Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kadangi paveldėjimo teisės ginčijimui yra nustatytas terminas, prašo šį terminą atnaujinti , nes dėl savo sveikatos būklės negalėjo laiku kreiptis į teismą. Kadangi velionė O. S. nėra įvaikinusi patį ir jo brolį A. S. po jų tikrosios motinos mirties, todėl vadovaujantis LR CK 5.17 str. nuostatomis, testamento neginčija, nes nėra giminystės ryšio, tačiau užginčijus paveldėjimo teisės liudijimą, liktų turtas į kurį pretenduotų kaip įpėdinis po tėvo ir motinos mirties. Remdamasis LR CK 5.8 str. ginčija paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, nes yra vienas iš įpėdinių, pretenduojančių į tėvui F. S. ir motinai U. A. – S. priklausantį turtą, apie palikimo priėmimą, kad brolis A. S. priėmė palikimą sužinojo 2010 m. rugpjūčio ar lapkričio mėnesį; 2010 m. buvo pas seserį, kai paklausė kieno vardu namas užrašytas. Brolis A. pasakė: „nežinau, V. draudimą mokėjo“. Po savaitės vėl atvažiavęs, paprašė, kad parodytų jam namo dokumentus. Brolis atnešė dokumentus ir testamentą. Brolis niekam nepranešė apie palikimo priėmimą, mano kad brolis apgaulės būdu užsirašė namą. Paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, nes nežinojo, kad brolis užsirašė sau namą.

Trečiojo asmens Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Vilma Pakaušienė su patikslintu ieškiniu dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo, nesutiko. Paaiškino, kad 1994-04-13 į Jonavos rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo atsiradusio po O. S., mirusios 1993-05-21, mirties kreipėsi A. S.. A. S. pateikė O. S. 1993-02-12 testamentą, patvirtintą Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotojos Z. M., kuriuo O. S. visą savo turtą, iš ko jis susidėtų ir kur jis bebūtų, būtent gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. S.. 1994-04-13 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas reg. Nr. 1-2875 į pastatus, adresas: (duomenys neskelbtini). Išduodama paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, rėmiausi šiais dokumentais: 1. Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1994-04-11 pažymėjimu Nr.011276, 4-011276; 2. (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1994-04-13 pažymėjimu Nr.96, kuriuo patvirtinama, kad pastatai priklausė O. S.; 3. O. S. 1993-02-12 testamentu reg. Nr. 11, patvirtintu Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotojos Z. M.. Duomenų apie tai, kad pastatai buvo įgyti santuokos metu, paveldėjimo byloje nėra. Jokie kiti įpėdiniai po O. S. mirties palikimo nėra priėmę ir nesikreipė. Negali būti atnaujintas terminas nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimui, kadangi ieškovas nebūtų įpėdinis pagal įstatymą po O. S. mirties, jeigu testamento nebūtų. Ieškovas neturėtų teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Po tėvo mirties ieškovas taip pat palikimo nėra priėmęs, teisę paveldėti jis prarado. Testamentas buvo sudarytas 1993-02-12 (duomenys neskelbtini) apylinkėje. Tuo metu apylinkės galėjo tvirtinti testamentus. Po O. S. mirties A. S. neturėjo tokios teisės kreiptis, nes jis nebuvo nei įpėdinis pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Jis galėjo kreiptis į notarą po tėvo mirties 1966 m. dėl palikimo. 1966 m. mirus tėvui, kadangi pastatų registracija tada vyko seniūnijose, tai jie turėjo žinoti, kad pastatai užrašyti tėvo vardu. Dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis pas notarą, prašyti tėvo dalies ir paveldėti, kadangi nesikreipė, tai tuos pastatus seniūnija įregistravo O. S. vardu ir toliau turtas tapo O. S.. Įregistravimas nebuvo ginčijamas.

