Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-18 · Administracinė byla Nr. eI2-14959-423/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-18
Bylos Nr.
eI2-14959-423/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04735-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Erminijus Baziulis
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-14959-423/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04735-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24S189883 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, panaikinti Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 24S191137 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 24S192034 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3), kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. vasario 19 d. (reikalavime klaidingai nurodyta Sprendimas Nr. 3 data ir numeris (nurodyta informacinio rašto, kuriuo buvo siunčiamas Sprendimas Nr. 3 data (2024 m. rugpjūčio 21 d.) ir numeris (Nr. 24SD20187)) laikytina rašymo apsirikimu). Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą klausimą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jo sprendimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji persikėlė pastoviai gyventi į Lietuvos Respubliką 2021 m., jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. (toliau – ir leidimas gyventi). Iki leidimo gyventi turėjo Šengeno vizas. Atsakovas panaikino leidimą gyventi dėl to, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kurioje pateikiama informacija apie jos darbą „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje, galimą lojalumą Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, tikimybę būti išnaudotai jų užduočių vykdymui ir tikrovės neatitinkančia informacija dėl periodiško lankymosi Rusijos Federacijoje. Jos manymu, VSD išvada yra labiau informacinio pobūdžio, aprašanti bet kokio asmens iš Baltarusijos situaciją, kadangi bet kuris didesnis privatus verslas Baltarusijoje gali turėti ryšių su įtakingais asmenimis. VSD išvadoje klaidingai interpretuojama, kad ji tiesiogiai dirbo su atitinkamais asmenimis ir vykdė jų nurodymus. Todėl galimos grėsmės valstybės saugumui yra hipotetinės, išvados padarytos neįvertinant faktinių aplinkybių. Apie darbą Baltarusijoje, komerciniame banke „Alfa-Bank“ ji pati nurodė pildydama Migracijos departamento klausimyną, mano, kad vien ši aplinkybė savaime nereiškia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis privataus juridinio subjekto komercinio banko veikla priskiriama strateginei reikšmei, nes nei Baltarusijos, nei Lietuvos teisės aktai komercinių bankų nepriskiria strateginės reikšmės sektoriui. Ji darbe neturėjo jokių specialių nurodymų ar prieigų prie valstybinių resursų, niekada nevykdė veiksmų prieš savo įsitikinimus, todėl nėra teisinga ją tapatinti su „Alfa-Bank“ ir jo akcininkais. Sprendime Nr. 1, Sprendime Nr. 2 ir Sprendime Nr. 3 (toliau kartu – ir Ginčo Sprendimai) nėra įrodymų, kad ji, dirbdama „Alfa-Bank”, privalėjo būti ar buvo lojali Baltarusijos Respublikai, kad palaikė Baltarusijos valdžią. Laikotarpiu, kai A. L. ir žvalgybos tarnybų metodai buvo santūresni opozicijos atžvilgiu, jos šeima, o kartais ji su kolegomis iš banko, taikiai protestuodavo su vėliavomis gatvėse, tačiau Ginčo Sprendimuose nėra duomenų ar ši informacija buvo vertinama. Sienos kirtimo 8 kartus faktas taipogi neįrodo jos lojalumo Baltarusijos Respublikai ar Baltarusijos valdžios palaikymo, nes Baltarusiją ji vyko pas giminaičius dėl fizinės ir moralinės pagalbos prižiūrint vaikus, kurie daug kartu sirgo. Dėjo pastangas turėti tokią pagalbą Lietuvoje, tačiau jos mamai nacionalinė viza nebuvo išduota. Kirsdama Baltarusijos sieną, taip pat būdama Baltarusijoje su problemomis ar grąsinimais nesusidūrė. Ji ketino pasibaigus motinystės atostogoms nutraukti darbo sutartį, taip pasiimant jai priklausančius pinigus, tačiau nutraukė sutartį su „Alfa-Bank“ anksčiau, norėdama parodyti savo ketinimų gyventi Lietuvoje tvirtumą. Pildydama pirmąjį prašymą išduoti leidimą gyventi, ji pamiršo, kad iki atvykimo į Lietuvą lankėsi Rusijos Federacijoje, klaidą pripažįsta. Paaiškino, kad jos atvykimas į Lietuvą per Panemunės pasienio kontrolės punktą buvo įtakotas draudimo dėl Covid pandemijos vykti iš Baltarusijos į Lietuvą sausumos keliais. Todėl ji skrido į Kaliningradą ir tą pačią dieną sausumos keliu kirto Rusijos-Lietuvos sieną. Antspaudų savo pase neslėpė, todėl nesutinka su atsakovo vertinimu dėl noro šį faktą nuslėpti. Tvirtino, kad, išskyrus du atvejus (minėtas skrydis į Kaliningradą dėl Covid pandemijos ir poilsinė kelionė į Graikiją, vykstant tranzitu pr Maskvą), ji dirbdama „Alfa-bank“ niekada nebuvo Rusijos Federacijoje nei asmeniniais nei darbiniais reikalais. Ginčo Sprendimuose jos situacija nėra individualizuota, neįrodyta, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, paviršutiniškai įvertinti jos socialiniai ir ekonominiai ryšiai, t. y., kad nuo 2021 m. spalio mėnesio iki šiol ji faktiškai nuolat legaliai gyvena Lietuvoje, dirbo pardavimų vadybininke UAB „LT Biotech“, neturi Baltarusijoje jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, niekada nebuvo teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ar darbo drausmės pažeidimų, kad vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kad ji kartu su sutuoktiniu A. K. įsigijo Lietuvoje būstą ir sudarė kredito sutartį. Atsakovas Ginčo Sprendimus motyvavo tik tuo, kad galimai kada nors ją bandys užverbuoti Baltarusijos ar Rusijos specialiosios tarnybos. Jos manymu turi būti ginami mažamečių vaikų interesai, jie negali būti atskirti nuo mamos, niekas negalės jais pasirūpinti, kadangi sutuoktinis yra dirbantis asmuo ir iki šiol jais rūpinosi tik ji. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai išduotas leidimas gyventi galiojo iki 2024­ m. rugsėjo 6 d. 2024 m. gegužės 8 d. ji pateikė prašymą pakeisti Leidimą šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis, turintis leidimą laikinai gyventi). Pildydama klausimyną nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio dirba banko „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje filialo vadove, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. VSD išvadoje nurodoma, jog pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys, asmenys. VSD išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui motyvuota, priimta kompetentingo subjekto. Migracijos departamentas neturi pagrindo VSD išvada nesivadovauti. Ginčo Sprendimai priimti atlikus savarankišką tyrimą, įvertinus VSD išvadą ir kitus apie pareiškėją surinktus duomenis (pvz. pareiškėjos socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius). Duomenų apie pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublikos piliečiais nenustatyta. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemos 2024 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, nuo 2017 m. lapkričio 24 d. fiksuota, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos sieną kirto 35 kartus, 2023-2024 metais į Baltarusijos Respubliką vyko 8 kartus. Baltarusijoje praleidžia nuo 2 iki 3 savaičių. Pateikto paso duomenimis, 2019-2021 m. lankėsi Rusijos Federacijoje. Įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma, todėl šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus konkrečius neteisėtus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos darbas Lietuvos Respublikoje neįrodo, kad ji pasiekė aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje ir nepaneigia VSD konstatuotos galimos grėsmės. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad jai buvo išduoti leidimai gyventi, savaime nereiškia, kad leidimas gyventi turi būti išduotas ir ateityje. Pareiškėjos nustatyti ryšiai gali aktualizuotis šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste, atitinkamoms tarnyboms siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo ryšių susiformavimo praėjo tam tikras laiko tarpas. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, vien užsieniečio noro gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje nepakanka. Pareiškėjos asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Įvertinus tai, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui ir VSD prašo uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, taip pat tai, kad jai atsisakyta pakeisti leidimą gyventi ir panaikintas turimas leidimas gyventi, bei atsižvelgus į tai, kad buvo nustatyti jos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jai nustytas 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Ginčo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkančius šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pareiškėjos darbo knygelėje nurodyta, kad ji 2017–2019 metais dirbo, o nuo 2024 metų toliau dirba „Alfa-Bank“, kuris yra „Alfa Group“ dalis ir vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai ir galutiniai „Alfa-Bank“ veiklos naudos gavėjai yra su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 procentų „Alfa-Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai, kurie atitinkamai turi ryšių su Rusijos prezidentu V. P. bei jo aplinka, turi galimybę reguliariai susitikti su V. P., palaiko ryšius su Rusijos bendrovės „Rosneft“ vadovu. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, išnaudoti ją Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos valdžiai asmenį. VSD yra nustačiusi konkrečius atvejus, kai Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos agentų verbavimui naudoja Lietuvoje gyvenančius savo ir kitų šalių piliečius, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Ryšiai su agentais tęsiami arba atnaujinami po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes, neretai šantažuojant, grasinant paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, tikslingai skatinant savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys asmenys gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei, aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Darbas Rusijos / Baltarusijos bankuose teismų praktikoje pripažįstamas pakankamu faktiniu pagrindu užsieniečio grėsmės Lietuvos valstybės saugumui konstatavimui. VSD pripažino pareiškėją keliančia grėsmę valstybės saugumui, o jos asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pareiškėja ginčija Migracijos departamento Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakoma pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, Sprendimą Nr. 2, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Sprendimą Nr. 3, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. vasario 19 d. Pareiškėja prašo panaikinti Ginčo Sprendimus ir įpareigoti atsakovą klausimą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo išnagrinėti iš naujo.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas), nustatantis, be kita ko, užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 5 d.). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (Įstatymo 4 str. 7 d.). Išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui yra atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme (toliau – ir Nacionalinio saugumo įstatymas) nurodomi pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai, t. y.: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (Nacionalinio saugumo įstatymo priedėlio I dalies 2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką (Nacionalinio saugumo įstatymo priedėlio I dalis 1 skyrius).

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 yra patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pagal Tvrakos 5 punką tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Tvarkos 37 punkte nurodomi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tarp jų į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. K. yra Baltarusijos pilietė. Ji Migracijos departamentui pateikė 2024 m. balandžio 16 d. Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2404-LLGK-1993 (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis. Prašyme, be kita ko, nurodė: gyvenamosios vietos adresus Minske ir Vilniuje, darbovietę – uždarąją akcinę bendrovę „LT-Biotech”, pareigas – pardavimo vadybininkė, informaciją, kad nuo 2021 m. iki 2023 m. lankėsi Baltarusijoje.

Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjos Prašymą, privalėjo kreiptis į VSD dėl įvertinimo (Įstatymo 4 str. 5 d.).

VSD 2024 m. rgpjūčio 2 d. rašte Nr. 18-7212 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir VSD išvada) Migracijos departamentui nurodė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes dirbdama Rusijai ir Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje – Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“, tikėtina tuėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti ja pasinaudoti, vykdydamos veiklą nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus kaip su Baltarusijos valdžiai lojaliu ir patikimu asmeniu. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes, kad integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai turėtų geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją, vykdyti žvalgybos tarnybų užduotis.

Iš Ginčo Sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas juos priimdamas įvertino VSD išvadą, taip pat nustatė ir įvertino kitas faktines aplinkybes, kad pareiškėjai buvo išduota nacionalinė viza (galiojo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 27 d.), leidimas gyventi šeimos susijungimo pagrindu (galiojo nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d.), jai atvykstant pas sutuoktinį Baltarusijos pilietį A. K., kuris turi galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas, kad ji Lietuvoje dirbo nuo 2023 m. kovo mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio UAB „LT Biotech“, nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. vykdo individualią veiklą, kad Lietuvoje gyvena jos nepilnamečiai vaikai – (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus M. K. ir (duomenys neskelbtini) gimusi duktė P. K., kad nuo 2017 m. lapkričio 24 d. ji 34 kartus kirto Lietuvos Respublikos sieną (Valstybės sienos apsaugos tarnybos IS sistemos 2024 rugpjūčio 28 d. patikrinimo duomenys), 2023-2024 metais ji Lietuvos Respublikos sieną į Baltarusiją kirto 16 kartų, Baltarusijoje praleisdavo nuo vienos iki dviejų savaičių, 2019 – 2021 metais lankėsi Rusijos Federacijoje (paso duomenys). Duomenų apie pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublikos piliečiais Migracijos departamentas nenustatė.

Ginčo Sprendimuose įvertinta ir tai, kad 2021 m. lapkričo 7 d., pildydama pirmąjį prašymą išduoti leidimą gyventi, pareiškėja nenurodė, kad iki atvykimo į Lietuvą lankėsi Rusijos Federacijoje, galimai nenorėdama šio fakto atskleisti, kad nuo 2017 m. ji dirbo „Alfa-Bank” filialo vadovo pavaduotojo pareigose, o nuo 2019 m. buvo perkelta į kito filialo vadovo pareigas, t. y. darė karjerą, dėl to dare išvadą apie jos lojalumą Baltarusijos Respublikai ir jos valdžiai, nes Baltarusijos žvalgybos tarnybos užtikrina, kad valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose, nedirbtų režimui nepaklūstantys ir nepalankūs asmenys.

Tai, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis (Baltarusijos pilietis) ir nepilnamečiai vaikai, atsakovas nelaikė ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.

Migracijos departamentas vertino, kad atsisakymas pareiškėjai pakeisti leidimą gyventi (Sprendimas Nr. 1) yra proporcinga priemonė ir ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo gyventi išdavimo (Sprendimas Nr. 2), siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei užkardyti galinčias kilti grėsmes jai laisvai lankants kitose Šengeno valstybėse. Sprendimas Nr 3, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į VSD išvadoje pateiktą prašymą uždrausti A. K. atvykti į Lietuvos Respubliką, įvertinus tai, kad pareiškėja turi ryšių su Baltarusija ir jų nėra nutrauksi, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuojama, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), bei laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).Tačiau grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr.. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Migracijos departamentas Ginčo Sprendimuose atsižvelgė į LVAT ir EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose ir į tai, kad Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti A. K. atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Ginčo Sprendimai priimti, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, įvertinus aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, padarius išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl pareiškėjos argumentai, kad atsakovas priimdamas Ginčo Sprendimus rėmėsi vien tik VSD išvada, atmestini kaip nepagrįsti.

Akcentuotina, kad pasirinkdama darbą su Kremliaus režimu susijusių asmenų ir V. P. aplinkai artimų oligarchų valdomame strateginio finansų sektoriaus „Alfa-bank“ banke, ji turėjo žinoti, kad jai keliami griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonominė, nes ją formuoja Rusijos valdžia. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Ginčo Sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija patvirtina pareiškėjos lojalumą Rusijos valdžiai ir yra pakankama spręsti, jog pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėja nepateikė ir teismas nenustatė duomenų, kurie leistų paneigti pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su Migracijos departamento Ginčo Sprendimuose pateiktu vertinimu ir akcentuoja, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pateisintas jos noru parodyti savo ketinimų gyventi Lietuvoje tvirtumą, taip pat tuo faktu, kad Lietuvoje gyvena sutuoktinis – Baltarusijos Respublikos pilietis, vaikai – Baltarusijos Respubllikos piliečiai, nes asmeninis interesas negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Ginčo Sprendimai gali pažeisti mažamečių vaikų interesus, nes mažamečiai vaikai nėra atskiriami nuo mamos. Kita vertus, pareiškėjos teigimu ji Baltarusijoje turi giminaičių, pas kuriuos gana dažnai vyko dėl fizinės ir moralinės pagalbos prižiūrint vaikus, todėl akivaizdu, kad ji ir jos vaikai turės faktinę ir realią pagalbą Baltarusijoje.

