Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-3804-910/2012 pagal pareiškėjų A. Š. ir S. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje suinteresuoti asmenys V. Š. ir R. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai 2011-05-09 kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, sudarytą 2004-08-21 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjams palikti santuokos metu turėtas pavardes.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą, 2012-05-21 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir grąžino šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai turi kreditorių R. Š., kuris 2009-02-27 pervedė į pareiškėjo S. Š. banko sąskaitą 200 000 Lt; pinigai buvo panaudoti pareiškėjų iš SEB banko paimtam kreditui grąžinti; šis asmuo nebuvo nurodytas pareiškime, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neaptartos skolos jam grąžinimo sąlygos; nagrinėjant bylos dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodytas asmuo turi būti įtrauktas į bylą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi įtraukė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu R. Š., nustatė jam keturiolikos dienų terminą atsiliepimui pateikti, o pareiškėjams pasiūlė, atsižvelgiant į kreditoriaus reikalavimus, pateikti teismui pakeistą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (T. 1, b. l. 77).

Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2009-02-27 jis suteikė pareiškėjui S. Š. 200 000 Lt paskolą, kuri iki šiol negrąžinta, todėl pareiškėjai, atsižvelgdami į teismo siūlymą, turėtų pateikti pakeistą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (T. 1, b. l. 94-95).

2012-11-08 teismo posėdyje, turėdamas pagrindą manyti, kad pareiškėjui pervesti suinteresuoto asmens R. Š. pinigai gali būti bendroji jungtinė suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės nuosavybė, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas protokoline nutartimi įtraukė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu V. Š.. Šis suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdį. Atvykęs į teismo posėdį suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė V. Š. jam išduotą įgaliojimą atstovauti jos interesams teisme.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas paaiškino, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nepavyko pasiekti visiems priimtino susitarimo, nauja santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nesudaryta, pareiškėjas šiuo metu neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl nepareiškė reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pareiškėjo atstovas prašė palikti pareiškimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenagrinėtą arba sustabdyti bylą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 540 straipsnio 4 dalies pagrindu 6 mėnesiams (T. 1, b. l. 163 – 166).

Teismo posėdyje pareiškėja iš esmės pripažino skolą suinteresuotiems asmenims, nurodė, kad sutinka sumokėti pusę skolos sumos, t. y. 100 000 Lt, o santuokoje įgytą turtą prašo palikti padalintą taip, kaip sutarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (T. 1, b. l. 163 – 166).

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. Š. patvirtino, kad paskola buvo suteikta pareiškėjų šeimai lėšomis, kurios yra bendroji jungtinė jo ir suinteresuoto asmens V. Š. nuosavybė. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesvarbu, kuris iš pareiškėjų ir kokiomis dalimis grąžins skolą, bet ji turi būti grąžinta (T. 1, b. l. 163 – 166).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-31 priėmė sprendimą: a) pripažinti, kad pareiškėjų A. Š. ir S. Š. prievolė grąžinti suinteresuotiems asmenims R. Š. ir V. Š. 200 000 Lt skolą yra solidari; b) padalinti pareiškėjų santuokoje įgytą turtą, nustatant, kad: 1. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantis vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), su visais name esančiais daiktais po santuokos nutraukimo tampa A. Š. asmenine nuosavybe; 2. visas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo tampa S. Š. asmenine nuosavybe. 3. transporto priemonė – automobilis BMW 525, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo tampa asmenine S. Š. nuosavybe. Teismas pripažino nepagrįstu prašymą palikti pareiškimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenagrinėtą, kadangi tokiu atveju santuokos nutraukimo byloje liktų neišspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, o tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą paaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, jog prašymas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą palikti nenagrinėtą yra teisiškai nepagrįstas, kad šis klausimas turi būti išspręstas, tačiau pareiškėjai, nors naudojosi advokatų pagalba, per pusę metų nepateikė teismui nei pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies, nei įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriame būtų prašoma teismo šį klausimą išspręsti kitu pareiškėjų ar vieno iš jų nurodytu būdu. Taip pat teismas pripažino nepagrįstu prašymą stabdyti bylą CPK 540 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu, nes pareiškėjų kreditoriai R. ir V. Š., įtraukti dalyvauti byloje, nepareiškė savarankiškų reikalavimų, nors teismo buvo pasiūlyta pasinaudoti tokia teise. Teismas vertino, kad susiklosčiusi tokia procesinė situacija, kai dalyvaujantys byloje asmenys nebendradarbiauja ir nesprendžia ginčo, kilusio dėl prievolės kreditoriams, negali būti toleruojama, tai reikštų proceso vilkinimą, be to, kai ilgą laiką po santuokos nutraukimo neišsprendžiamas pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, tai nesuderinamam su civilinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo principais. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė dėl pareiškėjų ir kreditorių teisinių santykių, pareiškėjų prievolės kreditoriams pobūdžio, taip pat santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, remdamasis ta pozicija, kuri pateikta pareiškėjų 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, vertindamas ją pagal byloje esančius duomenis. Teismas vertino, kad suinteresuotas asmuo R. Š., 2009-02-07 pervesdamas į pareiškėjo S. Š. sąskaitą 200 000 Lt, suteikė pareiškėjų šeimai neterminuotam laikui paskolą. Tokią išvadą, be kita ko, pagrindžia pareiškėjos A. Š. paaiškinimai teismo posėdyje, išreiškiant sutikimą, kad nurodyti pinigai buvo paskolinti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjų šeimai paskolinti pinigai buvo R. Š. ir jo sutuoktinės V. Š. bendros lėšos, todėl pareiškėjų kreditoriais teismas laikė abu suinteresuotus asmenis. Teismas sprendė, kad pareiškėjų prievolė kreditoriams Ramučiui ir V. Š. yra bendra solidari prievolė, nes pinigai buvo pasiskolinti šeimos interesais, siekiant greičiau grąžinti abiejų sutuoktinių paimtą paskolą bankui, taip sutaupant šeimos lėšas, kurias būtų tekę skirti palūkanoms mokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad abu pareiškėjai buvo atstovaujami advokatų, į pareiškėjų procesinį elgesį, teismas vertino, kad neturi pagrindo veikti aktyviai ir nustatinėti pareiškėjų santuokoje įgyto turto sudėtį, jo rinkos vertę, savo iniciatyva analizuoti ir spręsti, kokiu būdu, kokiomis dalimis padalinti santuokoje įgytą turtą. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo S. Š. argumentų, kad, atsiradus kreditorių reikalavimui, 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytas turto padalijimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjų 2011-05-03 santuokos nutraukimo sutartyje sutartą turto pasidalijimą pareiškėjui S. Š. tenka visas butas (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas nelieka be gyvenamojo ploto, be to, jam iš santuokoje įgyto turto liko didelės vertės automobilis BMW. Teismas sutiko, kad pareiškėjai tenka didesnė bendro turto dalis, tačiau su pareiškėja liko gyventi du mažamečiai vaikai, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties neteikia vaikams išlaikymo. Teismas nenustatė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjų sutartas santuokoje įgyto turto pasidalijimas pažeidžia vieno iš buvusių sutuoktinių interesus. Ta aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo buvo išspręstas pareiškėjų bendros prievolės kreditoriams klausimas, nėra pagrindas teismui savo iniciatyva perdalinti visą santuokoje įgytą turtą kitaip, negu jo padalijimo klausimas išspręstas 2011-05-03 pareiškėjų sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nes pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimo dėl kitokio turto padalijimo.