Liudytojas V. A., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis Rukloje apsigyveno 1949 m. A. ir V. S. gyveno (duomenys neskelbtini), A. buvo vedęs ir (duomenys neskelbtini) negyveno. A. S. pastatė klojimą, malkinę, A. S. remontavo namus. Kiek jis matė, namus kalė, dažė A. ir V. S.. Apie palikimą nieko nežino.

Liudytoja Z. M., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), A. S. pažįsta kaip kaimo gyventoją, pagal pareigas kaip viršaičio pavaduotoja1993 m. patvirtino testamentą, kuriuo testatorė O. S. paliko A. S. turtą. Atvažiavo A. S., ją pasikvietė ir jie važiavo į vietą sudaryti testamento. Buvo pakviesti 3 liudytojai, jie dalyvavo testamento pasirašyme. Ji patvirtino testamentą. Valią išreiškė močiutė, ji tikrai buvo pasiligojusi, gulėjo ant patalo, turtą paliko A. S.. Močiutei buvo paduota pasirašyti ant testamento, buvo palaikoma jos ranka. Taip yra daroma, kai pats žmogus visai nesugeba, jam yra padedama pasirašyti. Ji nėra gydytoja, bet suprato, kad močiutė buvo sąmoninga, ji žinojo, ką daro.

Liudytoja V. S., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad su broliais S. buvo labai geri santykiai. Bet dabar A. S. jau trys metai, kaip pas ją neužeina. Santykiai pašlijo, kai paaiškėjo, kad A. užsirašė testamentą. Jų pamotė O. S. susirgo, ji jau buvo neveiksni, tada A. atsivežė apylinkės pirmininkę, pakvietė tris liudytojus , tai D. T., S. R. ir A. T. ir 1993 m. vasario mėn. surašė testamentą. Galvoja, kad pamotė buvo neveiksni, pas daktarus ji nebuvo, tačiau buvo toks įvykis, kai ji ieškojo veršiuko, to, kurio neaugino ir neturėjo. A. S. ilgai gyveno tėvų namuose. Po tėvo mirties A. gyveno namuose (duomenys neskelbtini) apie 4-5 metus. Kai pamotė mirė, jie pasitarė su broliu A., kad ir jiems reikia prisidėti prie laidotuvių, abu davė po 5000 talonų. Apie palikimą nieko nekalbėjo nei per laidotuves, nei po laidotuvių. Brolis ten gyveno, buvo ramu. Pas notarą nesikreipę dėl palikimo priėmimo. Po tėvo mirties A. pirko lenteles, apkalė namą, pečius perstatė, tvartą pastatė. A. negyvena tėvų namuose nuo tada, kai vedė. Po tėvo F. S. mirties niekas nesikreipė pas notarą priimti palikimą. Dar buvo gyva pamotė, kai brolis A. S. atsikraustė į tėvų namus gyventi. Ji pati nepretendavo į tėvo palikimą. Visi turėjo kur gyventi ir nė vienas nesikreipė.

Liudytojas A. D., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad A. S. buvęs jo uošvis. Viskas vyko po 1990 m., kai A. S. pamotė jau gulėjo lovoje prieš mirtį. O. S. gyveno (duomenys neskelbtini), patys su žmona dažnai ten būdavo, padėdavo dirbti, ir netyčia atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas S. A.,ten buvo seniūnijos atstovė ir trys kaimynai, buvo jo buvusi žmona V. D. ir pats. Atvažiavęs pamatė, kad sėdi kaimynai, uošvio pamotė guli lovoje, seniūnijos atstovė. Seniūnijos atstovė turėjo rankoje kažkokį lapą ir kažką pasakė apie testamentą, paklausė, ar sutinka, bet pamotė net nekrustelėjo, nes ji turbūt nieko nesuvokė, ji buvo visai prieš pat mirtį. Padavė tą lapą, pakėlė pamotės ranką, pasirašė ar kryžiuką uždėjo. Mano, kad O. S. buvo visai neveikli, kai jos klausė, ar sutinka, ji nieko nesakė. Uošvis A. S. kažką šnekėdavo, kad A. S. lyg prašo kažkokios dalies. A. S. apie testamentą papasakojo 2012 m. rudenį, paskambinęs ir paklausė, ar jis ką nors žino. Pats nežino, kas priėmė palikimą po O. S. mirties.

