- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- eI-2125-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00754-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos G. J. atstovui A. B., atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos atstovui Z. B., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus atstovui A. A. ir trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei I. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius, dėl privalomojo nurodymo ir rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018-03-05 teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2018-01-18 privalomąjį nurodymą Nr. VR-12.2-4 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-02-06 raštą Nr. (38-2)-VR-1.7-936 (toliau – ir Raštas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio viduryje iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareiškėja gavo 2017-08-04 pranešimą Nr. (38-12)-VR-1.7-5857, kad jai priklausančiuose žemės sklypuose 0,2000 ha, kurio kadastrinis (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Žemės sklypai), galimai yra įrengtas smėlio-žvyro karjeras ir galimai neteisėtai naudojami gamtos ištekliai bei daroma žala aplinkai. Paaiškino, kad pareiškėja 2017-08-31 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių (toliau – ir Skyrius), norėdama nustatyti asmenis, kurie neteisėtai naudojosi pareiškėjai priklausančiais Žemės sklypais. Nurodė, kad Skyrius ilgą laiką jokių veiksmų neatliko. Nurodė, kad Skyrius 2017-10-27 privalomuoju nurodymu Nr. VR-12.2-34 įpareigojo rekultivuoti iki 2017-11-30 pažeistus pareiškėjai priklausančius Žemės sklypus.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad administraciniame procese jai atstovavo A. J., kuris dėl sveikatos problemų negalėjo dalyvauti visuose patikrinimuose ar sekti, kas vyksta pareiškėjai priklausančiuose Žemės sklypuose, todėl pavėlavo pateikti skundą dėl 2017-10-27 privalomojo nurodymo, tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) neatsižvelgė į šias aplinkybes ir pareiškėjos skundo dėl 2017-10-27 privalomojo nurodymo neišnagrinėjo. Paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra 2018-01-16 surašė Privalomąjį nurodymą ir įpareigojo pareiškėją iki 2018-03-16 rekultivuoti Žemės sklypus. Nurodė, kad, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tačiau jis Raštu pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Privalomajame nurodyme neteisingai nurodyta jo surašymo data. Nurodė, kad iš prie Skyriaus patikrinimo akto pridėtų nuotraukų matyti, jog Žemės sklypuose buvo kastas tik gruntas su velėna. Jokios protokole nurodytos iškasenos (smėlis ar žvyras) nėra ir nebuvo kasami. Nurodė, kad jokiame patikrinimo akte nebuvo užfiksuota, jog nenustatyti asmenys, ar pareiškėja vykdė žvyro smėlio kasybos darbus. Teigia, kad Raštas iš esmės grįstas prielaidomis, o Privalomasis nurodymas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymėjo, kad kaip matyti iš 2017-10-04 akto nuotraukų, Žemės sklypuose nėra jokios atodangos (virš kurios būtų nuimtas augalinis sluoksnis, juodžemis), todėl žvyro ar smėlio kasimas yra neįmanomas. Teigia, kad pareiškėjai priklausančiuose Žemės sklypuose nėra jokių karjerų, t. y. vietų, kuriose kasamos žemės iškasenos. Teigia, kad Privalomasis nurodymas rekultivuoti Žemės sklypus galėjo būti surašytas pareiškėjai tik tuo atveju, jei toks žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemonė (žemės rekultivavimas) būtų nurodyta Žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punkte, tačiau tokia priemonė šioje teisės normoje nenumatyta.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja skunde teigia, jog Privalomojo nurodymo surašymo tikroji data yra 2018-01-16, nors įrašyta 2018-01-18, ir vertina, jog dėl šios priežasties privalomasis nurodymas buvo surašytas neteisėtai ir dėl to turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pažymėjo, kad nėra ginčo tarp šalių, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas 2018-01-16, ši faktinė aplinkybė pareiškėjai yra žinoma, nes jos atstovas Privalomajame nurodyme esančioje dokumento gavimo grafoje pasirašė būtent 2018-01-16 ir šiuo argumentu grindžia skundą. Nurodė, kad pareiškėjos atstovas A. J. 2018-01-16 10 val. buvo iškviestas į Trakų rajono agentūrą, o jam atvykus 2018-01-16 Privalomasis nurodymas buvo surašytas ir jam įteiktas. Atsakovė nesutinka su skundo argumentu, jog techninė klaida, susijusi su netikslumu įrašant Privalomojo nurodymo datą, gali būti teisėtu pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Privalomąjį nurodymą. Teigia, kad netikslios datos įrašymas pareiškėjai nesukelia jokių neigiamų pasekmių, neturi jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Atsakovė atsiliepime teigia, kad pareiškėja neigia akivaizdžius, rašytiniais įrodymais užfiksuotus faktus dėl pareiškėjai priklausančiuose Sklypuose vykdytų žvyro ir smėlio kasimo darbų. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2017-10-12 rašte Nr. 46SD-3932-(14.46.104) yra konstatuota, jog šios institucijos Trakų skyriaus specialistai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. 7970/0003:1870) nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai vykdomi žvyro–smėlio kasybos darbai, nukastas derlingas žemės sluoksnis. Nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina prie Nacionalinės žemės tarnybos 2017-10-12 rašto Nr. 46SD-3932-(14.46.104) pridėti dokumentai – 2017-10-14 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-168 su priedais. Teigia, kad pateiktos vietos fotonuotraukos akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjai priklausančiuose Žemės sklypuose yra atviras kasinys.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir palaiko atsakovės atsiliepime pateiktus argumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nenustatė pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir žalos gamtai padarymo fakto. Teigia, kad Privalomasis nurodymas rekultivuoti Žemės sklypus turi būti nustatytas teisės aktuose. Pažymėjo, kad rekultivuoti galima tik naudojamą karjerą, tačiau pareiškėja karjero Žemės sklypuose nenaudoja.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ūkininkai teisės aktuose nustatytomis sąlygomis gali naudoti smėlį ir žvyrą ūkio reikmėms, tačiau pareiškėja su atsakingomis institucijomis nebuvo suderinusi kasinėjimo darbų atlikimo. Pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas duotas tuo tikslu, kad ateityje nebūtų daroma žala aplinkai.
Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Privalomasis nurodymas buvo duotas prevenciniais tikslais. Pažymėjo, kad pažeidimo faktas nustatytas iš nuotraukų, atliktų patikrinimo vietoje metu. Pažymėjo, kad pareiškėja yra Žemės sklypų savininkė, todėl Privalomasis nurodymas duotas jai. Pažymėjo, kad duodant pareiškėjai Privalomąjį nurodymą nebūtina nustatyti jos kaltės.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti. Paaiškino aplinkybes, susijusias su Žemės sklypų patikrinimu ir patikrinimo metu nustatytais žemės naudojimo pažeidimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Departamento Trakų rajono agentūra 2017-08-04 pateikė pareiškėjai pranešimą Nr. (38-12)-VR-1.7-5857 dėl galimo aplinkosauginio pažeidimo, kuriame nurodyta, jog Žemės sklypuose galimai neteisėtai įrengtas smėlio–žvyro karjeras ir galimai neteisėtai naudojami žemės gelmių ištekliai bei daroma žala aplinkai (b. l. 7).
Pareiškėjos atstovas 2017-08-31 pateikė Skyriui prašymą ištirti, kas naudojasi pareiškėjos žeme (b. l. 20). Skyriaus 2017-10-04 patikrinimo akte Nr. 46ŽN-168 (registracijos data 2017-10-06) nustatyta, kad Sklypai nenaudojami pagal paskirtį, kasamas žvyras–smėlis, atliekant kasimo darbus galimai neišsaugotas derlingas sluoksnis (b. l. 11–13, 77–79). Skyrius 2017-10-12 raštu Nr. 46SD-3932-(14.46.104.) informavo pareiškėją, kad surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (b. l. 18–19, 75–76).
Departamento Trakų rajono agentūros 2017-12-13 patikrinimo aktu Nr. VR-12.10-193 nustatyta, kad Žemės sklypuose neteisėtai įrengtas smėlio ir žvyro karjeras, teritorija nėra rekultivuota (b. l. 9–10, 58–59). Departamento Trakų rajono agentūros Privalomuoju nurodymu pareiškėjai nurodyta rekultivuoti neteisėtai įrengtą smėlio ir žvyro karjerą (b. l. 37–38). Pareiškėjos įgaliotas asmuo, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, 2018-01-23 pateikė Departamentui skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo (b. l. 68–71). Departamento Raštu Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas (b. l. 39–40).
