Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-18 · Civilinė byla Nr. 2A-558/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
2A-558/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-558/2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. civilinėje byloje 2-2875-603/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai D. K., V. P. pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nuosavybės apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą ir taikė dvigubus teisingumo standartus jo atžvilgiu, nagrinėdami skundus dėl paskirtos 2600 Lt baudos baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 650 Lt turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei sprendimo vykdymą pavesti atstovui LR teisingumo ministerijai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-2-0004-07 Jonavos rajono apylinkės prokuratūra paskyrė jam 2600 Lt baudą už 2007 m. gruodžio 7 d. 9 val. neatvykimą į Jonavos rajono policijos komisariatą be svarbių priežasčių. Tačiau Kauno rajono apylinkės prokuratūra ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra pripažino tą pačią neatvykimo priežastį svarbia neatvykus 2007 m. gruodžio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 11 d. 2008 m. sausio 28 d. BPK nustatyta tvarka ir terminu padavus skundą Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui dėl šio nutarimo panaikinimo, ieškovo skundas nebuvo išnagrinėtas per trumpiausią įstatymo nustatytą terminą ir jam nebuvo atsiųstas priimtas procesinis sprendimas. 2008 m. vasario 7 d. skundu dėl neteisėtų Jonavos rajono apylinkės prokuratūros veiksmų jis kreipėsi teisminės gynybos į Jonavos rajono apylinkės teismą, tačiau jo skundas nebuvo išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką, kadangi skundo nagrinėjimas vyko šališkai ir priklausomai nuo Jonavos rajono apylinkės teismui perduotos baudžiamosios bylos Nr. 61-2-0004-07 (arba Nr. I-15-831/2009) nagrinėjimo eigos. Tik 2008 m. gruodžio 3 d. minėtos baudžiamosios bylos Jonavos rajono apylinkės teismo posėdyje jam buvo įteiktas 2008 m. vasario 19 d. Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro nutarimas atmesti jo skundą dėl 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimo skirti ieškovui 2600 Lt baudą panaikinimo, tačiau šiame nutarime nebuvo įvertinti ir išreikalauti jo prašomi ir pateikti įrodymai. Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjas D. K. 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009 paliko ieškovo 2008 m. vasario 7 d. skundą dėl neteisėtų Jonavos rajono apylinkės prokuratūros veiksmų nenagrinėtą ir dar 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą dėl BPK nustatyta tvarka skundžiamos 2008 m. gruodžio 3 d. teisėjo D. K. nutarties pripažinimo neteisėta ir panaikinimo. Šiais veiksmais Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjas D. K. pažeidė ieškovo teises ir šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. IV-4/2009, kuria buvo panaikintos minėtos nutartys baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009. 2009 m. sausio 7 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjas V. P. sumažino ieškovui paskirtą 2600 Lt baudą iki 650 Lt, tačiau neteisėtai netyrė ir neišreikalavo jo prašomų išreikalauti įrodymų, kurie buvo pripažinti svarbia neatvykimo priežastimi į Kauno rajono apylinkės ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūras. Nors ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009 buvo baigtas 2008 m. vasario 22 d., tačiau teisėjas D. P. 2009 m. sausio 7 d. nutartimi suvaržė ieškovo teises ir neleido jam BPK X dalyje nustatyta tvarka paduoti skundą dėl minėtos nutarties. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 nutarė nagrinėti ieškovo skundą dėl antstolio J. K. veiksmų ir reikalavimo sumokėti baudą. Jam padarytą 690 Lt turtinę žalą patvirtina 2009 m. sausio 17 d. nutartis ir 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011. Ieškovo teigimu, jo patirta 200 000 Lt neturtinė žala susideda iš 100 000 Lt patirtos neturtinės žalos dėl Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjų D. K. ir V. P. veiksmų, 50 000 Lt patirtos neturtinės žalos dėl neteisėtų veiksmų jo skundų dėl paskirtos baudos nagrinėjimo metu pažeidus jo teisę į veiksmingą teisinę gynybą baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2009, nuosavybės apsaugą ir neįvykdžius įsiteisėjusios aukštesnio teismo nutarties, 50 000 Lt patirtą neturtinę žalą dėl teismo ir teisėjų veiksmų jų skundų nagrinėjimo metu, taikant dvigubus teisingumo standartus ir diskriminaciją jo atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 36 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės prokuratūros pateikta Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 1.19-2-2008 patvirtina, jog ieškovo skundas dėl 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimo buvo gautas 2008 m. vasario 6 d. ir dėl būtinybės patikslinti faktines aplinkybes 2008 m. vasario 7 d. raštu ieškovui buvo pranešta dėl atvykimo 2008 m. vasario 12 d. 9.00 val. į Jonavos rajono apylinkės prokuratūrą pas skundą nagrinėjantį vyriausiojo prokuroro pavaduotoją V. J.. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas atvyko pas skundą nagrinėjantį prokurorą, todėl 2008 m. vasario 19 d. prokuroro nutarimu skundas buvo išnagrinėtas pagal jame nurodytas aplinkybes ir atmestas. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, jog minėtas procesinis sprendimas jam nebuvo siųstas, nes Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. vasario 19 d. raštas patvirtina, kad nutarimas išsiųstas adresu Parko g. 3 – 47, Jonava; duomenų, jog ieškovui nebuvo įteiktas prokuroro priimtas sprendimas, nėra. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog skundas dėl 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimo nebuvo išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią terminą, nes skundas pateiktas 2008 m. vasario 6 d., o išnagrinėtas 2008 m. vasario 19 d. priimant nutarimą, informuojant pareiškėją bei suteikiant galimybę atvykti pas prokurorą patikslinti faktines aplinkybes. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 nutartimi ieškovui buvo atnaujintas terminas apskųsti Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J. 2008 m. vasario 19 d. nutarimą. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo skundas dėl jam paskirtos baudos panaikinimo tenkintas iš dalies ir Jonavos rajono apylinkės prokuroro A. B. 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas bei Jonavos rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J. 2008 m. vasario 19 d. nutarimas pakeistas paskirtą baudą mažinant iki 5 MGL (650 Lt). Teismas pažymėjo, kad ieškovo skundas dėl 2008 m. vasario 19 d. prokuroro nutarimo buvo išnagrinėtas per protingą laiką, nes skundas pateiktas 2008 m. gruodžio 9 d., apskundimo terminas atnaujintas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi ir šis skundas išnagrinėtas 2009 m. sausio 7 d. Teismas nesutiko su ieškovu, kad jam buvo apribota galimybė apskųsti minėtą nutartį, nes pačioje nutartyje nurodyta jos apskundimo terminas ir tvarka, o duomenų apie ribojimą ieškovui pasinaudoti apskundimo teise nėra. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl baudos paskyrimo teisėtumo buvo išspręstas teismo nutartimi, o įsiteisėję teismų sprendimai kitoje byloje pakartotinai negali būti peržiūrimi. Teismas pažymėjo, kad nors Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi buvo panaikintos Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. gruodžio 16 d. nutartys, kuriomis atitinkamai ieškovo skundas paliktas nenagrinėtu ir atsisakyta priimti skundą, tačiau konstatuota, kad iš karto nepersiuntus A. B. skundo kompetentingam subjektui, tik išaiškinus pastarajam teisę kreiptis skundu į ikiteisminio tyrimo teisėją, kelias tolesnei skundo nagrinėjimo eigai nebuvo užkirstas ir ši teisė buvo realizuota. Teismas nesutiko su ieškovu, kad jo 2008 m. vasario 7 d. paduotas skundas nebuvo išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad šis skundas buvo perduotas baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui, o 2008 m. gegužės 21 d. ir 2008 m. gegužės 26 d. raštais ieškovas informuotas, kad jo skundas prijungtas prie baudžiamosios bylos ir bus nagrinėjamas teismo posėdyje 2008 m. birželio 12 d. 9.00 val., kuriame pareiškėjas A. B. privalo dalyvauti. Atkreipė dėmesį, kad į anksčiau paskirtus posėdžius ieškovas neatvyko, nes jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas, kiti teismo posėdžiai buvo atidėti dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių. Todėl teismo vertinimu, tai kad jo 2008 m. vasario 7 d. pateiktas skundas išnagrinėtas tik 2008 m. gruodžio 3 d., sąlygojo iš esmės minėti kaltinamojo A. B. veiksmai, nedalyvaujant teismo posėdžiuose, teikiant įvairius prašymus. Pasak teismo, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011, nepatvirtina ieškovui nurodytos 690 Lt dydžio padarytos turtinės žalos. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai, išskyrus reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nėra reikalavimai pripažinti ieškovui kokias nors teises ar ginti jo teises kuriuo nors kitu teisių gynimo būdu, nurodytu CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme. Teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, neįrodė nurodytų deliktinės atsakomybės sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Sprendimas yra naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes neišnagrinėti visi ieškinio reikalavimai ir nėra motyvų, kuriais atmesti ir neišnagrinėti ieškinio reikalavimai (CPK 329 str. 2 d. 4, 7 p.). Teismas neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo pripažinti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai D. K., V. P. pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nuosavybės apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą ir taikė dvigubus teisingumo standartus jo atžvilgiu, nagrinėdami skundus dėl paskirtos 2600 Lt baudos baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009. Teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtas reikalavimas nėra materialinis teisinis reikalavimas, kuris gali būti ginamas CK. 1.138 straipsnio numatytu būdu. Minėtame straipsnyje numatyta, kad pažeistos teisės gali būti ginamos pripažinus teises.

2. Teismas nenurodė nė vieno motyvo, kuriuo remiantis padarė išvadą, jog apeliantas neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų, taip pat nevertino pateiktų rašytinių įrodymų.

3. Sprendimą priėmė šališkas teismas, prieš kurį yra pradėtos civilinės bylos dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad prašomi išreikalauti įrodymai buvo išreikalauti po 3 metų, tyčia neįvertinta, kad teismo procesas civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 atnaujintas iki bus išnagrinėta ši civilinė byla

4. Teismas pakeitė ieškinio pagrindą ir neišnagrinėjo visų ieškinio reikalavimų.

5. Sprendime nėra motyvų, kuriais padaryta išvada, jog apelianto atžvilgiu nebuvo vykdoma diskriminacija ir taikomi dvigubi teisingumo standartai, jog nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą, nėra motyvų, kodėl buvo nevertintos medicininės pažymos.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas neteisingai nurodo, kad buvo pažeista jo teisė apskųsti prokuroro nutarimą, nes bylos duomenys patvirtina priešingai.

2. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto 2008 m. vasario 7 d. skundas teisme nebuvo išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką.

3. Apeliantas nepateikė, kad jam buvo padaryta turtinė 650 Lt žala, t. y. kad jis sumokėjo baudą. Kadangi apeliantas nepatyrė žalos, todėl negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas prokurorų ir teisėjų veiksmų teisėtumo bei valstybės civilinės atsakomybės už atsiradusią žalą atlyginimo klausimas.

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo neargumentuoja.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Šalys apeliacinės instancijos teismui yra pateikę procesinius dokumentus, kuriuose išdėstė savo poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, o apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 bei 7 punktus, ir tai yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

Apeliantas teigia, kad teismas neišsprendė vieno iš ieškinio reikalavimų, t. y. pripažinti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai D. K. ir V. P. pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nuosavybės teisių apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą ir taikė dvigubus teisingumo standartus ieškovo atžvilgiu, nagrinėdami skundus dėl paskirtos 2600 Lt baudos baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad toks pareikštas reikalavimas nėra savarankiškas materialinis ieškinio reikalavimas, o nurodytos aplinkybės svarbios tiek, kiek jos sudaro pagrindą sprendžiant dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Taigi teismas šį ieškovo reiškiamą reikalavimą įvertino ir dėl jo motyvuotai pasisakė tiek, kiek jis yra susijęs su ieškovui paskirtos baudos aplinkybėmis.

Nepagrįsti yra ir apelianto teiginiai, kad teismo sprendime nėra motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog apeliantas neįrodė atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo tarpu, jei teismo sprendimo motyvai ir būtų neišsamūs, šis pažeidimas galėtų būti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2013).

Nagrinėjamu atveju iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas padarė išvadą, jog apeliantas neįrodė visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, prieš tai išsamiai išnagrinėjęs apelianto nurodytas aplinkybes dėl prokurorų ir teismų veiksmų teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog teismo motyvai yra nepakankami ar neišsamūs, todėl nėra jokio pagrindo tai pripažinti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad sprendime nėra motyvų, dėl kurių atmesti apelianto pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus įrodymus, kurie buvo reikšmingi šioje byloje nagrinėjamam klausimui. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantui, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Taigi, negalima pripažinti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose numatyti absoliutūs skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo procesinės teisės normų pažeidimus, kurie, jo nuomone, lėmė netinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad apeliantas, nurodęs bendrųjų civilinio proceso principų pažeidimus, neatskleidžia, kaip šie principai buvo pažeisti.

Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai vertindamas arba nevertindamas pateiktų įrodymų.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R. ir kt.. bylos Nr. 3K-3-206/2010).

Kaip matyti, teismas įvertino, kad apelianto pareikšti skundai baudžiamojoje byloje buvo išnagrinėti nepažeidžiant teisės į veiksmingą gynybą, nes buvo išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Kartu pažymėtina, kad apeliantas ieškinyje ir nenurodė, kaip teisėjai pažeidė apelianto nuosavybės apsaugą, kuo pasireiškė diskriminacija jo atžvilgiu. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso tvarka nereikia įrodinėti. Taigi būtent ieškovas turi pagrįsti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tačiau ieškinyje aplinkybės dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir vykdytos diskriminacijos nėra pagrįstos, todėl vertintinos kaip deklaratyvūs pareiškimai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir, apelianto teigimu, jam padarytą turtinę žalą, ir pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantą tokią žalą patyrus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi paskirta bauda negali būti laikoma turtine žala. Tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, padarė jam nepalankias išvadas, nereiškia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

Pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei procesinės teisės normų, nei įrodymų vertinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas aiškinosi, ar apelianto atžvilgiu prokurorai bei teisėjai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei pagrįstai nurodė, kad apelianto skundai buvo išnagrinėti per protingus terminus. Taip pat argumentuotai padaryta išvada, jog apelianto 2008 m. vasario 7 d. pareikštas skundas buvo išnagrinėtas 2009 m. sausio 7 d. tik dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo paties apelianto.

Teik ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. apribojo jo teisę į apeliaciją, t. y. skųsti 2009 m. sausio 7 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pačioje nutartyje yra nurodyta nutarties apskundimo terminas ir tvarka (t. 1, b. l. 25-26). Kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog apeliantui buvo suvaržyta ar trukdoma pateikti apeliaciją, byloje nėra, todėl negalima daryti išvados, kad apeliantui buvo apribota apeliacijos teisė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kurie, pasak jo, patvirtina, kad turtinė žala jam padidėjo 71 Lt.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, apeliantui teisėtai paskirta bauda negali būti laikoma jo patirta turtine žala, todėl ir aplinkybės dėl to, kad, šios baudos nesumokėjus, antstolis, vykdydamas baudos išieškojimą priverstine tvarka, paskaičiavo vykdymo išlaidas, negali būti laikoma turtine apelianto žala, už kurią atsakingas atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad šie prašomi prijungti prie bylos įrodymai nesusiję su šia nagrinėjama byla, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo prijungti prie bylos dokumentus apie apelianto patirtą žalą.

Dėl teismo šališkumo

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad civilinę bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas teismo šališkumą grindžia įžeidžiančiais teiginiais apie teisėjos protinius gabumus, o ne konkrečiais argumentais. Antra, apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios išties galėtų kelti abejones teismo šališkumu. Aplinkybė, kad apeliantas anksčiau nepasinaudojo CPK numatyta teise reikšti nušalinimą, patvirtina, jog teismo nešališkumą jis grindžia vien tik nepalankaus jam sprendimo priėmimu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėRasa GudžiūnienėGintaras Pečiulis.