Liudytoja P. S., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad S. yra pusbrolai iš tėvo pusės. Kada gyveno kaime, buvo namas prie namo. F. S. mirė 1966 m., tuo metu namuose gyveno A. S., V. S. jau buvo ištekėjusi, A. S. buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties su pamote gyveno A., rūpinosi malkomis, šienu, nes jie laikė gyvulius. A. su pamote elgėsi labai gerai. Vėliau išgirdo, kad buvo kviesti kaimynai dėl testamento pasirašymo, visi liudytojai jau mirę. Artimieji apie testamento surašymą nieko nežinojo. Po F. S. mirties A. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo jau vedęs, o A. gyveno (duomenys neskelbtini). Pamotę lankydavo jų vyriausia sesuo, visada šalia būdavo A., jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną dieną grįždavo į (duomenys neskelbtini). O. S. laidojo jie visi trys bendrai. Po tėvo mirties A. S. prisidėjo prie namų gerbūvio, nes remontavo, apkalinėjo lentelėmis namą. Padėjo remontuoti vyras A., dėdė M.. Žino, kad A. S. pastatė naujus pečius viduje. A. iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo po vedybų.

Liudytoja V. S. g.1947 m., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad A. S. jos vyras. Su vyro broliu A. bendravo, atvažiuodavo į svečius, kol nesužinojo vyras apie testamentą. Kai vyro sveikata pašlijo, jis nuvažiavo pas brolį sužinoti, kaip bus dėl tėvo namo, brolis pasakė: „nieko nežinau, V. draudimą mokėjo“. Gal po savaitės vyras vėl nuvažiavo, paprašė, kad brolis parodytų dokumentus, tada pamatę, kad yra testamentas. A. nuvažiavo pas seserį, paklausė, ar ji žino apie testamentą, pasirodo ir sesuo nieko nežinojo. Per pamotės laidotuves 1993 m. visi sudėjo po 5000 talonų, bet vyro brolis nieko nesakė apie testamentą. Po O. S. mirties niekas palikimo nepriėmė. Po tėvo mirties A. gyveno (duomenys neskelbtini) su pamote vedė bendrą ūkį. Ji buvo sena moteris, o A.s buvo jaunas, viską dirbo. Kai brolis A. vedė, apsigyveno (duomenys neskelbtini), buvo gavę butą, paskui pasistatė kooperatinį namą, kur gyvena iki šiol. Po pamotės mirties palikimo nesiformino, nes pasitikėjo broliu. Brolis A. ligoninėse gulėjo, invalidumą gavo 1995 m..

Liudytojas M. S., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad su S. yra kaimynai, jis gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 1959 m. 1966 m. mirė F. S.. Pats su A. padėjo A. S. pastatyti pirtelę. A. dar naujai pastatė tvartą, lauko virtuvę su rūsiu, naują klojimą, dar padėjo stogą dengti, langus keitė, dažė stogą. Kas tvarkė nuosavybę po tėvo mirties, nežino, gal abu broliai, o gal pamotė. Apie O. S. testamentą žino tiek, kiek pats A. S. sakė, kad visas palikimas „sutvarkytas ant jo“. Kaime turėjo žmonės apie tai žinoti, tai nebuvo paslaptis. Po O. S. mirties tuose namuose gyveno A. S. su žmona ir anūkė invalidė. A. S. gyvena Šveicarijos kaime, kol pamotė buvo gyva, tai jis atvažiuodavo, paskui A. nematydavo.

Liudytojai Z. P., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji Ruklos k. gyvena nuo 1952 m., S. jos kaimynai. Žino, kad A. atstatė visą ūkį, statė tvartą, pirtį, keitė namo stogą. Girdėjo, kad po O. S. mirties A. S. priėmė palikimą.

