikį ir jos sprendimams bei N. B. veiksmams. Jo poveikis atsispindėjo (duomenys neskelbtini) sprendimuose, K. K. sudarant galimybes iš anksto žinoti būsimas viešųjų pirkimų kainas, sąlygas. Be kitų įmonių kvietimai buvo siunčiami ir K. K. priklausančios įmonėms, net ir pakartotinai, kai pvz. 2015 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos ir pirkimas nutrauktas, nežiūrint į tai, antruoju kvietimu K. K. įmonė nebuvo eliminuota iš sąrašo. Tokiu būdu, bendromis nuteistųjų pastangomis buvo eliminuota konkurencija, sudarant galimybę K. K. įmonėms, susitarusioms su kitomis dėl nekonkuravimo, pasiūlyti kuo didesnę paslaugų pardavimo kainą. Apeliantai taip pat akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) tarnautojai (R. K., S. U., J. V., E. D.. E. B.) nurodė, jog viešieji pirkimai buvo organizuojami laikantis vidinės (duomenys neskelbtini) tvarkos ir viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad K. K. ir Ž. P. yra nuteisti už prekybą poveikiu siekiant teisėto atitinkamų subjektų veikimo.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog K. K. ir Ž. P. susitarė duoti ir priimti kyšį už Ž. P. įtaką (duomenys neskelbtini) darbuotojų sprendimams, kad būtų pasiekti K. K. įmonėms naudingi rezultatai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susitarimas gali būti išreiškiamas ir konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, apie tokį susitarimą liudija nuteistųjų pokalbių telefonu turinys bei dažnumas, elektroniniai laiškai, kratų metu rasti dokumentai ir daugkartiniai susitikimai, sutampantys su reikšmingų sprendimų, atsakymų, pasiūlymų pateikimu. Ž. P. už perduotą atlygį darė įtaką (duomenys neskelbtini) darbuotojų sprendimams tiek paraiškų (duomenys neskelbtini) rengimo metu, tiek ir per vadovaujančius asmenis. Nors byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” įgyvendino pavestus projektus, t. y. realiai suteikė paslaugas pagal laimėtus viešuosius pirkimus, kurių visi etapai buvo išlaikyti, sprendimus priėmė ir atsakymus organizavimo procese pasirašė kompetentingi asmenys, tačiau pirkimo laimėtojomis minėtos bendrovės buvo pripažintos pažeidžiant esminius viešųjų pirkimų principus, todėl pirmiau paminėtos aplinkybės baudžiamosios atsakomybės už nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nešalina. Apibendrinant konstatuotina, kad K. K. pirmosios instancijos teismo pagrįstai nuteista pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, o Ž. P. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Už šias nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės – baudos, kurių dydžiai nustatyti artimi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam šios bausmės vidurkiui, individualizuotos teisingai ir nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra per griežtos.

