- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 1-152-834/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01104-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- F. V.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
sekretoriaujant L. Krasadomskajai, R. Karmaza, I. Mialdunienei, D. Šuopienei, R.Čereškaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
F. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Molėtų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. Vilniaus r. Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Klasikinis paradas“ mechaniku, neteistas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
F. V. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei, o būtent:
2014 m. kovo 26 d., apie 16.30 val., Vilniaus r., Nemenčinė., (duomenys neskelbtini), jam priklausančio namo virtuvėje, tyčia smurtaudamas artimoje aplinkoje - mušdamas savo artimą giminaitį - seserį J. S. – savo dešinės rankos kumščiu suduodamas J. S. į veido sritį, ne mažiau 5 trauminių poveikių pasekoje padarydamas kraujosruvas apatinėje lūpoje, smakro srityje virš kairio antakio, dešinės akies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, viršutinių I ir II kairiųjų protezuotų dantų pažeidimus, nukentėjusiajai J. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis F. V. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2014-03-26, apie 16.30 val. jis grįžo namo ir nusprendė, kad reikia jam pakeisti padangas automobilyje, todėl jis nusprendė paprašyti savo sūnaus pagalbos. Jis nuėjo pas savo sūnų R. ir jo žmoną R. į namus, kad sūnaus paprašyti pagalbos, bet ten nuėjęs jis pamatė, kad virtuvėje su R. sėdi jo sesuo J.. Jis pamatęs Jadvygą paklausė jos, kodėl ta yra jo namuose, nes namas kuriame gyvena sūnus su šeima priklauso jam, nors sūnus su šeima gyvena ten, jis ten užeina. Jadvyga jam atsakė, kad ji atėjo ne pas jį. J. J. atsakė, kad jis jai neleidžia būti jo namuose. Jie pradėjo ginčytis, tada marti R. atsistojo ir išėjo į kambarį. Jis su Jadvyga liko virtuvėje dviese. Jie toliau ginčijosi. Vienu momentu Jadvyga atsistojo, pakeltu tonu pradėjo sakyti, kad ji atėjo ne pas jį, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankomis, po to paėmė jam už kaklo, pradėjo jį provokuoti. Tada jis pastūmė Jadvygą į krūtinę ir iškarto išėjo. Daugiau jis nieko negali pasakyti. J. jis nemušė. Taip jis nori pasakyti, kad jis Jadvygą buvo perspėjęs, kad pastaroji nevaikščiotų jo teritorijoje. Neturi supratimo, kaip ji pasidarė tuos sužalojimus, kurie nurodomi įtarime, nes jis atsimena atstūmė J. S. nuo savęs, kai ji puolė ant jo ir savo ranka, kuria neatsimena, palietė jo dešinės pusės kaklo sritį, ir tada jis savo rankomis priliesdamas prie jos pečių ją atstūmė. Jokio smūgio ar smūgių savo rankomis į J. S. veidą jis nesudavė. nes kaip išėjo iš virtuvės, J. S. tikrai nebuvo sužalota. mano ir visą tai sugalvojo, kad jis ją sumušė
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad įvykio dieną atėjo pas R. V., norėdama ją aplankyti. Buvo problema kaip užeiti į namą nuo poliklinikos pusės. Tuo metu važiavo R. V.- kaltinamojo sūnus su dukra ir ją įleido. Įėjus jai į namą ji pakalbėjo šiek tiek su R., nuėjo viena paimti iš savo namų taip vadinamą „arbatinį grybą“-naudojamą gėrimui. Grįžtant iš savo namo pusės, pastebėjo tuo metu atvažiavusį savo brolį F. V., dar su jo pašnekėjo apie prietaiso šildymą. R. jai parošė kavos, pamatė, kad ateina F. V.. Užėjus broliui, iš karto pradėjo ją keikti, kodėl ji vaikšto po namus, jis trenkė jai tiesiai į veidą. R. puolė ją gelbėti, po to dar du kartus smogė į lūpų sritį, pajuto, kad kliba dantys, tiesiai nuėjo į polikliniką. Pirmas smūgis buvo į lupas, smakrą. Antras smūgis buvo į kairę pusę veido. Trečias smūgis į ausies pusę. Atsitrenkė į lentynėlę, sieną. Smūgis buvo stiprus, kadangi negali atstatyti dantys, daro implantus. Nuėjus į polikliniką iškvietė policijos pareigūnus, nes poliklinikoje paskambino pati med. sesuo. Su policiją bendravo poliklinikoje. Iš poliklinikos grįžo pas Reginą pasiimti rankinuko, R. pasakė, kad bus didelės išlaidos dėl dantų. Grįžus į polikliniką susitiko su policiją, jie ją nuvežė į nuovadą, po to į namus. Dėl įvykio patyrė didelį stresą, buvo mėlynės, labai gėda ir nepatogu buvo, nes dirba gimnazijoje. Taip pat nepatogumus patyrė dėl dantų implantavimo, buvo patinimai ir mėlynės. Dantys lūžo šaknyse, kodėl turėjo implantuoti, šalinti dantys. Implantavimas ir dantų gydymas vykstas iki šiol, nes neprigijo implantai. Už visas procedūras pati asmeniškai sumokėjo. Prašo priteisti iš kaltinamojo 3378,13 eurų turtinės žalos ir 2896 eurų neturtinės žalos ir 2016,40 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Liudytoja A. G. posėdžio metu parodė, kad buvo trečiadienis, į darbo pabaigą atėjo nukentėjusioji. Veide buvo sumušimai, dantų sumušimai, pakilęs kraujospūdis.Prielūpos, ausies buvo sumušimai. Skundėsi pakilusiu kraujospūdžiu. Buvo prakirsta lūpa. Vizualiai sužalojimai buvo švieži Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų šios liudytojos parodymų matyti, kad ji dirba Vilniaus r., Nemenčinės poliklinikoje šeimos gydytoja. 2014-03-26 16.50 val. pas ją kreipėsi J. S., kuri skundėsi kairio žando skausmu, danties skausmu, kuri paaiškino, kad tą pačią dieną apie 16.30 val. brolis F. V. jai trenkė per veidą trys kartus. Ji nustatė diagnozę veido sumušimą ir J. S. buvo išrašyti nukreipimai pas odontologą-dantų gydytoją, oftolmologą-akių gydytoją, nes pacientė taip pat skundėsi kairės akies skausmu. Jis kaip gydytojai apžiūrint J. S. matėsi kairio žando patinimas, prakirsta apatinė lūpa, mėlynė ties apatinių lūpų kampu kairėje 2,5 cm, klibantis dantis viršuje. Pacientė patyrė stresą, kuris pasireiškė rankų drebėjimu, pakilusiu kraujospūdžiu, padažnintu širdies plakimu. Taip kaip šis J. S. sužalojimas buvo pagal pacientės žodžius smurtinis, seselė apie tai pranešė į bendrąjį pagalbos centrą.
