- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-934-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Elduva“
- Atsakovas
- UAB „Translandijos transportas“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Elduva“ ir atsakovės UAB „Translandijos transportas“ apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-242-832/2014 pagal ieškovės UAB „Elduva” ieškinį atsakovei UAB „Translandijos transportas“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Elduva“ ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės 15 008,00 Lt skolos, 750,00 Lt palūkanų, 7,26 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovės naudai atliko elektros darbų už 30008,00 Lt sumą, tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį sumos – 15000,00 Lt, todėl įsiskolinimo likutis yra 15008,00 Lt, o už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį iš atsakovės prašo priteisti 750,00 Lt palūkanų.
Atsakovė UAB „Translandijos transportas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis, elektros darbų priėmimo-perdavimo aktas, todėl nėra įstatyminio pagrindo įvertinti tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių turinio, apimties, sutartų kainų bei darbų įvykdymo fakto. Be to, ieškovė neatliko visų sutartų darbų: nepajungė generatoriaus automatiniu būdu taip, kad dingus elektros energijai generatorius pradės veikti automatiškai, todėl atsakovui neatsirado pareiga sumokėti visos sutartos sumos. Atsakovė akcentavo, jog reikalavimas dėl palūkanų nėra pagrįstas, nes nesant pasirašytos sutarties, neįmanoma nustatyti mokėjimo terminų bei palūkanų dydžio, skaičiavimo laikotarpio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Priteisė iš atsakovės UAB „Translandijos transportas“ ieškovei UAB „Elduva“ 8008,00 Lt skolos, 400,40 Lt palūkanų, 650,00 Lt bylinėjimosi išlaidų: iš jų 189,00 Lt žyminio mokesčio ir 461,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 7,38 procentų dydžio metines palūkanas už 8408,40 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi įstatymas imperatyviai nereikalauja rašytinės rangos sutarties formos, teismas laikė, jog tarp ieškovės ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta rangos sutartis, o sutarties šalys prisiėmė iš jos kylančius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, sutarties sudarymo faktą patvirtina tiek šalių paaiškinimai, tiek rašytiniai dokumentai: sąskaita, pažyma. Abu šie dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti, jie pasirašyti atsakovo atstovo vadovo R. N., byloje nėra ginčo dėl šios asmens kompetencijos pasirašinėti tokio pobūdžio dokumentus, todėl teismas laikė, kad abu dokumentai yra pasirašyti atsakovo. 2013-12-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. 00870, serijos Nr. ELD, turi visus reikiamus mokėjimo dokumento rekvizitus, yra pasirašyta abiejų šalių. Iš šio dokumento teismas nustatė, jog sutarties objektas buvo statybos darbų atlikimas. Šalys detalizavo atliekamų darbų rūšį – elektros darbai. Už darbų atlikimą šalys nustatė 30008,00 Lt kainą. Ieškovė iš tikro atlikinėjo elektros darbus, atsakovas neginčija šio fakto. Darbų priėmimo-perdavimo faktą patvirtina 2012-12-31 Pažyma apie gruodžio mėnesį atliktus darbus. Atsakovas teigia, jog šis dokumentas negali būti laikomas priėmimo-perdavimo dokumentu, nes neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų. Teismas nesutiko su šia atsakovo pozicija, ir konstatavo, jog 2012-12-31 Pažyma yra darbų priėmimo-perdavimo aktas. Teismas pažymėjo, kad užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Kadangi tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos darbų sutartis, atsiskaitymo tvarką ir sąlygas teismas nustatinėjo remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais. Teismas konstatavo, jog ieškovė UAB „Elduva“ ir atsakovė UAB „Translandijos transportas“ 2012-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje nustatė konkrečią darbų atlikimo kainą – 30008,00 Lt, todėl akcentavo, kad šalių sutartos kainos keitimas galimas tik išimtiniais atvejais.
