- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2-3804-910/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02434-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- S. Š., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., V. Š.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis, Egidijus Balčiūnas
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei, Jevgenijai Grigorjevai, Oksanai Videiko, dalyvaujant pareiškėjui S. Š., jo advokatui Egidijui Balčiūnui, pareiškėjai A. Š., jos advokatui Giedriui Baziuliui, suinteresuotam asmeniui R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir S. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje suinteresuoti asmenys V. Š. ir R. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2011-05-09 kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, sudarytą 2004-08-21 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjams palikti santuokos metu turėtas pavardes.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą, 2012-05-21 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir grąžino šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai turi kreditorių R. Š., kuris 2009-02-27 pervedė į pareiškėjo S. Š. banko sąskaitą 200 000 Lt; pinigai buvo panaudoti pareiškėjų iš SEB banko paimtam kreditui grąžinti; šis asmuo nebuvo nurodytas pareiškime, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neaptartos skolos jam grąžinimo sąlygos; nagrinėjant bylos dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodytas asmuo turi būti įtrauktas į bylą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi įtraukė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu R. Š., nustatė jam keturiolikos dienų terminą atsiliepimui pateikti, o pareiškėjams pasiūlė pateikti teismui pakeistą, atsižvelgiant į kreditoriaus reikalavimus, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 77).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2009-02-27 jis suteikė pareiškėjui S. Š. 200 000 Lt paskolą, kuri iki šiol negrąžinta, todėl pareiškėjai, atsižvelgdami į teismo siūlymą, turėtų pateikti pakeistą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 94-95).
2012-11-08 teismo posėdyje, turėdamas pagrindą manyti, kad pareiškėjui pervesti suinteresuoto asmens R. Š. pinigai gali būti bendroji jungtinė suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės nuosavybė, teismas protokoline nutartimi įtraukė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu V. Š.. Šis suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdį. Atvykęs į teismo posėdį suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė V. Š. jam išduotą įgaliojimą atstovauti jos interesams teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas paaiškino, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nepavyko pasiekti visiems priimtino susitarimo, nauja santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nesudaryta, pareiškėjas šiuo metu neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl nepareiškė reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pareiškėjo atstovas prašė palikti pareiškimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenagrinėtą arba sustabdyti bylą CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu 6 mėnesiams.
Teismo posėdyje pareiškėja iš esmės pripažino skolą suinteresuotiems asmenims, nurodė, kad sutinka sumokėti pusę skolos sumos, t. y. 100 000 Lt, o santuokoje įgytą turtą prašo palikti padalintą taip, kaip sutarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. Š. patvirtino, kad paskola buvo suteikta pareiškėjų šeimai lėšomis, kurios yra bendroji jungtinė jo ir suinteresuoto asmens V. Š. nuosavybė. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesvarbu, kuris iš pareiškėjų ir kokiomis dalimis grąžins skolą, bet ji turi būti grąžinta.
Dėl pareiškėjo prašymo palikti pareiškimą nenagrinėtą arba sustabdyti bylą
Įstatymų leidėjo imperatyviai nustatyta, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų – ir santuokoje įgyto turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis; CPK 385 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostata ne kartą pabrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo nurodyta, kad bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymo nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų santuoka nutraukta ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kt.) išspręsti šioje civilinėje byloje priimtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimu, patenkinus pareiškėjų prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu. Tačiau santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas apeliacinės instancijos teismo grąžintas spręsti iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas S. Š. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pareiškė apie kreditoriaus R. Š. buvimą. Įtraukus nurodytą asmenį, taip pat jo sutuoktinę dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis, pareiškėjai nepateikė teismui pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl turto padalijimo, taip pat nepareiškė reikalavimų, kaip kitaip, nei nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą.
Remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, aptarta kasacinio teismo jurisprudencija, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas palikti pareiškimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenagrinėtą dėl to, jog pareiškėjai nepasiekia abiem priimtino susitarimo dėl prievolės kreditoriams, yra teisiškai nepagrįstas. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byloje liktų neišspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, o tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą paaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, jog prašymas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą palikti nenagrinėtą yra teisiškai nepagrįstas, kad šis klausimas turi būti išspręstas, tačiau pareiškėjai, nors naudojosi advokatų pagalba, per pusę metų nepateikė teismui nei pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies, nei įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriame būtų prašoma teismo šį klausimą išspręsti kitu pareiškėjų ar vieno iš jų nurodytu būdu.
Vertinant visų dalyvaujančių byloje asmenų elgesį teismo proceso metu, pažymėtina, kad nebuvo dedamos pastangos bendradarbiauti, nebuvo siekiama greito ir ekonomiško proceso, priešingai, nuolat buvo reiškiami prašymai sustabdyti bylą CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu, nors jau pareiškus pirmą prašymą teismas paaiškino, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų bylai nurodytu pagrindu stabdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo išaiškinta, kad byla sustabdoma pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais. Tuo atveju, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų kreditoriai R. ir V. Š., įtraukti dalyvauti byloje, nepareiškė savarankiškų reikalavimų, nors teismo buvo pasiūlyta pasinaudoti tokia teise. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo stabdyti bylą CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu. Susiklosčius tokiai procesinei situacijai, kai dalyvaujantys byloje asmenys nebendradarbiauja ir nesprendžia ginčo, kilusio dėl prievolės kreditoriams, teismas konstatuoja, kad tokia situacija negali būti toleruojama, tai reikštų proceso vilkinimą. Be to, kai ilgą laiką po santuokos nutraukimo neišsprendžiamas pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, tai nesuderinamam su civilinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo principais.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teismas sprendžia dėl pareiškėjų ir kreditorių teisinių santykių, pareiškėjų prievolės kreditoriams pobūdžio, taip pat santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, remdamasis ta pozicija, kuri pateikta pareiškėjų 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, vertindamas ją pagal byloje esančius duomenis.
Dėl pareiškėjų prievolės kreditoriams
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja A. Š. rėmėsi tuo, kad R. Š. pervesta 200 000 Lt suma buvo ne paskola, o dovana jų šeimai, t. y. abiem sutuoktiniams. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad tuomet, kai buvęs sutuoktinis jai pranešė, jog jo tėvas R. Š. pervedė pinigus banko paskolai grąžinti, ji supratusi, kad tai tėvo dovana jų šeimai, tačiau jeigu suinteresuotas asmuo tvirtina, jog tai buvo paskola, ji sutinkanti sumokėti pusę nurodytos sumos. Pareiškėjas S. Š., nesutikdamas su tokia pareiškėjos pozicija, rėmėsi tuo, kad jai atiteko didžioji dalis santuokoje įgyto turto, todėl ji viena turi grąžinti visą 200 000 Lt skolą kreditoriui. Suinteresuotas asmuo R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jam nesvarbu, kuris iš pareiškėjų jam grąžins skolą, svarbu, kad ji būtų grąžinta.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles, teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį - ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą - reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Iš pareiškėjo S. Š. prie apeliacinio skundo pridėto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2009-02-07 į pareiškėjo sąskaitą suinteresuotas asmuo R. Š. pervedė 200 000 Lt; pervestos sumos paskirtis nenurodyta (b. l. 58). Iš SEB banko 2011-07-14 pažymos matyti, kad S. Š. 2009-03-06 visiškai įvykdė įsipareigojimus pagal 2007-10-17 kredito sutartį dėl 72 585,80 eurų kredito, suteikto S. Š. ir A. Š. namui (duomenys neskelbtini), sklypas 68, statyti (b. l. 59).
Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdyje, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas prieina prie išvados, kad suinteresuotas asmuo R. Š., 2009-02-07 pervesdamas į pareiškėjo S. Š. sąskaitą 200 000 Lt, suteikė pareiškėjų šeimai neterminuotam laikui paskolą (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys, 6.871 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą, be kita ko, pagrindžia pareiškėjos A. Š. paaiškinimai teismo posėdyje, išreiškiant sutikimą, kad nurodyti pinigai buvo paskolinti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjų šeimai paskolinti pinigai buvo R. Š. ir jo sutuoktinės V. Š. bendros lėšos, todėl pareiškėjų kreditoriais laikytini abu nurodyti suinteresuoti asmenys.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo S. Š. iš suinteresuoto asmens R. Š. gauti 200 000 Lt buvo panaudoti grąžinti bankui paskolą, kuri abiejų sutuoktinių buvo paimta namui statyti.
Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo pareiškė, kad jam nesvarbu, kuris iš pareiškėjų grąžins skolą, tačiau skola turi būti grąžinta. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimas reiškiamas abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams.
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas, pareiškėjų prievolė kreditoriams dalinė ar solidari, teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad pareiškėjų prievolė kreditoriams Ramučiui ir V. Š. yra bendra solidari prievolė, nes pinigai buvo pasiskolinti šeimos interesais, siekiant greičiau grąžinti abiejų sutuoktinių paimtą paskolą bankui, taip sutaupant šeimos lėšas, kurias būtų tekę skirti palūkanoms mokėti.
Konstatavus, kad pareiškėjų prievolė kreditoriams solidari, nėra pagrindo šioje byloje nagrinėti pareiškėjų argumentų, kokiomis dalimis jie turėtų grąžinti skolą, nes, nutraukiant santuoką ir padalijant santuokoje įgytą turtą, sutuoktinių bendros solidariosios prievolės nedalijamos.
Tokia išvada darytina vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nutraukint santuoką, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10- 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų kreditoriai neišreiškė sutikimo, kad skolininku liktų tik vienas iš pareiškėjų, prievolės šalys (pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys) per pusę metų trukusį teismo procesą nepasiekė susitarimo dėl prievolės modifikavimo (pavyzdžiui, vieną iš pareiškėjų atleidžiant nuo dalies prievolės vykdymo arba solidariąją prievolę transformuojant į dalinę, t. y. nustatant, kokiomis dalimis kiekvienas iš pareiškėjų turėtų grąžinti skolą).
Kai prievolė solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjų kreditoriai – suinteresuoti asmenys Ramutis ir V. Š. – turi teisę pasirinkti, iš abiejų pareiškėjų ar vieno iš jų reikalauti skolos, be to, gali reikalauti tiek visos skolos, tiek jos dalies. Kartu pažymėtina tai, kad solidariosios prievolės konstatavimas, nėra kliūtis pareiškėjams siekti susitarimo su kreditoriais dėl skolos dalių nustatymo, taip pat skolos grąžinimo terminų.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą kreditoriams, turi teisę regreso tvarka pareikšti atgręžtinį reikalavimą kitam bendraskoliui (CK 6.9 straipsnis). Taigi pareiškėjai, įvykdę solidariąją prievolę kreditoriams, turės teisę tarpusavyje išspręsti skolos dalių nustatymo klausimą arba taikiu susitarimu, arba, nepasiekus tokio susitarimo, teismo tvarka, reikšdami vienas kitam atgręžtinius reikalavimus ir įrodinėdami, kokia skolos dalis kiekvienam iš jų priklauso, atsižvelgiant, be kita ko, ir į bendrąją jungtine nuosavybe buvusio turto padalijimą.
Dėl pareiškėjų, nutraukusių santuoką bendru sutikimu, santuokoje įgyto turto padalijimo
Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais argumentais, kad santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, teismas, nusprendęs dėl pareiškėjų prievolės kreditoriams, išsprendžia pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog šeimos bylose teismo aktyvumas neturi būti suvokiamas kaip absoliutus, nes CPK 376 straipsnio nuostatos, kaip vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principo išimčių, suteikia teismui galimybę tik esant būtinybei veikti savo iniciatyva. Iš šeimos teisinių santykių kilusiose bylose, kuriose pagal ieškinio pagrindą ir paaiškėjusias bylos aplinkybes vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, teismas aktyvus tiek, kiek tai būtina šiai apsaugai užtikrinti, o sutuoktinių ginčuose, kuriose su vaikų teisėmis ir interesais susijęs elementas ne toks akivaizdus, – tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai ar vienas iš jų dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (ligos, nedarbingumo ar pan.) negalėjo patys tinkamai ginti savo interesų šioje byloje, juolab kad abu pareiškėjai naudojosi advokatų teisine pagalba. Todėl šiuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinio elgesio, taip pat teismo proceso metu paaiškėjusiais aplinkybes, susijusias su prievole kreditoriams, teismas neturi pagrindo veikti aktyviai ir nustatinėti pareiškėjų santuokoje įgyto turto sudėtį, jo rinkos vertę, savo iniciatyva analizuoti ir spręsti, kokiu būdu, kokiomis dalimis padalinti santuokoje įgytą turtą.
Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011).
Nagrinėjamoje byloje teismas ne kartą siūlė pareiškėjams pateikti pakeistą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 78, 91), taip pat siūlė pateikti pareiškimus dėl siūlomo kitokio turto pasidalijimo (b. l. 108-109). Pareiškėjas S. Š. siekė pateikti pareiškimą dėl kitokio, negu sutarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, turto padalijimo (b. l. 112-115). Teismas 2012-10-10 nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėjas kelia ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nustatė pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti t. y. nurodyti ginčo sumą bei sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (b. l. 118-119). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-018 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, nurodyta, jog, aiškinant sistemiškai CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą, darytina išvada, kad tuo atveju, kai sutuoktinis reiškia reikalavimą padalyti turtą, yra ginčas dėl turto, ir toks ginčas turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Sutuoktiniai neprivalo mokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčio tik tuo atveju, jeigu turtą pasidalija bendru sutarimu (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nesumokėjo žyminio mokesčio už siekiamą pareikšti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl teismas 2012-10-26 nutartimi nutarė laikyti pareiškimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (b. l. 123).
Šalies argumentai
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytame pareiškime pareiškėjas išvardijo daugiau turto, negu pareiškėjai nurodė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Pažymėtina, kad, kreipdamiesi į teismą, asmenys privalo elgtis atsakingai ir sąžiningai, iš karto nurodyti teismui visą santuokoje įgytą turtą, taip pat visus žinomus kreditorius. Paduodami 2011-05-03 prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir pateikdami teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjai nurodė, kokį konkretų turtą ir kaip jie pasidalija, taip pat kad visa kitas sutuoktinių turtas pasidalintas bei kiti finansiniai klausimai išspręsti šalių susitarimu, prieš pradedant šalims gyventi skyrium; pabrėžė, kad, be pareiškime ir sutartyje nurodyto turto, kito bendro dalintino turto neturi, taip pat neturi kreditorių (b. l. 2-5; 27-29). Tokia situacija, kai teismui nurodomas vienokios sudėties turtas, dėl kurio priimamas teismo sprendimas, vėliau, kilus naujiems buvusių sutuoktinių nesutarimams, siekiama priimto teismo spendimo peržiūrėjimo ir nurodoma daugiau turto, vertintina kaip neatsakingas besikreipiančio į teismą asmens elgesys, neatitinkantis sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, kenkiantis civilinių teisinių santykių stabilumui.
Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią neordinarią situaciją, kai, įtraukus dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis kreditorius, pareiškėjai per pusę metų nepateikė teismui pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nė vienas iš pareiškėjų įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimo dėl kitokio turto padalijimo, negu pasirinktas šalių 2011-05-03 sutartyje, teismas išsprendžia santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą pagal byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, kaip dėl turto padalijimo pareiškėjų susitarta 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
Pareiškime nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: 1) žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 2) 1/3 buto su rūsiu (duomenys neskelbtini); 3) automobilį BMW 525, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)
A. Š. asmeninės nuosavybės teise pagal 2011-04-27 dovanojimo sutartį įgijo 2/3 buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šalys susitarė turto pasidalijimo klausimą išspręsti taip: žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas su visais name esančiais daiktais po santuokos nutraukimo tampa A. Š. asmenine nuosavybe, o visas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis BMW 525 – asmenine S. Š. nuosavybe.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad, atsiradus kreditorių reikalavimui, 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytas turto padalijimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Pažymėtina, kad pagal pareiškėjų 2011-05-03 santuokos nutraukimo sutartyje sutartą turto pasidalijimą pareiškėjui S. Š. tenka visas butas Vilniuje, Miglos g., taigi pareiškėjas nelieka be gyvenamojo ploto, be to, jam iš santuokoje įgyto turto liko didelės vertės automobilis BMW. Dėl pareiškėjai tenkančio turto, sutiktina, kad jai tenka didesnė bendro turto dalis, tačiau pažymėtina, jog su pareiškėja liko gyventi du mažamečiai vaikai, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties neteikia vaikams išlaikymo.
Kasacinio teismo pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog dalis santuokoje įgyto turto pagal sutartį atitenka vienam sutuoktiniui, neišmokant kitam kompensacijos, nelaikytina sutuoktinių lygiateisiškumo principo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005). Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama ir nenustatyta aplinkybių, kad 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjas sudarė paveiktas grasinimų, smurto, todėl darytina išvada, jog turto pasidalijimo sąlygas lėmė susiklostę tarpusavio santykiai, vienos ir kitos šalies asmeniniai interesai.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų, tarp jų ir pareiškėjų bei suinteresuoto asmens paaiškinimus teismo posėdžių metu, visumą, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad, išsprendus pareiškėjų prievolės suinteresuotiems asmenims R. Š. ir V. Š. klausimą, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjų sutartas santuokoje įgyto turto pasidalijimas pažeidžia vieno iš buvusių sutuoktinių interesus. Ta aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo buvo išspręstas pareiškėjų bendros prievolės kreditoriams klausimas, nėra pagrindas teismui savo iniciatyva perdalinti visą santuokoje įgytą turtą kitaip, negu jo padalijimo klausimas išspręstas 2011-05-03 pareiškėjų sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nes pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimo dėl kitokio turto padalijimo. Be to, minėta, kad, dalijant santuokoje įgytą turtą, solidari buvusių sutuoktinių prievolė nedalijama. Įvykdę solidariąją prievolę buvę sutuoktiniai savo interesus turės galimybę ginti reikšdami vienas kitam atgręžtinius reikalavimus.
Remdamasis išdėstytais motyvais, pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą išsprendžia tokia apimtimi ir būdu, kaip nurodyta šalių 2011-05-03 sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nes nagrinėjant bylą nenustatyta, kad toks turto padalijimas pažeistų buvusių sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų ar kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai, iširus santuokai, faktiškai naudojasi turtu taip, kaip susitarta 2011-05-03 sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (b. l. 27-29): pareiškėja su dviem mažamečiais vaikais gyvena name (duomenys neskelbtini), pareiškėjas – bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 85, 86).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjant bylą patirta 60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismas priteisia šias išlaidas į valstybės biudžetą iš abiejų pareiškėjo lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno – po 30 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
pripažinti, kad pareiškėjų A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė grąžinti suinteresuotiems asmenims R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 000 (du šimtus tūkstančių) Lt skolą yra solidari.
Padalinti pareiškėjų santuokoje įgytą turtą, nustatant, kad:
Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su visais name esančiais daiktais po santuokos nutraukimo tampa A. Š. asmenine nuosavybe.Visas butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo tampa S. Š. asmenine nuosavybe.Transporto priemonė - automobilis BMW 525,VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo tampa asmenine S. Š. nuosavybe.
Priteisti iš pareiškėjų A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 30 Lt (po trisdešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.