Liudytoja G. Z. posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog prieš pat darbo pabaigą atėjo J.steckevič. Nukentėjusioji buvo susinervinusi, ji verkė. Matė, jog nukentėjusioji laikėsi už lūps, sakė, kad brolis sumušė. Jai gydytoja pasakė iškviesti pareigūnus. J. S. lūps buvo patinusios. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų šios liudytojos parodymų matyti, jog ji dirba Vilniaus r., Nemenčinės poliklinikoje slaugytoja karu su šeimos gydytoja A. G... 2014-03-26 apie 16.50 val. kreipėsi J. S., kuri matėsi, kad buvo susijaudinusi, verkė ir kaip paaiškino patyrė smurtą prieš ateidama į polikliniką, nuo savo brolio, buvo sumušta. Matė, kad nukentėjusioji laikėsi už lūpos. Šeimos gydytoja J. S. apžiūrėjo ir paprašė perduoti duomenys apie smurtą policijai. Ji taip ir padarė, tai yra kažkur apie 17 val. ji iš registratūros skambino 112 ir pranešė apie žinomas aplinkybes ( b.l.155, tomas 1).
L. R. V. parodė, kad F. V. yra jo tėvas. Jo tėvo santykiai savo seserimi J. S. buvo įtempti, nes konfliktas buvo įvykęs dėl statybų. Jam atrodo, kad tėvas negalėjo taip padaryti. Jis įvykio nematė, tą dieną buvo išvažiavęs iš Nemenčinės. Paskambino žmona apie 16 val., pasakojo, kad tėvas barėsi su seserim J. S. ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavus į įvykio vietą, pamatė policijos pareigūnus, savo tėvą F. V.. Žino, kad F. V. buvo uždraudęs J. S. vaikščioti per savo teritoriją, o J. S. tiesiog sąmoningai, žinodama, kad tėvas nenori, vengia su ja bendrauti, tiesiogiai provokuodavo konfliktus. Jie buvo susipykę ir pykčiai tęsiasi apie du metus dėl statybų. Iki to laiko matė, kaip praėjo J. S., durys buvo atidarytos, todėl negalėjo jos įleisti, ji praėjo pro jį. Ji pasisveikino su jo ir praėjo, vartai tada buvo atidaryti. Ji užėjo pro Švenčionių g. pusę. Žmona įvykio nematė. J. S. elgėsi provokuojančiai. Po įvykio J. S. nematė.
Liudytojas K. V. parodė, kad F. V. yra jo tėvas, su kuriuo jo santykiai yra normalūs, bendrauja, žino, kad tėvas su savo sesę kažką nepasidalino. Vienas su kitu apsižodžiavo, apie tai pasakojo tėvas, R.. J. S. tą dieną nematė, tik iki įvykio. Visai nebendrauja su J. S.. Jo tėvo ir J. S. mąstymas skiriasi, bendrauja, jų santykiai nešilti. Santykiai po statybų pašlijo, po įvykio visiškai nebendrauja. Po statybų labai suaštrėjo jų santykiai, vienas kitą kaltiną. Jo nuomonę, J. S. norėjo keršytį. Sužalojimų nematė, todėl negali pasakyti kokie buvo sužalojimai. H. buvo atėjusi ir pasakojo, kad J. iki to su dantimis turėjo problemų. Dabar prasidėjo grandioziniai dantų taisymai. Dar apie vieną provokaciją papasakojo, kad Jadvyga jo tėvui pasakė, kad taip tau ir reikia, kad turi anūką debilą. Jis turi sūnų su dauno sindromu. Jadvyga visą laiką provokavo jo tėvą. Jo manymu tada tėvas jokių veiksmų nepadarė, jeigu tada tėvas susilaikė ir nieko nepadarė, jis negalėjo sumušti.
L. R. V. parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad atsimena, kad įvykio dieną apie 16.30 val. ji iš savo telefono paskambino J. S. sūnui D.. Tai padarė būdama kambaryje, palikusi virtuvėje konfliktuojančius F. V. ir J. S.. Danieliui pranešė, kad jo mama barasi su savo broliu. Žino tai, kad netrukus paskambino ir F. V. sūnui Kšystofui, skambino ir savo vyrui. Visus skambučius padarė iki 17 val. kai grįžo į virtuvę, joje jau nebuvo nei F. V., nei J. S.. Tik buvo likę J. S. daiktai, kiek atsimena moteriškas rankinukas. Po kiek laiko J. S. grįžo pasiimti savo daiktų, gali nurodyti, kad ant J. S. veido nepastebėjo jokių akivaizdžių sužalojimų. J. S. užėjusi į namus, į virtuvę pasiėmė savo rankinuką ir pasakė, kad F. V. paduoda į policiją, kad jį sutvarkys, ji dar paklausė už ką, ji atsakė, kad ji su juo atsiskaitys, ji dar bandė atkalbėti, sakydama, kam jums tokios problemos. Pasiėmusi savo daiktus J. S. išėjo iš namų. Po kiek laiko pas ją į namus atvyko policiją- Nemenčinės įgaliotinis, tuo metu į jos namus užėjo ir F. V.. Tai yra nori pasakyti, kad negina nei F. V., nei J. S., tik dar kartą pasakė, kad jokių veiksmų nedarė, tai yra neatitraukinėjo F. V. nuo J. S., tuo labiau, kad buvo po operacijos, turi invalidumą. Neatsimins ar tą pačią dieną J. S. atnešė jai prieš įvykį arbatinį grybą ar ne, bet tikrai tokį grybą ji jai buvo atnešusi. Dar kartą patvirtina, kad prasidėjus žodiniam konfliktui tarp F. V. ir J. S., ji kaip minėjo apsisuko ir išėjo iš virtuvės, nuėjo į kambarį, kur skambino anksčiau nurodytiems asmenims. J. S. virtuvėje sėdėjo už stalo, F. V., kai jį paliko, stovėjo virtuvėje prie viryklės, maždaug 1-1,5 m nuo J. S. (t.1, b.l. 139-140).
L. S. Činčikas parodė, kad yra Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK VPS PP Nemenčinės PN tyrėjas, kuris prižiūri Nemenčinės miestą. 2014-03-26 apie 17 val. dirbant antroje pamainoje iš Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK budėtojo gavo pranešimą, kad į Nemenčinės polikliniką atėjo sumušta moteris. Pagal pranešimą atvyko prie poliklinikos ir susitiko su moterimi, kaip vėliau paaiškėjo tai J. S., kuri paaiškino, kad ją sumušė brolis, akivaizdžiai matėsi poodinė kraujosruva veido srityje. Buvo nuvykta į pačią įvykio vietą, t.y. Piliakalnio g. 21, Nemenčinė, Vilniaus r., kur teko pabendrauti su galimu smurtautoju F. V., kuris neneigė, kad buvo įvykęs žodinis konfliktas su savo seserimi, tačiau prieš ją smurto nenaudojo. Įvykio vietoje buvo moteris, kaip prisistatė R. V., kuri paaiškino, kad prasidėjus žodiniam konfliktui tarp brolio ir sesers, ji išėjo iš virtuvės, pačio galimo fizinio smurto nematė. Iš J. S. buvo priimtas protokolas-pareiškimas, pradėtas šis ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
L. V. L. parodė, kad J. S. yra jos bendradarbė, kuri yra Vilniaus rajono N. G. gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. 2014 metų kovo mėnesį, ji užėjusi pas raštinės vedėją, pamatė J. S., kurios kabinetas yra šalia, kad pastarosios veide yra mėlynė, lūpų srityje. Jai paklausus J. S. kas atsitiko, ji pasakė, kad jai trenkė kumščiu brolis. Pasakojo, kad ji sėdėjo prie stalo, jisai jai sudavė. Matėsi, kairėje pusėje mėlynė ir dantys klibėjo. Mėlynė matėsi, o dėl danties tai ji jai pasakė. Kiek atsimena pasikalbėjo ir apie tolimesnį galimą J. S. gydymą, kad ji nurodė, kad kliba dantis, todėl reiks kreiptis pas dantų gydytoją.
Liudytojas A. S. prašo vadovautis jo aprodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-03-26 buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus r., kuriuose gyvena su savo mama J. S., savo sutuoktine M. ir jų dukrele. Jis tą dieną būtent ir buvo namuose su dukrele, kai po pietų sulaukė mamos J. S. skambučio, kuri pranešė, kad grįš vėliau į namus, kadangi nori pasveikinti R. V. su gimtadieniu. R. V. yra jo pusbrolio R. žmona, kuri su šeima gyvena tame pačiame sklype, atskirame name šalia jų. Būnant namuose vėlgi sulaukė mamos skambučio, apie 16.30 val., kur mama paprašė per virtuvės langą paduoti jai arbatinį grybą, ką ji ir padarė. Mama J. S. vėl kaip suprato nuėjo pas R. V.. Viskas su mama buvo tvarkoje, jokių sužalojimų ant jos veido, kūno nepastebėjo. Tuo momentu kai perdavinėjo arbatinį grybą per atvirą langą pastebėjo į kiemą įvažiuojantį F. V. su nuosavu automobiliu. Mamai J. S. beeinant pas R. V., jie susitiko kieme, negirdėjo ką jie kalbėjo, vienas kitam pasakė, bet iš F. V. stovėsenos, laikysenos supratau, kad tarp jų buvo pokalbis, kad jis galimai mamai reiškė pretenzijas. Nori pasakyti, kad mamos J. S. ir jos brolio F. V. santykiai buvo įtempti, jie nebendravo ir dėl to labiau buvo kaltas F. V., nes tas labiau kalbėdavo apie savo teises, bet užmiršdavo apie savo pareigas. Su dėde F. V. jis santykių praktiškai nepalaikė, kadangi jis kaip žmogus yra arogantiškas, pyktas, geranoriškai bendrauti nemoka. Taigi jam bebūnant namuose su vaiku, jau apie 18.00 val. į namus atėjo jo mama J. S. ir jo sutuoktinė Miranda. Mama J. S. buvo susijaudinusi, pastebėjo jos veide mėlynę lūpų srityje, paraudonavimą virš kairės akies. Mama J. S. skundėsi ir klausos pablogėjimu iš dešinės pusės, net nusirengus, pastebėjo ant dešinės rankos kraujosruvą, rodė dantis, nurodydama, kad jie kliba. Kaip mama J. S. paaiškino ją tą vakarą, atnešus arbatinį grybą, R. V. virtuvėje, ją sumušė jos brolis F. V., kuris pareiškė pretenzijas, kodėl mama vaikšto per to teritoriją. J. S. paminėjo, kad F. V. jai trenkė į veido sritį keletą kartų, o R. V. stojosi tarp jų, sakė, kad buvo nubėgusi į Nemenčinės polikliniką, kur jai buvo suteikta pagalba. Žino, kad J. S. gydėsi pas odontologą, jai buvo padarytas dantų protezavimas, nes buvo matęs mamos J. S. sutinusį veidą. Kiek žino ji iki šiol gydosi dantis. Nori pridurti, kad suprato, kad jau iki tol kol pamatė, mamą atėjusią su sutuoktinę į namus, kad ją sumušė jos brolis F. V., sužinojo iš jos pačios, kur ji jam paskambino ir pranešė, kad tuo metu randasi Nemenčinės poliklinikoje ir ruošiasi eiti į policiją (t.1, b.l. 153-154).
L. M. K. parodė, kad J. S. yra jos anyta, jos vyro A. S. mama. J. S. nėra konfliktiška, bendraujanti. J. S. ir jos brolio F. V. santykiai buvo įtempti, jie tarpusavyje nebendravo. 2014-03-26 apie 17.30 val. J. S. jai paskambino ir pranešė, kad jos brolis ją sumušė, o ji pati šiuo metu yra Nemenčinės policijos nuovadoje. Būtent į Nemenčinės policijos nuovadą ji ir atvyko, kur pastebėjo, kad ant J. S. veido yra sužalojimai-kairės pusės lūpų srityje mėlynė, berods veido kairės pusės virš akies paraudimas. Pati J. S. buvo susijaudinusi, kaip suprato policijos pareigūnai priiminėjo iš jos pareiškimą. Kaip J. S. paaiškino ji tą vakarą R. V. atnešė arbatinė grybą, kur virtuvėje su R. ruošėsi gerti kavą, kai į virtuvę įbėgo jos brolis F. V. su pretenzijomis kodėl ta čia vaikšto. J. S. paminėjo, kad F. V. jai trenkė į veido sritį keletą kartų, o R. V. stojosi tarp jų, sakė, kad buvo nubėgusi į Nemenčinės polikliniką, kur jai buvo suteikta pagalba. Žino, kad J. S. gydėsi pas odontologą, jai buvo padarytas dantų protezavimas, nes buvau mačiusi J. S. sutinusį veidą. Kiek žino ji iki šiol gydosi dantis.
Liudytojas D. S. parodė, kad J. S. yra jo mama. Tame konflikte nedalyvavo. Kaip jis supranta įvyko konfliktas, jie kažko nepasidalino. Jam brolio žmona R. paskambino į darbą ir pasakė, kad įvykio eilinis konfliktas, skundėsi, kad negali kentėti tų konfliktų. Prašė, kad pagelbėtų. Jis buvo darbe nieko negalėjo pakeisti .Mamą pamatė po savaitės, Ji sakė, kad įvyko konfliktas, kad dėdė sudavė ar išklibino ar išmušė dantis. Sužalojimų neatsimena gal buvo mėlynės. Bando atsiminti, nes buvo mėlynės kai ji statė dantis. Nepamena kur buvo mėlynės. Mama buvo susinervinusi, nepatenkinta, kad taip atsitiko. Konflikto priežasties su mama neaptarinėjo. Jie konfliktavo prieš tai, matyt tai iššaukė šį įvykį. Nežino ar mama statė dantis, ar taisė, ar implantavo. Po kurio laiko veidas buvo visas padengtas mėlynėmis, aplink žandikaulį. Buvo nemalonus vaizdas. Tas dantų įstatymas buvo jau po įvykio.
Liudytoja E. B. parodė, kad viskas pradidėjo nuo statybų, tėvo žemė padalinta per pusę, J. S. visada eina per brolio pusę, brolis to nenori, kad jinai vaikščiotų per jo žemę. Brolis pyksta dėl to. Įvyko konfliktas. Ji tuo metu gulėjo ligoninėje, kai grįžo, jai apie tai pasakojo kaimynė. Sakė, kad policija buvo atvažiavusi. Neklausė brolio, kodėl buvo policija atvažiavusi, jai buvo gėda, kad vyksta konfliktas šeimoje. Jai atrodo, kad sesuo principinga, jinai nenusileis niekada gyvenime. Brolis su ja konfliktų neturėjau, o su ja asmeniškai turėjo konfliktus, tai vyko konfliktas dėl spintos. Sesuo visą laiką kažką apsuks.
