Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant E. P., teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. P. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties, kuria E. P. turtui – butui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. P. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., K. K. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Siekiant užtikrinti byloje pripažinto nukentėjusiuoju A. Š. civilinį ieškinį, 2012 03 30 teismo nutartimi buvo laikinai apribotos kaltinamojo E. P. nuosavybės teisės į jo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą nutarta taikyti iki nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje.

Teismo posėdžio metu E. P. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato V. I. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 151 str. 1 d. nurodyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota teismui, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Be to, BPK 116 str. ne tik suteikia teisę, bet ir tiesiogiai įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

BPK 151 straipsnio nuostatos apibrėžia subjektus, kurių atžvilgiu gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tai: įtariamasis, arba pagal įstatymus materialiai atsakingas už įtariamojo veiksmus fizinis asmuo, arba fizinis asmuo, kuris turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, o bylą perdavus į teismą su kaltinamuoju aktu, įtariamasis tampa kaltinamuoju.

Šiuo atveju apribotos būtent kaltinamojo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, todėl BPK 151 straipsnio nuostatos taikytos tinkamai. Nutartis teisėta, pagrįsta ir motyvuota.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog E. P. pareikšti kaltinimai suklastojus buhalterinius dokumentus, patvirtinus juos A. Š. parašu, ir neteisėtai, siekiant asmeninės naudos, pasisavinus jo žinioje buvusį svetimą – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 2040 litų, kurie buvo skirti apmokėti A. Š. už nuomojamą turtą. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog turtinė žala galimai padaryta bendrovei, kurios turto pasisavinimu kaltinamas E. P., ir A. Š., kuriam, pagal sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, skirtus nuompinigius už nuomojamą turtą E. P. kaltinamas pasisavinęs. Jei žala yra padaryta nusikalstamais veiksmais, kaltininkas yra už šią žalą atsakingas ir nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kaltininko. Šiuo atveju dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltinimai pareikšti E. P., todėl yra pagrindas manyti, jog jis, kaip galimai nusikalstamas veikas padaręs asmuo, yra atsakingas už neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog byloje buvo pagrindas taikyti procesinę prievartos priemonę - nuosavybės teisių apribojimą tikslu užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Teismas nurodė šį pagrindą, teismo motyvai dėl jo buvimo trumpi, tačiau konkretūs ir aiškūs, paremti bylos medžiagos duomenimis. Nors gynėjo skunde nurodoma, kad nebuvo BPK 109 str. bei 110 str. numatytų pagrindų A. Š. pripažinti nei nukentėjusiuoju, nei civiliniu ieškovu, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti šio asmens civilinio ieškinio ir tenkinti prašymo taikyti laikinąsias nuosavybės teisių apribojimo priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – vykstant įrodymų tyrimui, nėra pagrindo konstatuoti BPK 109 str. ir 110 str. numatytų pagrindų buvimo ar nebuvimo, nes šiuos klausimus teismas išsprendžia, priimdamas nuosprendį (BPK 305 str.).

Teismas taip pat pažymi, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš tiesų pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamybę, tačiau toks pažeidimas yra galimas, ir šiuo atveju, nustačius, jog nuosavybės teisės apribotos pagrįstai, yra teisėtas.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 03 30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato V. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.