Apeliantas (pareiškėjas) S. Š. apeliaciniu skundu prašo: 1. panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą dalyje dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą dalyje dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo palikti nenagrinėtą, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2. netenkinus prašymo palikti pareiškimo dalį dėl turto ir prievolių padalijimo nenagrinėtą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai ex officio išsprendė klausimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bei netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių sutarimu. Šioje byloje yra aiškus ginčas dėl sutuoktinių bendro turto ir prievolių padalijimo, todėl, nesant susitarimo per įstatymo nustatytus terminus, supaprastintas bendro turto padalijimas yra negalimas, o pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes tokia teisinė padėtis buvusių sutuoktinių turtinių interesų nepažeidžia ir neužkerta kelio spręsti turto padalijimo klausimus ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį. Esant ginčui tarp šalių dėl turto padalijimo privalo būti ištirtos visos svarbios aplinkybės (nustatyta esamo turto vertė, kitos svarbios aplinkybės), tačiau tai nėra daroma supaprastinto proceso tvarka. Teismo aktyvumas neturi būti suvokiamas kaip absoliutus. Apeliantas nurodo, kad aktyviai siekė ir teikė visoms šalims bendro santuokoje užgyvento turto, įvertinant kreditorių interesus, persidalinimo variantus. Apeliantas teikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teisenos tvarka, tačiau, pažeidžiant lygiateisiškumo principą, tik jis vienas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį. Paaiškėjus aplinkybei, jog už turtą, kuris tenka pareiškėjai, teks papildomai grąžinti 200 000 Lt, sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nebetenka savo paskirties, t. y. tinkamai užtikrinti visų santykio dalyvių, tarp jų vaikų bei pačių sutuoktinių, interesų pusiausvyrą. Pasak apelianto, byloje yra įrodymai, kad žymia priteisto turto dalimi faktiškai negalima naudotis (automobilis BMW 2012-03-04 buvo pagrobtas). Apeliantas pažymi, kad žinodamas, jog reikės grąžinti 200 000 Lt už ne jam atitenkančią turto dalį, jis niekada nebūtų sudaręs tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kokia buvo pateikta teismui. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011-12-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011, konstatavo, jog susiklosčius tokiai situacijai, kai sutuoktiniai (pareiškėjai) ir po santuokos nutraukimo lieka solidariaisiais bendraskoliais, o pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių visas turtas perduodamas vienam iš sutuoktinių, lieka neaiški šalių pozicija dėl dalytino turto, todėl turi būti iš naujo šalių aptartas ir įvertintas toks turto pasidalijimo klausimas. Pagal skundžiamą sprendimą namas atitenka pareiškėjai, nors 200 000 Lt paskolą tektų grąžinti solidariai abiems pareiškėjams. Toks sprendimas neatitinka sutuoktinių lygiateisiškumo principo, pažeidžia apelianto interesus, nes byloje neištirtos visos svarbios aplinkybės, susijusios su paskolos grąžinimo tvarka. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, suformuotai praktikai, t. y. kad nustačius, jog prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniai nepašalina nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.

Pareiškėja A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, išdėstytais apelianto skundžiamame sprendime. Pagrindo stabdyti bylą nebuvo, nes kreditoriai savarankiško reikalavimo nepareiškė, byloje nebuvo sprendžiamas skolos priteisimo klausima, o tik konstatuotas faktas, jog sutuoktiniai buvo skolingi kreditoriams 200 000 Lt sumą. Pareiškėjo reikalavimas palikti prašymą nenagrinėtą neprotingas ir neteisėtas dėl neva iškilusio ginčo dėl turtinių prievolių paskirstymo. Pats pareiškėjas, pasirašydamas santuokos pasekmių sutartį, nenurodė visų savo skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjas turėjo galimybę ginčą pradėti ginčo teisenos tvarka, tačiau to nepadarė. Už skolos grąžinimą atsakingi abu sutuoktiniai. Šalių lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas, pareiškėjas nelieka be gyvenamosios vietos, o su pareiškėja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui reikia išaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio iš esmės išsprendė klausimą dėl pareiškėjų prievolės kreditoriams ir klausimą dėl pareiškėjų, nutraukusių santuoką bendru sutikimu, santuokoje įgyto turto padalijimo. Nors apeliantas prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu buvo išspręsti tik minėti klausimai, t. y. sutuoktinių bendros prievolės ir bendro turto padalijimo klausimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos objektą sudaro visas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimas.

Vienas pagrindinių apelianto (pareiškėjo) apeliacinio skundo motyvų yra aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byla supaprastinto proceso tvarka, per įstatymo nustatytus terminus nesant pareiškėjų sutarimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, turėjo pareiškimą palikti nenegrinėtą, nes tokia teisinė padėtis buvusių sutuoktinių turtinių interesų nepažeidžia ir neužkerta kelio spręsti turto padalijimo klausimus ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį, o esant ginčui tarp šalių dėl turto padalijimo privalo būti ištirtos visos svarbios aplinkybės (nustatyta esamo turto vertė, kitos svarbios aplinkybės), tačiau tai nėra daroma supaprastinto proceso tvarka. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalyje numato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, jeigu sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Formuodamas šios ir kitų susijusių CK ir CPK įstatyminių nuostatų vienodą aiškinimo ir taikymo praktiką, Lietuvos Aukščiausiais Teismas apelianto minėtoje 2008-07-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, išaiškino, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Tačiau paraleliai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradėjo formuoti praktiką, jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius klausimus skatinami spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių; tuo atveju, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir santuoka laikoma nutraukta, tačiau iš esmės yra neišspręsti kai kurie su santuokos nutraukimu susiję klausimai, naikinama ne visas teismo procesinis sprendimas, kuriuo yra patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutartis, bet jo dalis, dėl kurios šalys nėra susitarusios, ir byla dėl šios dalies perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2008-07-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2011-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2011). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai 2011-05-09 kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą, 2012-05-21 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir grąžino šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliantas pateikė įrodymus, jog pareiškėjai turi kreditorių R. Š., kuris 2009-02-27 pervedė į pareiškėjo S. Š. banko sąskaitą 200 000 Lt, pareiškėjų panaudotus iš SEB banko paimtam kreditui grąžinti; šis asmuo nebuvo nurodytas pareiškime, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neaptartos skolos jam grąžinimo sąlygos; nagrinėjant bylos dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodytas asmuo turi būti įtrauktas į bylą. Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjų bendro turto, užgyvento santuokoje, padalijimo, įtraukti kreditoriai R. ir V. Š. nepareiškė savarankiškų reikalavimų, nors teismo buvo pasiūlyta pasinaudoti tokia teise (T. 1, b. l. 103). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-10-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, konstatavo, jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Kaip minėta, įtraukti į nagrinėjamą bylą kreditoriai Ramutis ir V. Š. nepareiškė savarankiškų reikalavimų, o išreiškė poziciją, kad nesvarbu, kuris iš pareiškėjų ir kokiomis dalimis grąžins skolą, bet ji turi būti grąžinta (T. 1, b. l. 165). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto skundžiamą sprendimą, turėjo pareigą pasisakyti, kokius pripažįsta pareiškėjų A. Š. ir S. Š. bei suinteresuotų asmenų V. Š. ir R. Š., nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinius santykius. Apeliantas neginčija to, jog pareiškėjų prievolė kreditoriams R. ir V. Š., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, yra bendra solidari prievolė. Nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog skundžiamas sprendimas pažeidžia jo interesus, nes byloje neištirtos visos svarbios aplinkybės, susijusios su paskolos grąžinimo tvarka. Konstatavus, jog prievolė yra solidari, teismas neturi pareigos pasisakyti dėl to, kokia tikslia tvarka ši prievolė turi būti įvykdyta, kadangi kreditoriai R. ir V. Š. turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu pareiškėjai (skolininkai) bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Skundžiamame sprendime jau buvo išaiškinta, jog solidarios prievolės konstatavimas nėra kliūtis pareiškėjams siekti susitarimo su kreditoriais dėl skolos dalių nustatymo, taip pat skolos grąžinimo terminų, o bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą kreditoriams, turi teisę regreso tvarka pareikšti atgręžtinį reikalavimą kitam bendraskoliui ir įrodinėti, kokia skolos dalis kiekvienam iš jų priklauso, atsižvelgiant, be kita ko, ir į bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto padalijimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išsprendęs pareiškėjų prievolės kreditoriams klausimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai kartu išsprendė pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą. Pareiškėjų santuoka nutraukta dar Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimu, kuriuo kartu išspręsti vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai (ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi). Po Vilniaus apygardos teismo 2012-05-21 nutarties priėmimo liko neišspręstas pareiškėjų bendro turto padalijimo klausimas, kuris skundžiamu sprendimu privalėjo būti išspręstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, konstatavo, jog bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012-05-21 nutarties priėmimo liko neišspręstas vienintelis privalomas išspręsti santuokos nutraukimo padarinys, t. y. bendro turto padalijimas. Pažymėtina, kad pirmąjį apeliacinį procesą iniciavo būtent pareiškėjas, apeliuodamas iš esmės į vienintelį argumentą, kad šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaptarė 200 000 Lt skolos pareiškėjo tėvui grąžinimo sąlygų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant klausimą dėl bendro turto padalijimo pareiškėjai teismui nepateikė pakeistos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų abiems šalims prieinamu taikiu būdu išspręstas klausimas tiek dėl bendro turto pasidalinimo, tiek dėl bendros skolos pareiškėjo tėvui grąžinimo. Taip pat nei vienas iš pareiškėjų teisės aktų nustatyta tvarka nerealizavo teisės pateikti pareiškimą dėl kitokios santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos, nors dar 2012-08-30 posėdžio metu pirmosios instancijos teismas įpareigojo šalis pateikti savo siūlomo turto padalijimo variantą, nurodyti argumentus (T. 1, b. l. 108, 109). Apeliantas nurodo, kad aktyviai siekė ir teikė visoms šalims bendro santuokoje užgyvento turto, įvertinant kreditorių interesus, persidalinimo variantus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendro susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo nebuvimas neapribojo apelianto teisės įstatymų nustatyta tvarka pateikti pareiškimą dėl kitokios santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos. Nors pareiškėjas (apeliantas) 2012-10-04 pateikė teismui pareiškimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo kitaip, nei buvo sutarta pareiškėjų 2011-05-03 sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (T. 1, 112 – 115), tačiau teismui 2012-10-10 nutartimi nustačius terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (t. y. įpareigojus pareiškėją nurodyti ginčo sumą ir sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo) (T. 1, b. l. 118, 119), pareiškėjas nei skundė minėtą nutartį, nei ją įvykdė, todėl pareiškimą teismas pagrįstai ir teisėtai 2012-10-26 nutartimi (kurios pareiškėjas taip pat neskundė) grąžino pareiškėjui (T. 1, b. l. 123). Pažymėtina, kad abu pareiškėjai viso proceso, kuriame iš naujo buvo sprendžiamas pareiškėjų bendro turto padalijimo klausimas, metu buvo atstovaujami advokatų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjui (apeliantui) nebuvo suprantama jo teisė skųsti 2012-10-10 ir 2012-10-26 nutartis ar teisė prašyti teismą atidėti arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, mokėtino už 2012-10-04 pareiškimą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Pasak apelianto, teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes tik jį vieną įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl kitokios bendro turto padalijimo tvarkos. Minėtas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes pagal bendrą taisyklę žyminį mokestį moka tas asmuo, kuris reiškia ieškinį, pareiškimą ar kitokį savarankišką reikalavimą, o 2012-10-04 pareiškimas (nors jame pareiškėjais įvardyti tiek S. Š., tiek A. Š.) buvo pasirašytas tik S. Š. advokato (T. 1, b. l. 115), t. y. teikiamas vienasmeniškai S. Š., todėl tik jis galėjo ir turėjo būti įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pasak apelianto, žinodamas, jog reikės grąžinti 200 000 Lt už ne jam atitenkančią turto dalį, jis niekada nebūtų sudaręs tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kokia buvo pateikta teismui. Šis apelianto argumentas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendro turto padalijimo, kuri priimta atsižvelgiant į tai, kaip dėl turto padalijimo pareiškėjų susitarta 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kadangi pareiškėjo procesinis elgesys neleido teismui šio klausimo išspręsti kitaip nei tai buvo padaryta. Nepaisant to, kad 200 000 Lt paskolą turi grąžinti abu pareiškėjai solidariai, nėra pagrindo spręsti, jog bendras pareiškėjų turtas, nurodytas 2011-05-03 sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, skundžiamu sprendimu buvo padalintas pažeidžiant sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir apelianto interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad A. Š. tenka didesnė bendro turto dalis, tačiau su ja liko gyventi du mažamečiai vaikai, o bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas (apeliantas) pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties neteikia vaikams išlaikymo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą palikti nepakeistą