Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. M. ir A. M. ieškinį atsakovei L. A. ir trečiajam asmeniui U. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto-palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl pradinio reikalavimo ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumas šalinti, kur ieškovai šalindami ieškinio trūkumus pateikė patikslintą ieškinį.

bet ir faktas, kad skolininkė, atsiradus palikimui po jos vyro A. A. mirties, pažeisdama ieškovų interesus, palikimo oficialiai nepriima, taip neteisėtai pažeidžiant ieškovų teises ir interesus.

Skolininkė po vyro A. A. mirties 2017-06-10 priėmė palikimą, tai yra butą su rūsiu, kurio bendras plotas 45,06 kv.m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti turtą.

LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti du būdai priimti palikimą: 1) pradėjus paveldimą turtą valdyti; 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalis palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus valdyti turtą, apibūdina kaip pradėjimą valdyti turtą, rūpintis kaip savo turtu. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad priimant palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Minėtą butą dar 2003 metais pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigiję sutuoktiniai L. ir A. A. valdė jungtinės nuosavybės pagrindais. Šis turtas nuo jo įgijimo iki A. A. mirties buvo registruotas abiejų sutuoktinių vardu, niekas kitas į jį nepretendavo, nesiekė jo užvaldyti ar pan. Dėl to visiškai natūralu, kad po A. A. mirties L. A. nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo. Tačiau visą priklausiusį turtą (1/2 dalį santuokos metu pirkimo - pardavimo sutartimis įgyto turto) paveldėjo pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Neturėtų kilti abejonių, kad savo vardu registruotą turtą L. A. po A. A. mirties valdė kaip savo. Ji toliau gyveno, deklaravo savo gyvenamąją vietą bute, mokėjo komunalinius mokesčius, sudarinėjo sandorius, susijusius su turto priežiūra, naudojimu ir pan. Taigi, L. A. priėmė A. A. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jai priklausiusią dalį santuokoje įgyto turto.

teismo Varėnos rūmų nutartimi jai buvo atnaujintas terminas tėvo palikimui priimti. Ji apie vasario 10 d. išsiuntusi notarui teismo nutartį ,giminystės dokumentus ir pareiškimą dėl tėvo palikimo priėmimo. Tačiau iš notaro dar negavusi patvirtinimo, kad jau yra pradėta vesti palikimo priėmimo byla. Prieš kreipiantis į teismą kalbėjusi su motina, ar ji ketinanti priimti mirusio sutuoktinio palikimą. Motina nurodė, kad ji į ½ dalį buto dalį ,kaip palikimo nepriims ,bei nurodė jai tvarkytis palikimo priėmimo dokumentus. Motina nurodė, kad išmokėjus skolą savo buto dalį perleis jai. Šiuo metu motina pradėjo mokėti skolą ieškovams, bei paveldėjus tėvo palikimą ji galvotų, kaip grąžinti likusią skolą ieškovams. Motiną informavusi apie šią iškeltą bylą, bet ji nurodė, kad dėl karantino negali atvykti į Lietuvą. Kadangi šiuo metu ji yra vienintelė teisėta mirusio tėvo A. A. įpėdinė, kadangi tėvas daugiau vaikų neturėjo, tai tik ji galinti priimti palikimą. Dėl to nesutinkanti su ieškiniu ir prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal LR CK V knygos normas, reguliuojančias paveldėjimo santykius, paveldėti pagal įstatymą po palikėjo mirties kaip pirmos eilės įpėdiniai gali palikėjo vaikai .Todėl atsižvelgiant į CK reglamentavimą, U. A. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d.).

2020-12-30 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-8242-922/2020 patvirtinama, kad U. A. buvo atnaujintas praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti po tėvo A. A. mirties (duomenys neskelbtini). Kartu sprendime yra konstatuota, kad butas ,esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2003-11-12 pirkimo pardavimo sutartimi L. A. ir A. A. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei Varėnos raj.1-ojo notarų biuro raštu patvirtinama ,jog po palikėjo A. A. mirties niekas į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė , paveldėjimo byla nėra pradėta.

2021-02-18 Testamentų registro išrašu patvirtinama, kad registre nėra įregistruota faktų apie palikėjo a.k(duomenys neskelbtini) sudarytus testamentus, nėra įregistruota pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo bei nėra registruota pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo .

Civilinio kodekso šeimos santykius reglamentuojančios normos nustato principą, kad nepilnamečių vaikų turtas turi būti tvarkomas išimtinai jų interesais. Tačiau iš surinktų byloje įrodymų matosi, kad po A. A. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimo priėmimo klausimas palikėjo mirties momentui buvusios nepilnametės dukros U. A. vardu nebuvo tvarkomas,kur sulaukusi pilnametystės palikimo priėmimo procedūras pradėjo tvarkyti pati U. A., ką patvirtina 2020-12-30 priimtas teismo sprendimas ir U. A. paaiškinimas teismo posėdyje, kad ji šiuo metu yra jau yra išsiuntusi pareiškimą notarų biurui dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo.

CPK 444 str. 1 d. nustato, kad ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Šiuo atveju ieškovų prašomas nustatyti faktas turėtų patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą dėl buto, es. (duomenys neskelbtini), ½ dalies, likusios po sutuoktinio A. A. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo atsakovės (buvusios sutuoktinės) L. A. vardu.

LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, 5.12 str. nustato, kad sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto

valdymas. LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu

jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad šį palikimą būtų priėmusi atsakovė L. A. pradėdama jį faktiškai valdyti. Ieškovai iki posėdžio nepateikė jokių įrodymų, kurie nurodytų, jog atsakovė L. A. būtų priėmusi mirusio sutuoktinio A. A. palikimą jį faktiškai pradėdama valdyti. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad atsakovė L. A. po nepilnametės U. A. gim. (duomenys neskelbtini) tėvo A. U. mirties (duomenys neskelbtini) likusio palikimo nepriėmė nei nepilnametės dukros vardu, nei savo vardu, nes pagal trečiojo asmens paaiškinimą ji išvyko dirbti į užsienį, kur visą šį laiką dirbo ir gyveno, bei nesirūpino likusio palikimo paveldėjimo klausimais, bei ir šiuo metu nereiškia pozicijos priimti mirusio sutuoktinio palikimą.

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad L. A. būtų priėmusi palikimą ,likusį po sutuoktinio A. A. mirties(duomenys neskelbtini), jį faktiškai pradėdama valdyti. Šiuo metu surinkti įrodymai byloje būtent patvirtina, kad palikimą ,likusį po tėvo A. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė dukra U. A.. Esant šioms aplinkybėms prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatomas, nes ieškinys yra nepatvirtinamas įrodymais. Šiuo atveju įpėdinei priėmus A. A. palikimą galėtų būti perimama ir mirusiojo palikėjo prievolės dalis grąžinti ieškovams skola, kur tik po palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galėtų būti sprendžiama ar įpėdinė, kaip teisių perėmėja, būtų atsakinga ieškovams už mirusiojo A. A. skolos dalį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.