Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-66-1070/2019 priimtu 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškovės V. S. (toliau – ir ieškovė) ieškinys patenkintas iš dalies – nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka; reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui priteisimo palikti nenagrinėtais. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi sprendimą iš dalies pakeitė ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui (e. b. l. 110-116, 135-144). Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena pas ieškovę, kurį ieškovė viena pilnai išlaiko, vaikas yra sveikas, lanko mokyklą, ypatingų poreikių neturi. Ieškovės pajamos yra vidutinės. Atsakovas išlaikymo sūnui neteikia visiškai, su sūnumi nebendrauja. Prašo išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (e. b. l. 65-67). Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (e. b. l. 151-152).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (e. b. l. 37-38). Teismo posėdyje atstovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 21). Nepilnametis lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 71-72). Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog vaikas gyvena su ieškove, yra pilnai aprūpinamas ir prižiūrimas vienos ieškovės, vaikas yra sveikas, ypatingų poreikių neturi. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, vaiko poreikių nenurodė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo.

Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Byloje dėl vaiko poreikių dydžio nėra ginčo, daroma išvada, jog šiuo metu pakankama, atitinkanti nepilnamečio vaiko ne tik minimalius būtinuosius poreikius – maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslui, poilsiui, bet ir saviraiškos, pomėgių, gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti, yra 400 Eur suma (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 28 d. Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota (e. b. l. 163). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieškovė turi 56/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 167-168). Ieškovė deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), VSDFV išrašas patvirtina, kad laikotarpiu 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikoje nedirbo, pajamų negavo (e. b. l. 166). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų kitų išlaikytinių.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota (e. b. l. 164). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis atsakovas turi 44/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), 0,6000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 169-172). Atsakovas deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). VSDFV išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 sausio 29 d. Lietuvos Respublikoje nedirbo, pajamų negavo (e. b. l. 165). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas vertina, kad pagal byloje esančius duomenis, šalių turtinė padėtis yra beveik lygiavertė. Ieškovės atstovės paaiškinimu, ieškovės pajamos (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygiu yra vidutinės, pati ieškovė savo turtinę padėtį vertina geresne nei atsakovo. Ieškovė viena užtikrina nepilnamečio šalių sūnaus būtinuosius poreikius, tačiau pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis, todėl atsakovui privalu vykdyti vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo vaikui. Įvertinęs šalių vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, kuriai dėl to tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, o atsakovas, teiksiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų visiškai neprisidės, teismas sprendžia nustatyti 200 Eur sumą per mėnesį, tenkančią atsakovui skirti šalių sūnaus M. S. išlaikymui. Teismas vertina, kad atsakovas teikiamu išlaikymu prisidės prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo užtikrinimo, išlaikymo dydis nepažeidžia šalių turtinių interesų bei abiejų šalių galimybių teikti vienodo dydžio išlaikymą pusiausvyros (CPK 178, 185 straipsniai). Šių argumentų pagrindu ieškinio reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo priteistinas sūnui M. S. išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina V. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis yra 54,00 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris, ieškinį tenkinus, priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje patyrė 80,00 Eur išlaidų teisinės pagalbos išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.