- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2FB-5139-512/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07049-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. A.
- Suinteresuotas asmuo
- "Vakarų valda", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyrius, B2KAPITAL, "Plungės Jonis", Gelvora, "Swedbank", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“, E. M., antstolių A. S. ir S. S. kontorai, antstolei V. D. kontorai, UAB „Vakarų valda“, A. Ž., R. Ž., G. E., L. S., O. L., E. V., UAB „P. J.“, UAB „Gelvora“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VSDFV Klaipėdos skyriui, VSDFV Kretingos skyriui, antstolės R. V. kontorai, antstolės L. N. kontorai, antstolės M. B. kontorai, antstolės A. R. Ž. kontorai, antstolio G. K. kontorai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, išsprendęs suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. liepos 8 d. nutartimi T. A. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. Š.. 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi teismas patvirtino T. A. kreditorių finansinius reikalavimus. 2016 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintas T. A. mokumo atkūrimo planas. 2019 m. spalio 8 d. kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“.
2019 m. gruodžio 3 d. suinteresuotas asmuo - kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui prašymą nutraukti bankrutuojančio T. A. bankroto bylą. Nurodė, kad per visą bankroto laikotarpį bankrutuojantis asmuo gavo 45 795,61 Eur pajamų. Kreditoriniams reikalavimams ir bankroto administratoriaus atlyginimui į depozitinę sąskaitą buvo pervesta 1 380 Eur. Pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą būtiniesiems poreikiams galėjo būti skirta 591 Eur/mėn - t.y. 21 276 Eur per 3 metus, tačiau faktiškai būtinųjų poreikių tenkinimui buvo panaudota 44 415,61 Eur, t.y. viršyta 23 139,61 Eur. Bankroto administratorė kreditorei paaiškino, kad viršyta suma, t. y. 23 139,61 Eur buvo gauti kaip dienpinigiai. Kreditorės vertinimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą, dėl to nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo turėjo visas pinigines lėšas, viršijančias gaunamą darbo užmokestį pervesti į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą, o ne naudoti savo būtinųjų poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad papildomai gautos lėšos nebuvo skirstomos kreditorių reikalavimų tenkinimui, o, pažeidžiant patvirtintą mokumo atkūrimo planą, buvo naudojamos asmeninių poreikių tenkinimui bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis prašė įpareigoti T. A. per 5 dienas pervesti į bankroto administratorės sąskaitą 23 139,61 Eur sumą, kuri turi būti paskirstyta kreditoriams ir nutraukti bankroto bylą kadangi bankrutuojantis asmuo nevykdė teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano.
Klaipėdos apylinkės tesimo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini) prašymas dėl įpareigojimo T. A. įmokėti į bankroto administratorės sąskaitą pinigines lėšas bei prašymas dėl T. A. bankroto bylos nutraukimo netenkintas.
2020 m. balandžio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas įpareigoti T. A. įmokėti į bankroto administratorės sąskaitą pinigines lėšas bei prašymas nutraukti T. A. bankroto bylą ir klausimą dėl piniginių lėšų grąžinimo bei fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo, 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją T. A. pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas buvo siunčiamas į komandiruotes, jog tikslinė papildomai gautų piniginių lėšų paskirtis buvo dienpinigiai, įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybę, jog visos gaunamos pajamos, tame tarpe ir visa dienpinigių suma, buvo reikalinga ir panaudota būtiniesiems asmeniniams poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
P. T. A. pateikė raštiškus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal anksčiau jau pateiktus banko sąskaitos išrašus matyti, jog pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į savo banko sąskaitą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 27 d. gavo 42 806,15 Eur sumą. Pagal dabar pateikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 27 d. gavo 42 806,15 Eur sumą. Pareiškėjas jokių kitų piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs. Bendras komandiruočių dienų skaičius yra 453, iš kurių: 237 dienos Norvegijoje, 133 dienos Vokietijoje, 76 dienos Lenkijoje, 5 dienos Švedijoje, 2 dienos Estijoje. Pateikti duomenys tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos apie draudžiamąsias pajamas, tiek iš pareiškėjo banko sąskaitos, per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1d. iki 2019 m. spalio 31 d., patvirtinta, kad gautų pinigų rūšis yra dienpinigiai. Pareiškėjas teigia, kad nežinojo ir negalėjo numatyti, kad ateityje gali kilti ginčas dėl jam oficialiai per banką mokamų dienpinigių, ir jokių kvitų, čekių, sąskaitų nerinko ir jų neturi. Komandiruotės buvo ilgalaikės – vidutinė komandiruotės trukmė 15 dienų. Ši aplinkybė sąlygoja, kad ilgą laiką gyvendamas užsienyje neturi galimybių „sutaupyti“, nes kas dieną turi būtinųjų išlaidų, o tam ir skirta dienpinigių paskirtis. Didžioji dauguma komandiruočių yra Norvegijoje ir Vokietijoje (370 dienos iš bendrai praleistų 456 dienų). Pareiškėjas buvo išsiųstas į tokias šalis, kuriose pragyvenimo lygis daug aukštesnis ir patiriamos išlaidos daug didesnės būtinųjų poreikių tenkinimui, nei Lietuvoje. Todėl vidutinė dienpinigių norma, kuri sudaro 53,11 Eur, yra adekvati ir protinga. Pagal banko išrašus užsienyje su banko kortele pareiškėjas atsiskaitė bendrai 6 291,48 Eur sumai. Pareiškėjas komandiruotėse buvo bendrą 453 dienų skaičių, o kortele atsiskaitė 307 dienų laikotarpyje. Pareiškėjas būdamas ilgalaikėse komandiruotėse nors ir nesinaudojo kortele, tačiau patyrė būtinųjų išlaidų. Pareiškėjas teigia, jog įgyvendindamas patvirtintą pirminį, o vėliau ir patikslintą, jo mokumo atkūrimo planą, jį vykdė ir jokių pažeidimų nepadarė, jokių gautų piniginių lėšų ir/ar turto nėra nuslėpęs. Priešingai, visos iš darbinės veiklos gautos piniginės lėšos buvo gaunamos išimtinai tik per bankinę sąskaitą, nevykdant jokių darbo užmokesčio ar jo priedų gavimo grynais pinigais iš darbdavio, o informacija apie gaunamus dienpinigius buvo įtraukta į mokumo atkūrimo planą. Pareiškėjas nebūdamas teisininku, prižiūrimas specialaus subjekto – administratoriaus, nežinodamas teismų praktikos dėl dienpinigių vertinimo, negali būti siejamas su tokiu subjektu, kuris gali tinkamai identifikuoti savo gaunamų lėšų statusą savo turto balanse ir dėl to galėtų įgyvendinti plano keitimą, patikslinimą. Pareiškėjas nežinojo, kaip ir nenumatė, kad galima plano nepakeitimo pasekmė – bankroto procedūros nutraukimas. Pareiškėjas mano, kad kreditoriaus prašymas ir reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 13 d. raštu informavo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, ir komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais. Nurodė, jog pateikti informaciją apie tai, ar darbdavys T. A. mokėjo dienpinigius, neturi galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas.
Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas.
Bankroto byla gali būti nutraukta paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnyje reglamentuoti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Esant nors vienai Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytai sąlygai, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
Iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo (civilinė byla Nr. e2FB-974-639/2020) matyti, jog per mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį jam papildomai darbovietė išmokėjo 23 139,61 Eur sumą, tačiau bankrutuojantis asmuo šių pinigų neskyrė kreditorių reikalavimų dengimui, o panaudojo savo būtinųjų poreikių tenkinimui. Iš pateiktos pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matyti, jog visos darbovietės išmokėtos sumos įvardintos kaip „atlyginimas“ arba „darbo užmokestis“. Pareiškėjas ir bankroto administratorė teigia, kad mokumo atkūrimo planas viso bankroto proceso metu buvo tinkamai vykdomas, bankrutuojantis asmuo laikėsi visų mokumo atkūrimo plane numatytų įsipareigojimų, o papildomai gautos piniginės lėšos yra dienpinigiai, nes pareiškėjas dirba užsienio valstybėse ir dėl to visos papildomai kaip dienpinigiai gautos lėšos pagal paskirtį buvo panaudotos kompensuoti išlaidoms, susijusioms su darbinių pareigų atlikimu komandiruočių metu.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnio 6 punktas, numatantis fizinio asmens pareigas bankroto proceso metu, numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato bankroto administratoriaus pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodė, kad vien tik konstatavimas aplinkybių, jog 23 139,61 Eur galimai išmokėti pareiškėjui kaip dienpinigiai, nevertinant tikrosios šių piniginių lėšų prigimties bei nesant byloje įrodymų, jog šie pinigai tikslingai panaudoti komandiruočių metu būtinosioms, su darbu susijusioms, išlaidoms padengti, nėra pagrindas išvadai, jog mokumo atkūrimo planas vykdomas tinkamai. Pažymėjo, jog pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, jog papildomai išmokėta pajamų dalis - 23 139,61 Eur buvo dienpinigiai.
Visuma aplinkybių bei pateiktų įrodymų, duoda pagrindą išvadai padaryti, kad pareiškėjui buvo mokami dienpinigiai.
Pareiškėjas nepateikė mokėjimo kvitų, čekių ar kt. įrodymų, patvirtinančių faktą, jog dienpinigiai panaudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti, teigia, jog nenumatė, kad dėl per banką mokamų dienpinigių ateityje gali kilti ginčas, pastarųjų nerinko ir jų neturi.
Teismo vertinimu, gaunamų dienpinigių faktas nebuvo slepiamas. Informacija apie pareiškėjo gaunamus dienpinigius buvo įtraukta į mokumo atkūrimo planą, tikslus jų dydis nedetalizuotas, nes mokamos sumos kinta. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad pinigines išmokas, įskaitant dienpinigius, darbovietė pareiškėjui pervesdavo per banką. Pervedamų lėšų suma iš esmės sutampa su pažymoje apie darbo užmokestį ir kitas išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma (paskutinis mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini) atliktas 2019 m. birželio 27 d.).
Bankrutuojančio asmens (pareiškėjo) mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, jog būtinųjų poreikių tenkinimui jam reikalinga 591 Eur, iš kurių 252 Eur skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui. Sutiktina su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad didžioji dalis komandiruočių buvo į šalis, kuriose pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis ir patiriamos išlaidos daug didesnės būtinųjų poreikių tenkinimui, nei Lietuvoje. Pažymėtina, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas - padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę. Kaip matyti iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymų dėl komandiruotės (-ių), pareiškėjas buvo siunčiamas į ilgalaikes komandiruotes, vidutiniškai trunkančias apie dvi savaites. Pareiškėjo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas ne mažą dalį atsiskaitymų atliko užsienio valstybėse.
Teismas pažymi, kad netinkamas patvirtinto mokumo atkūrimo plano vykdymas yra/būtų pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Minėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2016 m. spalio 7 d. Viso bankroto proceso metu (tris metus) mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas, mokėjimai buvo atliekami numatytais dydžiais ir terminais. Duomenų, kad bankroto proceso metu kreditoriai būtų teikę prieštaravimus dėl mokumo atkūrimo plano, nėra, kreditoriai jokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo nereiškė. Bylos duomenimis kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bankroto procesą įstojo 2019 m. spalio 8 d., kai kreditorius „Swedbank“, AB buvo pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja - naująja kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji pastabas dėl mokumo plano įgyvendinimo pareiškė tik gavus bankroto administratorės Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateiktą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Kas reiškia, kad buvo atlikti paskutiniai plane nustatyti mokėjimai ir bankroto administratorė ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos užbaigimo. Pažymėtina, kad bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir negali būti taikoma vien formaliais pagrindais, nes formalus jos taikymas ne visada yra suderinamas su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslais.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo šiuo atveju nenustatyta, todėl nėra pagrindo nutraukti pareiškėjo T. A. bankroto bylą ir įpareigoti bankrutuojantį asmenį papildomai gautą lėšų sumą (23 139,61 Eur) sumokėti į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas
nutaria:
kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl įpareigojimo T. A. įmokėti į bankroto administratorės sąskaitą pinigines lėšas bei prašymo dėl T. A. bankroto bylos nutraukimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.