Kauno apygardos teismo nutartis

2023-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-813/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-03-14Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-07
Bylos Nr.
1A-337-813/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36628-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Petraškienė, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
E. Š., ir M
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-813/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36628-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.10.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Jūratės Petraškienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,nuteistojo E. Š. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje, mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 25 paroms; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir E. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant E. Š. per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tą tęsti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. M., M. V., D. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. Š. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su M. M., D. K. ir M. V., 2021 m. spalio 17 d. apie 4.30 – 4.37 val. laikotarpiu įžūliu elgesiu padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent 2021 m. spalio 17 d. apie 4.30 – 4.37 val. laikotarpiu, veikdami kartu, viešoje vietoje - lošimo automatų salone „A.“ (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „N.“, M. M. įėjus į lošimo automatų salono „A.“ patalpas ir atsisakius įvykdyti darbuotojos A. B. reikalavimą pateikti asmens dokumentą ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos pagrindu parengtą skaitmeninį pažymėjimą, patvirtinantį skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar neigiamo tyrimų rezultato faktą („Galimybių pasą“), o salono lankytojui V. V. jam paaiškinus, jog paminėtą dokumentą („Galimybių pasą“) pateikti privalu, E. Š. prikibo prie lankytojo V. V. ir įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, dešine ranka sudavė du smūgius V. V. į galvą, iš kurių vieno smūgio fizinio kontakto V. V. išvengė, tęsiant nusikalstamą veiką, E. Š. sugriebė V. V. už nugaros, po to lankytojas T. P., gindamas V. V., šį išlaisvino, tęsiant nusikalstamą veiką, prie vykdomos nusikalstamos veikos prisijungė M. M., D. K. ir M. V., t. y. suduodami rankomis ir kojomis V. V., T. P. ir kitiems salono lankytojams ne mažiau kaip 25 smūgius į įvairias kūno dalis, t. y. suduodami rankomis ir kojomis kiekvienas ne mažiau kaip po penkis - šešis smūgius salono lankytojams, o būtent: M. M. sugriebė rankomis V. V., po to, pribėgus D. K. ir M. V., M. V. sudavė rankomis du smūgius T. P. į galvą ir vieną smūgį nenustatytam salono lankytojui (vyriškiui) į galvą, tęsiant nusikalstamą veiką, M. M. rankomis pastūmus V. V., E. Š., pribėgęs prie V. V., sudavė rankomis smūgius V. V. į įvairias kūno dalis, o D. K. sudavė ranka vieną smūgį nenustatytam salono lankytojui (vyriškiui), bandančiam atsistoti, į galvą, tęsiant nusikalstamą veiką, E. Š. ir M. M. dar sudavė smūgius rankomis ir kojomis V. V. į įvairias kūno dalis, tęsiant nusikalstamą veiką, M. V., E. Š., M. M., D. K. dar sudavė rankomis ir kojomis smūgius parkritusiam ant grindų V. V. į įvairias kūno dalis, taip pat M. M. prikibo prie nenustatyto salono lankytojo (vyriškio), jį stumdė, tęsiant nusikalstamą veiką, D. K. sudavus dar rankomis ir kojomis smūgius parkritusiam ant grindų V. V. į įvairias kūno dalis, E. Š., M. M., D. K. ir M. V. iš lošimo automatų salono „A.“ patalpų pasišalino. Tai yra, kaltinamieji paminėtais veiksmais - įžūliu elgesiu - sukeldami nukentėjusiesiems V. V. ir T. P. fizinį skausmą ir padarydami kūno sužalojimus, smurtaudami (suduodami smūgius) kitiems salono patalpoje buvusiems lankytojams, nutraukdami lošimo automatų salono „A.“ darbą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, E. Š. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens be tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį - ne mažiau kaip 2,440 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,440 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai pargabeno ir laikė savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kartu su elektroninėmis svarstyklėmis, ant kurių paviršių rasta narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų, iki 2021 m. lapkričio 11 d. apie 8.15 val., kol paminėta narkotinė medžiaga kratos metu policijos pareigūnų iš neteisėto disponavimo buvo paimta.

3. Be to, E. Š. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku (iki 2021 m. lapkričio 11 d.) įgijo ir, neturėdamas leidimo gabeno į namus ir laikė savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

- pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 9 mm kalibro dujinį pistoletą ZORAKI mod. 914 (Turkija), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais (pistoleto konstrukcija leidžia iš jo iššauti ir 9 mm kalibro šovinius su gumine kulka), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas;

- tris šovinius - šaudyti tinkamus savadarbius šaudmenis, pagamintus perdirbant 9 mm kalibro garsinius (signalinius) šovinius (šoviniams yra pašalintas plastikinis dangtelis ir įstatyta guminė kulka), kurie pritaikyti šaudyti iš pistoletų, skirtų šaudyti 9 mm kalibro pistoletiniais šoviniais su gumine kulka, ir 9 mm kalibro dujinių pistoletų, pritaikytų ar turinčių galimybę šaudyti guminėmis kulkomis (šaudant šiais šaudmenimis iš C kategorijos (dujinio) šaunamojo ginklo, iššautų guminių kulkų kinetinė energija yra 56,9 J (ženkliai viršija C kategorijos nedidelės nukaunamosios galios šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J));

- keturis pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, garsinius (signalinius) pistoletinius šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, kurie yra priskiriami šaudmenims, skirtiems C ginklų kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- vieną pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, dujinį (9 mm CN) šovinį, skirtą šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, kuris yra priskiriamas šaudmenims, skirtiems C ginklų kategorijos šaunamiesiems ginklams;

- vieną specialios paskirties pirotechnikos gaminį/šaudmenį – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1979, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signalinį, dūmų efekto (raudonos spalvos) šovinį, skirtą atitinkamo kalibro signaliniams ginklams, bei penkis specialios paskirties pirotechnikos gaminius/šaudmenis – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1979, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signalinius, šviesos efekto (raudonos, žalios ir baltos spalvų) šovinius, skirtus atitinkamo kalibro signaliniams ginklams, kurie priskiriami C kategorijos šaudmenims, t. y. laikė iki 2021 m. lapkričio 11 d. apie 8.15 val., kol kratos metu policijos pareigūnų iš neteisėto disponavimo buvo paimti.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendį: E. Š. prisipažinimą padarius BK 284 straipsnyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi jas padarius pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; panaikinti dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos E. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui; nei už vieną nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo kaltu pripažintas E. Š., neskirti jam terminuoto laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmių, kiekvienu atveju paskiriant kurią nors iš įstatymo leidėjų už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų alternatyvių bausmių ir šių bausmių dydį nustatant artimą minimaliam; BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atveju paskirtos bausmės vykdymą atidėti ne ilgesniam laikui, nei BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas tokio atidėjimo minimalus terminas; panaikinti įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, pakeičiant jį įpareigojimu viso bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje; sutrumpinti įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje trukmės terminą, bei nustatyti laikotarpį, kuriam nuteistasis galėtų išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas dėl visų nusikalstamų veikų nepagrįstai nepripažino nuteistojo E. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, - prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailesčio. Kadangi E. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nurodyta kaltinamajame akte. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. Š. taip pat nurodė, kad kaltu visiškai prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kaltu ikiteisminio tyrimo metu E. Š. prisipažino net ir nebūdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir surinktais jo kaltės įrodymais, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, net nelaukdamas specialistų išvadų, todėl teismo išvada, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dėl surinktų įrodymų, o jo gailėjimasis tik formaliai išreikštas, nepagrįsta. Skundžiamame nuosprendyje neatskleista, kokie nuteistojo parodymų duomenys leidžia daryti tokią išvadą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pats konstatavo, kad E. Š. visiškai prisipažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Todėl, apelianto įsitikimu, teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo netaikyti nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįsta yra ir skundžiamo nuosprendžio išvada, jog E. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. E. Š. ikiteisminio tyrimo metu tikrai buvo nurodęs tokią aplinkybę, tačiau apklausiamas teisme teigė, kad alkoholį vartojo ilgą laiką prieš įvykį ir dar būdamas kitame mieste - (duomenys neskelbtini). Jokių parodymų apie alkoholio vartojimą būnant (duomenys neskelbtini) mieste E. Š. niekuomet nėra davęs.

