Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atskirais laikotarpiais nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. vasario 18 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei ir dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus ir sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas nurodė, jog 9 būrio 2 gyvenamoji patalpa ginčo laikotarpiu nuolat buvo perpildyta.

Pareiškėjas tvirtino, kad 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengta ventiliacija, išlūžusios grindų lentos, atsilupęs linoleumas. 2020 m. vasario 6 d. užkliuvęs už atsilupusio linoleumo gyvenamojoje patalpoje, nugriuvo ir susižalojo plaštaką į ant linoleumo buvusius stiklus. 11 kameroje buvo antisanitarinės sąlygos, šalta, pelėsis, nebuvo ventiliacijos.

Byloje esantys medicininiai dokumentai ir ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. patyrė traumą, kairės rankos V delnakaulio srityje užfiksuoti daugybiniai nubrozdinimai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus pareiškėją ir liudytoją nustatyta, kad pareiškėjas traumą patyrė per neatsargumą užkliuvęs už atsilupusio linoleumo ir pargriuvęs ranką nusibrozdino į ant žemės esančius stiklus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. 2021 m. birželio 3 d. pažymoje ir atsakovo paaiškinimuose nurodyta, kad pataisos įstaigoje patalpos atnaujinamos, remontuojamos iš įstaigos lėšų pagal asignavimus, inventorius yra tvarkingas. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo teiginių, kad jis užkliuvo už atsilupusio linoleumo ir susižalojo delną. Todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 2021 m. birželio 3 d. pažymoje nurodyta, kad Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Esant poreikiui gyvenamąsias patalpas galima išsivėdinti per langus. 2021 m. birželio 3 d. pažymoje nurodoma, kad kamerų tipo patalpose įrengti tvarkingi plastikiniai langai, veikia mechaninė ventiliacija. Prireikus patalpas galima vėdinti per langus. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo, drėgmės, pelėsio, nemalonaus kvapo. Taigi, konstatuojama, kad Pravieniškių PN-AK užtikrino pareiškėjui sąlygas kalėti ventiliuojamose patalpose.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad buvo kameroje, kuriose nebuvo sėdimo unitazo.

Pagal Aprūpinimo normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su klozetu (gali būti ir tupimas) ir praustuve. Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad kamerų tipo gyvenamosiose patalpose įrengti klozetai gali būti tupimi, be to, gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti tik sėdimi klozetai (tai patvirtina fotonuotraukos), todėl konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Pareiškėjas tvirtino, kad 11 kameroje nebuvo karšto vandens.

Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kamerų tipo patalpas, todėl pareiškėjo argumentai, kad kameroje nebuvo karšto vandens, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas tvirtino, kad būryje trūko sanitarinių mazgų, buvo 2 pisuarai ir 4 tualetai.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7.4 ir 7.6 punktais, 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų, 1 praustuvė – ne daugiau kaip 15 asmenų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad būryje bausmę atliko 57–67 nuteistieji. Atsakovas 2021 m. birželio 3 d. pažymoje nurodė, kad sanitariniame mazge buvo 2 pisuarai ir 4 klozetai. Darytina išvada, kad iš viso buvo 6 kietieji įrenginiai, kurių užtektų, jeigu būryje gyventų 90 žmonių. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pataisos namų neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpose nebuvo pertvaros, todėl pareiškėjui prausiantis nebuvo užtikrintas privatumas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad teisės aktai nereikalauja dušuose įrengti sieneles ar bet kokį kitą atskyrimą tarp įrenginių. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK dušo patalpose tarp dušų nėra įrengta pertvarų. Atsakovės atstovas pateikė dušinių fotonuotraukas. Iš 1-ojo sektoriaus dušinės fotonuotraukos matyti patalpoje dušų galvutės, lentynėlės, dozatoriai, tačiau pertvarų tarp dušų nėra. Nors vienoje fotonuotraukoje matyti, kad 9-ojo būrio sanitariniame mazge ties praustuvėmis yra vienas dušas, visiškai atitvertas nuo patalpos, tačiau tai nepaneigia fakto, jog bendro naudojimo 1-ojo sektoriaus dušinėse nėra pertvarų. Pagal bylos duomenis, kamerų tipo dušinės atskirtos pertvaromis.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais; pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-261/2020, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju konstatuotinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, garantuojančios asmens teisę į privatumą, pažeidimas.

Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, kadangi skundžiamais laikotarpiais pareiškėjo teisės maitintis pagal fiziologines mitybos normas nebuvo paisoma, dėl to nuolat jautė alkį. Maisto kokybė buvo itin prasta. Be to, 2020 m. sausio 5 d. vakarinio maitinimo metu nebuvo pateiktas priklausantis varškės davinys. Taip pat tvirtino, kad valgykloje antisanitarinės sąlygos: veisiasi katinai ir kiti gyviai, kurie iš esmės ten ir gyvena, vaikščioja netrukdomi, palikdami savo fekalijas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistųjų maitinimas įstaigoje organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), pagal valgiaraščius nuteistiesiems, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taip pat, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK ir VšĮ „Bruneros“ Maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties priedo (Techninės specifikacijos) 17 punkto nuostata, „Pagamintas maistas išduodamas Taisyklių nustatyta tvarka“.

Pagal minėtų Taisyklių 20 punktą, išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad nuteistųjų maitinimosi metu valgykloje pagal patvirtintą grafiką privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, būrių viršininkai (auklėtojai) ir prižiūrėtojai. Taigi, maisto kokybės kontrolė yra pakankama užtikrinti kokybiško maisto tiekimą. Pravieniškių PN-AK 2020 m. vasario 25 d. raštas Nr. 7-1018 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ patvirtina, jog pažeidimo dėl netinkamo (praskiesto) kefyro nebuvo, pritrūkus kefyro nuteistiesiems išduodamas pienas.

Pareiškėjas tvirtino, kad 2020 m. sausio 5 d. vakarinio maitinimo metu jam nebuvo patiektas priklausantis varškės davinys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime patvirtino, kad 2020 m. sausio 5 d. pagal patvirtintą valgiaraštį nuteistieji iš tiesų turėjo gauti varškės davinį (100 g vienam nuteistajam). Dėl šio įvykio pareiškėjas su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK. Pravieniškių PN-AK 2020 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į VšĮ „Bruneros“ dėl neišduoto varškės davinio. VšĮ „Bruneros“ 2020 m. vasario 3 d. rašte Nr. 3130 nurodė, jog minėtąją dieną iš sandėlio buvo išduotas visas reikalingas varškės kiekis pagal tą dieną registruotų maitintinų asmenų skaičių ir visas varškės kiekis buvo išdalytas nuteistiesiems (1 asmeniui skaičiuojant 100 g varškės). Tačiau buvo nuteistųjų nusiskundimų, kad dalis jų (tarp jų ir pareiškėjas D. Z.) varškės 2020 m. sausio 5 d. vakare negavo. VšĮ „Bruneros“ maitinimo administratorė 2020 m. sausio 5 d. vakare iš sandėlio papildomai išdavė trūkstamą varškės kiekį, todėl visi nuteistieji varškės gavo. Rašte nurodoma, kad varškės trūkumas galimai buvo susidaręs todėl, kad maisto dalintojai iš nuteistųjų sulaukia reikalavimų įdėti didesnes porcijas, dėl to daliai nuteistųjų galimai tąkart ir pritrūko varškės. Taigi, į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog varškės trūkumas 2020 m. sausio 5 d. vakarinio maitinimo metu buvo pašalintas, todėl teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas trūkstamą varškės davinį gavo.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 2020 m. sausio 30 d. 2-oje gyvenamojoje patalpoje atliekant kratą buvo paimtas žaidimų kompiuteris „Xbox 360“ ir negrąžintas. Pažymėjo, kad paimtas daiktas nėra priskirtas prie draudžiamų daiktų, be to, žaidimų kompiuteris prieš išduodant naudoti pataisos įstaigos buvo patikrintas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2020-01-22 redakcija) 20.4.9 punktą, lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti kompiuterinių žaidimų aparatą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas priklausė paprastajai grupei. Minimų taisyklių 21 punktas nustato paprastajai grupei leidžiamų turėti daiktų sąrašą, kuriame nėra numatyta kompiuterinių žaidimų aparato. Teismas daro išvadą, kad 9 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje kratos metu pagrįstai buvo paimtas neįtrauktas į leistinų turėti daiktų sąrašą kompiuterinių žaidimų aparatas.

Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl betikslio konvojavimo jis patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.