Liudytoja A. B. parodė, kad dirba stomatologė. Nuo 2004 metų bendrauja su J. S.. Jadvyga pastoviai prižiūri savo dantukus ir apsilankydavo jų klinikoje. Tą kartą atvyko su patinimu, blogu kvapu, apžiūros metu pamatė, kad dantenos paraudusios ir nukentėjusioji pasakė, kad buvo trauma bei ją sumušė. Apžiūrint pamatė dantų paslankumą ir skeveldras, rentgeno nuotraukoje matėsi lūžiai, buvo nuspręsta šalinti dantis, nes šaknų lūžiai nesugyja. Kiek laiko praėjo nuo traumos neatsimena. Pagrinde tai buvo šaknies lūžiai, šaknyje pamatė skeveldrinius lūžius. Atkėlus dantenas skeveldros judėjo. Minkštų audinių sumušimas, blogas kvapas rodo trauminį uždegimą. Jeigu yra lūžiai vyksta pūliavimas. Gavus traumą pūliavimas atsiranda po kelių dienų. J. S. atvyko dalis dantų protezuota pas kitą specialistą ir ji darė tam tikrus darbus. Buvo visas priekis suprotezuotas, todėl ir implantai daryti, nebuvo įmanoma daryti naują tiltą, nes reikėtų dar nuimti didesnius tiltus iš šonų. Jeigu trauma nebūtų buvusi ji būtų vaikščiojusi neribotą laiką. Reikia nuimti sveikus tiltus, kad atsirastu atraminis dantis. Pas paciente yra visas priekis suprotezuotas metalo, jų negalima įtraukti į naują tiltą, nes reikia kitus nuimti. Reikia implantuoti du dantis, nes nuimant senus tiltus atsiranda rizika kažką nulaužti, gali atsirasti skilimas, tiltų nupjovimas nėra švelnus. Tai yra metalo keramika ji nėra brangi, yra brangesni su cirkoniu, pats vainikėlis, tada dar šimtą proc. pašoka kaina. Pacientams brangu, bet šiaip ne pats brangiausias. Po lūpą matėsi pakilimas, paraudimas. Kai ji atvyko, reikėjo padaryti laikiną plokštelę. Buvo implantuotas dar vienas dantukas. Pati operacija neskausminga, bet po operacinis laikotarpis skausmingas. Dabar liko atlikti galutinį protezavimą.
Liudytojas A. P. parodė, kad J. S. jo pacientė nuo tada kai kreipėsi, kada tiksliai nepamena. Jai implantavo priekinį dantį viršutiniame žandikaulyje. Implantas yra danties šaknies pakaitalas, jei danties šaknis tinkama protezavimui į ją įstatomas štiftas ir ant viršaus užmaunamas vainikėlis, kuomet šaknis netinkama protezavimui tada ji šalinama ir į jos vietą dėdamas dantų implantas. Atrodo, kad ten buvusi trauma ir pacientė jam siųsta kitos gydytojos įvertinti kaip ten atrodo ir ar galima išsaugoti dantį, jei ne daryti implantą. Pas jų yra tokia tvarka: kai pacientas kreipiasi atliekamas gydymas ir po to kas pusė metų kviečiamas apžiūrai, kontrolei. Viskas dabar yra tvarkoje, viskas atstatyta, jeigu toliau nebuvo komplikacijų. Patys dantų implantai keičiami kada netenkamas dantis. Dantis gali būti netenkamas dėl dantų karieso, periodonto patologijos, tačiau priekinių dantų srityje dažniausiai po traumų. Genda dantys dažniausiai galinių dantų srityje, periodontitas irgi paveikia dažniausiai tenai ir dar turėtų būti visas generalizuotas, daugiau dantų. Po traumų, skilimo dažniausiai neįmanoma padaryti. Pacientę jam siuntė gydytoja A. B.. Pirmą kartą kai įdėjo implantą jis neprigijo, reikėjo jį perdaryti, tai buvo prieš metus, gal anksčiau. Darbų kainą sudaro: konsultacija, ištyrimas radiologinis, chirurginis etapas, tai danties šalininiams, dantų implantacija, pats dantų implantas ir pačio dantų implanto implantavimas ir kaulų ir minkštų audinių augmentacija. Šiuo atveju nepamena kas buvo taikyta. Tokios procedūros teoriškai gali būti atliekamos valstybinėje įstaigoje, gal Žalgirio ligoninėje turėtų būti. Dalis gali būti kompensuojama. Jų klinika turėjo sutartį su Ligonių kasom metus. Profesionali burnos higiena būtina atlikti implantavimui. Implantavimas tarpinis gydymo etapas, prieš tai turi būti paruošiamasis gydymo etapas. Jis susideda iš infekcijos pašalinimo iš burnos, dantenų gydymas būtinas. Jų klinikoje įkainiai yra nereguliuojami, patys nusistato kainą. Žalgirio klinikoje irgi nėra valstybinio reglamentavimo, kainos reguliuojamos rinkos, taip yra labai aukštos palyginus su pragyvenimo lygiu Lietuvoje. Jų įkainiai su Žalgirio klinika labai panašūs, skiriasi kai kurių procedūrų.
E. V. Kolomec parodė, kad yra byloje dvi išvados. Šios išvados skiriasi, nes atliekant papildomą tyrimą buvo žymiai daugiau duomenų pateiktą dėl sužalojimų. Papildoma išvada yra tikslesnė, pilnesnė. Mažiau negu 5 trauminiai požymiai tokie sužalojimai negalėjo atsirasti. Nuo vieno ar dviejų trauminių poveikių negalėjo atsirasti tokie sužalojimai. Traumų turėjo būti daugiau, yra keletą kūno sudėčių. Eksperto išvadoje nurodyta ausies sužalojimas, kaltinamajame akte yra nurodyta klaida. 5 trauminiai poveikiai nustatyti - veide, alkūnėje. Veide trauminiai poveikiai visi, išskyrus dešinę alkūnę, kadangi ausies kaušelį priskyrė prie veido sužalojimų. Veidas tokia kūno sritis, kad griūnant rankomis apsaugomas, taip paprastai veido nesužaloja žmogus. Gydymas dėl dantų implantacijos, tai veiksmai, kurie neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui. Tai rekonstrukcinis gydymas ar operacija. Sužalojimai šiuo atveju vertinami pagal savo pobūdį, koks sužalojimas toks ir yra. Kas liečia dantis, tai kitas pobūdis. Šiuo atveju gydymas, vyko gal virš 10 d., tačiau reikia žiūrėti konkrečiu atveju, todėl implantavimo trukmė neturi įtakos sveikatos vertinimo mastui. Bet kuriuo atveju, buvo pažeisti nenatūralus dantys, o jau protezuoti. Protezuoti dantų vainikai nėra žmogaus kūno dalis, tai taip pat neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui. Dėl 2 dantų netekimo, žmogus netenka 5 procentų bendro nedarbingumo netekimo, o jeigu 3 dantų , tai žmogus praranda 10 procentų, o šiuo atveju dantys ne savo. Konstatuoju faktą, kad tai neįtakojo sveikatos sutrikdymo masto.
Pirmo tyrimo metu apžiūrėjo nukentėjusiąją, o antro tyrimo metu rėmėsi papildoma dokumentine medžiaga. Sužalojimai, kurie patirti ne veide, yra alkūnė, kurie būdingi griuvimui, tai galėjo atsirasti griuvimo metu. Trauminių poveikių į veidą buvo keturi. Pirminio tyrimo metu visai nieko nepasakyta , sumušė brolis ir tiek, o papildomoje nurodyta 3 smūgiai, vėlgi mes vertiname ne smūgius, o trauminius poveikius. Trauminiai poveikiai smakro kairės pusėje, o kairės ausies trauminių poveikių nenustatyta. Ant smakro apžiūros metu rasta 1 cm skersmens kraujosruva, jinai nebūtinai galėjo atsirasti nuo smūgio Tai galėjo įtakoti jeigu žmonės susikibo, grūmėsi, suspaudžiant pirštais. D. J. S. dantų protezavimui, tyrimui buvo pristatyta iš Nemenčinės poliklinikos sveikatos kortelės išrašo kopija ir dar iš A. B. medicininio centro ir implantologijos centro medicininiai duomenys. Ar J. S. iki to įvykio turėjo kokių su dantimis susijusių gydymų duomenų neturėjo, to ir netyrė. Gali būti, kad trenkiant į apatinę lupą pasižeidžia ir viršutiniai dantys. Smūgiuojant į apatinę smakro pusę sužalojimai galėjo įvykti ir viršutinėje dantų dalyje. Galėjo suklibėti dantys ir nebūti kraujo, jeigu jie neišmušti.
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodoma, kad apžiūrima namo virtuvė, kad įvykio vieta randasi Vilniaus r., Nemenčinėje, Piliakalnio g. 21. (t.1, b.l. 29-32)
Specialisto išvadoje Nr. G. 102414(01) nurodyta, kad J. S. padarytos kraujosruvos apatinėje lūpoje ir smakro srityje su viršutinių dviejų protezuotų dantų panirimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-03-26), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai neatspindi nukentėjusios pozos traumos metu. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti 2 trauminių poveikių. Medicininiu tyrimu sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui (t.1, b.l. 102)
Specialisto išvadoje Nr. G. 3702/14(01) nurodyta, kurioje nurodoma, kad J. S. padarytos kraujosruvos apatinėje lūpoje, smakro srityje, virš kairio antakio, dešinės akies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, viršutinių I ir II kairiųjų protezuotų dantų pažeidimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-03-26), paveikus kietais bukais daiktais. Minėtų dviejų viršutinių protezuotų dantų pažeidimo pasekoje pastarieji buvo pašalinti bei jų vietoje atlikta implantacija. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti 5 trauminių poveikių. Kraujosruva dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu; kiti sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių kietais bukais daiktais (galimai kumščiais). Sužalojimai veide nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui (t.1, b.l. 107)
Akistatos protokole tarp nukentėjusiosios J. S. ir liudytojos R. V. užfiksuota, kad akistatos metu J. S. palaikė savo parodymus (t.1, b.l. 119-123);
Akistatos protokole tarp nukentėjusiosios J. S. ir įtariamojo F. V., užfiksuota, kad akistatos metu J. S. palaikė savo parodymus (t.1, b.l. 125-133).
F. V. neigė, kad atliko kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą J. S.. Teismas konstatuoja, kad kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusios aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas procesų metu, kitų jos aiškinimo teisingumą patvirtinančių duomenų buvimas. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusi iš esmės buvo nuosekli aiškindama apie įvykių aplinkybes. Nukentėjusi nuo pirmosios apklausos nurodė įtarimuose nurodytus kaltinamojo veiksmus bei išliko nuosekli įrodymų tyrimo teisme metu. Nukentėjusi paaiškino, kad užėjus broliui, iš karto pardėjo ją keikti, kodėl ji vaikšto po namus, jis trenkė jai tiesiai į veidą. Po to dar du kartus smogė į lūpų sritį, pajuto, kad kliba dantys, trečias smūgis į ausies pusę. Smūgis buvo stiprus, pajuto, kad kliba dantys, todėl iš karto nubėgo į polikliniką, iš kur ją apsižiūrėjusi gydytoja liepė pranešti apie įvykį policijai. Be to, jos parodymų teisingumą patvirtina ir liudytojai apklausti A. G., kuri dirba Vilniaus r., Nemenčinės poliklinikoje šeimos gydytoja ir G. Z., kuri dirba Nemenčinės poliklinikoje slaugytoja karu su šeimos gydytoja A. G.. 2014-03-26 16.50 val. kreipėsi J. S., kuri skundėsi kairio žando skausmu, danties skausmu, kuri paaiškino, kad tą pačią dieną brolis F. V. jai trenkė per veidą trys kartus. Gydytoja nustatė diagnozę veido sumušimą ir J. S. buvo išrašyti nukreipimai pas odontologą-dantų dgydytoją, oftolmologą-akių gydytoją, nes pacientė taip pat skundėsi kairės akies skausmu. Jis kaip gydytojai apžiūrint J. S. matėsi kairio žando patinimas, prakirsta apatinė lūpa, mėlynė ties apatinių lūpų kampu kairėje 2,5 cm, klibantis dantis viršuje. Pacientė patyrė stresą, kuris pasireiškė rankų drebėjimu, pakilusiu kraujospūdžiu, padažnintu širdies plakimu. Tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas veikiant tokiu būdu patvirtina ir specialisto išvada, o būtent, kad J. S. buvo padaryti kraujosruvos apatinėje lūpoje, smakro srityje, virš kairio antakio, dešinės akies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, viršutinių I ir II kairiųjų protezuotų dantų pažeidimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku- 2014-03-26, paveikus kietais bukais daiktais. Minėtų dviejų viršutinių protezuotų dantų pažeidimo pasekoje pastarieji buvo pašalinti bei jų vietoje atlikta implantacija. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, jog J. S. iki ateinant pas F. V. jokių sužalojimų nebuvo. Pagal laiko tarpą per kurį ji išbėgo iš V. namų ir nuėjo iki poliklinikos ir atstumą nuo poliklinikos iki namų taip pat spręstina , jog sužalojimų kitomis aplinkybėmis nepatyrė. Teismo nustatytas faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes bei F. V. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis atskirais veiksmais ir laiku padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui –sesei J. S.. Faktiniai nustatyti kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka, neteistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinus aplinkybių visumą todėl įvertinus aplinkybių visumą jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
C. I..
Ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji J. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kas iškart po pavartoto smurto kreipėsi į VšĮ Nemenčinės polikliniką, nes jautė skausmą kairėje vedi pusėje bei jautė, kad atsirado dantų judesys. Nemenčinės poliklinikoje buvo nustatytas apatinės lūpos sumušimas, o dėl dantų judesio buvau nukreipta konsultuotis pas specialistą - odontologą. Odontologė nustatė apatinės lūpos sumušimą bei 21 ir 22 dantų paslankumą II0, o 23 danties 1° paslankumą. 21 ir 22 dantys buvo palikti stebėjimui (Priedas Nr. 1, b. l. 66, 1 t.). Tačiau laikui bėgant dantų skausmas neišnyko ir paslankumas nepraėjo, buvo diagnozuotas šaknies lūžis bei rekomenduotas 21 ir 22 dantų šalinimas bei implantacija į 21 - 22 dantų sritį bei protezavimas (Priedas Nr. 2, 3, b .l. 67-68, 2 t.). Už odontologo paslaugas šalinant 22 dantį A. B. IĮ sumokėjo 37.65 eurų (Priedas Nr. 5, b .l. 70, t. 1). Už laikiną vieno danties plokštelės pagaminą A. B. IĮ sumokėjo 52,13 eurų (Priedas Nr. 6, b .l. 71, 1 t.). UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika" buvo sudarytas gydymo planas bei atlikta burnos kompiuterinė tomografija už tai sumokėjo 124,53 eurų (Priedas Nr. 7, b .l. 72, 1 t.). ), už specialisto apžiūras bei atliktą priešoperacinę brunos higieną sumokėjo dar 59,92 eurų (Priedas Nr. 8, b .l. 73, 1 t.). 2014-06-25 d. buvo atlikta operacija, kurios metu buvo pašalintas 21 dantis, įdėti 2 implantai ir atlikta kaulo augmentacija (Priedas Nr. 4, b. l. 69, 1 t.), už tai UAB „Vilniaus implantologijos centro klinikai sumokėjo 2027.34 eurų (Priedas Nr. 10, b .l. 75, 1 t.). 2014-06-25 d. teko pirkti gydytojo paskirtus priešinfekcinius vaistus, už juos sumokėjo 2.96 eurų (Priedas Nr. 9, b. l. 74, 1 t.). Vėliau buvo reikalingas pagaminti 22 danties laikiną plokštelę bei medicininė priežiūra, už jas A. B. IĮ sumokėjo 23,16 eurų ir 37.65 eurų (Priedai Nr. 11, 12, b. l. 76, 77, 1 t.). Po sumušimo jautė stresą, nerimą, buvo įsitempusi, todėl kreipėsi į psichiatrus, teko vartoti jų paskirtus vaistus, dėl to turėjo 9.75 eurų išlaidų (Priedas Nr. 14, b.l. 74).
2014-10-02 d. Vilniaus implantologijos centre buvo nustatyta, kad 21 danties implantas paslankus ir nesiintegravo (neįvyko implanto suaugimas su kaulu). Nuspręsta implantą pašalinti, o ant 22 danties implanto užsukta gijimo galvutė. Už implanto atidengimą ir gijimo galvutę sumokėjo 86,88 eurų (b .l. 77, 2 t.). 2015-01-05 d. jai buvo atlikta 21 danties reimplantacija. Šį kartą implantas prigijo. Prigijus implantams, gydytoja A. B. paėmė antspaudus laikinų dantų vainikėlių ant implantų pagaminimui, už šias paslaugas sumokėjo 23,16 EUR (Priedas Nr. 1, b. l. 87, 2 t.), taip pat pagamino laikinus vainikėlius ant implantų, už tai sumokėjo 240 EUR (Priedas Nr. 2, b. l. 88, 2 t.). Prigijus implantams jai bus pagaminti nuolatiniai metalo keramikos vainikėliai ant dviejų implantų. Juos bus galima padaryti tik po dviejų mėnesių, kai laikini vainikėliai suformuos gleivinę. Protezavimo darbai su atramomis ant implantų kainuos dar 655 U. T. patvirtina pridedama 2015-05-07 d. gydytojos A. B. pažyma (Priedas Nr. 3, b .l .83, 2 t.). Iš viso dėl F. V. smurtinių veiksmų patyrė 3378,13 eurų išlaidų už medicininį gydymą ir vaistus. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, jo pasekmės, tame tarpe ir žalos atsiradimas, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl ieškinys dėl patirtos turtinės žalos tenkintinas.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-68/2008).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.
Iš nukentėjusiosios J. S. civilinio ieškinio bei jos atstovės advokato paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad dėl neteisėtų F. V. veiksmų ji patyrė didelį susijaudinimą, išgąstį, t.y. stiprius dvasinius išgyvenimus dėl neigiamų ir nepataisomų pasekmių jos sveikatai, taip pat ir išvaizdai. Nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai pasireiškė tuo, kad po smurtinių veiksmų negalėjo ne tik įprastai bendrauti, bet ir valgyti, nes kramtant buvo juntamas dantų judesys ir skausmas, valgymo metu privalėjau elgtis itin atsargiai, kad neišjudinčiau implantų, po operacijos ir danties traukimo privalėjau laikytis specialaus maitinimo režimo. Po įvykio nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, buvo patinusi lūpa, veidas, jautė didelius nepatogumus, buvo apribotas jos maitinimasis, bendravimo galimybės. Taip pat patyrė patogumus ir dėl to, kad laiką, kurį galėjo skirti savo pomėgiams, laisvalaikiui ar darbui, buvo priversta skirti vykimui pas medikus ir skausmingų medicininių paslaugų atlikimui. Gydymas ir stebėjimas yra tęsiamas iki šiol. Po dešinės ausies sumušimo jautė skausmą ausies srityje, blogai girdėjo, dėl kairės akies sumušimo jautė skausmą akies srityje, suprastėjo rega, kas taip pat sukelia nepatogumus. Iki pilno protezavimo vengia bendravimo su žmonėmis, nes nepatogu bendrauti su laikina plokštele, veidas atrodo neišvaizdžiai, kalbant švepluoja, tai taip pat sukelia nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą, tai tęsiasi iki šiol. Po šio įvykio pradėjo bijoti brolio F. V., kad vėl nepasikartotų užgauliojimas ir smurtas, kadangi gyvena viename name, nors ir atskirose patalpose, tai sukelia nesaugumo jausmą net būnant namuose. Dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusioji patyrė neturinę žalą, todėl iš kaltinamojo F. V. prašo priteisti 2896,20 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgiant į nukentėjusiosios J. S. nurodytas aplinkybes, jos patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, matyti, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį į veidą nukentėjusiajai, padarė kraujosruvas apatinėje lūpoje, smakro srityje virš kairio antakio, dešinės akies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, viršutinių I ir II kairiųjų protezuotų dantų pažeidimus, ir tuo sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl to nukentėjusioji turėjo kreiptis pas odontologus, jos gydymas iki šiol nėra baigtas. Nukentėjusiajai dantys dar nėra įstatyti, dėl to yra patiriamas didelis diskomfortas ir nepatogumai.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos A. T. nutartys Nr.2K-117/2010, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-115-2007, 2K-303/2006, 2K-181/2012), bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog šioje byloje prašoma priteisti piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir turi būti mažinama iki 1500 eurų, todėl nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei J. S. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo F. V. priteistina 1500 eurų neturtinė žala.
Nukentėjusioji pateikė prašymą, t prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą žalai atlyginti nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( b.l.114-115, tomas II ).
Dėl palūkanų priteisimo, tai CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Nukentėjusios atstovas reikalavimą priteisti procesines palūkanas grindžia Lietuvos A. T. suformuota teismų praktika kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-144/2014. Tačiau teismų praktikoje taip pat yra atkreipiamas dėmesys, ir į tai kad šioje išplėstinėje kolegijoje dalyvavę Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę, kurioje išdėstė poziciją, jog pagal ilgametę praktiką deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, todėl, patenkinus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, procesinės palūkanos nepriteisiamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010), Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-138-134/2015. Nagrinėjamu atveju dėl žalos dydžio, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra ginčas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir neigė įvykdęs nusikalstamą veiką. Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir nustačius konkretų turtinės ir neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui. Tik nustačius, jog skolininkas nevykdo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareigos atlyginti žalą galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Todėl ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, laikytini priešlaikiniais. Dėl paminėtų motyvų netenkintinas civilinės ieškovės prašymas priteisti 5 procentų metinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo, tačiau tai neatima galimybės nukentėjusiajai kreiptis su šiuo reikalavimu į teismą civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusioji J. S. byloje išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1216,40 EUR ( b.l.50, tomasII; 500 EUR , b.l. 52, tomas II; 300 EUR, b.l.90, tomas I. N. J. S. 2016,40 eurų patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 190-91 proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo F. V..
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį F. V. dėl turėtų 22,68 eurų nukentėjusios gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai(1t. b.l. 35-37). Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , (duomenys neskelbtini) str. tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
F. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei atlyginti turtinę žalą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš F. V. 22,68 eurų Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 3378,13 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 1500 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo 2016,40 eurų patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.