4.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad analogiškus E. Š. duotiesiems parodymams apie savo apsvaigimą nuo alkoholio ikiteisminio tyrimo metu yra davę ir D. K. bei M. V., tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nelaikė jų atsakomybę sunkinančia, kadangi apklausiant teisme D. K. tai paneigė, o M. V. to nenurodė, girtumas jiems nebuvo nustatytas, o kitokių jų apsvaigimą patvirtinančių duomenų negauta. Apeliantas pabrėžia, kad E. Š. girtumas taip pat nebuvo nustatytas, o konstatuodamas aplinkybę apie jo girtumą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo posėdžio metu neperžiūrėtais vaizdo įrašais. Be to, minėtų vaizdo įrašų apžiūros protokole, kurio turinys pilnai išdėstytas skundžiamame nuosprendyje, smulkmeniškai aprašyti visų jame užfiksuotų asmenų veiksmai bei judėjimas, tačiau šiame aprašyme nėra nė užuominos apie E. Š., kaip sunkiai ant kojų stovintį ar svirduliuojantį asmenį. Kadangi šio protokolo autorius vaizdo įraše matė netgi tai, kad M. V. „jaučia didelį skausmą“, menkai tikėtina jį nepastebėjus tokios aplinkybės, kaip sunkiai ant kojų stovintis ir svirduliuojantis E. Š.. Atvirkščiai - minėtame protokole teigiama, kad E. Š. įvykio metu bėgiojo, o iš įvykio vietos pasišalino skubėdamas. Abejotina, kad tokius veiksmus galėtų atlikti sunkiai ant kojų stovintis ir svirduliuojantis, t. y. pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimų turintis asmuo. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nuspręsti esant objektyviai nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą E. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Todėl šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis in dubio pro reo principu, visas nepašalintas abejones, neaiškumus ir netikslumus aiškindamas kaltinamojo naudai.

4.4. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal prokuroro pakeistą kaltinimą E. Š. BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė vien įžūliu elgesiu, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jam turėjo skirti su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant minėtai, nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, su laisvės atėmimu, net ir trumpalaikiu, nesusijusi bausmė, turėjo būti skiriama ir už kitas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino E. Š. nurodytų aplinkybių, jog šaunamąjį ginklą jis įgijo dar tada, kai tokiems dujiniams pistoletams įgyti ir laikyti leidimo nereikėjo, šio ginklo jis niekuomet nenaudojo, laikė jį neslėpdamas ir šie E. Š. parodymai niekaip nepaneigti, kaip ir specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, jog tirti pateiktas pistoletas yra techniškai netvarkingas, šaudyti tinkamas tik iš dalies, iš pateiktų tirti aštuonių šovinių tik trys su guminėmis kulkomis, vienas dujinis, likusieji garsiniai ar signaliniai, skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą, visi tirti pateikti šoviniai nėra skirti gyvosios jėgos ar objektų žalojimui ar naikinimui, juose esanti medžiaga priskirtina nedidelės sprogstamosios galios medžiagų grupei.

4.5. Apelianto teigimu, net ir tuo atveju, jeigu nebūtų kvestionuojamas E. Š. paskirtųjų bausmių teisingumas, šios bausmės subendrintos neteisingai. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalimis, BK 253 straipsnio l dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms ir atsižvelgiant į numatytas už šias nusikalstamas veikas bausmes, akivaizdžiai skiriasi pagal pavojingumą, o BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas pagal BK 10 straipsnį iš viso priskiriamas kitai nusikalstamų veikų rūšiai. Todėl bendrinant E. Š. paskirtas bausmes, griežtesnė bausmė, t. y paskirtoji už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turėjo apimti švelnesnes bausmes, tuo būdu galutinę subendrintą bausmę paskiriant švelnesnę, nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu, o dėl to švelnesnė turėjo būti ir BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta bausmė.

4.6. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis laikytinas neteisingu, kadangi yra akivaizdžiai neproporcingas tuo pačiu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos ir sumažintos laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

4.7. Įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje iš viso yra formalus, kadangi E. Š. yra dirbantis, kas konstatuota pačiame skundžiamame nuosprendyje.

4.8. Įpareigojimas aštuonis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje taip pat akivaizdžiai neproporcingas paskirtai bausmei. Pirmosios instancijos teismas šio įpareigojimo trukmės niekaip nemotyvavo, be to, tokios trukmės programų jas įgyvendinančios įstaigos tiesiog nerengia.

4.9. Įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo E. Š. teises varžo labiau, nei tai įprasta teismų praktikoje, kur paprastai nurodomas tam tikras laikotarpis, per kurį nuteistasis gali išvykti apie tai minėtai institucijai nepranešdamas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokuroras prašė nuteistojo E. Š. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo E. Š. gynėjo apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikacija, o nesutinkama tik su teismo sprendimu nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančios aplinkybės nustatymu, bausmės individualizavimu ir dalimi E. Š. paskirtų įpareigojimų.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 64¹ straipsnio taikymo

7. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymėtina, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014). Taigi, kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant visoms BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu; šiuo atveju nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tačiau vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sąlyga atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimui konstatuoti.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

9. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, šį savo sprendimą motyvavo ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nors nuteistasis E. Š. nurodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėmesį atkreipė į tai, kad jo duoti parodymai nebuvo išsamūs, E. Š. siekė pateikti sau palankesnę įvykių versiją, save pateisinti, dalį kaltės perkelti kitiems asmenims, nutylėti tam tikras aplinkybes. Apeliantas akcentuoja, kad nuteistasis prisipažino nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismo išvada, kad tai padarė dėl surinktų yra nepagrįsta, tačiau šie apelianto argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pastebėtina, kad pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu E. Š. aiškios pozicijos dėl jam pareikšto įtarimo net neišreiškė, nurodė neturintis ką pasakyti, nes neprisimena. Kalbėdamas apie kratos metu rastas narkotines medžiagas ir dujinį pistoletą bei šovinius, taip pat vengė teikti detalesnius paaiškinimus, nurodė, kad kanapes įsigijo sau vartoti, o kur įsigijo, nurodyti negali. Dujinį pistoletą tikino radęs, tačiau, kur, aiškino neprisimenantis, kaip ir neprisimenantis, iš kur gavo šovinius (2 t. b. l. 115-116). Sekančios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu jis pripažino, kad dalyvavo muštynėse kazino „A.“, tačiau tikino, kad kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neprisimena tikslių įvykio aplinkybių, kas ir dėl ko pradėjo muštynes. Dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir pirmosios apklausos metu (2 t., b. l. 129-130). Sekančių apklausų metu nurodė neturintis, ką papildyti (2 t., b. l. 140, 150). O štai apklausiamas teisme atsakomybę dėl kilusių muštynių bandė perkelti nukentėjusiesiems, aiškino, kad smūgius sudavė gindamasis nuo jo atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių, nors byloje esantys įrodymai šią jo versiją paneigia. Visgi galiausiai pripažino, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kuriais jis būtų siekęs sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju, neatsiprašė pastarojo. Kalbėdamas apie BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jis iš esmės teikė tokius pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Aiškino neprisimenantis, kur pirko kanapes, o svarstyklės, ant kurių paviršių rasta narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų, buvo jo žmonos, nors galėjo ir jis jas naudoti. Taip pat aiškino nepamenantis, iš kur gavo ginklą ir šovinius, tikino, kad juos tiesiog laikė namuose po persikraustymo. Vertinant aptartus nuteistojo viso proceso metu duotus parodymus, matyti, kad E. Š., teikdamas paaiškinimus, buvo gynybiškas, nenorėjo atskleisti visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Be to, pastebėtina, kad jis net formaliai neišreiškė gailesčio dėl savo nusikalstamų veikų. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį ir nuoširdžiai gailėtųsi įvykdęs nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti nuteistojo E. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra teisingas. Atsakant į apelianto argumentus, taip pat pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, kaip ir bausmės skyrimas, yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, diskrecija, ir prokuroro pozicija galutinį procesinį sprendimą priimančio teismo nesaisto. Tad tai, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, savaime nereiškia, jog minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė egzistuoja.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nepagrįstai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą aplinkybę. Pasak apelianto, nuteistasis parodymų apie tai, kad alkoholį būtų vartojęs (duomenys neskelbtini), neteikė, girtumas nenustatytas kitais duomenimis, o kadangi vaizdo įrašas nebuvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, teismas negalėjo remdamasis šiuo vaizdo įrašu daryti išvadas apie E. Š. girtumą.

11. Šiame kontekste, visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013, 2K-492/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014).

12. Nagrinėjamu atveju pats nuteistasis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad įvykio lošimų automatų salone „A.“ metu buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio net negali pasakyti, ar buvo minėtame bare. Teisme jis nurodė, kad alkoholį vartojo būdamas (duomenys neskelbtini), valanda prieš aptariamą įvykį. Nurodė vartojęs viskį, o išgertas kiekis, nuteistojo tvirtinimu, buvo pakankamas. Taigi, pats nuteistasis pripažino likus nedaug laiko iki įvykio vartojęs stiprų alkoholinį gėrimą ir išgertas kiekis nebuvo minimalus. Tad akivaizdu, kad konflikto metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie E. Š. neblaivumą, rėmėsi ir vaizdo įrašais, darytais lošimo automatų salone „A.“, kuriuose, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, užfiksuota, kad E. Š. sunkiai stovi ant kojų, svirduliuoja. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis, kadangi šis įrodymas nebuvo tiesiogiai ištirtas teisiamojo posėdžio metu.

13. Ši baudžiamoji byla, proceso dalyviams sutinkant, pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, išvardijant ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, tarp jų ir CD laikmeną su vaizdo įrašais iš lošimo automatų salono „A.“. Niekas iš proceso dalyvių neturėjo pastabų dėl paskelbtos medžiagos, neišreiškė pageidavimų pagarsinti kokius nors dokumentus ar peržiūrėti vaizdo įrašus. Taigi nors apelianto akcentuojami vaizdo įrašai nebuvo tiesiogiai peržiūrėti teismo posėdžių salėje, tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jų negalėjo nagrinėti ir jais remtis. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, kad vaizdo įrašų apžiūros protokole aprašant juose užfiksuotų asmenų judėjimą ir veiksmus nėra užuominos apie E. Š., kaip sunkiai ant kojų stovintį ar svirduliuojantį asmenį, pažymėtina, kad nustatant bylai reikšmingas aplinkybes pirminiu įrodymų šaltiniu pripažįstami patys vaizdo įrašai, o ne jų apžiūros protokolai, kuriuose būna aprašytos vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės. Kita vertus, teismų išvados gali būti grindžiamos tiek vaizdo įrašais, tiek jų apžiūros protokolais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-942/2022). Be to, baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta įpareigojimo apžiūros protokole detaliai aprašyti visas vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, tad tai, kad protokolą surašęs pareigūnas jame nenurodė aplinkybių apie E. Š. koordinaciją, nereiškia, jog šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos vaizdo įraše. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie E. Š. neblaivumą, be jo paties parodymų rėmėsi ir vaizdo įrašuose, o ne vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, nereiškia, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, galima spręsti iš E. Š. reakcijos į lošimo automatų salone susidariusią situaciją. Jo reakcija buvo neadekvati į nukentėjusiojo išreikštą pastabą. Akivaizdu, kad apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino E. Š. savikontrolę ir pakurstė jo agresiją, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių ištirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, teisingai nustatė, kad nuteistasis jam inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

16. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012).

17. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. Š. bausmes už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad E. Š. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad visas nusikalstamas veikas padarė recidyvistas bei kad BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. Atsižvelgė į tai, kad E. Š. anksčiau teistas už užsienyje įvykdytus nusikaltimus, tarp jų ir ne vieną sunkų. Jam buvo skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė (14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo). Dabartines nusikalstamas veikas padarė praėjus dvejiems metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pasižymėjo smurtiniu pobūdžiu, o anksčiau E. Š. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo už Jungtinėje Karalystėje įvykdytus sunkius, taip pat ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ankstesnis teistumas teigiamos įtakos E. Š. nepadarė, dabartinės nusikalstamos veikos yra įvykdytos ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nors BK straipsnių, pagal kuriuos pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu E. Š., sankcijose greta laisvės atėmimo bausmės (baudžiamojo nusižengimo atveju greta arešto bausmės) yra numatyta ir švelnesnių bausmių, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nei vienos jų skirti nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta arešto ir laisvės atėmimo bausmių numatytos dar ir baudos bei laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, E. Š. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė jam ženkliai mažesnes nei sankcijų vidurkiai laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmes, be to, jas subendrinęs, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam E. Š. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių bendrinimo

19. Apelianto teiginys, kad už visas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas turėjo bendrinti apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nepagrįstas.

20. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, teismas, bendrindamas už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taiko jų apėmimo būdą, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

21. Aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, teismų praktikoje pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos arba priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį, t. y. nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai, arba priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas). Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019).

22. Šioje byloje E. Š. nuteistas už tris nusikalstamas veikas (realioji sutaptis), iš kurių viena veika atitinka baudžiamųjų nusižengimų kategoriją, viena veika – nesunkių nusikaltimų kategoriją ir viena veika apysunkių nusikaltimų kategoriją. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, taikė bausmių apėmimo būdą dėl nusikalstamų veikų, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir taip subendrino bausmes, kurios E. Š. paskirtos už veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 253 straipsnio 1 dalis). Bausmės, paskirtos už veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, pagrįstai bendrintos jas iš dalies sudedant, nes nesunkus ir apysunkis nusikaltimai priskiriami gretimoms nusikaltimų kategorijoms, o pagal anksčiau minėtą teismų praktiką apėmimas tokiu atveju netaikomas. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam būtų pritaikytas nepalankus bausmių bendrinimo būdas, būtų paskirta pernelyg griežta galutinė bausmė ar kitaip nepagrįstai pasunkinta jo teisinė padėtis.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino

23. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su E. Š. paskirtu bausmės vykdymo atidėjimo terminu ir prašoma jį sutrumpinti iki minimalaus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto prašymu.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus.

25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas E. Š. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nuteistasis siekia kurti pozityvius socialinius ryšius, dirbti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai E. Š. atžvilgiu šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, jo elgesį kontroliuojant ilgesnį laiką, t. y., dvejus metus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Atsižvelgdama į tai, kad E. Š. padarė tris nusikalstamas veikas, kad anksčiau teistas ir už sunkių nusikaltimų padarymą, kad nusikalstamas veikas įvykdė praėjus dvejiems metams po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kad iš jo parodymų neatsispindi kritiškas savo nusikalstamų veiksmų vertinimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nustatytas dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per ilgas ir suvaržantis apelianto teises labiau, nei tai yra būtina bausmės tikslams pasiekti. Tokios trukmės bausmės vykdymo atidėjimo terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik nubaus nuteistąjį, bet ir paskatins jį labiau keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad E. Š. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Todėl apelianto prašymas trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistajam paskirtų įpareigojimų

26. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

27. Skundžiamu nuosprendžiu, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį E. Š. įpareigojo per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tą tęsti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apeliaciniame skunde neginčijamas tik įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o visus kitus prašoma keisti.

28. Reikalavimas pakeisti E. Š. paskirtą įpareigojimą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje iš esmės grindžiamas vien tuo, kad nuteistasis dirba, todėl, apelianto manymu, jam turėtų būti skirtas įpareigojimas viso bausmės vykdymo atidėjimo terminu dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo nurodytas skundžiamu nuosprendžiu nustatyto įpareigojimo ydingumas, nėra tinkamai motyvuotas ir pakankamas aptariamo įpareigojimo keitimui. BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas gali būti skiriamas asmeniui, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo nusikalstamos veikos padarymo ir / ar nuosprendžio priėmimo metu dirbo ir / ar dirba. Jau dirbančiam nuteistajam šis įpareigojimas skiriamas siekiant užtikrinti, kad jis darbinę veiklą tęstų viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o skundžiamu nuosprendžiu įpareigojant nuteistąjį dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje taip pat nurodyta, kad jis darbinę veiklą ar registravimąsi Užimtumo tarnyboje tęstų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

29. Nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir sutrumpinti įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje trukmę. BK 75 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Skundžiamu nuosprendžiu E. Š. įpareigotas aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis turi polinkį smurtauti, kadangi ir anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir dabar viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų yra smurtinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo E. Š. tokį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šis įpareigojimas yra neproporcingas nuteistojo asmenybei ar padarytoms nusikalstamos veikoms, priešingai, mano, kad tokiu įpareigojimu bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad tokios trukmės programų jas įgyvendinančios įstaigos nerengia, teisėjų kolegija pažymi, kad probacijos tarnybai nustačius, jog paskirtas įpareigojimas nepadeda ar net trukdo įgyvendinti bausmės tikslus arba jei probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai vykdyti probacijos sąlygų, remdamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, probacijos tarnyba gali kreiptis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

30. BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. BK nėra numatyta, kad teismas, skirdamas minėtą pareigą, turi nustatyti laikotarpį, kada nuteistasis už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų gali išvykti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, todėl apelianto prašymas nustatyti tokį laikotarpį yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įpareigojimas bus tinkama priemonė disciplinuoti nuteistąjį, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip nuolat prisimenant paskirtą įpareigojimą ir jo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių šis įpareigojimas buvo paskirtas. Byloje nenustatyta, kad minėtu pirmosios instancijos teismo paskirtu įpareigojimu nuteistojo interesai gali būti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Įpareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti nuteistojo norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai. Tai, kad nuteistasis nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Š. paskirti įpareigojimai atitinka jo padarytų veiksmų pavojingumą, dera su teisingumo principo reikalavimais, yra proporcingi ir tikslingi, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirti įpareigojimai neabejotinai paveiks įprastą jo gyvenimą, tam tikrai atvejais varžys laisvę elgtis spontaniškai, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus nusikalstamų veikų darymo rezultatas.

32. Apibendrindama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Darius KantaravičiusLina LesinskienėJūratė Petraškienė