Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Zigmantui Butvilui ir Rasai Karčiauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-45-2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 8 d. nutarimu G. J. paskyrė 225 Eur baudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 317 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta:

„2017-10-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Trakų rajono agentūros privalomuoju nurodymu Nr. VR-1.2-2-34 G. J. buvo įpareigota sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą I (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)) padalintas į atskirus žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Nr. S (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės Į pavadinimas (duomenys neskelbtini))), nes Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2017-10-06 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-168 bei Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros 2017-12-13 patikrinimo akte Nr. VR-12.10-193 konstatuota, jog žemės sklypai nenaudojami pagal paskirtį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Dalis šių žemės sklypų nukasta anksčiau ir apaugę žole bei medeliais, kita dalis 360 kv. m. kasamas žvyras-smėlis, darbai buvo vykdomi neseniai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. numato, jog žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę I naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (1 d. 1 p.), racionaliai naudoti ir tausoti žemę (1 d. 3 p.), eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės (1 d. 6 p.).

Akivaizdu, jog G. J. privalo rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, juos sutvarkyti taip, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams, tačiau iki šiol to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. J., pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 str. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 str. 1 d. Šie faktiniai duomenys nustatyti administracinio nusižengimo protokolu ROIK: 18077047530 ir lydimąja medžiaga.“

G. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau tekste - Institucija) 2018 m. vasario 8 d. nutarimo ir juo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde ji nurodė, kad nutarime nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus ji pažeidė. Institucija nutarime nurodė, kad ji pažeidė Valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį, tačiau šis straipsnis nenustatot jokių pareigų privačių žemės sklypų savininkams, tik įpareigojimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis, neįvykdžiusius privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus. Nurodė, kad G. J. nėra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnė, ji negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio ir jai atitinkamai negalėjo kilti administracinė atsakomybė. Taip pat nurodė, kad nėra surinkta apie tai, kad ji būtų naudojusi jai priklausančius kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos) žemės sklypus ne pagal paskirtį ir naudojimo būdą, taip pat nėra surinkta jokių įrodymų, kad G. J. neracionaliai naudotų ir netausotų jai priklausančio žemės sklypo, taip pat nėra duomenų, kad G. J. savo žemės sklypuose tariamai eksploatavo naudingąsias iškasenas, nesilaikė reikalavimo, jog būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės, nėra duomenų, kad buvo kasamas žvyras ar smėlis. Taip pat nurodo, kad nutarime nėra nurodyti jokie neteisėti G. J. veiksmai susiję Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktais. Taip pat nurodo, kad G. J. 2017-08-31 kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Trakų skyrių, kad būtų nustatyti kalti asmenys ir patraukti administracinėn atsakomybėn, kurie galimai neteisėtai naudojosi jai priklausančiais žemės sklypais. Tačiau minėtos institucijos jokių veiksmų nesiėmė, tam kad būtų nustatyti tikrieji pažeidėjai.

Teismo posėdžio metu G. J. atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad G. J. sklype nebuvo įrengtas karjeras, dėl kurio buvo surašytas ginčitinas administracinio nusižengimo protokolas. Nurodė, kad institucija, surašiusi protokolą, neįrodė aplamai, kad ten yra karjeras. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-08-28 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2125-789/2018 pasisakė apie tai, kad ginčytinas objektas nėra karjeras. Mano, kad šiuo atveju įvykdyti privalomąjį nurodymą nėra jokio pagrindo, nes žemės sklype nebuvo jokio karjero. Žemės sklype buvo daromi kasinėjimai, nukastas yra augalinis sluoksnis, šlaitas atsidengė, daugiau nieko nepasikeitė. Nurodė, kad G. J. atstovas A. J. kreipėsi pareiškimu į prokuratūrą, kad būtų nustatyti asmenys, kurie neteisėtai darė kasinėjimo darbus, tačiau gautas atsakymas kad kaltus asmenis turėtų nustatyti institucija, surašius protokolą. Mano, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad Institucija turėjo tirti, kas neteisėtai atliko kasinėjimo darbus G. J. žemės sklype, tai patvirtino ir Vidaus reikalų ministerijos ministras raštu.

Institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (dabar Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2017-12-13 patikrinimo akte Nr. VR- 12.10-193 konstatuota, jog žemės sklypai nenaudojami pagal paskirtį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Dalis šių žemės sklypų nukasta anksčiau ir apaugę žole bei medeliais, kita dalis 360 kv. m. kasamas žvyras - smėlis, darbai buvo vykdomi neseniai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. numato, jog žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (1 d. 1 p.), racionaliai naudoti ir tausoti žemę (1 d. 3 p.), eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės (1 d. 6 p.). Nevykdydama 2017-10-27 Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros duoto privalomojo nurodymo Nr. VR-1.2-2-34, G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 str. Atsakomybė už tai numatyta ANK 317 str. 1 d. Pareiškėja skunde nurodo, jog Nutarime nenurodoma, kokio privalomojo nurodymo ir kokiu laiku neįvykdė G. J., nors nutarime nurodyta, kad G. J. neįvykdė 2017-10-27 Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros privalomojo nurodymo Nr. VR-1.2-2-34, kuriuo ji buvo įpareigota iki 2017-11-30 sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)) padalintą į atskirus žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini))), t.y. jį rekultivuoti. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - Kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė - tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas - tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje akcentuoja, jog privalomasis nurodymas gali būti prevencinė priemonė, duodama ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, o prevencija, tai vienas svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas aplinkos apsaugos srityje apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28). Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: 1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; 3) kam duodamas privalomasis nurodymas - juridinio asmens pavadinimas, adresas, o jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui - jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; 5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo antrojo skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Esamas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog administracinė nuobauda už padarytą pažeidimą gali/turi būti skiriama nepriklausomai nuo to, ar yra suėjęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Esant trunkamajam pažeidimui ir nustačius, jog suėjus privalomojo nurodymo terminui jis nėra pašalintas, pareigūnas privalo ne už pirmą kartą nustatytą pažeidimą, o pakartotinai patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Nutarimu neįrodyta, jog, būtent, G. J. vykdė žvyro-smėlio kasybą. Pareiškėjas skunde teismui neigia akivaizdžius, rašytiniais įrodymais užfiksuotus faktus, dėl G. J. priklausančiuose žemės sklypuose vykdytų žvyro ir smėlio kasimo darbų. Pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2017-10-06 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-168 bei Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros 2017-12- 13 patikrinimo akte Nr. VR-12.10-193 konstatuota, jog žemės sklypai nenaudojami pagal paskirtį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Dalis šių žemės sklypų nukasta anksčiau ir apaugę žole bei medeliais, kita dalis 360 kv. m. kasamas žvyras - smėlis, darbai buvo vykdomi neseniai. Trakų rajono agentūros pareigūnų prie 2017-12-13 patikrinimo akto Nr. VR-12.10-193 pateiktos vietos fotonuotraukos, akivaizdžiai patvirtina, jog G. J. priklausančiose žemėse yra atviras kasinys. G. J. argumentas, kad jos sklype nėra neteisėtai kasamos naudingosios žemės gelmių iškasenos prieštarauja byloje surinktai informacijai. Be to, 2017-10-27 Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros privalomasis nurodymas Nr. VR-1.2-2-34 turi neginčijamą faktinį bei juridinį pagrindą ir jis privalomas vykdyti ir yra įsiteisėjęs

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Rasa Karčiauskaitė prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad žemės sklypo savininkui yra pareiga sutvarkyti žemės sklypą, jei jis kelia pavojų aplinkiniams. Pareiškėja pirmojo privalomojo nurodymo neskundė, todėl jis yra galiojantis. Privalomajame nurodyme pareiškėjai buvo nurodyta rekultivuoti žemės sklypą. Pagal LR Žemės įstatymo 21 straipsnį atsakomybė kyla žemės sklypo savininkui. Privalomasis nurodymas nėra nuginčytas, todėl jis turi būti vykdomas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Zigmuntas Butvilas papildomai paaiškino, kad jų atstovai siekė nustatyti kaltus asmenis, kurie kasė žemės G. J. priklausančiame sklype, tačiau to padaryti nepavyko. Nurodė, kad pareiškėja turi atsakyti dėl žemės sklypo sutvarkymo. Papildomai nurodė, kad į jų instituciją paskambino asmuo ir pranešė, kad iš karjero kasamas žvyras. Jis pats nuvažiavo prie žemės sklypo, bandė aiškintis esamą situaciją. Vėliau jis priėmė privalomąjį nurodymą, kad pareiškėja sutvarkytų žemės sklypą. 2017-10-27 privalomasis nurodymas nėra apskųstas, todėl jis yra teisėtas.

Skundą netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad Institucijos vyriausiosios specialistės L. D. 2018 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. AM-VIL-ANR_N-45-2018 G. J., nubausta administracine nuobauda – 225 Eur bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, tai yra, už tai, kad laiku neįvykdė teisėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2017 m. spalio 27 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-34. (b.l. 4) Privalomasis nurodymas, nėra nuginčytas.

Nutarime nurodyta, kad savo veiksmais G. J., būdama žemės sklypų savininkė (b.l. 27, 31, 33, 35) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini).) padalintas į atskirus žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Nr. S (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės Į pavadinimas (duomenys neskelbtini))) (toliau - Žemės sklypai), privalėjo rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, juos sutvarkyti taip, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams, tačiau to nepadarė ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 str.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas nesutinka su priimtu nutarimu, motyvuodami tuo, kad privalomasis nurodymas buvo priimtas nepagrįstai, nes pareiškėja nebuvo atsakinga dėl to, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo atliekami kasinėjimo darbai. Pažymėjo, kad ji kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad būtų nustatyti asmenys, kurie atliko neteisėtus veiksmus ir už tai atsakytų. Taip pat nurodo, kad priimtas nutarimas buvo surašytas su trūkumais, nurodant kokį teisės akto reikalavimą G. J. pažeidė. Taip pat G. J. atstovas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-08-28 sprendimu administracinėje byloje eI-2125-789/2018. Atkreiptinas dėmesys, kad minimoje byloje buvo ginčijamas kitas privalomasis nurodymas, priimtas G. J. atžvilgiu, dėl tų pačių žemės sklypų. Teismas priimdamas sprendimą, pasisakė, kad byloje nebuvo duomenų, kad G. J. priklausančiuose žemės sklypuose buvo įrengtas karjeras. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Šios bylos nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas nebuvo apskųstas, todėl jis laikytinas nenuginčytu, todėl turėjo būti vykdytinas.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Pagal LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklius naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktu pažeidimų, arba įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugo įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, <...>. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo nevykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku, tai yra analizuojamam nusižengimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog per nustatytą terminą neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas minimo įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-783/2006, 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-568/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N62-2355/2011 ir kt.).

Nors pareiškėja ir jos atstovas nesutinka su 2017 m. spalio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. VR12-12.10-193 turiniu, tvirtindami, kad pareiškėja nėra atsakinga dėl Žemės sklypuose atliktų kasinėjimo darbų, tačiau teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne Privalomojo nutarimo Nr. VR12-12.10-193 turinys, o priimto 2018 m. vasario 8 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-45-2018, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį teisėtumas. Nagrinėjamu atveju nėra vertinimas 2017 m. spalio 27 d. priimtas Privalomasis nurodymas Nr. VR12-12.10-193, su kuriuo nesutikdama pareiškėja jį galėjo skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka.

Byloje nustatyta, kad Privalomas nurodymas Nr. VR12-12.10-193, kurio neįvykdžius pareiškėjai ir buvo paskirta skundžiama administracinė nuobauda yra teisėtas bei galiojantis.

2017 m. spalio 27 d. Privalomajame nurodyme Nr. VR12-12.10-193 buvo nustatytas terminas, iki kurio pareiškėja privalėjo įvykdyti jame nurodytus reikalavimus, t.y. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Kadangi priimtas privalomasis nurodymas nebuvo apskųstas jo įvykdymo terminas jau yra suėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, įvykdęs privalomojo nurodymo reikalavimus, juridinis ar fizinis asmuo apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos turi pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas patvirtino, kad privalomasis nurodymas Nr. VR12-12.10-193 nebuvo įvykdytas, taip pat tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 23-25). Taip pat byloje duomenų, patvirtinančių, kad terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą Nr. VR12-12.10-193, būtų pratęstas, nėra, todėl Institucija 2018 m. sausio 16 d. G. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 7) bei 2018 m. vasario 8d. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo G. J. paskirta 225 Eur administracinė nuobauda už Privalomojo nurodymo Nr. VR12-12.10-193 nevykdymą (b. l. 4).

Pažymėtina, kad konstatuoti asmens kaltę pagal ANK 317 straipsnio 1 dalyje nepakanka nustatyti fakto, jog asmuo nustatytu terminu neįvykdė jo atžvilgiu priimto privalomojo nurodymo, tačiau taip pat būtina nustatyti, kad asmuo tokius veiksmus atliko tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2679/2010, N62-3281/2010, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-631-397/2016, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-33-581/2017).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad G. J. nėra pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. VR12-12.10-193, nes ji nėra atsakinga dėl atliktų kasinėjimų jos Žemės sklypuose. Pažymėtina, kad pagal LR Žemės įstatymo 21 str. žemės sklypų savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba) ir naudojimo būdą. Taip pat pareiškėjai, kaip Žemės sklypų savininkei yra pareigą prižiūrėti, rūpintis kad Žemės sklypai nekeltų pavojaus aplinkiniams. Teismo vertinimu, pareiga rūpintis Žemės sklypais nepriklauso nuo to, ar buvo nustatyti asmenys, kurie atsakingi dėl atliktų Žemės sklypų kasinėjimų darbų, todėl šiuo atveju G. J., tyčia ir sąmoningai nevykdė privalomojo nurodymo Nr. VR12-12.10-193. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos ir jos atstovo argumentai yra nepagrįsti, G. J. argumentai, kad ne ji atsakinga už Žemės sklypo kasinėjimus, neeliminuoja jos pareigos rūpintis Žemės sklypais, taip pat įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Taip pat nepaneigiama jos kaltė dėl netinkamo Privalomojo nurodymo Nr. VR12-12.10-193 nustatytų reikalavimų įvykdymo, todėl pripažintina, kad G. J. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. G. J. skundžiamu nutarimu, nenustačius jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcija atitinkanti bauda, taigi paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo aplinkybes, nėra per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-14/2012, 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14/2012), todėl aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-45-2018, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.