27. Nuteistosios K. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, savo iniciatyva nuteisdamas K. K. pagal kaltinimą, kuris iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, iš anksto neinformavęs proceso dalyvių apie tokią galimybę, pažeidė BPK 255-256 straipsniuose reglamentuotą kaltinimo keitimo tvarką. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, provokavimas duoti kyšį kaltinamajame akte buvo siejamas su K. K. ir Ž. P. 2015 m. birželio 17 d. 10.05 val. susitikimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)” vykusiu pokalbiu. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išklausęs šio pokalbio įrašą nustatė susitarimą priimti kyšį, ne provokavimą jį duoti. Atsižvelgiant į tai, teismas nuosprendyje patikslino kaltinimą ir pripažino įrodyta, kad Ž. P. 2015 m. birželio 17 d. 10.05 val. susitikimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)” metu susitarė UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore K. K. priimti kyšį. Kaltinamajame akte ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kiti alternatyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo būdai K. K. ir Ž. P. nebuvo inkriminuoti. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, gindamasis nuo jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų, neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Jei kaltinimas yra keičiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Taigi, teismas nustatęs, kad K. K. ir Ž. P. veiksmai atitinka kitą jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties alternatyvųjį požymį, privalėjo apie tai pranešti nuteistiesiems, sudarant galimybę koreguoti gynybą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 255-256 straipsnių pažeidimas buvo ištaisytas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Nuteistieji, susipažinę su nuosprendžiu, buvo informuoti už kokius BK 226 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytus veiksmus yra nuteisti, o teikdami apeliacinius skundus turėjo galimybę išsakyti savo argumentus ir dėl susitarimo duoti (priimti) kyšį inkriminavimo. Pažymėtina, kad nei Ž. P., nei K. K., būdami tinkamai informuoti apie posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme neatvyko (nuteistieji dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo privalomas, taip pat jie turi procesinę teisę atsisakyti duoti paaiškinimus). Ž. P. ir K. K. atstovavo jų gynėjai, kurie turėjo galimybę išsakyti savo argumentus ir baigiamosiose kalbose. Teisėjų kolegija nesutinka su K. K. gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodytu argumentu, kad aptariamas pažeidimas gali būti ištaisytas tik jos ginamąją išteisinus ir pažymi, kad nuteistiesiems buvo inkriminuotas ir kitas BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas alternatyvusis veikos požymis - kyšio perdavimas/priėmimas, ir dėl to jie pagrįstai buvo pripažinti kaltais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų Ž. P. ir K. K. teisė žinoti pareikšto kaltinimo apimtį ir gintis nuo jo, buvo užtikrinta.

Dėl K. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

29. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatomi šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui ne visą informaciją apie atliekamas ūkines operacijas arba jos iš viso nepateikia. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).

30. K. K. darbo sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” patvirtina, kad ji nuo 2006 m. gegužės 9 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorė ir nuo 2012 m. liepos 18 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorė. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusių įmonių atstovės apklausų metu nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė pagal joms direktorės pateikiamus dokumentus, kurių tikrumo jos netikrino. L. V. A.(L.) paaiškino, kad kartą į mėnesį K. K. arba jos darbuotojai pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentus, juos įvesdavo į buhalterinę apskaitą. Dokumentų tikrumo netikrindavo. R. A. davė analogiškus parodymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y., kad kartą per mėnesį tam tikru laiku buvo pristatomi „(duomenys neskelbtini)” dokumentai, ji juos suvesdavo, tiesiogiai su K. K. nekontaktuodavo. Išlaidos, skirtos dovanų kuponams įsigyti, buvo apskaitomos ir nurašomos į įmonės sąnaudas, pagal nurašymo aktus. Už kurą įmonė atsiskaitydavo pagal sutartis. Šios išlaidos taip pat buvo apskaitomos ir pagal nurašymo aktus nurašomos į sąnaudas. UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovė V. V. taip pat parodė, kad apskaitą vedė pagal jai atvežamus dokumentus. Patvirtino, kad pagal galiojusią tvarką įmonės atsakingas asmuo ar direktorius galėjo už kuponus, reikalingus įmonės veiklai, sumokėti iš savo asmeninių pinigų ir pateikus atitinkamus dokumentus, įforminama, kad yra skola tam asmeniui, kuris pirko, ir tuos pinigus jam perveda. Tokiu atveju vadovas galėdavo padaryti pavedimą sau iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, kaip skolos dengimą. Kuponai buvo perkami arba grynais arba apmokant asmenine K. K. banko kortele, todėl tie pirkimai yra apskaityti per avanso apyskaitas.

