Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) Kaišiadorių regiono agentūros (toliau – Institucija) 2016 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-50911355-16 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ str. 1 d. 450,00 Eur bauda už tai, kad būdamas bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu laiku neįvykdė 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomųjų nurodymų Nr. KSP-23, KSP-24, KSP-25 reikalavimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. nepašalino nuo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) r. sav., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu sukaupto stiklo, stiklo pakuočių bei kitų atliekų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 7 p. reikalavimus. Nesutikdamas su Institucijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-50911355-16 G. M. jį apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą nutraukti.Druskininkų miesto apylinkės teismas G. M. skundą tenkino, panaikino Institucijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimą ir bylą nutraukė.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. M. kreipėsi į įvairias institucijas atliekų sutvarkymo išaiškinimo ir finansavimo klausimais, tačiau išaiškinimai pateikti nebuvo, finansavimas neišspręstas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutiko su G. M. skunde nurodyta aplinkybe, kad G. M. kaltė dėl ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo nebuvo įrodyta. Apeliaciniame skunde Kauno RAAD prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. AM-KAUN-50911355-16. Skunde nurodo, kad bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo duoti trys privalomieji nurodymai Nr. KSP-23, KSP-24 ir KSP-25, kurie nebuvo panaikinti ir jie laiku, iki 2015 m. lapkričio 30 d., neįvykdyti, todėl bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens G. M. veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. Skunde teigiama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, pradėjęs valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, privalėjo užtikrinti, kad atliekos būtų laikomos, saugomos ir tvarkomos laikantis teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Taršos integruotos kontrolės leidimo Nr.4/40 sąlygas bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Institucija 2015 m. rugsėjo 10 d. atliko neplaninį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (stiklo atliekų saugojimo ir tvarkymo reikalavimų vykdymą - Patikrinimo aktas Nr. KPS-114), kurio metu nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėje teritorijoje saugomos iki įmonės bankroto bylos iškėlimo sukauptos stiklo, stiklo pakuotės, plastiko ir gumos bei kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius). Atviroje kiemo teritorijoje, krūvose ant kietos dangos, sukauptos ir saugomos nerūšiuotos stiklo pakuotės atliekos, langų stiklas, susmulkintas nerūšiuotas stiklas, plastiko atliekos ir kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos. Taip pat nustatyta, kad gamybinėje teritorijoje šalia pastato sukrautos ir saugomos galimai pavojingos televizorių kineskopų mechaniškai apdorotos atliekos, kurių 2015 m. balandžio 20 d. planinio patikrinimo metu nebuvo. Apie šias pavojingos televizorių kineskopų mechaniškai apdorotas atliekas bankroto administratorius neinformavo aplinkosaugininkų, jų neidentifikavo ir nesiėmė priemonių jas saugiai susandėliuoti ir organizuoti pašalinimą. Pavojingos televizorių kineskopų mechaniškai apdorotas atliekos negali būti laikomos atviroje kiemo teritorijoje. Be to, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimą Nr.4/40 įmonė neturėjo teisės laikyti, rinkti, rūšiuoti pavojingas atliekas ir negalėjo turėti tokių atliekų. Institucijos žiniomis iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) r. sav., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. buvo išvežta 564 t stiklo atliekų. UAB „Verslo efektas“ atstovas G. M. įrodančių dokumentų kam buvo perduotos šios atliekos Institucijai nepateikė. Institucijos pareigūnas surašė Privalomuosius nurodymus Nr. KSP-23, KSP-24, KSP-25 ir bankroto administratoriui nurodė pašalinti 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimą Nr. AM-KAUN-50911355-16 tik dėl to, kad bankroto administratorius neturi lėšų atliekoms tvarkyti. Nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina apsaugoti viešąjį interesą, t. y. užtikrinti aplinkos apsaugą. Skunde tvirtina, kad teismas nutartyje nurodo, jog bankroto administratorius siūlymų dėl problemos sprendimo iš aplinkos apsaugos departamento pareigūnų negavo, todėl nurodymai neįvykdyti ne dėl G. M. kaltės. Be to, teismo nuomone, kadangi teismo posėdžio metu Institucijos atstovas taip pat nesugebėjo atsakyti į užduotą klausimą, kokį šios problemos išsprendimo būdą siūlo už aplinkos apsaugą atsakinga Institucija, laikytina, kad G. M. kaltė dėl ATPK 51¹⁴ str. 1 d. neįrodyta. Apelianto nuomone, šie teismo teiginiai visiškai nepagrįsti, prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimams. Byloje nėra jokių patvirtinančių dokumentų, jog Departamentas privalėjo ir turėjo pateikti bankroto administravimo veiklą vykdančiam verslo subjektui rekomendacijas, kaip gauti būtinas lėšas bankroto procedūroms atlikti, t. y. savo verslui vykdyti. Taigi, pirmos instancijos teismo nutarties teiginys, kad „Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas taip pat nesugebėjo atsakyti į užduotą klausimą, kokį šios problemos išsprendimo būdą siūlo už aplinkos apsaugą atsakinga Institucija“ turi būti pašalintas iš nutarties dėstomosios dalies, kaip nepagrįstas. Tai negali būti laikoma, kaip aplinkybė, paneigianti G. M. kaltę dėl privalomųjų nurodymų Nr. KSP-23, KSP-24, KSP-25 neįvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno RAAD apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. N62-2679/2010 ir 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. N62-3281/2010). Šiuo atveju, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn kaltė (tyčia) turi būti įrodyta.Bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo G. M. buvo kaltinamas ir nubaustas, kad laiku neįvykdė 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomųjų nurodymų Nr. KSP-23, KSP-24, KSP-25 reikalavimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. nepašalino nuo teritorijos, esančios Vilūnų k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu sukaupto stiklo, stiklo pakuočių bei kitų atliekų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 7 p. reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę neigė ir nurodė, jog iš esmės dėl objektyvių ir ne nuo jo priklausančių priežasčių duotų privalomųjų nurodymų įvykdyti negalėjo laiku, nes bankrutuojanti įmonė lėšų ir turto neturi, o atliekų sutvarkymas brangiai kainuoja. Įvertinus ir dar kartą išanalizavus byloje surinktų duomenų visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad G. M. dėl objektyvių priežasčių neįvykdė ir negalėjo įvykdyti Institucijos duotų privalomųjų nurodymų. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kai administracinė atsakomybė taikoma bankrutuojančio subjekto įgaliotam atstovui, būtina įvertinti ar pažeidėjo veiksmams (neveikimui) turėjo įtakos administruojamos įmonės finansinė padėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2854/2010). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. M. dėjo pastangas, kad nurodymuose nurodytos atliekos būtų sutvarkytos, buvo aktyvus ir kreipėsi į institucijas dėl atsiradusių aplinkybių išsprendimo, jų finansavimo. Byloje nėra duomenų ir pagrįstų įrodymų, jog G. M. savo neveikimu būtų vilkinęs atliekų sutvarkymo procesą ar tyčia nevykdęs duotų nurodymų. Teisminio nagrinėjimo metu patvirtinta, kad įmonė neturi nei lėšų, nei turto, t. y. finansinių galimybių įvykdyti privalomuosius nurodymus. Šios aplinkybės nepaneigtos ir apeliacinio proceso metu. Remiantis šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo išvadai, kad G. M., neįvykdydamas Institucijos privalomųjų nurodymų ir jų reikalavimų, veikė kaltai. Tokiu būdu nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų – kaltės, negali kilti ir teisinės pasekmės.Vertinant pirmos instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde dėl pirmos instancijos teismo nutarties teiginio „Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas taip pat nesugebėjo atsakyti į užduotą klausimą, kokį šios problemos išsprendimo būdą siūlo už aplinkos apsaugą atsakinga Institucija“ dėstomoje sprendimo dalyje, kuris Institucijos nuomone turi būti pašalintas iš nutarties, konstatuojama, kad teismas šio motyvo nesureikšmino ir neišskyrė, o tik laikė greta visų nustatytų objektyvių aplinkybių, kurios šalino G. M. atsakomybę nagrinėjamu atveju ir nelaikė lemiančiu, formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Todėl šių aplinkybių pagrindu šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.