Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2020-06-03 · Administracinė byla Nr. eA-1302-602/2020

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
eA-1302-602/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02101-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-1302-602/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02101-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 7.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius, atsakovas) 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (4.18)I-12940; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.8.)I-5140; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių taikyti 5 metų senaties terminą ir perskaičiuoti skolą nurodant tik įsiskolinimo dalį, susidariusią per paskutinius penkerius metus; 4) išdėstyti pareiškėjui likusios VIF skolos mokėjimą dalimis, mokant skolą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių prašydamas taikyti 5 metų senaties terminą ir perskaičiuoti skolą nurodant tik įsiskolinimo dalį, susidariusią per paskutinius penkerius metus, bei išdėstyti likusios VIF skolos mokėjimą dalimis, mokant skolą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (4.18) I-12940 nusprendė netenkinti prašymo. Pareiškėjas su VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (4.18) I-12940 nesutiko, todėl teikė skundą VSDFV. Pareiškėjo nuomone, priimant sprendimus netinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos, apibrėžiančios senatį dėl skolos išieškojimo, materialiosios teisės normos, reglamentuojančios skolos išdėstymą dalimis bei netinkamai aiškintas bei taikytas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-650 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), todėl atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nei Pakeitimo įstatyme, nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nėra nustatyta, jog iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms yra taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios skolų išieškojimą atgaline data, t. y. pasisakė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo 14 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir VSDĮ) numatyti skolų išieškojimo būdai ir terminai vaiko išlaikymo išmokoms išieškoti pradedami taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d., taigi, pareiškėjo teigimu, tik nuo 2018 m. sausio 1 d. išmokėtoms vaiko išlaikymo išmokų ir delspinigių skoloms, kurias išmokų administratorius įgijo teisę išieškoti iš skolininko, taikomas penkerių metų VSDĮ numatytas priverstinio išieškojimo senaties terminas (VSDĮ 19 straipsnio 7 ir 8 dalys). Šiuo metu galiojančiame Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nurodyta, kad įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: <...> 5) iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi VSDĮ nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. VSDĮ 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui. VSDĮ 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo). Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų. Taigi ši teisės norma pakeičia subjektines asmenų teises ir pareigas, kitaip tariant, tai yra materialioji teisės norma. Ginčo dėl to, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas numato penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą. Tačiau nors skundžiamu sprendimu atsakovas nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsiradusiems įsiskolinimams, tačiau matyti, jog institucija nevertino, kad Pakeitimo įstatymu nustatyta, jog įsigaliojus šiam įstatymui, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: <...> 5) iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad ši teisės nuostata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiame įstatyme ir turi būti taikoma. Mano, jog įstatymų leidėjas nurodė, kad įsiskolinimui, susidariusiam iki 2018 m. sausio 1 d., taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Pakeitimo įstatymo nuostatos, taip pat ir tos, kurios numato penkerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas netinkamai išsprendė klausimą dėl 5 metų įsiskolinimo išieškojimo senaties taikymo, todėl netinkamai buvo išspręstas ir skolos išdėstymo klausimas.