Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S., ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, trečiasis asmuo- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ištyrus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39011-17 medžiagą, nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus. Pagal BPK 166 str. 1 d. 1 p. nuostatas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK gavo L. J. 2017 08 01 pareiškimą apie ieškovo smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo T. T. atžvilgiu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39011-17 b. l. 5). Nukentėjęs T. T. ieškovo veikos, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarymo metu (2017 08 01,- žr. ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39011-17 b. l. 5) buvo mažametis (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39011-17 medžiaga, vokas, prisegtas prie medžiagos galinio viršelio, T. T. asmens duomenys: gimęs (duomenys neskelbtini)). Mažamečio nukentėjusiojo sąvoka seniai apibrėžta teismų praktikoje (žr., pvz. Teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalgą, patvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 49). Gavus šį pareiškimą, turėjo būti pradėtas ir turėjo vykti ikiteisminis tyrimas, kadangi pareiškime aprašyti požymiai veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (ši teisės norma neįrašyta į Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d., reglamentuojančią veikas, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik gavus nukentėjusiojo skundą). Ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, jo eigoje paaiškėjus aplinkybėms, kurios daro ikiteisminį tyrimą negalimą, šis tyrimas buvo nutrauktas (2017 11 03 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės nutarimas, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39011-17 b. l. 69- 71).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliantas (ieškovas) A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nesutinka su sprendimu, nes mano, kad byloje teismas, išnagrinėjęs ginčo bylą, galimai neįvertino to fakto, jog neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai ikiteisminiame tyrime pasireiškė jų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, nes nebuvo tinkamai įvertinta pradiniai duomenys. Pareigūnai gavus pareiškimą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, nepatikrino jo pagrįstumo ir teisėtumo, nors tai turėjo padaryti, o iš karto nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pradėjimui nebuvo jokio teisinio pagrindo.

7. Valstybę atstovaujančios institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūrą, bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, jog nesutinka su pareikštu apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog valstybės prievolės atlyginti žalą pagal CK 6.272 str. atsiradimo būtina sąlyga yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumas. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jo patirtus nepatogumai, dvasiniai išgyvenimus ir kt. sąlygojo ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo metu atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai, todėl pagrindo konstatuoti valstybės civilinę atsakomybę nėra. Todėl, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė prašomos. priteisti neturtinės žalos fakto, neįvardijo ir nepagrindė jos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų ir konkrečių aplinkybių. Be to, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ir priežastiniam ryšiui tarp įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

9. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

11. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

12. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenumatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl fizinio skausmo mažamečiui sukėlimo, esant tinkamai ikiteisminio tyrimo vadai, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. Mažamečio asmens sąvoka yra nusistovėjusi tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pateiktuose išaiškinimuose, kuriais turima vadovautis sprendžiant analogiškas bylas, ir BK 140 straipsnio prasme mažamečiu asmeniu yra laikomas nukentėjęs asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Pažymėtina, kad vien tai, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog mažamečio nukentėjusiojo sąvoka yra apibrėžta teismų praktikoje ir ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju pradėtas bei atliktas pagrįstai, nurodo savo subjektyvia nuomone paremtus argumentus apie būtinybę mažamečio sąvoką įtvirtinti įstatymu, nepaneigia teismo išvadų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtų veiksmų nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje nedetalizavo ir nenurodė, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai buvo neteisėti ar atlikti pažeidžiant pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

14. Spręsdama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos negalima.

15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palinkti nepakeistą, o apelianto (ieškovo) A. S. apeliacinį skundą atmesti.