Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, E. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į 2/100 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties (šioje sutartyje nurodyta buvusi pavardė „Ž.“) pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 (toliau – Privatizavimo įstatymas) pagrindu įgijo (duomenys neskelbtini) bendro ploto dviejų kambarių Buto 53/100 dalis. Suinteresuotas asmuo E. K. įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto kambarį, plane pažymėtą 55-6, ir bendro naudojimo patalpas. Remiantis byloje esančiu pirkimo-pardavimo sutarties nuorašu, J. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos notarės Pranės Jaskovikaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įsigijo antrą iš dviejų, (duomenys neskelbtini) ploto, kambarį Bute, plane pažymėtą 55-5, bei dalį Buto bendro naudojimo patalpų (koridorius, tualetas, vonia, virtuvė), t. y. iš viso įsigijo (duomenys neskelbtini) Buto, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ir, suapvalinus, sudaro 47/100 Buto dalis. Remiantis byloje pateiktu VĮ Registrų centro išrašu, matyti, kad J. S. vardu įregistruotos 45/100 dalys, o E. K. vardu – 53/100 dalys nurodyto buto, t. y. nuosavybės teisė į 2/100 Buto dalis neįregistruota nė vieno iš nurodytų asmenų (ar įpėdinių) vardu.

Teismas, remdamasis pareiškimo turiniu ir notarės Pranės Jaskovikaitės 2022 m. sausio 9 d. raštu Nr. 14, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, vietoje 47/100 (100 dalių Buto sudaro (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) suapvalinus sudaro 47 dalis), nurodant, kad pirkėjas (J. S.) nupirko 45/100 dalis.

Remiantis byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu su istorija Nr. (duomenys neskelbtini), mirus J. S., jo vardu registruotą turtą paveldėjo D. S. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Mirus D. S., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jos vardu registruotą turtą paveldėjo L. S., o po jo mirties jo turtą paveldėjo A. S. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-520-592/2021, kurioje pareiškėja prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą L. S. palikimą sudarančio turto vertės ribose, patvirtino pareiškėjos ir A. S., kaip L. S., teisių ir pareigų perėmėjo, taikos sutartį, kurios pagrindu pareiškėjai nuosavybės teise atiteko 45/100 dalys Buto.

Pareiškėja teigia, kad, tapusi A. S. priklausiusio turto savininke, sužinojo, kad dėl dar (duomenys neskelbtini) metais padarytos klaidos ji negali visiškai disponuoti turtu, kadangi 2/100 dalys Buto nepriklauso nei jai, nei Buto bendraturtei suinteresuotam asmeniui E. K., todėl pareiškėja kartu su suinteresuotu asmeniu E. K. negali visa apimtimi disponuoti joms priklausančiu turtu. 2023 m. spalio 5 d. pareiškėja VĮ Registrų centrui pateikė prašymą „dėl klaidos registruojant nuosavybės teisių dalis į nekilnojamąjį daiktą atitaisymo“, tačiau VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius 2023 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. SPR4-24209(14.5 E) šį prašymą atmetė.

Pareiškėja teigia, kad visą laiką nuo pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visi Buto savininkai, sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdė visą Butą, t. y. kiekvienas po savo kambarį ir kartu bendro naudojimo patalpas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę, neperimdamas nuosavybės iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu tas asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023, 27 punktas). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje dėl rašymo apsirikimo nurodytos ne 47/100 Buto dalys, o 45/100 Buto dalys, todėl taip pat nėra registruotos ir daiktinės teisės į 2/100 Buto dalis Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į nurodytas dalis pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2/100 Buto dalys, buvo valdomos 45/100 Buto dalies savininkų nepertraukiamai nuo pat (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo, todėl darytina išvada, kad jas pareiškėja pradėjo valdyti tuo pačiu metu kaip ir jai priklausančią Buto dalį. Pareiškėja Buto 2/100 dalis valdė kaip savas, rūpinosi jomis, t. y. elgėsi kaip savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą turtą. Pareiškėjos pateiktų įrodymų ir nurodomų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nurodytas Buto dalis pareiškėja valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą.

Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodytos Buto dalys būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį objektą būtų užvaldęs kitas asmuo. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo buvę savininkai ir pareiškėja valdė Buto dalis, jiems kiti asmenys reiškė pretenzijas dėl nurodyto turto ar teisių į jį. Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų nepareiškė. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises, kad būtų ginčijamas pareiškėjos nurodytų Buto dalių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK įtvirtintos sąlygos, sudarančios pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į 2/100 dalis Buto įgyjamosios senaties pagrindu. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir pripažintina, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 2/100 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos O. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į 2/100 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti jo kopiją valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.