Liudytoja V. S. g.1940 m., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji yra A. S. žmona, o A. – vyro brolis. O. S. pasiprašė, kad ją reikia prižiūrėti, A. atsisakė darbo (duomenys neskelbtini), perėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas pamotę O. S.. Kai A. vedė, išėjo iš namų, tai A. rūpinosi namais. Reikėdavo malkų paruošti, šieno prišienauti, viską darė A., nes A. nė vieno karto nebuvo atvažiavęs padėti. Kai pamotei su sveikata pablogėjo, A. S. nuo 1992 m. dažniausiai pas pamotę būdavo ir padėdavo. Prieš mirtį O. S. parašė testamentą. Jie buvo pas pamotę, atvažiavo iš seniūnijos darbuotoja, buvo trys kaimynai, tai T. D., Š. G. ir R. S.. Pamotė O. S. su A. jau prieš tai buvo šnekėjus dėl testamento sudarymo, kadangi buvusi kartu, girdėjo jų pokalbį. Po pamotės mirties A. klausė A., ką daryti su namu, nes namui reikia remonto. A. atsakė, kad jam namų nereikia, jis turi namus ir jam antrų namų nereikia. Tada patys įdėjo naujus langus, naujas verandos duris, grindis pakeitė. Virtuvėje sudėjo grindis, nes buvo betonas vietoje grindų. Stogą uždengė šiferiu. Po O. S. mirties name gyvena A. S., pati V. S. ir neįgali anūkė.