Išvados, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nekeičia tai, kad jos sutuoktinis turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kad jie turi banko paskolą, kad vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Lietuvoje, nedemonstruoja pavojaus Lietuvos saugumui, taip pat į bylą pateikti papildomi dokumentai (tarp jų foto nuotraukos). Atsakovo atlikto tyrimo metu surinti ir kiti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja priskirtina politiškai pažeidžiamų asmenų grupei ir yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jos buvimas Lietuvoje realiai ir akivaizdžiai gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui.

Tiek Ginčo Sprendimuose, tike VSD Išvadoje yra aiškiai nurodomi kriterijai (pagrindiniai „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu ir V. P. aplinkai artimais oligarchais susiję asmenys, kuriais remiantis minėto juridinio subjekto veikla priskiriama strateginei reikšmei, todėl pareiškėjos argumentai, kad nei Baltarusijos, nei Lietuvos teisės aktai komercinių bankų nepriskiria strateginės reikšmės sektoriui, ir todėl „Alfa bank” neturėtų būti tokiam sektoriui priskiriamas, vertintini jos gynybine pozicija, neneigiant „Alfa Bank“ steigėjų ir pagrindinių akcininkų ryšių su Kremliaus aplinka. Pastebėtina, kad analogišką praktiką dėl buvusių „Alfa bank”, kitų Rusijos valstybės institucijų ir strateginės reikšmės įmonių darbuotojų keliamos grėsmės valstybės saugumui formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2340-442/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1664-602/2024).

Pastebėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

Teismas pabrėžia, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, užsieniečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių būti išnaudotiems Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Migracijos departamentas, priimdamas Ginčo Sprendimus, pagrystai vadovavosi VSD išvada, kurioje konstuojama, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos darbą banke „Alfa bank” vadovaujamose pareigose, ji privalėjo palaikyti Rusijos ir Baltarusijos valdžią bei jų vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, gyvendama Lietuvoje ji gali būti išnaudota minėtų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojali ir patikima Rusijos ir Baltarusijos valdžiai, todėl jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos individualios situacijos vertinimu ir išvada, kad ji yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Lietuvai nedraugiškų valstybių jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

Ginčo Sprendimai priimti iš esmės tuo pačiu pagrindu (atitinkamai Įstatymo 35 straispnio 1 dalies 1 punkto ir 133 straipsnio 5 dalies pagrindu), t. y. nustačius, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Sprendimas Nr. 3, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, priimtas, be kita ko, vadovaujantis Tvarkos 5 ir 37 punktais, atsižvelgiant į Tvarkos 39 punktą, pagal kuriuos šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis, tačiau gali būti nustatomi kitokie draudimo laikotarpiai, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes, todėl uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, įvertinus jos individualią situaciją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Apibendrinant bylos duomenis, konstatuotina, kad Ginčo Sprendimai teisėti, juose pagrįstai konstatuota, kad VSD išvada bei Migracijos departamento surinkta papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog jos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Įsttaymo 35 str. 1 d. 1 p.), Sprendimas uždrausti atvykti laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o pareiškėjos asmeniniai interesai, giminystės ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (teta) negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Ginčo Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, juose aiškiai išdėstyti motyvai, teisės aktai, aplinkybės ir faktai, kuriais Migracijos departamentas rėmėsi, priimdamas Ginčo Sprendimus, nėra pažeistas proporcingumo principas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalvimus dėl Ginčo Sprendimų panaikinimo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Nepanaikinus reikalavimo dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo nepakeistas leidimas gyventi, panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti jos prašymą leidimp gyventi pratęsimo (pakeitimo).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 d. 1 p.).

Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja už skundą sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį. Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė.

Pastebėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai (skundas atmestas), todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Erminijus BaziulisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė