- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-519-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07049-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, E. M., "Plungės Jonis", "Swedbank", Gelvora, B2KAPITAL, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyrius, UAB "Vakarų valda", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Pareiškėjas
- T. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, E. M., antstolių A. S. ir S. S. kontorai, antstolei V. D. kontorai, UAB „Vakarų valda“, A. Ž., R. Ž., G. E., L. S., O. L., E. V., UAB „Plungės Jonis“, UAB „Gelvora“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VSDFV Klaipėdos skyriui, VSDFV Kretingos skyriui, antstolės R. V. kontorai, antstolės L. N. kontorai, antstolės M. B. kontorai, antstolės A. R. Ž. kontorai, antstolio G. K. kontorai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla ir pareiškėjo bankroto administratore paskirta S. Š.. Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas.
Šalies argumentai
2. Kreditorė UAB „B2Kapital“ pateikė teismui prašymą nutraukti bankrutuojančio asmens bankroto bylą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą būtiniesiems poreikiams patenkinti galėjo būti skirta 591 Eur per mėnesį - tai sudaro 21 276 Eur per 3 metus, tačiau faktiškai būtinųjų poreikių tenkinimui buvo panaudota 44 415,61 Eur, t. y. viršyta 23 139,61 Eur. Bankroto administratorė kreditorei paaiškino, kad viršyta suma, t. y. 23 139,61 Eur buvo gauti kaip dienpinigiai. Kreditorės vertinimu, kadangi papildomai gautos lėšos nebuvo skirstomos kreditorių reikalavimų tenkinimui, bet pažeidžiant patvirtintą mokumo atkūrimo planą, buvo naudojamos asmeninių poreikių tenkinimui, tai laikytina netinkamu mokumo atkūrimo plano įgyvendinimu, kas sudaro pagrindą nutraukti bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai kreditorė prašo: 1) įpareigoti T. A. per 5 dienas pervesti į bankroto administratorės sąskaitą 23 139,61 Eur sumą, kuri turi būti paskirstyta kreditoriams; 2) Nutraukti bankroto bylą kadangi bankrutuojantis asmuo nevykdė teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ prašymo dėl įpareigojimo T. A. įmokėti į bankroto administratorės sąskaitą pinigines lėšas bei prašymo dėl T. A. bankroto bylos nutraukimo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog mokumo atkūrimo plane numatyta, jog pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio per mėnesį sudaro 600 -700 Eur, taip pat papildomai bus apmokama už komandiruotes. Taip pat teismo nutartyje nurodyta, jog iš gaunamų pajamų pareiškėjas kas mėnesį turi skirti 252 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui, 180 Eur reikalinga sumokėti už nuomojamą būstą ir komunalinius mokesčius, 29 Eur pravažiavimui miesto transportu, 100 Eur maistui ir 30 Eur kitoms būtinoms išlaidoms. Atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas, numatoma kreditoriniams reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidoms dengti skirti 35 Eur per mėnesį, mokėjimus kreditoriams atliekant kas 6 mėn. Atsiradus papildomam darbui ir padidėjus pajamoms, pinigines lėšas skirti proporcingai kreditorinių reikalavimų tenkinimui, o mokėjimo grafiką peržiūrėti kas 6 mėnesius, jei keistųsi pareiškėjo pajamos. Iš teismui pateikto kreditorės prašymo ir bankroto byloje pateiktų bankroto administratorės duomenų, matyti, kad ginčų dėl to ar mokumo plane nurodytos sumos kreditorių reikalavimų dengimui ir administravimo išlaidoms dengti buvo mokamos, nėra. Tai kas buvo numatyta teismo patvirtintame mokumo plane buvo tinkamai ir nustatytais terminais vykdoma. Kreditorės teigimu, mokumo plano įgyvendinimo pažeidimai kilo dėl to, jog kaip matyti iš bankrutuojančio asmens banko sąskaitų išrašų, per bankroto laikotarpį jam papildomai darbovietė išmokėjo 23 139,61 Eur sumą, tačiau bankrutuojantis asmuo šių pinigų neskyrė kreditorių reikalavimų dengimui, o panaudojo savo būtinųjų poreikių tenkinimui. Pareiškėjas bei bankroto administratorė nurodė, jog papildomai gautos piniginės lėšos, kurias kreditorė reikalauja įmokėti į bankroto administratorės sąskaitą ir paskirstyti kreditoriams, buvo įmonės sumokėtos kaip dienpinigiai. Kadangi dėl darbo pobūdžio pareiškėjas dirba S. valstybėse, dėl to visos papildomai kaip dienpinigiai gautos lėšos pagal paskirtį buvo panaudotos kompensuoti išlaidoms, susijusioms su darbinių pareigų atlikimu komandiruočių metu, kadangi S. šalyse daug brangesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje. Teismas konstatuoja, kad nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Įvertinus gaunamų dienpinigių ir darbo užmokesčio proporcijas matyti, jog iš pareiškėjo pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog gaunami dienpinigiai, atsižvelgiant į jų dydį, kuris vidutiniškai (apie 642 Eur per mėnesį, (per visą bankroto laikotarpį – 36 mėn. gauta 23 139,61 Eur), yra būtinosios pareiškėjo išlaidos komandiruotėse. Atkreiptinas dėmesys, jog įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. Iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matosi, jog pareiškėjas daugelį atsiskaitymų atlieka užsienio valstybėje, nors detalesnių įrodymų – sąskaitų, kvitų kurie patvirtintų aplinkybę, jog visos gaunamos pajamos, tame tarpe ir visa dienpinigių suma, yra reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neneigia, kad bankroto metu gavo papildomų pajamų, tai patvirtina ir jo banko sąskaitos išrašas. Teismas pažymi, kad dienpinigių gavimo faktas buvo užfiksuotas ir mokumo atkūrimo plane. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plane dienpinigių suma nebuvo detalizuota, tačiau mokumo atkūrimo planui buvo pritarta kreditorių susirinkimo metu. Teismas pažymi, kad bankroto procesas vyko trejus metus – mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2016-10-07, į bankroto bylą teikiamos mokumo plano vykdymo ataskaitos, rodo, kad viso bankroto proceso metu mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas – numatytais dydžiais ir terminais atliekami mokėjimai. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų, kad per bankroto procedūros trejų metų vykdymo laikotarpį kreditoriai būtų kreipęsi į bankroto administratorę su prašymu dėl papildomos informacijos gavimo, teismui nepateikta. Taip pat matyti, kad viso bankroto proceso metu kreditoriai kreditorių susirinkimuose prieštaravimų nei dėl mokumo atkūrimo plano, nei savo žinion priimdami ataskaitas apie mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą, neteikė. Pastebėtina, kad viso bankroto proceso metu buvo teikiamos administratorės ataskaitos dėl vykdomo bankroto proceso, jos buvo kreditorių susirinkimo metu tvirtinamos, visi klausimai buvo sprendžiami kreditorių susirikimo metu. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad mokumo atkūrimo planas buvo įgyvendinamas tinkamai, bankrutuojantis asmuo trejus metus, laikydamasis nustatytų įsipareigojimų vykdė mokėjimus, todėl kritiškai vertintinas kreditorės reikalavimas nutraukti bankrotą, kai iš esmės mokumo atkūrimo planas buvo įvykdytas ir viso bankroto proceso metu kreditoriai nereiškė jokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo. Teismo vertinimu, kaip buvo minėta anksčiau, mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta, jog bankrutuojantis asmuo gauna pinigines lėšas už komandiruotes, tačiau nei plano tvirtinimo metu, nei vėliau kreditoriai reikalavimų nei detalizuoti nei patvirtinti dienpinigių gavimo faktą ir jų paskirstymą nereikalavo. Taip pat pažymėtina, jog bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, jog būtinųjų poreikių tenkinimui jam reikalinga 591 Eur iš kurių 252 Eur skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui, taigi asmeniniams pareiškėjo poreikiams per mėnesį liekanti suma sudaro 339 Eur. Vertinant fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatytų būtinųjų išlaidų dydį, pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog vertinant fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui būtinų lėšų dydžio pagrįstumo klausimą vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA), kurios dydis nuo 2018-01-01 - 400 Eur (neatskaičius mokesčių). Dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti kasacinis teismas yra nurodęs, kad, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos. Išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios viršija šią sumą turi būti pagrįstos. Iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matosi, jog pareiškėjas daugelį atsiskaitymų atlieka užsienio valstybėje, nors detalesnių įrodymų – sąskaitų, kvitų kurie patvirtintų aplinkybę, jog visos gaunamos pajamos, tame tarpe ir visa dienpinigių suma, yra reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjas nepateikė. Be to kaip minėta, byloje pateikti duomenys rodo, kad bankrutuojantis asmuo trejus metus vykdė mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorė patvirtino, kad mokumo atkūrimo planas yra vykdomas tinkamai, visi mokėjimai nustatytai dienai yra atlikti ir bankrutuojančio asmens įmokėtos piniginės lėšos yra atitinkamai paskirstytos bankroto administravimo išlaidų dengimui ir kreditorių reikalavimų tenkinimui. Įvertinus visa tai, kas nurodyta, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju nėra pagrindo įpareigoti bankrutuojantį asmenį papildomai gautą lėšų sumą t. y. 23 139,61 Eur sumokėti į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą taip pat nėra pagrindo nutraukti pareiškėjo bankroto bylos FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8, 10 ar kitų punktų pagrindais, todėl kreditorės UAB „B2Kapital“ prašymas netenkintinas. Dėl bankroto administratorės prašymo patvirtinti mokumo plano įgyvendinimo aktą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš teismui pateikto plano įgyvendinimo akto, matyti, kad jį pasirašė tik bankroto administratorė ir bankrutuojantis asmuo, tuo tarpu aktas kreditorių susirinkimo pirmininko nepasirašytas. Tačiau, teismui nepateiktas administratorės parengtas akto nepasirašymo protokolas, kuriame būtų nurodytos nesutikimo priežastys. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo vertinimu bankroto administratorė pateikė plano įgyvendinimo aktą nesilaikydama procesinių veiksmų atlikimo tvarkos. Plano įgyvendinimo aktą, o ypač nepasirašytą, kartu su jo nepasirašymo priežastis paaiškinančiu nesutikimo protokolu, teismui turi pateikti bankroto administratorius kartu su prašymu užbaigti bankroto bylą. Tuo tarpu šiuo atveju pateikti ne tik ne visi bankroto bylos užbaigimo klausimui spręsti reikalingi duomenys, bet ir nepateiktas toks prašymas, nagrinėjamu atveju, prašymas užbaigti bankroto procesą formuojamas kaip alternatyva nagrinėjant kreditorės inicijuotą bankroto bylos nutraukimo klausimą. Pažymėtina, kad bankroto bylos užbaigimas yra baigiamojo bankroto proceso stadija ir šis klausimas turi būti nagrinėjamas atsietai, ne kaip kito procesinio veiksmo sudedamoji dalis ar alternatyva nagrinėjant bankroto bylos nutraukimo klausimą. Todėl bankroto administratorė turėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos užbaigimo su atskiru prašymu, be kita ko, tikslingiau šį klausimą būtų nagrinėti tik, kai ši nutartis, kuria atmestas prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo, įsiteisės, priešingu atveju byloje gali susidaryti situacija, kai bus priimti savo esme vienas kitam prieštaraujantys procesiniai dokumentai.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, įpareigojant pareiškėją padidėjusias lėšas - 16 848,13 Eur grąžinti į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą ir paskirstyti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Bankrutuojantis asmuo mokumo atkūrimo plane įsipareigojo padidėjusias pajamas skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui, tačiau, bankroto proceso eigoje šio įsipareigojimo nevykdė. Bankrutuojantis asmuo ir jo administratorė padidėjusias pajamas laiko dienpinigiais, tačiau iš bankrutuojančio asmens depozitinės sąskaitos matyti, kad visos lėšos, kurias išmokėjo bankrutuojančio asmens darbdavys, įvardintos kaip „darbo užmokestis“ arba „atlyginimas“. Vien dėl aplinkybės, kai faktinės gaunamos pajamos, kurios darbdavio įvardintos kaip „darbo užmokestis“ ar „atlyginimas“, du kartus ar daugiau viršiją mokumo atkūrimo plane nurodytas numatomas gauti lėšas, bankrutuojantis asmuo, vadovaujantis FABĮ 16 straipsnio 6 punkto nuostatomis, privalo informuoti bankroto administratorių, o bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis, privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
5.2. Abejonių kelia aplinkybė, jog papildomos lėšos 23 139,61 Eur, buvo išleistos kaip dienpinigiai komandiruočių metu. Iš bankrutuojančio asmens sąskaitos išrašo matyti, jog užsienyje išleista iš viso 6 291,48 Eur suma. Jei pareiškėjo teiginys, jog papildomos lėšos buvo panaudotos kaip „dienpinigiai“, yra teisingas, tuomet dienpinigiais laikytina užsienyje išleista 6 291,48 Eur suma, o visa kita suma – 16 848,13 Eu grąžintina į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą ir skirstytina kreditoriams.
6. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo D. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį irklausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl bankroto bylos nuraukimo; arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bankroto administratorė tinkamai prižiūrėjo bankroto procesą. Bankrutuojantis asmuo per visą bankroto laikotarpį gavo 45 795,61 Eur pajamų. Pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą būtiniesiems poreikiams galėjo būti skirta 591 Eur per mėnesį, t.y. 21 276 Eur per 3 metus. Tačiau faktiškai būtinųjų poreikių tenkinimui buvo panaudota 44 415,61 Eur, t.y. viršyta 23 139,61 Eur. Tuo tarpu kreditoriniams reikalavimams tenkinti ir administratoriaus atlyginimui į depozitinę sąskaitą buvo pervesta tik 1 380 Eur, todėl akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo nuslėpė 23 139,61 Eur pajamų, o bankroto administratorė netinkamai administravo bankroto procesą, nes nepareikalavo dokumentų, patvirtinančių nurodytų pajamų paskirtį.
6.2. Bankrutuojantis asmuo nepateikė įrodymų, kad 23 139,61 Eur yra dienpinigiai, o bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad patikrino minėtos pinigų sumos paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, remdamasis vien tik bankrutuojančio asmens paaiškinimais ir nesant šiuos paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, vis tiek konstatavo 23 139,61 Eur suma yra dienpinigiai.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas be jokių įrodymų sprendė, kad 23 139,61 Eur suma buvo reikalinga bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti.
6.4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3- 249-313/2016 dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo iš dienpinigių bankroto procese, pagal kurią dienpinigiai yra laikomi bankrutuojančio asmens pajamomis, iš kurių gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai.
6.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad nagrinėjamu atveju yra visi FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Nes nuslėptų lėšų dydis viršija 2020 m. sausio 1 d. nustatytą vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį - 39 Eur. Per tris plano metus nuslėpta 23 139,61 Eur suma ženkliai viršija įstatymo numatytą ribą 1 404 Eur (39 x 36 = 1404).
6.6. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad kreditoriai pritarė bankroto administratorės ataskaitoms ir nereiškė pretenzijų dėl plano vykdymo, nepagrindžia, jog planas buvo sąžiningai vykdomas, o administratorius vykdė savo pareigas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „B2Kapital“atskirąjį skundą pareiškėjas prašo kreditorės UAB „B2Kapital“ atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
7.1. Nors kreditorė teigia, kad pareiškėjo pateiktame jo banko sąskaitos išrašo mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „Darbo užmokestis“, tačiau to paties pareiškėjo pateikti duomenys tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos apie draudžiamąsias pajamas, per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nepalieka jokių abejonių, kad gautų pinigų rūšis yra dienpinigiai.
7.2. Kreditorė atlieka paprasčiausią ir elementarų matematinį atėmimo veiksmą (44 415,61 – 21 276,00), teigdamas, kad 23 139,61 Eur yra perviršis, kuris turi būti skirtas kreditoriams. Tačiau kreditorė ne tik ignoruoja šių piniginių lėšų tipą (dienpinigiai), tačiau net nebando analizuoti jų pagrįstumo ir objektyvumo, gretindama šiuos duomenis su pareiškėjo komandiruočių buvimo vieta ir laikotarpiais. Toks kreditorės paviršutiniškas skaičiavimas, negali būti siejamas su teisinėmis pasekmėmis, kurių prašo pati kreditorė.
7.3. Įgyvendindamas mokumo atkūrimo planą pareiškėjas jokių gautų piniginių lėšų ir/ar turto nėra nuslėpęs. Priešingai, visos iš darbinės veiklos gautos piniginės lėšos buvo gaunamos išimtinai tik per bankinę sąskaitą, nevykdant jokių darbo užmokesčio ar jo priedų gavimo grynais pinigais iš darbdavio. Taigi, visi piniginiai srautai susiję su pareiškėjo piniginių lėšų judėjimu vyko tik per banką, kas parodo, kad pareiškėjas jokių piniginių lėšų nei nuo bankroto administratoriaus, nei nuo kreditorių, neslėpė ir neketino to daryti.
7.4. Pareiškėjas nėra subjektas, kuris gali tinkamai ir kvalifikuotai įvertinti dienpinigių prasmę bankroto bylos kontekste.
7.5. Kreditorės pastabos, dėl mokumo plano įgyvendinimo, kilo tik gavus bankroto administratorės pateiktą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, tai yra, kai iš esmės bankroto procedūros yra baigiamojoje stadijoje ir kai bankroto administratorė ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos užbaigimo. Kreditorė perėmusi AB „Swedbank“ banko teises ir pareigas šiame bankroto procese tik 2019-10-08 dieną, t.y. praėjus 36 mėnesiams nuo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano, perėmė ir visą „nesidomėjimo“ bei tinkamo mokumo atkūrimo plano bendrąsias pasekmes. Dabartiniai kreditorės bandymai „prisikabinti“ prie pareiškėjo gautų išmokų tipo yra ne kas kita, o tik bandymas „išlošti“ piniginę sumą, kurios pati kreditorė nesitikėjo „rasti“ šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo terminas – 3 metai. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi kreditorė AB „Swedbank“ bankas pakeista jo teisių ir pareigų perėmėja UAB „B2Kapital“
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino kreditorės UAB „B2Kapital“ prašymo įpareigoti pareiškėją įmokėti į bankroto administratorės sąskaitą pinigines lėšas bei prašymo nutraukti bankroto bylą.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo
12. Kreditorė UAB „B2Kapital“ kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą, kadangi pareiškėjas nevykdė FABĮ 16 straipsnio 6 punto - pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių; o bankroto administratorė nevykdė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punkto - tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Kreditorės teigimu, pareiškėjas viso mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu gavo 45 795,61 Eur pajamų, iš kurių būtinųjų poreikių tenkinimui panaudota 44 415,61 Eur, tai yra, net 23 139,61 Eur viršyta būtinųjų išlaidų suma, kuri numatyta mokumo atkūrimo plane.
13. Skundžiama nutartimi netenkintas prašymas dėl pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo irpiniginių lėšų grąžinimo.
14. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
16. Kreditorės UAB „B2Kapital“ bei D. S. pateikė atskiruosius skundus, kurie iš esmės grindžiami tais pačiais motyvais, todėl pasisakytina dėl abiejų atskirųjų skundų motyvų, jų nedetalizuojant.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vienas iš skundų motyvų tas, jog bankrutuojantis asmuo ir jo administratorė padidėjusias pajamas laiko dienpinigiais, tačiau iš bankrutuojančio asmens depozitinės sąskaitos matyti, kad visos lėšos, kurias išmokėjo bankrutuojančio asmens darbdavys, įvardintos kaip „darbo užmokestis“ arba „atlyginimas“. Vien dėl aplinkybės, kai faktinės gaunamos pajamos, kurios darbdavio įvardintos kaip „darbo užmokestis“ ar „atlyginimas“, du kartus ar daugiau viršiją mokumo atkūrimo plane nurodytas numatomas gauti lėšas, bankrutuojantis asmuo, vadovaujantis FABĮ 16 straipsnio 6 punkto nuostatomis, privalo informuoti bankroto administratorių, o bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis, privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
18. Taigi, matyti, jog kyla ginčas dėl papildomai gautų piniginių lėšų prigimties. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano nustatyta, kad pareiškėjo darbo užmokestį sudaro 600-700 Eur. Darbo užmokestis minimalus padauginant iš 1,3 koeficineto bei mokant 2,90 Eur priedą už paildomas valandas. Taip pat nurodyta, jog bus apmokama už komandiruotes. Būtiniesiems pareiškėjo poreikiams patenkinti patvirtinta 591 Eur suma, likusi apie 35 Eur suma kaupiama bankroto administratorės sąskaitoje.
19. Esant šioms aplinkybėms matyti, jog mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, jog pareiškėjui gali būti apmokamos komandiruotės, tačiau tvirtinant mokumo atkūrimo planą, kreditoriams nekilo klausimų apie tai, kaip bus apmokamos komadiruotės (kokie bus numatyti dienpinigiai ir pan.).
20. Iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašų matyti, jog per mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį jam papildomai darbovietė išmokėjo 23 139,61 Eur sumą, tačiau bankrutuojantis asmuo šių pinigų neskyrė kreditorių reikalavimų dengimui, o panaudojo savo būtinųjų poreikių tenkinimui. Iš pateiktos pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matyti, jog visos darbovietės išmokėtos sumos įvardintos kaip „atlyginimas“ arba „darbo užmokestis“. Tiek pareiškėjas, tiek bankroto administratorė laikosi pozicijos, jog pareiškėjui buvo mokami dienpinigiai, kadangi jis dirba komadiruotėse užsienio valstybėse. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo siunčiamas į komandiruotes, jog tikslininė papildomai gautų piniginių lėšų paskirtis buvo dienpinigiai. Pažymėtina, jog pareiškėjas atsiliepime į kreditorės prašymą nutraukti bankroto bylą nurodė, jog vėliau bus pateikta darbovetės pažyma, patvirtinanti pareiškėjo gautų pajamų tipą bei išskirstymą per visą mokumo plano vykdymo laikotarpį, tačiau iš elektroninėje byloje esančių įrodymų nematyti, jog tokia pažyma būtų pateikta. Pažymėtina, jog pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, jog papildomai išmokėta pajamų dalis - 23 139,61 Eur buvo dienpinigiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo bei bankroto administratorės paaiškinimai, jog pareiškėjas buvo komandiruotas darbui į užsienio šalis, nėra pakankami. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo papildomai gautos iš darbdavio lėšos buvo dienpinigiai, tačiau neaišku, kokių įrodymų pagrindu buvo padaryta tokia išvada. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, jog šioje byloje liko neišsiaiškintos faktinės aplinkybės dėl papildomai gautos 23 139,61 Eur sumos prigimties.
21. Papildomai pažymėtina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOS APŽVALGA BYLOSE DĖL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592).
22. Išsisiaškinus visas reikšmingas aplinkybes dėl 23 139,61 Eur paskirties ir galimai konstatavus, jog minėtos piniginės lėšos pareiškėjui išmokėtos kaip dienpinigiai, vadovaujantis formuojama teismų praktika, pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, jog šios pniginės lėšos buvo panaudotos būtent būtinųjų darbinių poreikių patenkinimui, esant komandiruotėse. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas detalesnių įrodymų – sąskaitų, kvitų kurie patvirtintų aplinkybę, jog visos gaunamos pajamos, tame tarpe ir visa dienpinigių suma, yra reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjas nepateikė. Neaišku, kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vidutiniškai po 642 Eur per mėnesį iš darbdavio gauta papildoma suma, kuri kartu su mokumo atkūrimo plane nustatyta būtinųjų poreikių patenkinimui skirta suma sudaro 981 Eur sumą, ir tai laikytina tikėtinai būtinųjų poreikių užtikrinimui reikalinga suma gyvenant ir dirbant S. valstybėse. Pažymėtina, jog fizinių asmenų bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, todėl pirmosios instancijos teismui kyla pareiga išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, pareikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių 23 139,61 Eur pareiškėjo papildomai gautų piniginių lėšų iš darbo santykių prigimtį bei jų panaudojimą.
23. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų aplinkybių bei įrodymų, todėl galimai netinkamai išnagrinėjo prašymą dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo, kadangi vien tik konstatavimas aplinkybių, jog 23 139,61 Eur galimai išmokėti pareiškėjui kaip dienpinigiai, nevertinant tikrosios šių piniginių lėšų prigimties bei nesant byloje įrodymų, jog šie pinigai tikslingai panaudoti komandiruočių metu būtinosioms, su darbu susijusioms, išlaidoms padengti, nėra pagrindas išdavai, jog mokumo atkūrimo planas vykdomas tinkamai.
24. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamos nutarties dalį naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir apeliacinės instancijos teismas negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus bylą, bus užkirstas kelias į apeliaciją (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nutarties dalies, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas patvirtinti mokumo plano įgyvendinimo aktą, kadangi dėl šios nutarties dalies skundo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ prašymas įpareigoti T. A. įmokėti į bankroto administratorės sąskaitą pinigines lėšas bei prašymas nutraukti T. A. bankroto bylą ir klausimą dėl piniginių lėšų grąžinimo bei fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.