Liudytoja V. K., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji yra A. S. duktė, A. S. – dukterėčia. Prisimena, kai paauglystėje tėvas visada pykdavo, kad jam vienam reikia priruošti šieno ir sukapoti malkas. Tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), paskui išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas O. S., kai jos sveikata pablogėjo. O. S. senatvėje prižiūrėjo jos tėvai A. S. ir V. S.. Prieš O. S. mirtį tėtis ir dėdė A. susitikinėdavo dažniau, o po mirties tie susitikimai vis retėjo, kol galiausia beveik nutrūko. Po O. S. mirties palikimą priėmė A. S.. Apie testamento sudarymo aplinkybes nieko nežino. Apie testamentą A. S. tikrai žinojo, nes šeimoje tai buvo aptarta iki O. S. mirties. Tėvai sakė, kad apie tai šnekėjo su giminaičiais. Ji pokalbyje nedalyvavo. 2010 m. vasarą ji su sūnumi pėsti atėjo iki tėvų ir buvo atvažiavęs tėvo brolis A.. Tą dieną tėvas sakė, kad A. prašė 20000 Lt. Kai tėvukas pasakė, kad neturi, tai A. pasakė, kad susitiks teisme. Kai jau O. S. nebebuvo, pradžioje (duomenys neskelbtini) gyveno vienas tėvas, mama gyveno (duomenys neskelbtini), atsikėlė gyventi pas tėvą vėliau. Tėvas perstatinėjo dalį statinių. Pastatė virtuvėlę, perstatė tvartą, naujai pastatė klojimą.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 1966 m. spalio 28 d. mirė F. S. (mirties liudijimas AA Nr. 657910, b. l. 8), kuris buvo ieškovo A. S. ir atsakovo A. S. tėvas (b. l. 9). 1993 m. gegužės 21 d. mirė O. S. (mirties liudijimas AA Nr. 657909, b. l. 7, 72). Santuokos liudijimo Nr. 012/01 nustatyta, kad mirusiųjų F. S. ir O. S. (A.) santuoka sudaryta 1945 m. birželio 2 d. (b. l. 10). 1994-04-13 pareiškimu kreipėsi A. S., nurodydamas, kad 1993-05-21 mirė O. S., po jos mirties liko turtas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini), palikimą jis priima pagal testamentą, kitų įpėdinių nėra (b. l. 71). A. S. kartu su pareiškimu pateikė O. S. 1993-02-12 testamentą, patvirtintą Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotojos Z. M., kuriuo O. S. visą savo turtą, iš ko jis susidėtų ir kur jis bebūtų, būtent gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. S. (b. l. 73). Iš Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1994-05-12 pažymėjimo Nr. 131475, 6-131475 nustatoma, kad šis pažymėjimas išduotas A. S. pateikti valstybinei notarinei kontorai paveldėjimo sutarčiai įforminti dėl gyvenamojo namo, 1A1/m, tvarto su pr., 2J1/m, daržinės su pr., 3J1/m, pirties, 4J1/m, kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių pirminis teisinis registravimas neatliktas, priklaususių O. S. asmeninės nuosavybės teisėmis (b. l. 11, 74). (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1994-04-13 pažymėjimu Nr. 96, patvirtinama, kad pastatai priklausė O. S. (b. l. 75). (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1994-04-13 pažymėjimu Nr. 98, pažymi, kad O. S. iki mirties gyveno ir buvo registruota, (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyveno, buvo registruotas ir po jos mirties gyvena A. S. (b. l. 76). 1994-04-13 notarė V. N., remdamasi testamentu, kurį 1993 m. vasario 12 d. patvirtino Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotoja Z. M., testamente nurodytam turto įpėdiniui A. S. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą reg. Nr. 1-2875 į pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 39, 77). Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninio paso kopija nustatyta, kad gyvenamojo namo teisinė registracija atlikta A. S. vardu (b. l. 12-13, 43-46). Namo techninės apskaitos aukštų planuose, adresu (duomenys neskelbtini), turto savininke nurodyta O. S. (b. l. 80-81). Kauno apskrities archyvo 2012-08-31 pažyma Nr. (10.6) V10-2225 nustatoma, kad Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1966 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas S. F., B. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkio visuomeninė grupė“ įrašyta: „Darbininkų“. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (statytas 1943 m.), tvartas (1910 m.), pirtis (1958 m.). Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyti asmenys: S. F., B. - šeimos galva, S. O., K. - žmona, S. A., F.– sūnus; 1967-1970 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas darbininkų visuomeninei grupei priklausantis S. O., K. (taip dokumente) ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1941 m.), tvartas (1921 m.), daržinė (1954 m.), pirtis (1954 m.) Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyti asmenys: S. O., K. - šeimos galva, S. A., F. - sūnus (yra įrašas: „apsivedė ir sudaro atskirą šeimą nuo 1970 m. Išvykęs į (duomenys neskelbtini) km.“ (b. l. 29). 2012-09-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatoma, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S.; pastatų įregistravimo pagrindas – 1994-04-13 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-2875 (b. l. 40-42).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. LR CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi, paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą.

Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis juridinį faktą, kad mirusio asmens nuosavybė perėjo šį dokumentą turinčiam asmeniui. Pagal jį negali pereiti daugiau nuosavybės negu jos turėjo palikėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-577/2004). Taip pat LR CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Remdamasis šia teisės norma (LR CK 5.8 str.), ieškovas A. S. ir reiškia ieškinį dėl 1994-04-13 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo nuginčijimo, kuris buvo išduotas pagal O. S., mirusios 1993-05-21, 1993-02-12 testamentą, patvirtintą Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotojos Z. M., kuriuo O. S. visą savo turtą, iš ko jis susidėtų ir kur jis bebūtų, būtent gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. S., tačiau ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2012-06-19 praleidęs nustatytą terminą.

Po O. S. mirties atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos. Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas pagal testamentą, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 598 ir 599 straipsniuose, tiek 2000 m. CK 5.8 straipsnyje. 2000 m. CK palikimo priėmimą pagal testamentą detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. 1964 m. CK 567 straipsnyje nustatyti du paveldėjimo pagrindai - paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Ieškovas A. S. nurodo, kad O. S. negalėjo išduoti testamento visam turtui, nes velionė yra antroji žmona, namas statytas dar iki antros santuokos t.y. 1941 m. O. S. namo nestatė, įsikėlė gyventi jau po santuokos, tad nepriėmusi palikimo po jo tėvo mirties, neturėjo teisės testamentu dalinti jo tėvui priklausantį turtą. Be to, yra likusi jo motinos U. A. – S. turto dalis, nes namas statytas 1941 m., kuomet tėvas F. S. ir motina U. S. gyveno kartu, o kadangi jis gyveno tėvų name iki pat 1970 m., gerino gerbūvį, šiuo turtu naudojosi ir dėl šių aplinkybių po motinos U. A. –S. mirties yra priėmęs palikimą faktiškai valdydamas šį turtą. Tuo pagrindu ir ginčija paveldėjimo teisės liudijimą. Apklausti liudytojai teisme nurodė, kad tiek A. S., tiek ir A. S. prisidėjo prie namų ūkio gerinimo. Aiškindamas 1964 m. CK 587 str. 2 d. teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6-ame punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.), kai įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Tačiau teismų praktikoje ne visi įpėdinio veiksmai pripažįstami palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu. Ieškovas, nurodydamas, kad yra likusi jo motinos U. A. – S. turto dalis, nes namas statytas 1941 m., kuomet tėvas F. S. ir motina U. S. gyveno kartu, o kadangi jis gyveno tėvų name iki pat 1970 m., gerino gerbūvį, šiuo turtu naudojosi ir dėl šių aplinkybių po motinos U. A. – S. mirties yra priėmęs palikimą faktiškai valdydamas šį turtą, turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008), tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis turtu naudojosi ir dėl šių aplinkybių po motinos U. A. – S. mirties yra priėmęs palikimą faktiškai valdydamas šį turtą. Priešingai, aukščiau nurodytą ieškovo aplinkybę paneigia civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Remiantis 1964 m. CK 587 str., laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1966 m. spalio 28 d. mirus ieškovo ir atsakovo tėvui F. S. (mirties liudijimas AA Nr. 657910, b. l. 8), ieškovas A. S. į notarą dėl palikimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, be to jo paaiškinimu nustatoma, kad jis nuo 1970 m. susituokė ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, šios aplinkybės patvirtintos ir dokumentais- Kauno apskrities archyvo 2012-08-31 pažyma Nr. (10.6) V10-2225 (joje nurodyta, kad Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1966 metų Ruklos kaimo ūkinėje knygoje įrašytas S. F., B. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkio visuomeninė grupė“ įrašyta: „Darbininkų“. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (statytas 1943 m.), tvartas (1910 m.), pirtis (1958 m.). Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyti asmenys: S. F., B. - šeimos galva, S. O., K. - žmona, S. A., F. – sūnus; 1967-1970 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas darbininkų visuomeninei grupei priklausantis S. O., K. (taip dokumente) ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1941 m.), tvartas (1921 m.), daržinė (1954 m.), pirtis (1954 m.) Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyti asmenys: S. O., K. - šeimos galva, S. A., F. - sūnus (yra įrašas: „apsivedė ir sudaro atskirą šeimą nuo 1970 m. Išvykęs į (duomenys neskelbtini) km.-b. l. 29).

Ieškovas, apklaustas teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad ir po O. S. mirties 1993 m. gegužės 21 d. (mirties liudijimas AA Nr. 657909, b. l. 7, 72) į notarą dėl palikimo nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiojo asmens Jonavos 4-ojo notarų biuro notarė Vilma Pakaušienė, kuri paaiškino nuosavybės įgijimo pagrindą, kad paveldėtojai turėjo kreiptis pas notarą, prašyti tėvo dalies ir paveldėti, kadangi nesikreipė, tai tuos pastatus seniūnija įregistravo O. S. vardu ir toliau turtas tapo O. S., gi įregistravimas nebuvo ginčijamas.