Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. S., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas pareiškėjos R. B. pareiškimas, kuriuo ji prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui A. S.. Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašyme pareiškėja nurodė, kad jos tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje yra gimusi tik ji viena. Jos motina J. S. yra suinteresuotas asmuo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino, palikimui priimti pagal įstatymą, atnaujinimo. 2024 m. vasario 7 d. jai atvykus pas notarą pradėti tvarkyti dokumentus dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, jog yra praleistas įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti pagal įstatymą ir, be teismo sprendimo, nėra galimybės gauti šio paveldėjimo liudijimo. Per įstatyme nustatytą terminą ji nesikreipė į vietos notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo po tėvo mirties, nes su artimojo mirtimi susidūrė pirmą kartą ir anksčiau nėra buvusi kieno nors turto paveldėtoja, pas notarą paveldėjimo klausimais neteko kreiptis, todėl nežinojo įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, per kurį gali realizuoti savo paveldėjimo teisės. Nežinojo nuo ko pradėti, kur kreiptis, todėl norėdama išsiaiškinti nuo ko pradėti, nuvyko, pagal jos gyvenamąją vietą, į Akmenės rajono 2-ojo notarų biurą pas notarę S. M.. Ji jai paaiškino, jog reikia vykti pas notarą į Pakruojį ir ten paduoti prašymą dėl paveldėjimo. Ji taip ir padarė. 2024 m. vasario 7 d. nuvykusi į Pakruojo rajono 2-ojo notaro biurą pas notarę G. J., sužinojo, jog yra praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, jog paveldėjimo byla jau yra užvesta, nes kreipėsi jos motina J. S.. Notarė nurodė, jog praleistą terminą atnaujinti gali tik teismas, todėl reikia pateikti reikalingus dokumentus. Pradėjo gilintis tuo klausimu, kokius dokumentus reikia gauti ir pateikti teismui. Ruošiant teismui prašymą, paaiškėjo, jog reikia gauti iš notaro liudijimą apie tai ar užvesta paveldėjimo byla mirus A. S.. Šiuo atveju vėl teko registruotis pas notarę bei vykti gauti minėto liudijimo. 2024 m. vasario 26 d. šiuos dokumentus gavo. Be to, nėra baigusi teisės krypties mokslų ir nėra įgijusi su teise susijusio išsilavinimo, todėl neišmano įstatymų. Jos motina J. S., mirusio tėvo sutuoktinė, kaip vėliau paaiškėjo, laiku kreipėsi pas notarą dėl paveldėjimo, tačiau jai apie tai nepasakė arba sąmoningai nutylėjo. Ši priežastis irgi turėjo įtakos 3 mėnesių termino praleidimui. Mano, kad 3 mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl paveldimo turto priėmimo praleistas labai nežymiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti.

Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 21 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 29 punktas).

Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jos tėvo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškėja savo prašyme nurodė keturias priežastis dėl ko praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Pirma priežastis, kad pareiškėja su artimojo mirtimi susidūrė pirmą kartą ir anksčiau nėra buvusi kieno nors turto paveldėtoja, pas notarą paveldėjimo klausimais neteko kreiptis, todėl nežinojo įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, per kurį gali realizuoti savo paveldėjimo teisės. Iš esmės ši priežastis analogiška kitai pareiškėjos nurodytai priežasčiai, kad nėra baigusi teisės krypties mokslų ir nėra įgijusi su teise susijusio išsilavinimo, todėl neišmano įstatymų.

Aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, taip pat neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Dar viena iš priežasčių, nurodytų pareiškėjos, lėmusi termino praleidimą – jos mama, šioje byloje patraukta suinteresuotu asmeniu – J. S. kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarą, tačiau jai to nepasakė arba sąmoningai nutylėjo ir tai buvo viena iš priežasčių dėl ko buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Šiuo atveju, nors pareiškėja ir nurodo, kad buvo suklaidinta mamos, kuri nutylėjo, neinformavo jos apie kreipimąsi į notarų biurą, tačiau, kaip nustatyta kasacinio teismo praktikoje, ši tokios pareigos ir neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškimą nurodė visiškai priešingas aplinkybes. J. S. nurodė, kad jos dukrai – pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad ji ketina kreiptis į notarą, apie tai jos buvo kalbėjusios ir, jos paaiškinimu, net gi tą ją padaryti ragino pati pareiškėja, iškart po laidotuvių nurodydama, kad pati į palikimą nepretenduoja.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Teismas iš esmės su tuo sutinka. Įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas, po pareiškėjos tėvo mirties, suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su pareiškimu į teismą kreipėsi 2024 m. kovo 1 d., t. y. šiek tiek daugiau nei po mėnesio nuo termino pabaigos. Tačiau pareiškime nurodytų aplinkybių kontekste, net ir toks neilgas termino praleidimas, neleidžia pareiškėjos apibūdinti, kaip rūpestingos ar pakankamai atidžios. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pirmą kartą į Pakruojo 2-ąjį notarų biurą pareiškėja kreipėsi 2024 m. vasario 7 d., jau praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Notarei išaiškinus apie praleistą terminą, pareiškėja į ją pakartotinai kreipėsi tik po 19 d. Tuo pačiu pažymėtina, kad pati pareiškėja nurodo, kad dar iki apsilankymo Pakruojo 2-ąjąme notarų biure, ji buvo nuvykusi ir į Akmenės rajono 2-ojo notarų biurą, kur, darytina prielaida, kad jai buvo išaiškinta net tik palikimo atsiradimo vieta, tačiau ir palikimo priėmimo terminai.

Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Šiuo nagrinėjamu atveju, nepraleisdama įstatyme nustatytų terminų, palikimą, po savo sutuoktinio mirties, priėmė suinteresuotas asmuo, pareiškėjos mama. Iš esmės, šis palikimo priėmimas nepakeitė suinteresuoto asmens materialinės situacijos, nes jį liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame name, naudojosi likusiai daiktais, rūpinosi ūkiu ir t. t. Tačiau akivaizdu, kad tenkinus pareiškėjos pareiškimą tai gali neigiamai paveikti asmens, priėmusio palikimą, turtinius interesus, nes sumažėtų jos paveldo turto dalis, kurį jį visą šį laiką prižiūrėjo, juo rūpinosi, už jį mokėjo mokesčius.

Teismas konstatuoja, kad nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiškėja įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą, palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Visos pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, laikytinos nesvarbiomis ir nė viena iš jų negalėjo sutrukdyti pareiškėjai priimti palikimą įstatymų nustatytu terminu, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į pareiškimą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, o suinteresuotas asmuo – netenkinti, todėl netenkinus pareiškimo, laimėjusia bylos šalimi laikytina J. S.. J. S. prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjos, J. S. naudai, priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos R. B. prašymo netenkinti.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.