Privalomuoju nurodymu pareiškėjai nurodyta rekultivuoti neteisėtai įrengtą smėlio ir žvyro karjerą. Rašte nurodyta, kad kasinys pareiškėjos Žemės sklypuose buvo laikomas karjeru vadovaujantis patikrinimų metu užfiksuotais duomenimis, t. y. kasinio nuotraukomis. Mažojo karjero sąvoka išaiškinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-14 įsakymu Nr. D1-140/3D-141 patvirtinto Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo (redakcija nuo 2013-05-08) (toliau – ir Aprašas) 2.1 p., kuriame nustatyta, kad mažasis karjeras – tai žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esantis atviras kasinys, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms ir kurio įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos nereglamentuoja kiti teisės aktai. Mažojo karjero plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha, gylis – ne daugiau kaip 2 m. Byloje pateikta fotolentelė, kurioje užfiksuotas Žemės sklypuose esantis kasinys (b. l. 54–57). Byloje pateikti Žemės sklypų planai, kuriuose pažymėti Žemės sklypuose esantys šlaitai ir jų ribos (b. l. 26, 31). Byloje taip pat pateikta žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 46ŽN-168 schema, kurioje punktyrine linija pažymėtas anksčiau nukastas šlaitas (I ir II) ir naujai nukastas šlaitas (III) (b. l. 14). Iš minėtų duomenų neginčytinai nustatyta, kad Žemės sklypuose yra nukastas viršutinis žemės sluoksnis, tačiau minėta aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog nukasta teritorija Žemės sklypuose pagal Aprašo nuostatas formaliai atitinka mažojo karjero savybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (LVAT 2015-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartis administracinėje byloje A520–2294/2012). Teismas pažymi, kad iš Privalomojo nurodymo ir Rašto turinio nėra aiškus kasinio gylis ir / ar plotas, kas sudarytų pagrindą minėtą kasinį kvalifikuoti pagal Aprašo nuostatas kaip mažąjį karjerą. Teismas pažymi, kad tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nepagrindė, kad pareiškėjai priklausančiuose Žemės sklypuose yra įrengtas karjeras. Byloje pateikti duomenys, užfiksuoti patikrinimų vietoje metu, taip pat neįrodo aplinkybės, kad žemės kasinys pareiškėjai priklausančiuose Žemės sklypuose yra mažasis karjeras, kaip tai nustatyta Apraše. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Privalomajame nurodyme ir Rašte nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai priklausančiuose Žemės sklypuose, pažeidžiant Aprašo nuostatas, neteisėtai įrengtas karjeras.
Atsakovė Privalomajame nurodyme nurodė pareiškėjai rekultivuoti Žemės sklypuose esantį karjerą. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tokio nurodymo davimo nereglamentuoja teisės aktai, todėl jis negalėjo būti duodamas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, jog privalomieji nurodymai duodami, tame tarpe, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, bei kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Pagal Aprašo 32 p nuostatas panaudoti mažieji karjerai turi būti rekultivuoti. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai yra suteikta diskrecijos teisė duoti privalomuosius nurodymus atkurti žemės padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo. Tačiau teismas sprendime konstatavo, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų žemės kasybos darbus Žemės sklypuose kvalifikuoti kaip mažojo karjero įrengimą. Nenustačius karjero įrengimo fakto, nėra teisėto pagrindo pareiškėją įpareigoti atlikti rekultivavimo darbus. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Privalomajame nurodyme ir Rašte karjero buvimo faktas nėra pagrįstas pakankamais faktiniais duomenimis, vertina, kad yra pagrindas panaikinti Privalomąjį nurodymą ir Raštą.
LVAT praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014). Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, bei siekdamas ginčą išspręsti objektyviai, pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, jog pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų, kuriuose atlikti kasinėjimo darbai, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, Žemės sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (b. l. 24–25, 28–29, 32–33). Nei Sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nei Žemės sklypų planuose (b. l. 26, 31) nenustatyta galimybė Žemės sklypuose atlikti tokio pobūdžio kasinėjimo darbus, kokie yra užfiksuoti fotolentelėje (b. l. 54–57). Skyriaus patikrinimo vietoje metu buvo užfiksuota žemės naudojimo situacija – Žemės sklypų plane nustatytas kalnas su šlaitu yra nukastas, susiformavusi žemės atodanga. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnį žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo, be kita ko, naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės, bei laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Teismas vertina, kad patikrinimų metu nustatytos aplinkybės galimai sudaro pagrindą kasinėjimo darbus kvalifikuoti kaip Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkės pareigų naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-02-06 raštą Nr. (38-2)-VR-1.7-936.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.