Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsiliepime (I t., b. l. 124-129) nurodoma, kad iš skolininko S. V. sūnui L. V. išlaikyti nustatyta mokėti po 400,00 Lt (115,85 Eur) išieškotojai R. V.. Kadangi skolininkas išlaikymo sūnui nemokėjo, todėl R. V. 2010-04-15 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo administracija) dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo L. V.. Fondo administracijos sprendimu Nr. V2-3656 nuo 2010-02-11 L. V. paskirta išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Apie tai, kad pareiškėjo S. V. sūnui mokama išmoka iš valstybės biudžeto ir valstybė perėmė iš S. V. pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo, pareiškėjui Fondo administracija 2011-09-26 raštu Nr. (V1-842/2010)D2-27717, išsiuntė pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Vaiko išlaikymo išmoka L. V. buvo mokama nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2014 m. liepos 13 d. Vadovaujantis Fondo valdybos direktoriaus 2017-11-06 įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu, Fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2018-01-01 pradėjo centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017-12-31, kai dėl jų iki 2017-12-31 nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Kadangi pareiškėjas išlaikymo vaikui nemokėjo, todėl valstybė perėmė pareiškėjo pareigą mokėti išlaikymą vaikui. Pareiškėjas S. V. valstybės biudžetui liko skolingas 3018,11 Eur išmokėtų išmokų, 838,56 Eur palūkanų ir 162,98 delspinigių (delspinigiai apskaičiuoti pagal Pakeitimo įstatymo 14 str. 1 d., nuo 2018-01-01 180 kalendorinių dienų). 2018 m. rugsėjo 18 d. S. V. kreipėsi su prašymu pateikti informaciją apie vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo pagrindą 2018 m. rugsėjo 21 d. pranešimu Nr. (820)I-18076 skolininkui pateiktas atsakymas į iškeltus klausimus. 2018 m. spalio 3 d. skolininkas pateikė dar vieną prašymą su klausimais dėl skolos susidarymo pagrindų, savalaikio neinformavimo apie skolą, palūkanų bei delspinigių skaičiavimo tvarką. 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. (8.20)I-20312 pateiktas atsakymas į iškeltus klausimus. 2018 m. spalio 30 d. gautas skolininko prašymas perskaičiuoti skolą, bei pateikiami dokumentai, susiję su išlaikymo mokėjimu R. V.. 2018 m. lapkričio 7 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius įvertinęs visus pateiktus dokumentus, nustatė, kad permoka R. V. nenustatytina, kadangi pareiškėjas mokėjo mažiau nei teismas priteisė mokėti vaikui išlaikymą, todėl vaikų išlaikymo išmokos mokėjimas buvo teisėtas. 2019-01-02 pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimų panaikinimo. 2019-02-01 Fondo valdyba pateikė atsakymą dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų Nr. (9.8)I-724 ir įpareigojo Fondo valdybos Mažeikių skyrių išnagrinėti S. V. reikalavimą dėl nematerialinės žalos atlyginimo 2019-02-26 Fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (8.20)DV_S-7519, kuriuo atsisakė atlyginti nematerialinę reikalautą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-650 (įsigaliojo nuo 2018-01-01, toliau – Pakeitimo įstatymas), Fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2018-01-01 vykdo vaikų išlaikymo išmokų (toliau – išmoka) skyrimą, mokėjimą bei išmokėtų išmokų, delspinigių išieškojimą iš skolininkų, o taip pat atlieka Fondo administracijos iki 2017-12-31 išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų ir priskaičiuotų 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko. Pagal LR civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau Lietuvos valstybė įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (LR CK 3.204 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagrindines nuostatas ir sąlygas dėl Lietuvos valstybės mokamo išlaikymo nepilnamečiams numatė iki 2017-12-31 galiojęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymas (2006-12-19 Nr. X-987, toliau - Įsakymas) bei nuo 2018-01-01 įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas, kuriuose įstatymų leidėjas įtvirtinto valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus. Nurodytų įstatymų tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą (vėliau Pakeitimo įstatymą) buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (LR CK 3.204 str. 3 d., Įstatymo 1 str. 1 d., Pakeitimo įstatymo 14 str.). Nuo 2018-01-01 įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Tai blanketinė teisės norma nukreipianti į Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSD įstatymas) numatytus skolų išieškojimo būdus ir terminus. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus įsitikinimu, negalima apsiriboti vien tik lingvistiniu teisės normų aiškinimu (Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir VSD įstatymo 19 str. 7 d.), o būtina atsižvelgti į tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus, kuriuos įstatymų leidėjas turėjo priimdamas Pakeitimo įstatymą. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad perduodant vaikų išlaikymo išmokų administravimą Fondo valdybai buvo siekiama pagerinti išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tikintis, jog išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Taigi, remiantis įstatymų leidėjų ketinimų metodu aiškinant Pakeitimo įstatymą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas keisdamas vaikų išlaikymo išmokų administratorių siekė efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo. Pažymėtina, kad pagal iki 2017-12-31 galiojusį vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo teisinį reglamentavimą, vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimo senaties terminas nei Įstatyme, nei Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos apraše, patvirtintame 2008-05-30 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. A1-179 (toliau – Tvarkos aprašas), nebuvo reglamentuojamas, todėl pareiškėjas S. V., 2009 m. nemokėdamas sūnui išlaikymo žinojo ir privalėjo žinoti, kad nemokėdamas vaikui priteisto išlaikymo sulauks teisinių pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju R. V., turėdama teisę gauti išlaikymą sūnui, kreipėsi į Fondo administraciją ir valstybė perėmė pareiškėjo pareigą mokėti išlaikymą vaikui. Fondo administracija, atsakovo nuomone, tinkamai įvykdė pareigą informuoti pareiškėją apie įsiskolinimą valstybei išsiųsdama registruotu pranešimu informaciją apie vaiko išlaikymo išmokos paskyrimą ir tik pareiškėjo netinkamas veikimas (neveikimas) įtakojo situaciją, kad pareiškėjas neva nenutuokė apie tokio įsiskolinimo valstybės biudžetui galimybę. Pareiškėjas pagal Fondo administracijos perduotus dokumentus laiško, siųsto 2011-09-26, negavo, o laiško įteikimo šaknelėje nurodyta priežastis - „neatsiėmė“. Pažymėtina, kad, pareiškėjo, kaip skolininko pareiga grąžinti valstybės išmokėtas išmokas, išieškojimą neapribojant jokiais terminais, yra įtvirtinta tiek LR CK 3.204 straipsnio 3 dalyje, tiek iki 2017-12-31 galiojusiame Įstatyme (1 str. 1 d.), tiek Pakeitimo įstatyme (14 str.) ir yra skirta užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. 2019 m. vasario 26 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė pareiškėjui sprendimą dėl nematerialinės žalos atlyginimo negalimumo. Iš esmės S. V. prašo teismo priteisti nematerialinę žalą, lygią įsiskolinimo valstybės biudžetui skolai. Civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 str.)– tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalaujant turtinės ar neturtinės žalos, privalu nustatyti civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigė, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius veikė neadekvačiai, nepranešdamas apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, susidariusį dėl vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo jo vaikui ir kad pareiškėjas apie įsiskolinimą nieko nežinojo. Pareiškėjui buvo priminta, kad apie pareigą išlaikyti savo vaiką jam turėjo būti žinoma iš priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo (2009-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2149-192/2009), kuriuo iš pareiškėjo buvo priteistas išlaikymas (po 400 litų nuo 2009-03-09) nepilnamečiui vaikui. Pareiškėjo argumentai, kad nežinojo apie susidariusios skolos egzistavimą, ar valstybė dėjo nepakankamas pastangas jį informuoti, nepanaikina jo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kuri įtvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo. Faktinė aplinkybė, kad S. V. buvo neįteiktas siųstas laiškas, yra pareiškėjo neteisėto neveikimo pasekmė, o ne institucijos, kuri atliko visus veiksmus, kaltė. Vaiko išlaikymo išmoka L. V. buvo mokama nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2014 m. liepos 13 d. Būtent šiuo laikotarpiu S. V. arba iš viso nevykdė pareigos mokėti išlaikymą savo vaikui (2010-02-01 iki 2012-02-28) arba mokėjo tik dalį priteistos sumos laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2014-07-31. Fondo valdybos Mažeikių skyrius, pradėdamas skolos išieškojimą vadovavosi imperatyviais teisės aktais, ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nepadarė. Šiuo atveju pareiškėjas nepatyrė jokios materialinės žalos, priešingai, savo netinkamu veikimu, tai yra nemokėdamas priteisto išlaikymo savo vaikui arba mokėdamas tik dalį, žalą valstybei padarė pats. Palūkanų skaičiavimas už negrąžintas vaiko išlaikymo išmokas buvo nustatytas Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme, galiojusiame iki 2017-12-31, o delspinigių - nuo 2018-01-01, todėl pripažinti nuostoliais priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Nenustačius neteisėtų veiksmų buvimo ir žalos fakto, nėra galimybės ir reikiamybės nustatyti ir priežastinį ryšį, todėl Fondo valdybos Mažeikių skyrius nepasisako plačiau dėl šios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. CK 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Pažymėtina, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius nepriėmė jokio neteisėto akto, iš kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala. Šį faktą patvirtina ir Fondo valdybos 2019-02-01 atsakymas į pareiškėjo skundą Nr. (9.8)I-724. Fondo valdybos Mažeikių skyrius atsisakė pareiškėjui atlyginti reikalaujamą neturtinę žalą, nes Fondo valdybos Mažeikių skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018-11-27 sprendimai Nr. (8.20) I-24349, 2019-02-26 Nr.(8.20)DV_S-7519 ir Fondo valdybos, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2019-02-01 sprendimas Nr. (9.8) I-724, laikytini teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (I t., 146-147) nurodoma, kad Fondo valdybos nuomone pareiškėjas apie pareigą mokėti vaikui išlaikymą turėjo žinoti iš įsiteisėjusio Kauno r. apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Pareiškėjo nurodomi teiginiai, esą valstybė dėjo nepakankamas pastangas informuoti pareiškėją apie perimtą jo prievolę mokėti vaikui išlaikymą dėl to, kad pareiškėjas nevykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, negali būti pagrindas perskaičiuoti pareiškėjo privalomų grąžinti išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų ir remiantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymu apskaičiuotų palūkanų bei delspinigių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų yra valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėti veiksmai (neveikimas). Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 26 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos raštu buvo informuotas apie perimtą pareiškėjo pareigą mokėti vaikui išlaikymą ir paskirtą mokėti išmoką. Pareiškėjas minėto rašto neatsiėmė. Įvertinus tai, kad pareiškėjo vaiko išlaikymui išmoka buvo paskirta pagrįstai, o Fondo valdybos Mažeikių skyriaus atlikti skolos išieškojimo veiksmai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, Fondo valdybos nuomone, yra akivaizdu, kad nėra vieno iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų – neteisėto valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmų (neveikimo), todėl pagrindo atlyginti pareiškėjo prašomą žalą nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. M. atsiliepime (I t., b. l. 137-139) nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su Pareiškėju turi pilnametį sūnų L. V.. 1999-11-30 Kauno apylinkės teismas sprendimu priteisė Pareiškėjui mokėti išlaikymą sūnui L. V. iki jo pilnametystės. 2009-03-12 Kauno apylinkės teismas sprendimu priteisė Pareiškėjui mokėti išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį sūnui L. V. iki jo pilnametystės. Pagal nurodytus teismo sprendimus buvo išduoti vykdomieji raštai bei vykdomi išieškojimai. Iš 2019-07-04 antstolio R. Budreikos pažymos dėl informacijos pateikimo matyti, jog per laikotarpį nuo 2006-06-29 iki 2015-11-27 išieškota ir sūnaus išlaikymui pervesta viso 7622,07 Eur. Pareiškėjas priteistą išlaikymą vaikui pilnai mokėjo, t.y. po 115,85 Eur/mėn. tik laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-11-02. Tuo tarpu kitais laikotarpiais buvo mokama dalinai arba visai nemokama (nuo 2009-11-02 iki 2012-03-12). Pareiškėjui neprisidedant prie sūnaus išlaikymo, Trečiasis suinteresuotas asmuo 2010-04-15 pateikė prašymą Garantinio vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. 2010-04-20 Garantinio vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu Nr. V2-3565 buvo nuspręsta nuo 2010-02-11 kiekvieną mėnesį L. V. mokėti po 195 Lt (56,48 Eur). Šių išmokų mokėjimas nutrauktas nuo 2014-07-13 Garantinio vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014-07-28 sprendimu Nr. V2-9753. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, jog fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. To paties straipsnio 2 d. sakoma, jog į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Kaip nurodo pats Pareiškėjas, išlaikymą sūnui jis nustojo mokėti 2009 metų lapkritį, o nuo 2012 metų kovo mėnesio vėl pradėjo dalinai mokėti išlaikymą. Kas patvirtina, kad šiuo laikotarpiu jis visiškai nemokėjo vaikui išlaikymo. Tuo tarpu 2009-03-12 Kauno apylinkės teismo sprendimas nebuvo panaikintas, pakeistas ar kitaip nenustojo galioti, todėl Pareiškėjas turėjo pareigą mokėti sūnui išlaikymą iki jo pilnametystės po 400 Lt (115 Eur)/mėn. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, buvo pagrįstai ir teisėtai mokėta sūnaus L. V. išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 11 str. 1 d. nurodyta, kad fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 13 str. 2 p. nurodyta, kad skolininkas turi pareigą grąžinti išmokų administratoriui išmokėtas išmokas ir sumokėti delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 str. 1 d. įtvirtinta, išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, tiek palūkanos, tiek delspinigiai skaičiuoti pagrįstai. O ta aplinkybė, jog Pareiškėjas neva tai nežinojo apie įsiskolinimą, yra nepagrįsta, kadangi Pareiškėjas suprato ir žinojo, kad privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų, mokėti 2009-03-12 Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tačiau to nedarė, ką pats ir pripažįsta. Pažymėtina ir tai, kad žinodamas, jog nemoka sūnui išlaikymo ar jį moka tik dalinai, atskirai nesidomėjo dėl savo susidariusio įsiskolinimo, o taip pat nesiteiravo, kaip bus pasielgta su esamu įsiskolinimu. Neįtikima ir tai, jog Pareiškėjas būtų naiviai tikėjęsis, kad jam nereikės padengti susidariusio įsiskolinimo. Pareiškėjas skundu prašo priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio padarytas neigiamas poveikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-337/2006), tačiau neturtinės žalos atlyginimui turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Šių sąlygų egzistavimo Pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjas nėra pagrindęs Atsakovo neteisėtų veiksmų ir jau vien todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas, reikalaudamas jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teigia, jog suprastėjo jo sveikata, dėl ko jam buvo rekomenduota vartoti vaistus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog sveikata suprastėjo būtent dėl kokių nors Atsakovo neteisėtų veiksmų, taigi nėra įrodytas priežastinis ryšys. Manytina, jog sveikatos sutrikimas galėjo būti nulemtas ir kitokių veiksnių, pvz. Pareiškėjo amžiaus, jo gyvenimo būdo ir pan. O taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą - 4000 Eur, tačiau visiškai nepaaiškina ir nepagrindžia šios sumos, dėl ko visiškai neaišku, kodėl jo prašomos žalos dydis yra būtent toks. Vertinant tai, kad Pareiškėjo sveikata sutriko nežymiai ir jeigu būtų įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, priteistinas neturtinės žalos dydis galėtų siekti 100 Eur. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Pareiškėjo skundas ir jame išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl skundas turėtų būti atmestas.