31. Nuteistosios K. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl pasirinkto skolos grąžinimo būdo Ž. P., įmonės lėšos buvo panaudotos reprezentacinėms sąnaudoms, jos neuždirbo pajamų ir mokestine prasme tapo išlaidomis, todėl K. K. priėmė sprendimus jas padengti asmeninėmis lėšomis, sumažinant įmonėse susidariusį įsiskolinimą sau pačiai, kaip direktorei. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įgijo 100 vnt. dovanų kuponų ir UAB „(duomenys neskelbtini)” įgijo 116 vnt. dovanų kortelių (kuponų). UAB „(duomenys neskelbtini)” reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktuose (2015 m. vasario 2 d. Nr. 21, 2015 m. vasario 25 d. Nr. 22 ir 2015 m. gegužės 8 d. Nr. 24) nurodyta, kad 100 procentų minėtų 100 vnt. dovanų čekių (2 440 EUR sumai) buvo panaudoti įmonės reprezentacijai, verslo ryšių plėtrai. UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. liepos 1 d.–2015 m. birželio 30 d. laikotarpio didžiosios knygos sąskaitose ir sąnaudų sąskaitų įrašuose atžymėtas 2 440 eurų nurašymas į bendrovės 2015 m. sąnaudas. UAB „(duomenys neskelbtini)” reklaminių-reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktuose (2014 m. gruodžio 16 d. Nr. 54, 2014 m. gruodžio 16 d. Nr. 55, 2014 m. gruodžio 16 d. Nr. 56, 2014 m. gruodžio 16 d. Nr. 57, 2015 m. sausio 30 d. Nr. 58-1, 2015 m. vasario 2 d. Nr. 60, 2015 m. vasario 2 d. Nr. 59), nurodyta, kad 100 procentų minėtų 116 vnt. dovanų kortelių (kuponų) čekių panaudoti įmonės reprezentacijai, verslo ryšių plėtrai, taip pat nurašant į bendrovės sąnaudas. UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. ir 2015 m. patirtas reprezentacines sąnaudas atvaizdavo skirtingose sąnaudų sąskaitose: 2014 m. dviejose sąskaitose („61165 reprezentacinės sąnaudos 75 %“, suma 2 400 Lt „69600 reprezentacinės sąnaudos 25 %“ suma 800 Lt), 2015 m. vienoje sąskaitoje („64002 kiti neleidžiami atskaitymai“, suma 5 500 eurų).

32. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad reprezentacinės sąnaudos yra vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Nagrinėjamu atveju minėtus dovanų kuponus K. K. perdavė Ž. P., tai liudija ir UAB „(duomenys neskelbtini)” į bylą pateikti dokumentai apie UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014-2015 m. įgytų dovanų kuponų panaudojimą, t. y. kad jais naudojosi Ž. P. bei su juo susiję asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. kaip fizinis asmuo nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)” ar UAB „(duomenys neskelbtini)” verslo ryšiais, jis negali daryti savarankiško poveikio įmonės veiklai, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jo atžvilgiu įmonių reprezentacija yra negalima, taigi, į reprezentacines sąnaudas nurašytos bendrovių išlaidos buvo panaudotos ne įmonių pajamoms uždirbti. Dėl šios priežasties finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos – dovanų kuponų panaudojimas K. K. bendrovių verslo ryšių plėtrai, neatitinka tikrovės, kas konstatuota ir specialisto išvadoje, nurodant, jog tokiais veiksmais buvo pažeistos BAĮ 6 straipsnio 2 dalies bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatos ir dėl to buvo iškreipta tikroji padėtis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad K. K. buvo davusi Ž. P. naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančią „(duomenys neskelbtini)” degalų kortelę Nr. (-)2. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktų duomenų matyti, kad Ž. P. ir jo artimieji – dukra A. P. bei sutuoktinė B. P., „(duomenys neskelbtini)” degalų kortele Nr. (-) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. naudojosi 32 kartus, įgydami degalų už 1 360,06 EUR (be PVM). Iš specialisto išvados matyti, kad degalų kortele Nr. (-) įsigyta degalų kaina buvo įtraukta į degalų nurašymo aktus bei į didžiosios knygos sąnaudų sąskaitą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” patirtos degalų sąnaudos, tačiau degalai buvo naudojami ne UAB „(duomenys neskelbtini)” veikloje ir ne pajamoms įmonei uždirbti, todėl už juos patirtos išlaidos negalėjo būti įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąnaudas. Pasitvirtinus faktui, kad kuro kortelė buvo naudojama ne įmonės veikloje, aštuoniuose degalų nurašymo aktuose bei didžiosios knygos sąskaitoje „6108 kuro sąnaudos“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 1 124,01 EUR (be PVM) dyzelino nurašymą į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąnaudas, tai yra apie realiai neįvykusias operacijas, taip iškreipiant duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatas.

34. Priešingai, nei nurodoma K. K. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai vadovavosi 2016 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos. Šią išvadą patvirtino ir teismo posėdyje apklausta specialistė V. G.. K. K. gynėjo apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamos specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad Ž. P. perduotus dovanų čekius, kuponus, dovanų korteles K. K. buvo nurašiusi į reprezentacines sąnaudas, kad šia išlaidų dalimi buvo padidintas bendrovės įsiskolinimas K. K. ir, kad Ž. P. perduotos kuro kortelės išlaidos taip pat buvo nurašytos į įmonės sąnaudas. Byloje nustatyta, kad sąnaudų nurašymo aktus nuteistoji perdavė nieko apie šių duomenų netikrumą nežinančioms buhalterinę apskaitą tvarkiusioms UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojams. Dėl šių K. K. veiksmų neteisingi duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas buvo įtraukti į bendrovių apskaitą, kas iškreipė duomenis apie jų turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, t. y. kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

35. K. K. visų dovanų kuponų, čekių, dovanų kortelių įgijimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu, tai patvirtina byloje esantys priėmimo perdavimo aktai. Nors dalis mokėjimų buvo atliekami atsiskaitant K. K. kreditine kortele (UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”), dalis grynaisiais (UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”), tačiau, kaip patvirtina specialisto išvada ir prie jos esantys bendrovių finansinės apskaitos dokumentai, šios išlaidos buvo įtraukiamos į avanso apyskaitas, taip padidinant bendrovės įsiskolinimą K. K.. Apklausiama teisme K. K. parodė, kad kuponai buvo pirkti reprezentaciniams tikslams ir tik padarius inventorizaciją paaiškėjo, kad šios išlaidos buvo be reikalo įtrauktos į apskaitą. Tačiau tokios nuteistosios parodymais teismas pagrįstai nesivadovavo, nes juos paneigia byloje surinkti duomenys, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kuponai iš karto buvo perkami Ž. P., o ne bendrovių reprezentacijai, tačiau tuo pačiu šios išlaidos buvo nurašomos į bendrovių sąnaudas. Į avanso apyskaitas duomenų įtraukimo data, reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktų UAB „(duomenys neskelbtini)” atveju Nr. 21, 22, o UAB „(duomenys neskelbtini)” atveju Nr. 54, 55, 56, 57, 58-1, 59, 60 išrašymo datos sutampa su dovanų kuponų perdavimo-priėmimo aktų surašymo datomis. Net ir tuo atveju, jei ji visus sąnaudų aktus pasirašinėjo mėnesio pabaigoje, iš bylos duomenų matyti, kad dovanų kuponai buvo įgyti skirtingu metu 2014 m. gruodžio 16 d.– 2015 m. vasario 2 d. laikotarpiu, reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktai taip pat yra nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 27 d., t. y. buvo išrašyti skirtingais mėnesiais, ne vienu metu. Šios aplinkybės paneigia, kad K. K. minėtus buhalterinės apskaitos pažeidimus padarė per klaidą ir atskleidžia jos tyčią į bendrovių finansinę apskaitą įtraukti duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas.

36. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad visą UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, padarytas klaidas ir jų ištaisymo faktą nustatyti galima, buhalterinės apskaitos pažeidimų nėra daug, jie yra smulkūs, nes galiausiai visi pažeidimai ištaisyti ir įmonių apskaitą galima nustatyti visa apimtimi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame buvo įvertinta, kad K. K. 2016 m. gegužės 23 d. pateikė 2015 m. gruodžio 17 d. datuotą UAB „(duomenys neskelbtini)” sprendimą 2015 m. patirtas 2 698,51 EUR reprezentacines išlaidas padengti asmeninėmis lėšomis ir šia suma sumažinti įmonės skolą direktorei, taip pat pateikė 2018 m. lapkričio 20 d. buhalterinę pažymą, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos buvo išimti „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)” dokumentai, susiję su 2 698,51 EUR įmonės išlaidomis ir šia suma sumažintas įmonės įsiskolinimas K. K. 2015-ųjų finansinių metų eigoje. Taip pat buvo pateiktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės 2017 m. kovo 8 d. sprendimas bei buhalterinė pažyma kur nurodyta, kad pastebėjus klaidą, nusprendžiu 1 360,06 EUR sumą, sumokėtą už kurą 2015 m., padengti asmeninėmis lėšomis ir šia suma sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimą direktorei, buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad 1360,06 EUR buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas K. K., 1 124,01 EUR sumažintos sąnaudos ir 236,05 EUR sumažintas PVM, taip pat patikslinta 2015 m. deklaracija. UAB „(duomenys neskelbtini)” atveju 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 4-01-4291 pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės K. K. 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad „nusprendžiu iš sąnaudų išimti per 2015 m. patirtas reprezentacines išlaidas, viso 5 500 eurų, šia suma sumažinant įmonės įsiskolinimą direktorei K. K.”.

37. BAĮ 18 straipsnio 4 dalis (2013 m. sausio 1 d. redakcija) reglamentuoja klaidų apskaitos registruose ištaisymą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad visi taisymo veiksmai UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo atliekami po pavedimo atlikti K. K. įmonių finansinės veiklos tyrimą, be to, į bendrovių sąnaudas nurašytos išlaidos buvo skirtos atlyginti Ž. P. už įmonėms palankų jo poveikį (duomenys neskelbtini) darbuotojams, t. y. kyšis, kas logiškai paaiškina, kodėl šios išlaidos buvo priskirtos būtent UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” sąnaudoms. Tik supratusi, jog pradedamas jos įmonių finansinės veiklos tyrimas K. K. priėmė finansinę apskaitą koreguojančius sprendimus, tačiau tokie jos veiksmai rodo, kad išlaidos už Ž. P. išnaudotą kurą ir dovanų kuponus įmonėse buvo apskaitomos sąmoningai, o finansinės atskaitomybės taisymai atlikti siekiant išvengti atsakomybės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau nepaneigia, jog laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” atveju ir laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” atveju įmonių finansinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos pažeidimai negali būti vertinami kaip smulkūs ir nereikšmingi. Įmonėse buvo apskaityta pakankamai daug realiai neįvykusių operacijų – surašyta atitinkamai tiek atlikta įrašų avansinėse apyskaitose, balansuose. Be to, nurodytos įmonių lėšos buvo naudojamo neteisėtiems veiksmams – kyšiui. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. K. veiksmai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” baudžiamosios atsakomybės.

38. BK 20 straipsnyje nustatytos šios juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytą veiką sąlygos: 1) juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nurodyta juridinių asmenų atsakomybė; 2) nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris atitinka BK 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus požymius, siejančius jį su juridiniu asmeniu; 3) nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai arba interesais. Apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas visų pirma nurodo, kad K. K. nepagrįstai nuteista pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, todėl bendrovės dėl šios nusikalstamos veikos taip pat turėtų būti išteisintos. Šioje nutartyje konstatavus, kad K. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, plačiau dėl paminėtų skundo argumentų nepasisakytina. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. K. veika buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai ir interesais.

39. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad baudžiamojoje byloje nustatytos visos UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos sąlygos ir aplinkybės. BK 226 straipsnio 8 dalyje, nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju nuteistoji K. K. buvo abiejų bendrovių savininkė ir jose ėjo vadovaujamas pareigas, t. y. buvo direktorė ir galėjo atstovauti juridinius asmenis, priimti jų vardu sprendimus bei kontroliuoti jų veiklą. Byloje nustatyta, kad K. K. davė Ž. P. kyšį siekdama naudos savo įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, t. y. kad jos galėtų dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėtų, kas ir buvo padaryta. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad didžioji dalis dovanų kuponų buvo įgyta įmonių lėšomis. Kaip nustatyta, Ž. P. kaip kyšį perduotus dovanų čekius, kuponus, dovanų korteles K. K. buvo nurašiusi į reprezentacines sąnaudas, šia išlaidų dalimi buvo padidintas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas K. K.. Ž. P. perduotos kuro kortelės išlaidos taip pat buvo nurašytos į įmonės sąnaudas. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti minėtų juridinių asmenų kaltę (K. K. veiksmų ryšį su šiais juridiniais asmenimis) bei daryti išvadą, kad K. K. nusikalstamą veiką padarė UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” interesais, ji suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip elgtis.

40. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad viešųjų pirkimų laimėjimas ir sudarytų sutarčių tinkamas vykdymas bendrovėms būtų buvęs naudingas, nesukonkretinta kokią konkrečiai turtinę naudą jos gavo. Teismų praktikoje pažymėta, kad konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pavyzdžiui, neteisėtu būdu išgryninti pinigai naudojami juridinio asmens interesams užtikrinti) arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pavyzdžiui, juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas jo ūkinės veiklos perspektyvai ir konkurencingumui, įvaizdžiui, suteikė juridiniam asmeniui kokių nors pranašumų konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-7-28-303/2017, 2K-620-677/2015, 2K-277/2014, 2K-P-95/2012). Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamoji atsakomybė dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo realios naudos. Jei juridinis asmuo negavo naudos, bet nustatytas kaltininko – fizinio asmens – siekis tokią naudą juridiniam asmeniui gauti, šios aplinkybės gali rodyti fizinio ir juridinio asmenų ryšį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-28-303/2017, 2K-620-677/2015, 2K-P-95/2012).

41. Remiantis išdėstytu, ta aplinkybė, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta kokią konkrečiai naudą gavo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” ir nesukonkretintas naudos dydis, nesudaro pagrindo išvadai, kad nenustatytos bendrovių baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nuteistosios K. K. nusikalstamų veiksmų bendrovės įgavo pranašumą prieš konkurentus, laimėjo „(duomenys neskelbtini)” organizuotus viešuosius pirkimus, ko pasekoje 2015 m. balandžio 24 d. buvo pasirašytos paslaugų teikimo sutartys Nr. (-) ir Nr. (-) su (duomenys neskelbtini). K. K. pripažinus kalta už nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, bei įvertinus jos statusą UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” ,veikimą šių įmonių interesais, siekiant joms naudos, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” pagrįstai pripažintos kaltomis padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

42. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” paskirtos per griežtos bausmės (baudos), kurios sąlygotų abiejų juridinių asmenų pabaigas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmes juridiniams asmenims teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir jų turtinę padėtį. Teismas įvertino, kad įmonės padarė po vieną apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Veikos baigtos, padarytos tiesiogine, juridinių asmenų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius atsakomybėn patrauktų asmenų finansinę būklę ir tai, jog įmonės anksčiau įmonės neteistos, finansinės apskaitos pažeidimai ištaisyti. BK 47 straipsnio 4 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad juridiniams asmenims nustatoma iki 50000 MGL dydžio bauda. Taigi, kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, nesant jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo paskirtos ženkliai mažesnės už vidurkį baudos. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos baudos individualizuotos tinkamai, nėra aiškiai per griežtos, jos yra proporcingos padarytiems nusikaltimams ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apeliaciniame skunde nenurodyta iš esmės jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” paskirtas bausmes.

43. Remdamasi pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl nuteistųjų gynėjų (atstovo) apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. P. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno, nuteistosios K. K. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo advokato Juliaus Petrulionio apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis