Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

išvadą duodančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei Neringai Ripinskienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, ieškinys su priedais įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 str. 3 d., 24, 30, 39 b. l.). Atsakovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes jis nuolat gyvena ir dirba užsienyje, todėl nėra galimybių atvykti į teismo posėdį. Sutiko nutraukti santuoką, su santuokos nutraukimo pagrindu, reikalavimais nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 150,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, taip pat sutiko (40 b. l.).

Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė aplinkybes, įgalinančias teismą konstatuoti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį dėl savo kaltės neprieštaravo, faktų ir/ar įrodymų pagrindžiančių, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės nepateikė (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.

Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė santuoką 2010-09-07 Louth registrų biure, Drogheda, Airijoje (2010-11-16 santuoka įregistruota Šiaulių miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 601 (5 b. l.)). Iš teisme duoto ieškovės paaiškinimo matyti, jog nesutarimai šeimoje prasidėjo 2010 m. ieškovei įstojus mokytis į Lietuvos Šiaurės kolegiją ir nuolat grįžtant mokytis į Lietuvą. Anot ieškovės, atsakovas jos nepalaikė, tapo irzlus, nustojo rūpintis šeima. Todėl dar 2013 m. šalys buvo nusprendusios skirtis, tačiau susitaikė. Šalys šeimyninį gyvenimą kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2014 m., o 2015 m. sausio mėnesį ieškovė paliko atsakovą gyventi užsienyje, o pati su dukra grįžo į Lietuvą, ir santuokinio gyvenimo nebeatnaujino. Ieškovės teigimu, jie su atsakovu yra skirtingi žmonės, su skirtingais charakteriais ir požiūriu į šeimą, tarp jų nebeliko artumo, atvirumo, noro gyventi kartu ir bendrauti. Atsakovas, žinodamas apie teisme iškeltą bylą ir ieškinį, ieškinio motyvų neginčijo.

Išklausęs ieškovės paaiškinimus ir ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, jog duomenų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nustatyta nebuvo. Iš aptarto teismas daro išvadą, jog pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai ir konfliktai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, šalys paskutiniu metu bendro ūkio nevedė, tarp šalių tvyro įtampa, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, t. y. iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei (CK 3.61 str.).

Ieškovė prašė palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė – V., atsakovui – S. (CK 3.69 str.).

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).

Dėl turto padalijimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimo matyti, kad šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių, priklausančių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nėra įgiję (6-12, 35, 37 b.l.).

Atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (37 b. l.), kuri priklauso jam asmenine nuosavybės teise. Šalys nepareiškė reikalavimo pripažinti transporto priemonę bendrąja jungtine nuosavybe, todėl šis kilnojamasis turtas neįtraukiamas į dalintino turto sąrašą (CK 3.88 str., 3.90 str.). Nutraukus santuoką, nurodytas kilnojamasis turtas lieka E. S. asmenine nuosavybe.

Santuokos metu ieškovės V. S. vardu, dovanojimo teisės pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalu Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nėra dalijami ir po santuokos nutraukimo lieka V. S. asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas prieštaravimų dėl minėto nekilnojamojo turto priklausomybės ieškovei nepareiškė.

Šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis Nr. 3K-3-185/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 300,00 Eur per mėnesį. Tačiau siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 09 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo vaikui (CK 3.194 str.).

Ieškovė teigia, jog šalių dukra specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė iki 2015-06-30 studijuoja (47 b. l.), nuo 2015-06-20 dirba ir gauna nuolatines pajamas (1 MMA) (48-50 b. l.). Be to, ieškovė kiekvieną savaitę gauna 104,00 Eur socialinę pašalpą, kiekvieną mėnesį vaikui yra mokama 125,00 Eur pašalpa, atsakovas kiekvieną mėnesį perveda 120,00 Eur išlaikymą (41-46 b. l.). Anot ieškovės, šiuo metu ji moka 194,00 Eur už vaiko darželį, tačiau kitais metais miesto savivaldybė kompensuos 70 procentų išlaidų už darželį. Ieškovės teigimu, atsakovas kiekvieną savaitę gauna po 300,00 Eur atlyginimo.

Teismas neturi duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius ir apie jo faktinę turtinę padėtį, todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių bei tai, jog atsakovas, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, nepateikė prieštaravimų dėl ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo dydžio, daro išvadą, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, galintis uždirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek ir užtikrinti bent būtinuosius savo vaiko poreikius. Atsižvelgus į anksčiau aptartą, teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 150,00 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystimosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo priteistinas 150,00 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai N. S., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės.

Ieškovė prašė ją paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore, todėl išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečio vaiko N. S. motinai V. S. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

Kaip paaiškino ieškovė, ji su nepilnamete dukra N. S. grįžo nuolat gyventi į Lietuvą 2015 m. sausio mėnesį ir ji nuolat rūpinasi dukra, jos auklėjimu ir priežiūra. Jos šiuo metu panaudos pagrindu gyvena bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra remontuojamas, į kurį persikels pasibaigus remontui.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme nurodė, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama V. S., su kuria mergaitė nuolat gyvena. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir vadovaudamasis vaiko interesais, teismas mano, kad geriausiai nepilnametės N. S. teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystimuisi, bus užtikrintos vaikui gyvenant su savo motina V. S., todėl nepilnamečio vaiko N. S. gyvenamoji vieta nustatytina jos motinos V. S. gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, jog patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovės naudai – 41,00 Eur žyminis mokestis bei valstybės naudai – 54,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 str., 93 str.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26 - 3.30 str., 3.35 - 3.36 str., 3.60 str. - 3.65 str., 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., 3.168 str., 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d., 3.178 str., 3.190 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3 p., 3.200 str., 3.203 str., teismas,

nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2010 m. rugsėjo 7 d. Airijoje, Drogheda, Louth registrų biure, sudarytą santuoką tarp E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2010 m. lapkričio 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 601.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – V., atsakovui palikti pavardę – S.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra jo motinos V. S. gyvenamoji vieta.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dineos iki dukters pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, bylinėjimosi išlaidas: 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas: 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė