Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-169-245-2013

Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr. 1-26-1-00409-2010-6

2013 m. balandžio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistajam E. P., gynėjui advokatui Viktor Ivanov, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės K. K., jos gynėjui advokatui Jonui Skalskui, nukentėjusiajam A. Š., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 300 str. 1 d.- 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda; BK 24 str.4 d., 300 str. 1 d.- 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda; BK 183 str. 1 d.- 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda; BK 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda; priteista iš E. P. A. Š. 4845 (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt penki) litai.

Dėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už tai, kad jis 2008 metais, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008-01-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 0119, 2008-02-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 0131, 2008-03-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 0133, 2008-04-21 kasos išlaidų orderyje Nr. 0142, 2008-05-23 kasos išlaidų orderyje Nr. 0157, 2008-06-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 0165, 2008-07-16 kasos išlaidų orderyje Nr. 0174, 2008-09-25 kasos išlaidų orderyje Nr. 0201- skiltyse „A. Š.“ ir „Gavėjo parašas“ patvirtino pinigų gavimo faktą A. Š. parašu, jį pamėgdžiojant, t. y. suklastojo tikrus dokumentus, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius, perduodamas juos UAB (duomenys neskelbtini)administratorei K. K..

Be to, E. P. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. už tai, kad jis 2008 metais, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. K., organizavo 2008-08-14 kasos išlaidų orderio Nr. 0187, 2008-11-14 kasos išlaidų orderio Nr. 0225, 2008-12-22 kasos išlaidų orderio Nr. 0241 suklastojimą, duodamas nurodymą K. K. 2008-08-14 kasos išlaidų orderyje Nr. 0187, 2008-11-14 kasos išlaidų orderyje Nr. 0225, 2008-12-22 kasos išlaidų orderyje Nr. 0241- skiltyse „Gavėjo parašas“ patvirtinti pinigų gavimo faktą A. Š. parašu, jį pamėgdžiojant, t. y. suklastoti tikrus dokumentus – 2008-08-14 kasos išlaidų orderį Nr. 0187, 2008-11-14 kasos išlaidų orderį Nr. 0225, 2008-12-22 kasos išlaidų orderį Nr. 0241, kuriuos K. K. suklastojo iškart po E. P. nurodymo gavimo.

Be to, E. P. nuteistas pagal BK 183 str.1 d. už tai, kad jis, būdamas nuo 2007-09-27 paskirtas į bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir šias pareigas eidamas iki 2008-12-04, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę atstovauti UAB (duomenys neskelbtini), priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei būdamas UAB (duomenys neskelbtini) kasininku, turėdamas teisę disponuoti šios bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis jo žinioje, neteisėtai, siekdamas asmeninės naudos, parengė ir įgyvendino svetimo – UAB (duomenys neskelbtini) turto – 2040 Lt, buvusio jo žinioje, pasisavinimą, o būtent: laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 01 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., bendrovės patalpose, (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus - 2008-01-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 0119, 2008-02-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 0131, 2008-03-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 0133, 2008-04-21 kasos išlaidų orderyje Nr. 0142, 2008-05-23 kasos išlaidų orderyje Nr. 0157, 2008-06-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 0165, 2008-07-16 kasos išlaidų orderyje Nr. 0174, 2008-09-25 kasos išlaidų orderyje Nr. 0201- skiltyse „A. Š.“ ir „Gavėjo parašas“ patvirtino pinigų gavimo faktą A. Š. parašu, jį pamėgdžiojant bei organizavo 2008-08-14 kasos išlaidų orderio Nr. 0187, 2008-11-14 kasos išlaidų orderio Nr. 0225, 2008-12-22 kasos išlaidų orderio Nr. 0241 suklastojimą, jog A. Š. išmokėjo už automobilio nuomą grynaisiais pinigais, po ko aukščiau išvardintų žinomai suklastotų dokumentų pagrindu pasisavino iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pinigus - 2040 Lt.

Nuteistasis E. P. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, išteisinti nuteistąjį iš jam pareikštų kaltinimų ir atmesti jam pareikštą civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, jog šioje byloje nėra surinkta pakankamai nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Ta aplinkybė, kad ant suklastotų kasos išlaidų orderių yra ir jo, kaip įmonės direktoriaus ir kasininko, parašai nereiškia, jog būtent jis ir klastojo šiuos orderius, nes kaip matyti iš byloje esančios lentelės „UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. 1. 160-167) sudaryti sandoriai 2008 metais", bendrovė buvo sudariusi 23 automobilių nuomos sutartis, kurių 1 mėnesio numos kaina buvo lygi 200 Lt, tai yra su tokiomis pačiomis sumomis, kaip ir A. Š. atveju. Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentus apeliantas pasirašinėjo tik tam tikromis dienomis, nes bendrovėje vyravo smulkieji sandoriai ir apskaitos dokumentų buvo labai daug, visus kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos buvo išmokama nuomotojams po 200 Lt pasirašinėjo vienu metu. Todėl dėl didelio panašių buhalterinės apskaitos dokumentų kiekio, pasirašydamas už direktorių ir kasininką, jis nepastebėjo, kad ant A. Š. skirtų kasos išlaidų orderių nebuvo jo parašų. Pasirašęs ant kasos išlaidų orderių, juos gražindavo administratorei K. K.. Kas po to pasirašė už A. Š., pamėgdžiojant jo parašą, apeliantui nėra žinoma.

Byloje yra tik vieninteliai K. K. parodymai, kad vieną kartą ji matė, kaip apeliantas suklastojo A. Š. parašą 2008 m. kovo mėn. kasos išlaidų orderyje, kitų įrodymų byloje nėra. Tačiau vertinant šiuos K. K. parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad ji yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kadangi nuo 2008 m. gruodžio 5 d. ji gyveno su J. K., o 2010-07-17 jiedu susituokė. Būtent J. K. valdė bendrovėje grynųjų pinigų srautus (kasos pinigus), ką patvirtina ir faktas, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje (t. 1, b. 1. 92-109) apelianto parašų nėra, nors tuo metu jis buvo kasininku ir turėjo pasirašyti šią kasos knygą. Šią kasos knygą už 2008 metus pasirašė J. K., tuo patvirtindamas kasos knygoje esančių įrašų teisingumą, tame tarpe ir išmokėjimo A. Š. fakto teisingumą. Taip pat K. K. suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) sudarytų sutarčių už 2007 metų – 2010-10-07 laikotarpį Teisinį auditą paaiškėjo, kad sutuoktiniai K. K., dirbusi šioje bendrovėje administratore, ir J. K., po apelianto atleidimo iš direktoriaus pareigų ėjęs šios bendrovės direktoriaus pareigas bei visą laiką būdamas šios bendrovės pagrindiniu akcininku, 2009 metais kartu buvo paėmę 142 687 Lt avanso ūkio išlaidoms, kurių panaudojimo tikslingumas nebuvo pakankamai ir pilnutinai pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Dideles grynųjų pinigų sumas ūkio išlaidoms, priešingai nei ji parodė teismo posėdžio metu vykusioje apklausoje, kaip matyti iš esančios kasos knygos, K. K. ir J. K. gavo ir 2008 metais. Taigi K. K. yra suinteresuota apkalbėti apeliantą ir perkelti jam visą atsakomybę, tokiu būdu padėdama sau bei savo sutuoktiniui J. K. pateikti bendrovės buhalterijai dokumentus, pateisinančius avansu gautų grynųjų pinigų grąžinimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis grynųjų pinigų avansu ūkio išlaidoms iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos neėmė.

K. K., duodama teismui parodymus, melavo ji teigė, jog nežino kur buvo saugojami grynieji pinigai, kur buvo seifas, kad ji niekad negaudavo iš kasos grynųjų pinigų. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 2, b. 1. 152 (44 eil.), K. K., tuo metu buvusi L., taip pat nuomodavo bendrovei savo automobilį, už ką gaudavo po 200 Lt kas mėnesį. Be to, L. gavo ūkio išlaidoms iš kasos gan didelės sumas (t. 1, b. l. 93, 95). Šios aplinkybės neginčijimai parodo, jog ji duodama parodymus melavo, nes iš bendrovės kasos išimdavo didelės pinigų sumas ūkio išlaidoms, o tai padaryti nežinant kur yra seifas, kur saugojami pinigai, neįmanoma. Kita vertus, K. K. parodė tik apie vieno kasos išlaidų orderio suklastojimą - 2008 m. kovo mėnesio kasos išlaidų orderio, o ar E. P. klastojo kitus 7 kasos išlaidų orderius, ji nematė. Todėl neaišku, kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kitus 7 kasos išlaidų orderius, tame tarpe ir orderį Nr. 0241 už 2008 metų gruodį, kurį kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir kasininkas pasirašė J. K., suklastojo apeliantas. Jo dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką nėra įrodytas.

Be to, apylinkės teismas netinkamai taikė BK 24 str. 4 d., kadangi K. K. buvo kaltinama tik dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo, kitos veikos jai nebuvo inkriminuojamos, todėl nėra tokio organizuotos grupės kvalifikuojančio požymio kaip kelių asmenų išankstinio bendro susitarimo daryti kelis nusikaltimus. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir netinkamai kvalifikavo jam inkriminuojamą veiką pagal BK 24 str. 4 d ir 300 str. 1 d. Apkaltinamasis nuosprendis dėl šios nusikalstamos veikos priimtas byloje nesant jokių kitų įrodymų, išskyrus pačios išteisintosios K. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2008 metais, kuomet jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagrindiniu šios bendrovės akcininku buvo J. K., kuris sutinkamai su LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis turėjo teisę bet kada inicijuoti akcininkų susirinkimą ir atleisti apeliantą iš direktoriaus pareigų. Tuo metu K. K. jau gyveno su būsimu vyru. Todėl jei apeliantas, kaip teigia K. K., pagrasintų ją atleisti iš darbo, jai atsisakius klastoti orderius, tai J. K. nedelsiant būtu atleidęs jį iš užimamų pareigų ir taip apgynęs savo būsimą sutuoktinę. Kai 2008 m. gruodžio 22 d. buvo išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 0241, apeliantas jau nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tuo metu šios bendrovės direktoriumi buvo J. K., būtent jis ir turėjo teisę vadovaujantis LR darbo kodekso nuostatomis, priimti ir atleisti darbuotojus, būtent jis ir pasirašė ant šio orderio kaip direktorius ir kasininkas. K. K. dirbdama administratore, į kurios funkcijas įėjo įvairių dokumentų paruošimas, negalėjo nesuprasti, jog apeliantas, 2008 m. gruodžio mėnesį jau nebūdamas direktoriumi, negali ją atleisti iš pareigų. K. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad apeliantas jai nurodė klastoti kasos išlaidų orderius, orderius ji suklastojo savo iniciatyva, veikdama asmeniniais interesais - siekiant suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais pateisinti pačios bei J. K. gauto avanso ūkio išlaidoms grąžinimą. Ši aplinkybė buvo atskleista teismui nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, tačiau teismas šios faktinės aplinkybės nuosprendyje nevertino ir į ją neatsižvelgė.

Netinkamai taikytas ir BK 183 str. 1 d. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Apeliantas kaltinamas tuo, kad suklastojęs 8 kasos išlaidų orderius bei organizuodamas dar trijų kasos išlaidų orderių klastojimą pasisavino iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pinigus - 2040 Lt, tai yra nusikalstamos veikos padarinius - žalą patyrė UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pažymos, ji dėl kaltinamajame akte nurodytų apelianto veiksmų jokios žalos nepatyrė. Sutinkamai su 2007-11-19 Automobilio nuomos sutarties 3.1 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti už naudojimąsi automobiliu 200 Lt į mėnesį. Byloje jokių įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini)sumokėjo daugiau nei jai priklauso pagal automobilio nuomos sutartį, nėra. Už 200 Lt dydžio nuomos mokestį bendrovė įgijo teisę naudotis išsinuomotu automobiliu, ji šiuo automobiliu naudojosi, tai yra gavo tai, ko tikėjosi gauti pagal nuomos sutartį, todėl pripažintina, kad bendrovė jokios žalos nepatyrė. Todėl nesant nuteistojo veiksmuose BK 183 str. 1 d. sudėties, jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Be to, pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinamojo akto ribų, nuomos mokestį, kurį pagal kaltinamąjį aktą apeliantas pasisavino iš UAB (duomenys neskelbtini), priteisė A. Š.. Taigi, teismas laikė, kad dėl nusikalstamos veikos žalą patyrė A. Š., o ne UAB (duomenys neskelbtini), tai yra teismas pakeitė kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes. Byloje nėra nei prokuroro, nei nuketėjusiojo prašymo pakeisti faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas galimybės gintis nuo naujai pakeistų faktinių aplinkybių jam nesuteikė (BPK 255 str. 2 d.), tuo nepagrįstai suvaržydamas jo teisę gintis bei pažeisdamas jo teisę žinoti apie pareikštų kaltinimų esmę. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas.

Inkriminuojant šį nusikaltimą, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nusikalstomos veikos subjektas turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialius požymius - turi būti nustatytas kaltininko santykis su pasisavinamu turtu. Tačiau, pirma, 2008 m. gruodžio mėnesį, kai buvo suklastotas 2008 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0241 ir pagal jį buvo išmokėti grynieji pinigai, jis jau nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku ir grynieji pinigai, esantys šios bendrovės kasoje nebuvo nei jo žinioje, nei jam patikėti. Todėl už šį laikotarpį išmokėtus pinigus pasisavinti negalėjo. Antra, nors jis iki 2008 m. gruodžio 4 d. ir ėjo UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas, tačiau realiai kasos lėšomis nedisponavo, nes niekada neturėjo rakto nuo seifo kuriame buvo saugomi grynieji pinigai. UAB (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais disponavo pagrindinis akcininkas J. K. bei administratorė - busimoji jo sutuoktinė K. K.. Šia aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje apelianto parašų už 2008 metus nėra. Kasos knygą pasirašė tik J. K.. Tai reiškia, kad ūkines operacijas - grynųjų pinigų išmokėjimą bendrovėje vykdė J. K., o ne apeliantas, ir kad pinigų išmokėjimo A. Š. teisingumą patvirtina tik J. K., o ne jo parašas. Nuteistasis nežinojo, kad A. Š. pinigai išmokami per kasą, o ne pavedimu. Taigi nors savo užimamų pareigų pagrindu jis ir turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, tačiau faktiškai kasos pinigais disponavo K. K. ir J. K.. Šiai aplinkybei įrodyti pirmosios instancijos teismo prašė kviesti liudytojais buvusios UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kurie galėtų parodyti apie tai, kad jiems atlyginimus, avansus ūkio išlaidoms grynaisiais pinigais iš kasos išmokėdavo būtent K. K., tačiau pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesiekė išsamiai ir nešališkai surinkti bei ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes, kaip tai nustato LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos, ir šį jo prašymą atmetė.

Kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, jog pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 2040 Lt. Skundžiamame nuosprendyje veikos kvalifikacija liko nepakeista. Byloje nėra UAB (duomenys neskelbtini)pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, priešingai byloje yra šios bendrovės pažyma iš kurios seka, jog ji dėl kaltinamajame akte aprašytų E. P. veiksmų jokios žalos nepatyrė. Byloje taip pat nėra prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 183 str. 1 d., todėl vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas privalėjo baudžiamąją bylą dalyje dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 183 str. 1 d. padarymo nutraukti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės K. K., jos gynėjas advokatas ir prokuroras prašė nuteistojo E. P. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant E. P. baudžiamąją bylą nuteistojo teisė į gynybą buvo varžoma, proceso metu pakankamai konkrečiai nesuformuluojant kaltinimo. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi netiksliai ir neišsamiai aprašyta veika, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis, netiksliai aprašyti nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Patikrinusi apylinkės teisme atliktą įrodymų tyrimą ir atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija nustatė, kad apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka kaltinime nurodytų aplinkybių.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas A. Š.. Iš kasos išlaidų orderių 2008-01-31 Nr. 0119, 2008-02-29 Nr. 0131, 2008-03-31 Nr. 0133, 2008-04-21 Nr. 0142, 2008-05-23 Nr. 0157, 2008-06-30 Nr. 0165, 2008-07-16 Nr. 0174, 2008-08-14 Nr. 0187, 2008-09-25 Nr. 0201, 2008-11-14 Nr. 0225 ir 2008-12-22 Nr. 0241 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) A. Š. išmokėjo 2040 Lt pagal 2007 metų lapkričio mėnesio 19 dienos Automobilio nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią nuomotojas A. Š. nuomininkui - E. P. atstovaujamai UAB (duomenys neskelbtini)perdavė naudotis techniškai tvarkingą ir tinkamą naudoti automobilį VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš A. Š. parodymų matyti, kad pinigų išmokėjimas pagal Sutartį buvo vilkinamas, jam buvo žadama išmokėti vėliau, nors iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos (laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31) įrašų matyti, kad pinigai pagal Sutartį A. Š. dėl automobilio nuomos buvo mokami kas mėnesį. Iš kasos išlaidų orderių 2008-08-14 Nr. 0187, 2008-11-14 Nr. 0225 ir 2008-12-22 Nr. 0241, kuriuos patvirtino K. K. suklastojusi bendrininkaujant su E. P., matyti, kad juose apie pinigų išmokėjimą yra padaryti įrašai: 2008-08-14 orderyje Nr. 0187 „vienas šimtas septyniasdešimt“, 2008-11-14 orderyje Nr. 0225 „trys šimtai keturiasdešimt“ ir 2008-12-22 orderyje Nr. 0241 „vieną šimtą septyniasdešimt lt“. Apie šiuos išmokėjimus A. Š. nebuvo žinoma. UAB (duomenys neskelbtini)kasoje pinigų trūkumas nenustatytas. Išdėstytos aplinkybės rodo išmokėtų UAB (duomenys neskelbtini) lėšų pagal Sutartį A. Š. neteisėtą įgijimą, kadangi A. Š. skirti pinigai buvo apgaule įgyti kito asmens. Kaltinamajame akte aprašyta veika nurodant, kad buvo pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) kasos pinigai – 2040 Lt, buvę E. P. žinioje. Iš to seka, kad kaltinime aprašyta veika netinkamai nurodant ne tą nusikalstama veika žalą patyrusį nukentėjusį asmenį. Valstybinis kaltinimas pripažindamas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu A. Š., tuo pačiu pripažįsta, kad ir jis patyrė žalą, kuomet jam skirti pinigai buvo įgyti kito asmens. A. Š. parodė, kad jis buvo apgautas dėl sutartų pinigų jam mokėjimo, jam buvo žadama išmokėti vėliau. Tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad pinigai jam buvo išmokami kas mėnesį. A. Š. tariamą pinigų išmokėjimą bendrovėje buvo dangstoma, klastojant įrašus kasos išlaidų orderiuose, patvirtinančius, kad būtent A. Š. jam išmokamus pinigus gavo. Tai rodo esant kitos nusikalstamos veikos – apgaule įgyto svetimo turto - požymius. Pinigus A. Š. pagal Sutartį UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo teisėtai, todėl juridiniam asmeniui žala nepadaryta. Būtent A. Š. išmokami pinigai buvo įgyti kito asmens. Iš to seka, kad faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinime aprašytos veikos (kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų), teismas šių trūkumų ištaisyti negali ir tai teismui trukdo bylą išnagrinėti teisingai. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas BPK 326 str. 1 d. 5 p. pagrindu, byla perduodama prokurorui.

Dėl aukščiau išdėstyto nėra galimybės pasisakyti dėl nuteistojo E. P. apeliacinio skundo teiginių, skundas nenagrinėtinas, kadangi šioje byloje turi būti naujai surašytas kaltinamasis aktas. Nesant naujos veikos aprašymo, negalima atsakyti į nuteistojo E. P. apeliacinio skundo teiginius. Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad reikalinga išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes dėl 2008-12-22 kasos išlaidų orderio Nr. 0241, kadangi šį orderį už direktorių ir kasininką pasirašė ne UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. P., jis tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jau nebedirbo, jo pavardė šiame orderyje nenurodyta. Tačiau šiame orderyje yra padarytas įrašas apie pinigų gavimo fakto patvirtinimą, kurio požymiai yra panašūs į kituose minėtuose suklastotuose orderiuose įrašus. Taip pat atkreiptinas prokuroro dėmesys ir į tai, kad nėra nustatyta kaltinamajame akte nurodytuose orderiuose padarytų įrašų (neatitinkančių tikrovės) autorystė, kadangi kaltinamoji K. K. prisipažino pati pasirašiusi tik ant trijų orderių: 2008-08-14 Nr. 0187, 2008-11-14 Nr. 0225 ir 2008-12-22 Nr. 0241, kad E. P. padarė įrašus: 2008-08-14 orderyje Nr. 0187 „vienas šimtas septyniasdešimt“, 2008-11-14 orderyje Nr. 0225 „trys šimtai keturiasdešimt“ ir 2008-12-22 orderyje Nr. 0241 „vieną šimtą septyniasdešimt lt“. Tačiau kaltinime yra paminėti ir kiti kasos išlaidų orderiai, kurių tariamų A. Š. įrašų autorius nenustatytas. Kriminalinių tyrimų valdybos specialistui klausimas, kas pasirašė minėtuose orderiuose grafoje „Gavau“ ir padarė minėtus įrašus - „vieną šimtą septyniasdešimt lt“, užduotas nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) lėšų išmokėjimą A. Š. patvirtina direktoriaus parašas kasos išlaidų orderiuose, o tikrojo gavėjo parašas yra ne A. Š.. Šios faktinės aplinkybės nustatymas turi esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendis naikinamas, o byla perduodama prokurorui (BPK 326 str.1d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui.