- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2-64-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01715-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo. Ieškovas R. G. pareiškė ieškinį atsakovui R. G., prašydamas priteisti trečiajam asmeniui UAB „Plieninis skydas“ 90 956,50 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, turtines teises bei pinigines lėšas bendrai 90 956,50 Eur sumai.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo atsakovui priklausantį kilnojamą ar nekilnojamą turtą, o jo nesant – pinigines lėšas 90 956,50 Eur sumai; areštavus pinigines lėšas, atsakovui leista atsiskaityti su ieškovu, naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.Atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties panaikinimo bei prašė leisti nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, kad tarp šalių, kurie yra broliai, vyksta net keli teisminiai ginčai; ieškinys prima facie nepagrįstas; nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės ypač reikšmingai suvaržė atsakovo teises; ieškovas piktnaudžiauja teise, nes gina ne tariamus UAB „Plieno skydas“ interesus, o siekia patenkinti savo nesąžiningus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino iš dalies; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones; atsakovo prašymo dėl nutarties vykdymo skubiai netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia išvestinį ieškinį dėl atsakovo, kaip UAB „Plieninis skydas“ vadovo, padarytos žalos dėl to, jog įmonė Shield Security Doors, kurios 50 proc. akcininku yra ieškovas, neatsiskaitė už gautas prekes. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovas reikalauja atlyginti žalą trečiajam asmeniui UAB „Plieninis skydas“, kuri galimai buvo padaryta pačiam ieškovui priklausančios įmonės Shield Security Doors Ltd. Be to, ieškovas taip pat yra ir UAB „Plieninis skydas“ dalyvis. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, jog Shield Security Dorrs Ltd su skola sutiko, prašė ją išdėstyti dalimis. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nagrinėjama byla yra bendro ginčo dalis. Dėl šios priežasties skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui teismas panaikino. Teismo vertinimu, atsakovo aplinkybės dėl skubaus nutarties vykdymo grindžiamos hipotetiniais samprotavimais, o ne realiais atsakovo teisių pažeidimais, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas. Vien tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų ir mažamečių vaikų nereiškia, kad jam savaime kils žala, nes byloje nėra duomenų apie tai, koks konkretus atsakovo turtas buvo areštuotas. Be to, teismas įpareigojo antstolį nustatyti lėšų sumą, skirtą pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas (toliau ir - apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai įvertino ieškinį kaip tikėtinai nepagrįstą. Faktinės bylos aplinkybės yra sudėtingos, tačiau ieškinyje yra aiškiai išdėstytos, pridedant tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovui nepateikus iš esmės jokių naujų argumentų, nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos iš esmės tais pačiais motyvais. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia ieškinio pagrįstumo, nes neatsako į klausimą – kodėl Shield Security Doors Ltd neatsiskaitė su UAB „Plieninis skydas“. Būtent atsakovas padarė žalą minėtam trečiajam asmeniui, nes toleravo/skatino situaciją, kai Shield Security Doors Ltd, vadovaujama direktoriaus V. M., po 2014 m. spalio mėn. atsiskaitydavo išimtinai su atsakovui ir V. M. sutuoktinei priklausančia įmone Shield Luxury Doors Ltd, o ne su trečiuoju asmeniu. Apeliantui ieškinyje nurodomos aplinkybės tapo žinomos tik 2017 m. kovą, kai trečiasis asmuo, prasidėjus Shield Security Doors Ltd bankroto procesui, pareiškė savo reikalavimą. Be to, Shield Security Doors Ltd neatsiskaitė už prekes, kurios buvo tiekiamos 2015 m., jau pasibaigus apelianto darbiniams santykiams Shield Security Doors Ltd. Sprendžiant dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, reikšminga tai, kad apeliantas turi teisę pareikšti ieškinį trečiojo asmens interesais. Apelianto reikalavimas kildinamas iš aiškiai atskleistų ir įrodymais grindžiamų faktinių aplinkybių. Tai, kad tarp šalių yra gilus ir daugelyje bylų nagrinėjamas konfliktas, savaime negali turėti įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Atsakovas savo atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų ir/ ar duomenų, kad jam galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas. Tokių motyvų skundžiamoje nutartyje nenurodė ir teismas. Todėl šiuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas nėra ginčijamas. Apelianto teigimu, didelė ieškinio suma, konfliktinė situacija, atsakovo siekis neturėti savo vardu registruojamo turto, demonstruoja, kad apeliantui palankaus sprendimo vykdymas būtų sudėtingas.Atsakovas procesiniuose dokumentuose iškraipo faktines aplinkybes, kas rodo atsakovo nesąžiningumą, į kurį turėtų būti atsižvelgta, sprendžiant jo teikiamus procesinius prašymus. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes nepagrįstas atskirasis skundas paduotas siekiant kuo ilgesnio nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pareikštas ieškinys prima facie nepagrįstas. Ieškinyje nurodomi atsakovo tariami veiksmai ar neveikimas vien prima facie yra pernelyg nutolę nuo apelianto nurodytų Shield Security Doors Ltd neatsiskaitymo su trečiuoju asmeniu priežasčių. Atsakovas nebuvo nei Shield Security Doors Ltd vadovas, nei akcininkas. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas, todėl atsakovas objektyviai negalėjo daryti jokios įtakos trečiojo asmens skolininkės priimamiems sprendimams.Bendrovės kreditorės vadovas (atsakovas) negali būti kaltinamas tuo, kad bendrovė skolininkė neatsiskaitė, juo labiau, kai tokius kaltinimus pateikia pačios skolininkės akcininkas ir buvęs sekretorius (apeliantas) tuo metu, kai įsiskolinimas susidarė. Ši aplinkybė leidžia prima facie įvertinti ieškinio nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas netenkintinas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju apeliantas pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, turtines teises bei pinigines lėšas bendrai 90 956,50 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi prašymą tenkino, tačiau jos, atsakovui dėl šios nutarties padavus atskirąjį skundą ir teismui su juo sutikus (CPK 334 str. 2 d. 1 p.), panaikintos įvertinus ieškinį kaip tikėtinai nepagrįstą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje egzistuoja pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: ieškinys pagrįstas, o didelė ieškinio suma, konfliktinė situacija, atsakovo siekis neturėti savo vardu registruojamo turto, suponuoja sprendimo įvykdymo sudėtingą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo metu esančius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad byloje galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017). Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto pareikštą ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, kurio reikalavimams užtikrinti apeliantas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu, 2018 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nors šis sprendimas dar neįsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus (žr. nutarties 16-17 punktai), yra gana reikšminga spręsti dėl preliminaraus apelianto pareikšto ieškinio nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, esant nors ir neįsiteisėjusiam, bet priimtam teismo sprendimui, kuris apeliantui yra nepalankus, t. y. ieškinys laikytas nepagrįstu, darytina išvada, kad vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio pagrįstumo tikėtinumas vien tik dėl apeliacinio proceso galimybės yra menkesnio laipsnio nei tokio sprendimo nesant. Juo labiau, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma ir dėl to, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyti duomenys, kurie tikėtinai pagrįstų atsakovo galimą nesąžiningumą bei siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan. (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamosios nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.