- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-597-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00097-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- L. G.
- Ieškovas
- I. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo bei atsakovės L. G. priešieškinį ieškovei I. G. dėl permokos už gamtines dujas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. H..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 452,64 Eur žalos, 61,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po 1/2 dalį žemės sklypo su priklausiniais (gyvenamuoju namu ir pavėsine), esančiais (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name gyvena abi. Pareigą mokėti su gyvenamuoju namu susijusius komunalinius mokesčius kartu su atsakove vykdė lygiomis dalimis. Tačiau atsakovė pradėjo netinkamai vykdyti šią savo pareigą. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už gamtinių dujų tiekimą buvo apskaičiuota 1 027,21 Eur, todėl abi lygiomis dalimis turėjo sumokėti po 513,60 Eur, tačiau atsakovė sumokėjo tik 60,96 Eur. Dėl atsakovės vengimo mokėti mokesčius už dujų tiekimą ieškovė patyrė 452,64 Eur nuostolių. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. už elektros energijos tiekimą buvo apskaičiuota 518,71 Eur, atsakovė sumokėjo tik 198,35 Eur, nors turėjo sumokėti 259,35 Eur. Dėl atsakovės netinkamo mokesčių mokėjimo už elektros tiekimo paslaugas atsakovės skola ieškovei yra 61,00 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gyvenamąjį namą su ieškove valdo atskiromis patalpomis, tačiau komunaliniai įvadai yra bendri. Pagal jų su ieškove bendrą žodinį susitarimą viena iš bendraturčių už komunalines paslaugas sumokėdavo pavedimu, o kita 1/2 sumos grąžindavo grynaisiais pinigais. Visuomet sąžiningai mokėdavo ir atsiskaitydavo su ieškove, buvo net permokėjusi.
3. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti jai 570,02 Eur permoką už dujas, 5 proc. procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog kartu su ieškove gyvena bendrosios dalinės nuosavybės name, kuris nėra atidalytas, tačiau faktiškai valdo po 1/2 dalį žemės sklypo su priklausiniais (gyvenamuoju namu ir pavėsine), esančiais (duomenys neskelbtini). Pareigą mokėti komunalinius mokesčius vykdė abi, mokėjo pagal susitarimą po lygiai. 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. už gamtinių dujų tiekimą buvo apskaičiuota 713,00 Eur, todėl abi lygiomis dalimis turėjo sumokėti po 356,50 Eur. Nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 13 d. priskaičiuota mokėtina suma už dujas 322,00 Eur, todėl turėjo sumokėti po 161,00 Eur. Abi už dujas lygiomis dalimis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. turėjo sumokėti po 339,25 Eur. Už sunaudotą elektros energiją 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. mokėtina suma buvo 242,29 Eur, už 2019 m. sausio mėn. – 63,86 Eur. Taigi už gruodžio mėn. sunaudotą energiją abi turėjo mokėti po 60,57 Eur, o už sausio mėn. – po 31,93 Eur. Už elektros energiją 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėn. turėjo sumokėti 92,50 Eur. Už sunaudotas dujas ir elektrą už 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėn. turėjo sumokėti abi po 431,75 Eur, tačiau atsakovė sumokėjo 695,00 Eur, vadinasi, už šį laikotarpį ieškovei atsakovė permokėjo 263,25 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai) pagal bendrus dujų skaitiklių rodmenis turėtų sumokėti 352,61 Eur už dujas ir 9,08 Eur už elektrą, iš viso – 361,69 Eur. Todėl ieškovė pagal šiuos skaičiavimus galėtų pretenduoti tik į 98,44 Eur skolą. Kita vertus, atsakovė savo gyvenamojo namo dalyje yra įsirengusi kontrolinius dujų skaitiklius. 2019 m. balandžio 11 d. bendras skaitiklių rodmuo buvo 28 600 m³, o šią dieną jos kontrolinių skaitiklių rodmenys buvo 13 443 m³, vadinasi, ieškovės yra sunaudota didesnė 1 714 m³ dujų dalis (28 600 – 13 443 = 15 157; 15 157 – 13 443 = 1 714), todėl ieškovė už dujas turėtų mokėti 668,46 Eur (1 714 x 0,39 = 668,46) daugiau. Kadangi ieškovė faktiškai sunaudojo didesnį kiekį dujų, už kurį nepagrįstai sumokėjo atsakovė, atsakovei iš ieškovės priteistina 570,02 Eur (668,46 – 98,44 = 570,02), nepagrįstai permokėtų už dujas.
4. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės argumentai apie tariamas permokas nepagrįsti, skaičiavimai neparemti byloje esančiais duomenimis ir faktiniu dujų suvartojimu. Atsakovė tokiu būdu tik siekia išvengti savo prievolės mokėti 1/2 dalį visų komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.
5. Atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį trečiasis asmuo J. H. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad su atsakove yra draugai, artimai bendrauja. Veikdamas atsakovės interesais ne kartą atliko tiesioginius mokėjimus dujų ir elektros tiekėjams, taip atsiskaitydamas už atsakovę už jos sunaudotų dujų ir elektros energijos dalį. Atsakovės namo dalyje yra įrengti kontroliniai dujų skaitikliai, kad ieškovė ir atsakovė žinotų, kiek kuri sunaudoja dujų, kad būtų aišku, kiek turėtų mokėti už savo sunaudotą dujų kiekį. Ieškovės šeima išnaudojo daugiau dujų. Atsakovė dažnai buvo išvykusi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, priešieškinis atmestas. Nuspręsta priteisti ieškovei I. G. iš atsakovės L. G. 452,64 Eur žalos atlyginimo, 61,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 513,64 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 983,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1 Nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą, ginčo šalys valdo lygiomis dalimis – po 1/2. Taip pat iš byloje pateiktų šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad nuo 2013 m. pabaigos šalys susitarė, kad už gyvenamajam namui teikiamas išlaikymo paslaugas mokės po 1/2 gautos sąskaitos sumos, nepriklausomai nuo faktiškai šalių išnaudojamo dujų ir elektros kiekio. Nors nuo 2019 m. balandžio mėn. ieškovė siuntė prašymus atsakovei atsiųsti skaitiklių rodmenis ir pradėti skaičiuoti teikiamas komunalines paslaugas pagal faktiškai sunaudotą jų kiekį, tačiau iš į bylą pateiktos šalių 2020 m. kovo 5 d. susirašinėjimo medžiagos matyti, kad šalys tokį susitarimą pasiekė tik 2020 m. kovo 3 d. ir priėmė sprendimą už elektros, dujų ir vandens sąskaitas mokėti proporcingai už kiekvienos šalies sunaudotą faktinį kiekį. Teismas konstatavo, jog šalys susitarė, kad už dujų ir elektros paslaugas bendraturtės mokės per pusę, nepriklausomai nuo kiekvienos iš šalių faktiškai išnaudoto kiekio.
Šalies argumentai
6.2 Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė ieškovei yra skolinga už laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. suteiktas komunalines paslaugas už elektrą ir dujas. Už 2018 m. atsakovė atsiskaitė su ieškove 2019 m. balandžio 1 d., pervesdama 695,00 Eur. Nors atsakovė nesutiko, nurodė, kad 2019 m. balandžio mėn. ieškovei pervedė 695,00 Eur už šalių gyvenamajam namui suteiktas elektros ir dujų paslaugas 2018 m. ir 2019 m., pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, į bylą pateikta Pažyma apie abonentą, Priskaitymų ir mokėjimų už sunaudotą elektros energiją, sąskaitos išrašu, ieškovės bei atsakovės pateiktomis lentelėmis už atliktus dujų ir elektros mokėjimus, mokėjimo kvitais, tarp šalių vykusiu susirašinėjimu trumposiomis SMS žinutėmis, UAB „Autorolex“ 2020 m. spalio 23 d. Pažyma, padarė išvadą, kad 2018 m. ieškovė patyrė 1 390,00 Eur išlaidų, todėl kiekviena iš šalių namo išlaikymui turėjo skirti po 695,00 Eur. Tad atsakovės 695,00 Eur 2019 m. balandžio 1 d. pavedimas ieškovei – tai atsiskaitymas už 2018 m. teiktas įvairias namo išlaikymo paslaugas, o ne elektros ir dujų tiekimą už 2018 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. Taip pat teismas pažymėjo, jog 695,00 Eur pavedimo mokėjimo paskirtyje atsakovei nurodžius „1/2 sumos už bendrai (1390 eurų) sumokėtas namo, (duomenys neskelbtini), išlaidas“, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad 695,00 Eur yra 1/2 1 390,00 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos už gyvenamojo namo išlaikymą už 2018 m. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. atsiskaitė su ieškove tik už 2018 m. laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
6.3 Teismas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl atsakovės, kaip bendraturtės, netinkamo pareigos vykdymo mokėti komunalinius mokesčius už gamtinių dujų tiekimą gyvenamajam namui taikomos daiktinės teisės nuostatos.
Šalies argumentai
6.4 Ieškovė teigia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. priskaičiuota komunalinių mokesčių suma už gamtinių dujų tiekimą šalims priklausančiam gyvenamajam namui buvo 1 027,21 Eur, tad šalims priklausė mokėti po 513,60 Eur. Iš į bylą pateiktų abiejų šalių priskaičiuotų ir atliktų mokėjimų už gamtinių dujų tiekimo lentelių matyti, kad duomenys apie priskaičiuotą sunaudotą dujų kiekį gyvenamajam namui sutampa ir yra 1 027,21 Eur. Taigi bendraturtės turėjo sumokėti po 1/2 nuo 1 027,21 Eur sumos, t. y. po 513,60 Eur. Teismas nustatė, kad minėtu laikotarpiu ieškovė sumokėjo 966,25 Eur, o atsakovė sumokėjo tik 60,96 Eur nuo 1 027,21 Eur sumos, ir konstatavo, kad ieškovė sumokėjo 452,64 Eur (513,60 Eur – 60,96 Eur) už atsakovę.
Žemesnės instancijos teismas
6.5 Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti susidariusią skolą už sunaudotą elektros energiją iš atsakovės sprendžiamas pagal prievolių teisės nuostatas.
Šalies argumentai
6.6 Ieškovė teigia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. priskaičiuota mokesčių suma už elektros energijos tiekimą šalims priklausančiam gyvenamajam namui buvo 518,71 Eur. Iš į bylą pateiktų abiejų šalių lentelių matyti, kad duomenys apie apskaičiuotą sunaudotą elektros energijos kiekį minėtu laikotarpiu sutampa ir yra 518,71 Eur. Taigi bendraturtės turėjo sumokėti po 1/2 nuo 518,71 Eur sumos, t. y. po 259,36 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė minėtu laikotarpiu sumokėjo 320,36 Eur, o atsakovė – 198,35 Eur nuo 518,71 Eur sumos, ir konstatavo, kad ieškovė sumokėjo 61,00 Eur (259,36 Eur – 198,35 Eur) už atsakovę.
6.7 Teismas pažymėjo, jog atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 570,02 Eur permoką laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už dujas, kadangi ieškovės faktiškai sunaudotas dujų kiekis yra didesnis nei atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
6.8 Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog jau konstatavo, kad atsakovės sumokėta 695,00 Eur suma – tai atsiskaitymas už 2018 m. suteiktas paslaugas gyvenamajam namui išlaikyti, todėl atsakovės priešieškinio argumentą dėl permokos už dujas 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėn. atmetė kaip nepagrįstą.
6.9 Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad bendras dujų skaitiklis buvo įrengtas 2008 m., dujos name įvestos 2010 m., taip pat 2010 m. atsakovės namo pusėje buvo įrengtas kontrolinis dujų skaitiklis ir šalys nuo 2010 m. iki 2013 m. galo mokėjo už dujas pagal faktiškai išnaudotą jų kiekį. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2013 m. pabaigos šalys dėl patogumo nustojo skaičiuoti kiekvienos šalies faktiškai sunaudotą dujų kiekį, nutarė mokėti už bendrą sunaudotą dujų kiekį per pusę. Taip pat teismas konstatavo, kad šalių susitarimas mokėti už sunaudotą dujų kiekį per pusę galiojo iki 2020 m. kovo 3 d., kai šalys raštiškai patvirtino, jog už namui teikiamas komunalines paslaugas mokės pagal faktiškai sunaudotą dujų kiekį.
6.10 Nors atsakovė priešieškiniu teigia, kad šalys nuo 2019 m. balandžio 11 d. pradėjo mokėti už dujas pagal faktiškai išnaudotą jų kiekį, kadangi toks susirašinėjimas vyko tarp šalių, tačiau iš šalių pateiktos vėlesnių susirašinėjimų (birželio, liepos, rugsėjo mėn.) medžiagos ir į bylą pateiktų mokėjimų ataskaitų matyti, kad šalys ir po 2019 m. balandžio 11 d. negalėjo susitarti dėl skaitiklių rodmenų pateikimo viena kitai, o mokėjimus ir toliau atliko pagal pateiktas sąskaitas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys nuo 2019 m. balandžio 11 d. pradėjo mokėti už dujas pagal faktiškai išnaudotą jų kiekį. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. gegužės mėn. pradėjo mokėti už dujas pagal savo faktiškai sunaudotą kiekį, tačiau į bylą tokių duomenų (skaitiklių rodmenų ir pagal juos apskaičiuotus mokėjimus už dujas) nepateikė.
6.11 Teismas pažymėjo, jog žodinį šalių susitarimą mokėti už sąskaitas per pusę patvirtina į bylą pateikti abiejų šalių rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, liudytojų parodymai bei pačios atsakovės konkliudentiniais veiksmais išreikštas sutikimas tokius mokėjimus atlikti. Nors atsakovė teigia, kad yra permokėjusi už faktiškai sunaudotą dujų kiekį, tačiau, įvertinus tai, kad tarp šalių apie septynerius metus galiojo susitarimas mokėti sąskaitas už dujas per pusę nepriklausomai nuo faktiškai sunaudoto dujų kiekio, atsakovės reikalavimas apskaičiuoti dujas pagal faktiškai sunaudotą jų kiekį, kai galiojo jų susitarimas mokėti per pusę, yra neturintis teisinio pagrindo bei neatitinkantis šalių sudaryto susitarimo.
6.12 Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad iš į bylą pateikto 2020 m. liepos 16 d. Patikros protokolo Nr. 65/20-C matyti, kad dujų skaitiklio rodmenų paklaida yra 5 proc., o įvertinus tai, kad šalių sunaudotas dujų kiekis yra didelis, kadangi gamtinės dujos naudotos namo apšildymui, kuriuo šalys abi naudojosi ir turėjo pareigą jį išlaikyti, o skirtumas tarp atsakovės nurodytų ieškovės ir atsakovės sunaudoto dujų kiekio yra palyginti nedidelis (1 714 m³), nėra objektyvios galimybės teigti, kad ieškovės ir atsakovės sunaudotas dujų kiekis ir jo skirtumas yra tikslus tam, kad būtų apskaičiuotas tikslus išnaudotas dujų kiekis. Kita vertus, dujos buvo naudojamos namo šildymui, namas priklauso šalims lygiomis dalimis, šalys name gyvena ir turi pareigą namą išlaikyti.
6.13 Taip pat teismas pažymėjo, jog nėra galimybės nustatyti, ar kontrolinis dujų skaitiklis pradėjo veikti nuo 0 rodmens, kadangi pats skaitiklis yra 2008 m., o sutartis su dujų tiekėju dėl kontrolinio skaitiklio įmontavimo sudaryta 2010 m. rugsėjo 8 d., todėl teigti, kad pateikti kontrolinio dujų skaitiklio duomenys yra tikslūs, negalima. Be to, šalys kontrolinį dujų skaitiklį atsakovės namo pusėje įrengė 2010 m., šalys iki 2013 m. už sunaudotą dujų kiekį mokėjo pagal faktą ir tik nuo 2013 m. galo nusprendė mokėti po 1/2. Atsakovė, teikdama skolos apskaičiavimą, naudojo bendrojo skaitiklio ir kontrolinio skaitiklio rodmenis nuo 2010 m., nors šalys nuo 2010 m. iki 2013 m. galo už dujas mokėjo pagal faktą, o bendrojo ir kontrolinio dujų skaitiklių rodmenų nuo 2013 m. byloje nėra ir skaičiavimai neatlikti, todėl darytina išvada, jog atsakovės pateiktas šalių sunaudotų dujų kiekio skirtumas nėra tikslus. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dujų skaitiklį buvo išmontavusi ir išvežusi patikrinti, tačiau tuo metu nebuvo užfiksuoti skaitiklių rodmenys, todėl pateikto skaitiklio duomenys nėra patikimi ir teismas neturi pagrindo jais remtis.
6.14 Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 570,02 Eur permokos už dujas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo priimti papildomus irodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1 Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų irodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, taip pat reikalavimus, keliamus teismų sprendimams. Apeliantės nuomone, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, pažeidė rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus, pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į visus šalių argumentus.
7.2 Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė išimtinai tik ieškovės teismo posėdžio metu pateikta pozicija, kad atsakovė 2020 m. balandžio 1 d. sumokėdama 695,00 Eur įmoką ieškovei atsiskaitė už namo išlaikymo išlaidas už 2018 m. Tačiau rašytiniai įrodymai – dujų ir elektros tiekėjų ataskaitos, sąskaitų išrašai ir mokėjimo nurodymai – patvirtina, kad 2018 m. šalys kiekviena atskirai už dujas tiesiogiai tiekėjui sumokėjo: atsakovė (arba už ją trečiasis asmuo J. H.) – 1 231,29 Eur; ieškovė – 654,24 Eur. Tuo pačiu laikotarpiu už elektros energiją tiekėjui atsakovė (arba už ją trečiasis asmuo J. H.) sumokėjo 975,47 Eur, o ieškovė – 306,15 Eur. Atsakovė iš viso 2018 m. elektros ir dujų tiekėjams sumokėjo 2 206,76 Eur, o ieškovė – tik 960,39 Eur. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės 695,00 Eur pavedimas ieškovei – tai atsiskaitymas už 2018 m. teiktas įvairias namo išlaikymo paslaugas, o ne už elektros ir dujų tiekimą už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. Kadangi atsakovės įmokos 2018 m. laikotarpiu buvo žymiai didesnės nei ieškovės, atlikti dar 695,00 Eur įmoką už dujas ir elektrą atsakovė neturėjo. Be to, pati ieškovė elektroniniuose laiškuose patvirtino, kad atsakovė 695,00 Eur mokėjimu atsiskaitė su ieškove už elektrą ir dujas už 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėn.
7.3 Ieškovė už dujas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. tiekėjams sumokėjo 1 076,88 Eur, o atsakovė – 60,96 Eur. Elektros energijos tiekėjui šiuo laikotarpiu ieškovė sumokėjo 320,36 Eur, o atsakovė – 198,35 Eur. Kadangi atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. ieškovei sumokėjo 695,00 Eur už namo komunalinius mokesčius, akivaizdu, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi tiek su elektros ir dujų tiekėjais, tiek su ieškove, dar netgi sumokėjo 181,46 Eur (695,00 –513,54) didesnę dalį ieškovei.
Atsiliepimas
7.4 Atsakovė nesutinka, kad 2018 m. už laistymo sistemos tvarkymo darbus ir siurblio keitimą ieškovė paslaugų teikėjams sumokėjo viena pati, o ne jos abi per pusę. Taip pat atsakovei kyla klausimų dėl ieškovės pateiktos 2020 m. spalio 23 d. UAB „Autorolex“ pažymos, kurią pasirašė T. P., tikrumo. Pažymi, jog atsakovei nepavykus surinkti duomenų apie UAB „Autorolex“ ir T. P., kad būtų patvirtintas arba paneigtas minėtos pažymos tikrumas, abejonės dėl šios pažymos suklastojimo, atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo liudijimą, taip pat prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti šios pažymos originalą, pašto voką, kuriuo buvo atsiųsta pažyma, nurodyti, kokiu būdu gauta pažyma, pateikiant gavimo būdą patvirtinantį įrodymą, taip pat užklausą, kuria ieškovė kreipėsi į UAB „Autorolex“ dėl pažymos gavimo, įrodymą, kokiu būdu užklausa buvo įteikta UAB „Autorolex“, nes atsakovei išsiųsti elektroniniu paštu užklausos nepavyko, o į registruota siunta išsiųstą ir įteiktą užklausą atsakymas negautas. Pirmosios instancijos teismas vilkino tokio prašymo išsprendimą, praėjus beveik dviem mėnesiams po prašymo teismui pateikimo protokoline nutartimi prašymą atsisakė tenkinti.
7.5 Pažymi, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji sumokėjo 120,00 Eur laistymo sistemos remontui ir už 302,00 Eur įsigijo siurblį. Teismas rėmėsi vien ieškovės žodiniais aiškinimais ir UAB „Autorolex“ pažyma, dėl kurios tikrumo kyla pagrįstų abejonių, be to, pažymoje nėra patvirtintas ieškovės nurodytų 120,00 ir 302,00 Eur mokėjimo faktas.
7.6 Apeliantės nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus aplinkybių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą – elektros ir dujų tiekėjų ataskaitas, šalių atliktus mokėjimus, iš kurių matyti, kad atsakovė jokios skolos ieškovei 2018 m. neturėjo ir negalėjo turėti, nes didesne dalimi buvo sumokėjusi tiekėjams. O 2019 m. balandžio 1 d. atlikusi 695,00 Eur įmoką ieškovei atsakovė visiškai su ja atsiskaitė, net didesne dalimi sumokėjo už elektrą ir dujas. Todėl teismas nepagrįstai ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 452,64 Eur žalos atlyginimo už dujas ir 61,00 Eur skolą už elektrą.
7.7 Teismas atmesdamas priešieškinį nesivadovavo atsakovės ir iš dalies ieškovės parodymais apie tai, kad šalys nuo pat pradžių buvo susitarusios, kad už išnaudotas dujas mokės pagal faktiškai sunaudotą kiekį, todėl tam tikslui atsakovė savo namo dalyje buvo įsirengusi skaitiklius.
7.8 Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip liudytojos apklaustos B. G. parodymų, kad ieškovė patekdavo į atsakovės gyvenamojo namo dalį, turėdama tikslą nusirašyti dujų skaitiklių rodmenis. Pažymi, jog šalys bei kaip liudytoja apklausta B. G. patvirtino, kad ieškovė turėjo atsakovės namo dalies raktus ir patekdavo į namą nusirašyti skaitiklių rodmenų. Todėl teismo išvados, kad nuo 2013 m. pabaigos iki 2020 m. kovo 3 d. šalys buvo susitarusios už sunaudotas dujas mokėti lygiomis dalimis, neatitinka faktinių aplinkybių bei šalių veiksmų. Esant tokiam susitarimui, ieškovė nebūtų turėjusi tikslo 2014–2019 m. valdyti ir naudotis atsakovės namo dalies raktais tam, kad patektų į jį nusirašyti skaitiklių rodmenis.
7.9 Tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu, SMS žinutėmis patvirtina, kad 2019 m. kovo 12 d. ieškovė fiksavo atsakovės namo dalyje įrengtų skaitiklių rodmenis, taip pat ieškovė prašė atsakovės pateikti dujų skaitiklių rodmenis 2019 m. gegužės 23 d., 2019 m. birželio 13 d.
7.10 Be to, iš vykusio tarp šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydama perskaičiuoti įmokas už dujas, nes pagal kontrolinių skaitiklių rodmenis buvo didelė jos permoka, tačiau ieškovė tokį prašymą ignoruodavo.
7.11 Mano, jog tarp šalių vykusio susirašinėjimo medžiaga, šalių konkliudentiniai veiksmai – kontrolinio skaitiklio įsirengimas, jo duomenų fiksavimas – patvirtina faktą, kad šalys buvo susitarusios už dujas mokėti pagal faktiškai išnaudotą dujų kiekį. Nesutinka su teismo išvada, kad šalys laikotarpiu nuo 2013 m. pabaigos iki 2020 m. kovo 3 d. susitarė mokėti už sunaudotas dujas lygiomis dalimis.
7.12 Pažymi, jog teismas rėmėsi 2020 m. liepos 16 d. Patikros protokolu Nr. 65/20-C, kuriame nurodyta, jog dujų skaitiklių rodmenų paklaida yra 5 proc. Tačiau net ir taikius 5 proc. paklaidą ieškovės naudai, atsakovės išnaudotas dujų kiekis yra mažesnis. Be to, nėra duomenų, kad bendrojo dujų skaitiklio rodmenys yra tikslūs, tai tapačios rūšies įrenginys. Pažymi ir tai, kad tarp šalių niekada nebuvo ginčo ir abejonių, kad skaitiklių rodmenys neteisingi, kad turėtų būti taikoma paklaida.
7.13 Mano, jog visiškai nepagrįsti ir teismo vertinimai, kad nėra galimybės nustatyti, ar kontrolinis dujų skaitiklis pradėjo veikti nuo 0 rodmens. Taip pat mano, kad deklaratyvūs teismo teiginiai, jog atsakovei išvežus dujų skaitiklį patikrai nebuvo užfiksuoti skaitiklių rodmenys įmonės darbuotojų tiek prie išmontavimą, tiek po įmontavimo, todėl pateikto skaitiklio duomenys nėra tikslūs. Atkreipia dėmesį, kad tyrimas buvo atliekamas ir skaitikliai vežti patikrai 2020 m. liepos mėn., t. y. jau po priešieškinio pareiškimo ir priešieškinyje nurodytų bendrojo ir kontrolinio skaitiklių duomenų užfiksavimo 2019 m. balandžio 11 d.
7.14 Apeliantės nuomone, teismas nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, o sprendimą grindė tik prielaidomis, deklaratyviais teiginiais. Teismas gynė tik ieškovės interesus ir visiškai neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius duomenis, faktines bylos aplinkybes.
7.15 Kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus – prokuratūros sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt suklastotos UAB „Autorolex“ pažymos.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovei apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1 Teismas atliko išsamų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, galutinės išvados, skirtingai nei nurodo atsakovė, buvo paremtos tiek ieškovės, tiek atsakovės teiktais įrodymais ir skaičiavimais.
8.2 Sutinka su teismo išvada, kad šalys buvo susitarusios už dujų ir elektros tiekimą mokėti per pusę.
8.3 Nurodo, jog apeliantė nepagrįstai nesutinka su teismo išvadomis, susijusiomis su 695,00 Eur suma.
8.4 Atsakovė bandė klaidinti teismą dėl laistymo sistemos priežiūros darbų, kurie buvo atlikti 2018 m. Nors atsakovė pripažino darbų atlikimo faktą, tačiau nurodė absoliučiai neteisingas aplinkybes, kad ji iškvietė meistrus, kad mokėjo už darbus.
Šalies argumentai
8.5 Ieškovė pateikė į bylą UAB „Autorolex” pažymą. Atsakovės nurodomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo šio dokumento suklastojimo yra nutrauktas.
8.6 Sutinka su teismo motyvais, kuriais atsakovės priešieškinis buvo atmestas. Papildomai pažymi, jog be to, kad skirtumas, kurį nurodė atsakovė, yra neteisingas, dar daugiau, atsakovė neįvardijo ir nenurodė, kokį konkretų tarifą už sunaudotas dujas turėtų taikyti teismas.
8.7 Atkreipia dėmesį, kad atsakovės atliktas skaičiavimas pagal bendrą skaitiklį ir kontrolinį skaitiklį yra nuo rodmenų, užfiksuotų nuo 2010 m. iki 2019 m. balandžio mėn., už kuriuos ieškovė jau yra sumokėjusi iki 2013 m. pagal faktinius rodmenis, po šios datos – pusę energijos tiekėjui sumokėtos sumos. Todėl vien ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas teismui atmesti priešieškinį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. H. prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti jam iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1 Teismas nepagrįstai nurodė, kad 695,00 Eur suma – tai atsakovės atsiskaitymas už 2018 m. teiktas įvairias namo išlaikymo paslaugas, o ne už elektros ir dujų tiekimą už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. Padarydamas tokią išvadą teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė ir jis per 2018 m. yra sumokėję žymiai didesnę dalį nei kita namo bendraturtė – ieškovė. Taip pat teismas neįvertino ieškovės el. susirašinėjimo ir patvirtino, kad atsakovė ieškovei sumokėdama 695,00 Eur sumą atsiskaitė už 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėn., skolinga liko nuo 2019 m. vasario mėn.
9.2 Atsakovė savo namo dalyje yra įsirengusi kontrolinius dujų skaitiklius. Jų įsirengimo tikslas – kad kieviena iš namo bendraturčių žinotų savo namo daliai sunaudotą dujų kiekį ir už tą sunaudotą dujų kiekį mokėtinas sumas. Teismo padaryta išvada, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas visus mokesčius, susijusius su namo išlaikymu, mokėti lygiomis dalimis, įskaitant ir už dujas, yra nepagrįstas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys nuo pat pradžių buvo susitarusios, kad mokės už dujas pagal kiekvienos šalies faktinį jų sunaudojimą.
9.3 Mano, kad teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, o priešieškinį atmesdamas, nesivadovavo byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, o sprendimą grindė tik prielaidomis.
Šalies argumentai
10. 2021 m. gegužės 14 d. atsakovė L. G. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl dokumentų pridėjimo civilinėje byloje. Kartu pateikė 2021 m. balandžio 22 d. prokuroro M. P. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00063-21. Prašo nutarime nurodytas aplinkybes vertinti kartu su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei byloje surinkta medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2021 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apygardos teisme gauta ieškovės I. G. atstovės advokatės I. A. nuomonė dėl prašymo pridėti papildomus įrodymus civilinėje byloje. Nurodo, jog ieškovė neprieštarauja dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pridėjimo.
12. 2021 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės I. G. atstovės advokatės I. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, o atsakovės priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro M. P. 2021 m. balandžio 6 d. pranešimą, kuriuo atsakovė L. G. buvo informuota, kad pagal jos pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-63-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl galimo UAB „Autorolex“ 2020 m. spalio 23 d. pažymos suklastojimo.
17. 2021 m. gegužės 14 d. atsakovė L. G. taip pat pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. balandžio 22 d. prokuroro M. P. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00063-21, nesant nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
19. Kadangi pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, šalys dėl įrodymų pateikimo ir pridėjimo prie bylos prieštaravimų neišreiškė, apeliacinės instancijos teismas atsakovės kartu su apeliaciniu skundu ir papildomai 2021 m. gegužės 14 d. pateiktus įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos.
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės 2019 m. balandžio 1 d. ieškovei pervestos 695,00 Eur sumos tikrosios paskirties. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad atsakovė 695,00 Eur sumą ieškovei sumokėjo už 2018 m. ieškovės turėtas įvairias namo išlaikymo paslaugas. Nurodo, jog ji ir jos draugas – trečiasis asmuo J. H. 2018 m. už elektrą ir dujas iš viso sumokėjo tiekėjams 2 206,76 Eur, o ieškovė – tik 960,39 Eur, todėl, anot atsakovės, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės 2019 m. balandžio 1 d. atliktas 695,00 Eur pavedimas laikytinas atsiskaitymu už 2018 m. teiktas įvairias namo išlaikymo paslaugas, o ne už elektros ir dujų tiekimą 2018 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn., yra nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems rašytinimas įrodymams. Kadangi atsakovės įmokos 2018 m. dujų ir elektros tiekėjams buvo žymiai didesnės nei ieškovės, atlikti dar papildomą 695,00 Eur įmoką už dujas ir elektrą už 2018 m. atsakovė neturėjo jokio pagrindo.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejusi tarpusavyje, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir įrodymais pagrįstą išvadą, jog atsakovės 2019 m. balandžio 1 d. atliktas 695,00 Eur pavedimas ieškovei – tai atsakovės atsiskaitymas su ieškove už pastarosios 2018 m. turėtas įvairias namo išlaikymo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais šiuo klausimu ir papildomai pasisako, kodėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.
22. Pažymėtina, jog 2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė, be kita ko, paaiškino, jog tarp šalių visada buvo žodinis susitarimas už elektrą mokėti per pusę, o nuo 2013 m. žodiniu susitarimu susitarė, jog ir už dujas bus mokama taip pat per pusę. Kadangi internetinį prisijungimą prie elektros ir dujų tiekėjo iš pradžių turėjo atsakovė, pastaroji atlikdavo mokėjimus, o ieškovė pinigus grynaisiais atsakovei atiduodavo dar tą patį vakarą, kai atsakovė pranešdavo apie atliktus mokėjimus. Viena pinigus pervesdavo tiekėjams, o kita atiduodavo pusę sumos. Kai ieškovė taip pat įgijo internetinį prisijungimą prie dujų ir elektros tiekėjo, ji pati 2018 m. spalio ir gruodžio mėn. atsiskaitė su tiekėju. Į bylą buvo pateikta trumposios SMS žinutės fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. informavo ieškovę apie sumokėjimą už elektrą ir dujas, pateikė ieškovei mokėjimo nurodymo fotonuotrauką, o ieškovė atrašė: „Vakare atiduosiu“. Tai patvirtina ieškovės teismo posėdžio metu pateiktą aiškinimą, jog 2018 m. atsakovei sumokėjus už elektrą bei dujas ir pranešus apie tai ieškovei, ieškovė nedelsdama vakare atsiskaitydavo su atsakove. To paties 2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog nesvarbu, kas sumokėdavo, – ieškovė ar atsakovė (ar pastarosios draugas), kita pusė pusę sumos grąžindavo. Atsakovei nurodžius, jog 2018 m. su tiekėju didžiąja dalimi atsiskaitė atsakovės draugas, ir teismui paklausus, ar ieškovė buvo informuota apie tai, kiek ji turi grąžinti, atsakovė atsakė: „taip“. Teismui paklausus, ar ieškovė pinigus grąžino, atsakovė vėlgi atsakė: „taip“.
23. Taigi, nors atsakovė ir teigia, kad 2018 m. su tiekėjais didžiąja dalimi atsiskaitė jos draugas, remiantis ne tik ieškovės paaiškinimais, bet ir pačios atsakovės paaiškinimais, taip pat šalių susirašinėjimu, nustatyta, kad pusę sumos ieškovė atsakovei grąžino, vadinasi, realiai atsakovės išlaidos 2018 m. buvo ne 2 206,76 Eur, o tik pusė šios sumos.
24. Anot atsakovės, jos 2019 m. balandžio 1 d. atliktas 695,00 Eur pavedimas laikytinas atsiskaitymu ne už 2018 m. teiktas įvairias namo išlaikymo paslaugas, o už elektros ir dujų tiekimą 2018 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. 2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, jog mokėdama 695,00 Eur sumą sumokėjo tiek, kiek ieškovė reikalavo už laikotarpį iki 2019 m. balandžio 1 d. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal tiek ieškovės, tiek atsakovės į bylą pateiktas lenteles (Priskaitymų ir mokėjimų ataskaitą už gamtines dujas, Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą, Lentelė Nr. 1 priskaičiuota ir sumokėta už dujas 2018–2019 metais, Lentelė Nr. 2 priskaičiuota ir sumokėta už elektrą 2018–2019 metais) matyti, jog laikotarpiu 2019 m. vasario 24 d. – 2019 m. gegužės 22 d. ieškovė I. G. su dujų ir elektros tiekėjais neatsiskaitinėjo, vadinasi, už 2019 m. vasario mėn. pabaigoje ir 2019 m. kovo mėn. tiektą elektrą ir dujas 2019 m. balandžio 1 d. ieškovė su tiekėjais dar nebuvo atsiskaičiusi, ji mokėjimą atliko tik 2019 m. gegužės 23 d., tad atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. pervesdama ieškovei 695,00 Eur sumą negalėjo žinoti, kiek yra skolinga ieškovei už 2019 m. vasario mėn. pabaigą ar 2019 m. kovo mėn., o ieškovė tuo metu negalėjo dar reikalauti atsakovės kažkokios konkrečios sumos už tuos mėnesius, nes ieškovė dar nebuvo atsiskaičiusi su tiekėjais.
25. Anot apeliantės, pati ieškovė savo 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 21 d. rašytuose elektroniniuose laiškuose patvirtino, kad atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. atlikusi 695,00 Eur mokėjimą atsiskaitė su ieškove už elektrą ir dujas už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. Iš kartu su ieškiniu pateiktos ieškovės ir atsakovės el. susirašinėjimo medžiagos matyti, jog iš tiesų 2019 m. birželio 13 d. ir birželio 21 d. rašytuose el. laiškuose ieškovė atsakovei rašė: „Tai noriu tau priminti, kad ta 1/2 sumokėta buvo tik už 2018-12 ir 2019-01 mėn., kurį teikeisi sumokėti tik 04 mėn.“; „Tu sumokėjai balandžio 1 d. tik už gruodį, sausį“; „Informuoju, kad esi man skoloje už sumokėtus komunalinius mokesčius nuo 2019-02“. 2020 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog taip rašydama suklydo, turėjo omenyje, kad atsakovė sumokėjo iki sausio mėn., o ne už sausio mėn. Bandant patikrinti, ar atsakovė teisi teigdama, jog 695,00 Eur ji sumokėjo už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. suvartotą elektrą ir dujas (atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė laikotarpį sumažina iki 2 mėn., o prieš tai teigė, kad tai buvo atsiskaitymas už 5 mėn. laikotarpį), nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. sumokėjo tiekėjui 614,34 Eur už gamtines dujas ir 242,29 Eur už elektrą, iš viso – 856,63 Eur. Taip pat nustatyta, jog 2019 m. vasario 23 d. ieškovė tiekėjui už gamtines dujas sumokėjo 436,31 Eur, o už elektrą – 63,86 Eur, iš viso – 500,17 Eur. Jeigu būtų galima pripažinti, kad 2019 m. vasario 23 d. buvo sumokėta už sausio mėn., sudėjus ieškovės už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. sumokėtas sumas iš viso susidaro 1 356,80 Eur (856,63 Eur + 500,17 Eur), tačiau ši suma nesutampa su bendra ginčo suma – 1 390,00 Eur (695,00 Eur x 2), o atsakovė nepateikė jokių aiškių ir konkrečių skaičiavimų, kas, anot jos, galėtų sudaryti šią 1 390,00 Eur ginčo sumą. Pažymėtina, jog teismas neturi spėjimo ir prielaidų būdu bandyti nuspėti, kas, anot atsakovės, galėtų šią sumą sudaryti. Tuo tarpu ieškovė, pirmosios instancijos teismui pareikalavus, 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė paaiškinimus, jog šią 1 390,00 Eur sumą sudaro: 614,34 Eur už dujas, sumokėta 2018 m. gruodžio 31 d.; 242,29 Eur už elektrą, sumokėta 2018 m. gruodžio 31 d.; 35,19 Eur už vandenį, sumokėta 2018 m. lapkričio 27 d.; 58,86 Eur už vandenį, sumokėta 2018 m. spalio 30 d.; 15,96 Eur už dujas, sumokėta 2018 m. spalio 30 d.; 0,87 Eur komisiniai mokesčiai, sumokėta 2018 m. spalio 30 d.; 60,00 Eur už laistymo sistemos atjungimą, sumokėta 2018 m. lapkričio mėn. grynaisiais; 60,00 Eur už laistymo sistemos pajungimą, pakeitimą, sumokėta 2018 m. gegužės mėn. grynaisiais; 302,00 Eur už vandens siurblio iš giluminio į sausumoje statomą pakeitimą, sumokėta 2018 m. gegužės mėn. grynaisiais. Ieškovės aiškinimus dėl išleistų sumų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. mokėjimų kvitai, šalių pateiktos lentelės su mokėtojo vardu, pavarde, banko sąskaitos išrašas. Taip pat UAB „Autorolex“ pažyma patvirtina, kad būtent ieškovė kreipėsi dėl laistymo sistemos pajungimo, paruošimo žiemai – sistemos išleidimo ir prapūtimo darbų, atsiskaitė taip pat ieškovė. Ieškovė pateikė ir duomenis, kad sausai statomo siurblio kaina elektroninėje parduotuvėje www.van2o.lt yra 404,00 Eur, tad ieškovės nurodyta jos 2018 m. gegužės mėn. sumokėta 302,00 Eur kaina už sausai statomą siurblį yra protingo dydžio ir reali. Atsakovė neteikė duomenų, kad sausai statomo siurblio, kuris šalių gyvenamojoje vietoje buvo pakeistas 2018 m. pavasarį, kaina buvo žymiai mažesnė.
26. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ieškovės teismui pateiktos UAB „Autorolex“, atstovaujamos T. P., 2020 m. spalio 23 d. pasirašytos pažymos tikrumo, dėl galimo šios pažymos suklastojimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovei išduoti teismo liudijimą, taip pat neįpareigojo ieškovės pateikti papildomų įrodymų, susijusių su minėtos pažymos pasirašymu ir gavimu. Tačiau atsakovės abejonės dėl galimo minėtos pažymos suklastojimo visiškai nepagrįstos. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro M. P. 2021 m. balandžio 6 d. pranešimą, kuriuo atsakovė L. G. buvo informuota, kad pagal jos pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-63-21 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl galimo UAB „Autorolex“ 2020 m. spalio 23 d. pažymos suklastojimo. Tačiau 2021 m. balandžio 22 d. prokuroro M. P. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00063-21 nutrauktas, nesant nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Minėtame nutartime, be kita ko, nurodyta, jog 2020 m. spalio 23 d. UAB „Autorolex“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2018 m. adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti tik laistymo sistemos pajungimo darbai ir paruošimo žiemai – sistemos išleidimo ir prapūtimo darbai, nesuklastota. Ją pasirašė UAB „Autorolex” darbuotojas T. P., tai patvirtino T. P. apklausoje. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti šios pažymos tikrumu ir ja nesiremti. Tokių pagrindų nebuvo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
27. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog už laistymo sistemos tvarkymo darbus bei už siurblį su ieškove mokėjo lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad ji būtų mokėjusi už šias paslaugas ir kam mokėjusi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Išklausius 2020 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog šio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad už laistymo sistemos pajungimo, atjungimo darbus, siurblį su atsakove meistrams atsiskaitė per pusę grynaisiais. Tačiau teismui paprašius konkrečiai nurodyti, kokia suma buvo mokama meistrams, kaip ir kur buvo sumokėta, atsakovė negalėjo įvardyti. Atsakovė taip pat nurodė, kad mokėjo meistrams, kurie pajungė laistymo sistemą, nurodė, kad meistrai ilgą laiką, visą vasarą pajunginėjo laistymo sistemą, žolės pjovimo sistemą, labai ilgai užtruko jų darbas, nuolat dalimis mokėdavo meistrams, kiek prašydavo, tiek po pusę sumos su ieškove ir sumokėdavo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2018 m. gegužės mėn. šalių gyvenamojoje vietoje jau buvo keičiamas siurblys, nes jis buvo sugedęs, todėl tikėtina, jog atsakovė duodama parodymus apie atsiskaitymą su meistrais davė parodymus apie dar anksčiau atliktus meistrų darbus, t. y., kai pirmą kartą buvo įvedama laistymo ir žolės pjovimo sistema bei atsiskaitinėjimą su jais, o ne apie 2018 m. gegužės mėn. ir 2018 m. lapkričio mėn. atliktus darbus. Ieškovės poziciją, kad 2018 m. rudenį už laistymo sistemos sutvarkymą mokėjo būtent ieškovė, patvirtina UAB „Autorolex“ 2020 m. spalio 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad darbus užsakė ir už atliktus darbus atsiskaitė I. G.. Taip pat nurodyta, kad L. G. dėl darbų atlikimo nesikreipė, su ja darbų atlikimo metu nebuvo bendrauta, šis asmuo už suteiktas paslaugas mokėjimų neatliko. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas T. P. paaiškino, kad jis dirba UAB „Autorolex”, kuri užsiima automatinių laistymo sistemų įrengimu bei priežiūra. Susipažinęs su pažymos kopija gali patvirtinti, kad tai yra jo pasirašyta pažyma ir ant jos yra jo paties parašas. 2018 m. jis atliko automatinės laistymo sistemos priežiūros darbus, t. y. paruošė sistemą žiemai, išleisdamas iš jos vandenį, adresu (duomenys neskelbtini). Darbas buvo nesudėtingas, truko apie 15–30 min. Darbai buvo atliekami pagal žodinį susitarimą su viena iš namo savininkių, kuri jam sumokėjo už atliktus darbus 60,00 Eur. Pinigai jam buvo sumokėti tą pačią dieną, grynaisiais. Tame objekte jis buvo vieną vienintelį kartą. Dėl darbo atlikimo ir kai tą darbą atliko, bendravo ir dalyvavo viena moteris. Taigi šie įrodymai paneigia atsakovės paaiškinimus, jog visada su meistrais bendraudavo abi šalys ir abi iš karto atsiskaitydavo. Pažymėtina ir tai, jog byloje yra pateiktas šalių susirašinėjimas 2019 m. balandžio 23 d., atsakovė prašė ieškovės iškviesti specialistus, kurie rudenį atjungė laistymo sistemą, arba paprašė atsiųsti jai jų telefono numerį. Ieškovė atrašė atsakovei, jog rudenį už laistymo sistemos išjungimą ir sutvarkymą mokėjo ji (ieškovė), paklausė, kas dabar mokės pajungiant. Taip pat paklausė, ar atsakovė vejos robotą ir siurblį pirks iš ieškovės per pusę. Teisėjų kolegija mano, jog šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad atsakovė su ieškove nebuvo atsiskaičiusi ne tik už 2018 m. atliktus laistymo sistemos tvarkymo darbus, bet ir už pakeistą siurblį.
28. Remdamasis tuo, kas aptarta, taip pat pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teisėtai ir pagįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės 695,00 Eur 2019 m. balandžio 1 d. pavedimas ieškovei – tai atsiskaitymas už 2018 m. teiktas įvairias namo išlaikymo paslaugas, o ne elektros ir dujų tiekimą už 2018 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio – kovo mėn. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. atsiskaitė su ieškove tik už 2018 m. laikotarpį. Sutikti su atsakovės argumentais, kad ji 2019 m. balandžio 1 d. sumokėdama ieškovei 695,00 Eur ne tik atsiskaitė su ieškove, bet ir permokėjo, nėra jokio pagrindo.
29. Atsakovė neginčija teismo nustatytų aplinkybių dėl laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ieškovės ir atsakovės sumokėtų sumų tiesiogiai elektros ir dujų tiekėjams. Esminis tarp šalių kilęs ginčas buvo dėl atsakovės 2019 m. balandžio 1 d. sumokėtos 695,00 Eur sumos, už ką ši suma buvo sumokėta. Konstatavus, jog minėta suma – tai atsakovės atsiskaitymas ieškovei už 2018 m. ieškovės patirtas įvairias namo išlaikymo paslaugas, nesant jokių duomenų, kad atsakovė 2019 m. būtų atsiskaičiusi su ieškove už pastarosios 2019 m. tiekėjams sumokėtus komunalinius mokesčius, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teisėtai ir pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti.
30. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovės teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, įrodymais pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovė, nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo
31. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos priešieškinio reikalavimo. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog šalys nuo pat pradžių buvo susitarusios, kad už išnaudotas dujas jos mokės pagal faktiškai sunaudotą kiekį, todėl tam tikslui atsakovė savo namo dalyje buvo įsirengusi papildomą skaitiklį. Ieškovė turėjo atsakovės namo raktus, todėl turėjo galimybę patekti pas atsakovę į namus ir fiksuoti, kiek atsakovė yra faktiškai sunaudojusi dujų. Teismo padaryta išvada, kad nuo 2013 m. pabaigos iki 2020 m. kovo 3 d. šalys buvo susitarusios už sunaudotas dujas mokėti lygiomis dalimis, atsakovės nuomone, neatitinka faktinių aplinkybių bei šalių veiksmų, nes, jeigu būtų buvęs toks susitarimas, ieškovė nebūtų turėjusi jokio tikslo 2014–2019 m. valdyti ir naudotis atsakovės namo dalies raktais tam, kad patektų į namą skaitiklio rodmenų nusirašymui.
32. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog namo raktų turėjimas neįrodo, kad ieškovė savo sesers namo raktus turėjo vien dėl to, kad galėtų patekti į namą ir fiksuoti skaitiklio rodmenis. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys gyveno viename name, kuris yra pritaikytas dviem šeimoms. Šalis sieja giminystės ryšiai, jos yra sesės. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, jog atsakovė išvykdavo į komandiruotes, keliones, namie likdavo jos šuo, kurį atsakovė prašydavo ieškovės išvesti į lauką. Tad akivaizdu, jog ieškovė atsakovės namo dalies raktus turėjo ir dėl kitų priežasčių.
33. Atsakovė teisi, kad šalys nuo gyvenimo name pradžios buvo susitarusios už sunaudotas dujas mokėti pagal faktiškai sunaudotą kiekį. To neneigia ir ieškovė, šias aplinkybes ji pripažino 2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu. Nustatyta, jog tam, kad šalys žinotų, kiek kuri sunaudoja dujų, atsakovės namo dalyje buvo įrengtas papildomas skaitiklis, kuris rodė atsakovės sunaudotą dujų kiekį. Taip pat šio posėdžio metu abi šalys pripažino, jog už sunaudotas dujas mokėjo pagal faktiškai sunaudotą jų kiekį. Šalys teismo posėdžio metu pripažino ir tai, kad pastebėjusios, jog jos sunaudoja labai panašų dujų kiekį, 2013 m. pabaigoje susitarė, kad už dujas, kaip ir už elektrą, mokės per pusę. Taigi šalys savo susitarimą už dujas mokėti pagal faktiškai sunaudotą dujų kiekį 2013 m. pabaigoje pakeitė. Atsakovė papildomai nurodė, kad taip pat šalys susitarė, kad jeigu per ilgesnį laiko tarpą susidarys didelis sunaudotų dujų skirtumas, jos perskaičiuos, kiek kuri faktiškai sunaudojo dujų. Ieškovė nepatvirtino, kad toks šalių susitarimas buvo.
34. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino kaip liudytojos apklaustos B. G. parodymų, kad ieškovė patekdavo į atsakovės gyvenamojo namo dalį, turėdama tikslą nusirašyti dujų skaitiklio rodmenis. Tačiau, išklausius 2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog liudytoja B. G. nurodė ne tik tai, kad ieškovė patekdavo į atsakovės gyvenamojo namo dalį, turėdama tikslą nusirašyti dujų skaitiklio rodmenis, tačiau ir tai, kad jos dukros buvo susitarusios už komunalinius mokesčius mokėti po pusę. Taigi, nors liudytoja ir nurodė, kad ieškovė nusirašydavo dujų skaitiklio, esančio pas atsakovę namuose, rodmenis, tačiau jai nieko nebuvo žinoma apie mokėjimus už faktiškai sunaudotas dujas, jai buvo žinomas šalių susitarimas viską mokėti per pusę.
35. Nors apeliaciniame skunde bandoma paneigti, kad tarp šalių buvo susitarimas nuo 2013 m. pabaigos mokėti už sunaudotas dujas lygiomis dalimis, tačiau šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad jos būtent taip ir mokėjo nuo 2013 m. pabaigos – per pusę.
36. Iš šalių susirašinėjimo, vykusio 2019 m., t. y. jau po to, kaip tarp šalių kilo ginčas, medžiagos matyti, jog ieškovė prašydavo atsakovės pateikti jos dujų skaitiklio rodmenis. 2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžo metu ieškovė paaiškino, jog, kilus ginčui su atsakove, ji (ieškovė) norėjo žinoti, kiek faktiškai sunaudoja dujų. Iš šalių 2019 m. vykusio susirašinėjimo medžiagos taip pat matyti, jog tarp šalių vyko ginčas dėl skatiklio rodiklių nepateikimo, netinkamo pateikimo. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, jog kartais ignoruodavo ieškovės laiškus. Taip pat nustatyta, jog šalys raštu 2020 m. kovo 3 d. susitarė, kad nuo 2020 m. kovo 4 d. mokės pagal faktiškai sunaudotą kiekį.
37. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys 2013 m. pabaigoje susitarė, kad už dujų teikiamas paslaugas bendraturtės mokės per pusę, nepriklausomai nuo kiekvienos iš šalių faktiškai išnaudoto kiekio. Šis susitarimas šalių bendru sutarimu buvo pakeistas 2020 m. kovo 3 d., todėl pripažįstama, jog ginčo laikotarpiu galiojo šalių susitarimas už sunaudotas gamtines dujas mokėti per pusę.
38. Atsakovė teisi apeliaciniame skunde teigdama, jog tarp šalių nebuvo ginčo ir abejonių dėl skaitiklių, kad skaitikliai galėtų netiksliai fiksuoti duomenis. Kaip pačios šalys ir patvirtino, visada buvo mokama pagal pagrindinio skaitiklio rodmenis, o laikotarpiu 2010 m. – 2013 m. taip pat buvo atsižvelgiama ir į papildomo skaitiklio rodmenis, jokių galimų skaitiklių paklaidų šalys niekada netaikė. Todėl ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis 2020 m. liepos 16 d. Patikros protokolu Nr. 65/20-C, kuriame nurodyta, kad dujų skaitiklio rodmenų paklaida yra 5 procentai, ar daryti prielaidas, kad kontrolinis dujų skaitiklis pradėjo veikti galbūt ne nuo 0 rodmens. Taip pat teismui neaktuali aplinkybė, ar tikslūs kontrolinio skaitiklio rodmenys buvo po to, kai atsakovė jį buvo išmontavusi ir išvežusi patikrinti jau po ginčo laikotarpio. Kita vertus, tai nebuvo esminės aplinkybės ir pagrindai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas netenkino priešieškinio reikalavimo.
39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė, teikdama permokos apskaičiavimą, naudojo bendrojo skaitiklio ir kontrolinio skaitiklio rodmenis nuo 2010 m., nors šalys nuo 2010 m. iki 2013 m. pabaigos už dujas mokėjo pagal faktą. Akivaizdu, jog apskaičiuodama savo permoką už dujas atsakovė į šią esminę aplinkybę neatsižvelgė, o tai visus atsakovės skaičiavimus dėl permokos už dujas daro neteisingus.
40. Atsakovė, pagrįsdama savo priešieškinio reikalavimą ir nurodydama, kaip apskaičiuoja susidariusį jos ir ieškovės sunaudotų dujų skirtumą, nurodo, jog 2019 m. balandžio 11 d. bendras skaitiklių rodmuo buvo 28 600 m³, šią dieną atsakovės kontrolinių skaitiklių rodmenys buvo 13 443 m³, vadinasi, ieškovės yra sunaudota didesnė 1 714 m³ dujų dalis (28 600 – 13 443 = 15 157; 15 157 – 13 443 = 1 714), todėl, anot atsakovės, ieškovė už dujas turėtų mokėti 668,46 Eur (1 714 x 0,39 = 668,46) daugiau nei atsakovė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog toks atsakovės skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi ji vadovaujasi tik dujų skaitiklių galutiniais rodmenimis, kurie susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2019 m. balandžio 11 d. Atsakovė visiškai neatsižvelgė į tą faktą, kurį pati pripažino teismo posėdžio metu, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. pabaigos šalys už dujas mokėjo pagal faktiškai sunaudotą dujų kiekį. Kaip parodė 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovė, ji tuo laikotarpiu visada mokėjo daugiau negu atsakovė. Byloje nėra duomenų, kokie atsakovės kontrolinio skaitiklio duomenys buvo tuo metu, kai šalys už dujas pradėjo mokėti per pusę, t. y. 2013 m. pabaigoje. Į bylą ieškovė kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė tik pagrindinio skaitiklio duomenis iš AB „Lietuvos dujos“ atsiskaitymų knygelės, iš kurių matyti, jog 2013 m. spalio mėn. pagrindinio skaitiklio rodmenys buvo deklaruoti iki 10 324 m³. Nesant duomenų, kokie atsakovės kontrolinio skaitiklio duomenys buvo 2013 m. pabaigoje, negalima nustatyti, ar atsakovės nurodomas 1 714 m³ skirtumas negalėjo susidaryti laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. pabaigos ir ar ieškovė nėra už tai jau sumokėjusi, minėtu laikotarpiu mokėdama už didesnę dalį.
41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad 1 714 m³ skirtumas susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. pabaigos iki 2019 m. balandžio 11 d. Be to, nustatyta, jog šiuo laikotarpiu šalys buvo susitarusios, kad už sunaudotas gamtines dujas šalys mokės per pusę, nepriklausomai nuo faktiškai sunaudoto kiekio. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad teisėtai ir pagrįstai atsakovės pateikto priešieškinio reikalavimas nebuvo tenkintas. Remtis apeliacinio skundo argumentais ir daryti priešingas išvadas negu padarė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, veikė nešališkai ir objektyviai, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė įrodymais pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Atsakovės L. G. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
45. Ieškovė pateikė prašymą dėl apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo iš apeliantės L. G. priteisti 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos ir nuomonės dėl prašymo pridėti papildomus įrodymus parengimo išlaidos. Kartu pateikta 2021 m. gegužės 5 d. sąskaita Nr. 24/2021 už teisines paslaugas ir 2021 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymas. Šios ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7, 8.11, 8.16 punktuose, todėl ieškovei iš atsakovės, kurios apeliacinis skundas atmestas, priteistina 1 100,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
46. Trečiasis asmuo J. H. palaikė atsakovės apeliacinį skundą, prašė priteisti jam iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, laikoma, kad procesinis sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl nėra teisinio pagrindo iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. G. iš atsakovės L. G. 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.