Kaip aplinkybę, mažinančią sutartą kainą, atsakovė nurodė faktą, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, nes ieškovė nesumontavo automatinio generatoriaus paleidimo mechanizmo, tad atsakovė atsisakė sumokėti dalį kainos. Iš byloje esančių dokumentų teismui buvo neįmanoma nustatyti, ar šalys buvo sutarusios dėl automatinio generatoriaus sumontavimo. Todėl teismas, atsižvelgęs į atsakovės UAB „Translandijos transportas“ vadovo R. N. parodymus, į rinkos kainų palyginimui pateiktą UAB „Emas“ sąmatą, pagal kurią generatoriaus PERKINS MAGNAPLUS pajungimo darbai bei medžiagos vertinami 23717,46 Lt (su PVM) suma, o generatoriaus automatinio paleidimo sistemos pajungimas vertinamas 5477,00 Lt (be PVM) suma, padarė išvadą, jog tikroji šalių valia sudarant sutartį buvo generatoriaus su automatine paleidimo sistema sumontavimas. Pažymą dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo pasirašė atsakovo vadovas R. N.. Teismas manė, jog R. N. teiginys, kad darbų priėmimo metu jis dėl specialių žinių trūkumo negalėjo nustatyti, ar sumontuotas generatorius yra automatinis ar neautomatinis, yra logiškas ir suderinamas su CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, todėl teismas konstatavo, kad UAB „Elduva“ atlikti darbai buvo su trūkumais. Iš užsakovo konkliudentinių veiksmų teismas matė, kad jis pageidauja sumažinti darbų kainą. Kainos sumažinimas – tai sutarties pakeitimas, kuris nesant šalių suderintos valios, atliekamas teismo. Kadangi byloje lyginamajai analizei yra pateiktas UAB „Emas“ komercinis pasiūlymas, kuriame automatinio generatoriaus paleidimo sistemos sumontavimo darbai vertinami 5477,00 Lt (be PVM), teismas sprendė, jog automatinės sistemos sumontavimo rinkos vertė yra apie 7000,00 Lt, todėl šia suma teismas sumažino ieškovės reikalavimą. Atsakovė yra sumokėjusi 15000,00 Lt, todėl, ieškovės reikalavimą sumažinus 7000,00 Lt suma, teismas konstatavo, jog atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra 8008,00 Lt. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę yra draudžiama, todėl ieškovės ieškinį dėl 15008,00 Lt skolos priteisimo teismas tenkino iš dalies, ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 8008,00 Lt skolą.
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 750,00 Lt palūkanų priteisimo. Ieškovė nurodo, jog palūkanos paskaičiuotos nuo 15000,00 Lt sumos nuo 2013-01-30, taikant įstatyme numatytą 6 procentų palūkanų dydį. 750,00 Lt palūkanos yra paskaičiuotos už 10 mėnesių laikotarpį. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, sudarę sandorį dėl elektros darbų komerciniais tikslais, vadinasi, tarp šalių buvo sudarytas komercinis sandoris, ir šalių atsakomybę praleidus mokėjimo terminus reglamentuoja ne tik CK, bet ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jei sutartyje mokėjimo data arba terminas nenustatyti, palūkanos skaičiuojamos be atskiro pareikalavimo jas mokėti praėjus 30 dienų po datos, kai skolininkas gauna sąskaitą, vadinasi, atsakovas privalėjo atsiskaityti už atliktus darbus iki 2013-01-30, tad ieškovė pagrįstai pradėjo skaičiuoti palūkanas nuo šios datos. Kadangi teismas ieškovės naudai priteistiną sumą sumažino iki 8008,00 Lt, atitinkamai teismas sumažino ir palūkanų sumą, t.y. nuo 750,00 Lt iki 400,40 Lt. Atsakovė, nemokėdama už atliktus darbus, nevykdė pareigos tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį, todėl iš atsakovės ieškovės naudai teismas priteisė 400,40 Lt palūkanų sumą.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7,26 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Reikalavimą priteisti 7,26 procentų metines palūkanas ieškovė grindžia Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ir 3 straipsnio 4 dalimi, bei 2013 m. gruodžio 16 d. mėnesio VILIBOR palūkanų norma (0,26 procento). Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, t.y. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Ieškovė kreipėsi į teismą 2012-12-17, t.y. antrąjį metų pusmetį, todėl VILIBOR palūkanų norma turi būti ne 2013-12-16 datos (0,26), o 2013-06-28 (0,38), todėl iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 7,38 procentų dydžio metinės palūkanos už 8408,40 Lt priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-12-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Elduva“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą iš dalies, dalyje dėl 7000 Lt skolos, 350 Lt palūkanų bei proporcingai bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetimo priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Apeliantės įsitikinimu esminis dalykas šiuo atveju yra tai, kad atsakovė neginčijo 2013-12-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00870, serijos Nr. ELD ir 2012-12-31 d. pažymos apie gruodžio mėnesį atliktus darbus, nereiškė priešieškinio dėl šių dokumentų dalinio panaikinimo, todėl teismas savo iniciatyva negalėjo papildomai revizuoti šių dokumentų, nes pasirašius šiuos dokumentus, atsakovas pripažino darbų apimtis ir jų vertę, nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad UAB „Elduva“ netinkamai vykdė tarp šalių buvusį susitarimą ar netinkamai atliko darbus.
2. Apeliantė argumentuoja, kad darbų apimtys buvo visiškai kitos ir ne vien tik generatoriaus pajungimas, o elektros montavimo darbai, atliekami R. N. skirtingose vietose ir ne vien tik UAB „Translandijos transportas“ nuosavybės teise priklausančiuose objektuose. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Elduva“ patiktos atliktų darbų sąmatos, kurios viršijo 30 000 litų. Tačiau kaip nurodė UAB „Elduva“ direktorius P. K., šalių tarpusavio susitarimu buvo
sumažinta darbų kaina iki 30 008 Lt, kas patvirtina jog atsakovą tenkino atliktų darbų kiekis ir kokybė. Darbus priėmė R. N., kuris yra UAB „Translandijos transportas” administracijos vadovas, turintis pakankamai didelės praktikos vadovaujant bendrovei, priimant atliktas paslaugas, darbus, atliekant panašaus tipo veiksmus, todėl jo motyvas apie tai, kad reikalingos specialios žinios dėl generatoriaus automatinio paleidimo, apelianto manymu yra netinkamas. Jeigu R. N. būtų kilę kokių tai abejonių dėl nurodomų aplinkybių, jis nebūtų pasirašęs pažymos apie atliktus darbus, tačiau jo veiksmai patvirtina šių darbų tinkamą atlikimą, o tolimesni pinigų pervedimai šias nuostatas dar kartą patvirtina.
3. Apeliantės manymu teismas pažeidė įrodymų vertinimo normas, netinkamai taikė teisės normas, iškraipė faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Translandijos transportas“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl 15 758 Lt priteisimo atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Apeliantė teismo sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi ieškovė neįrodė, jog atliko elektros montavimo darbų daugiau nei už 15 000 Lt ir nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti dar 15 758 Lt skolos ir palūkanų. Nors su ieškove žodžiu buvo sutarta, jog ieškovė už 30000 Lt įrengs generatorių bei sumontuos automatinį pajungimą, tačiau visų numatytų darbų ieškovė neatliko. Nors teismas Pažymą pripažino darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau ji neatitinka darbų priėmimo-perdavimo akto reikalavimų, yra visiškai neinformatyvi, joje nėra nurodyti kokie darbai ir kokioje apimtyje buvo atlikti. Ieškovas visiškai nepateikė jokių įrodymų ką konkrečiai jis atliko, kokios buvo naudotos medžiagos, prekės, kokia jų kaina, nepateikė tariamai atliktų darbų sąmatos. Atsakovė sutinka, kad ji priėmė vienašališkai ieškovės paruoštą neinformatyvią pažymą, tačiau jokiu būdu atsakovės atstovas pasirašydamas šią pažymą nepriėmė ir negalėjo priimti jokių elektros darbų. Atsakovė pasirašydama šią pažymą tikrai nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto, nes tai nebuvo nei faktinė, nei tikroji šalių valia.
2. Ieškovė faktiškai atlikdama generatoriaus pajungimo darbus ir kitus darbus, visų sutartų darbų neatliko, todėl atsakovei neatsirado pareiga sumokėti visų 30 000 Lt, nes atliktų darbų nurodymas pažymoje, neįforminus jų specialiai įstatymais nustatytais aktais, nesant sąmatos, sutartyje numatytos konkrečių darbų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, negali sąlygoti atliktų darbų kainos, kurią, kaip nurodo įstatymai, apsprendžia tik sutartis. Atsakovė sumokėjo tik už faktiškai atliktus statybos montavimo darbus, kainą atitinkančią rinkos kainą.
3. Ieškovė, būdama elektros įrenginių statybos montavimo darbų specialistė, dirbanti šioje srityje ne vienerius metus, aiškiai žinojo įstatymų keliamus reikalavimus tokių statybos darbų atlikimui, todėl negalėjo jų nesilaikyti. Pažymi ir tai, kad ieškovei įstatymai nustato ir darbų kokybės reikalavimus, kurių ieškovė nesilaikė, dėl ko buvo teikiamos pretenzijos. Jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, užsakovas turi teisę prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus, atitinkamai sumažinti darbų kainą, ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – CK 6.665 straipsnio 1 dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl rangos darbų, tai yra automatinio generatoriaus sumontavimo, tinkamo atlikimo bei apmokėjimo už juos.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių rašytinės rangos sutarties dėl automatinio generatoriaus sumontavimo, sudaryta nebuvo. Šios faktinės aplinkybės šalys neginčija, todėl pirmosios instancijos tesimo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta rangos sutartis, o sutarties šalys prisiėmė iš jos kylančius įsipareigojimus, pripažintina teisėta ir pagrįsta. Teismas pagrįstai sprendė, kad tikroji šalių valia sudarant sutartį buvo generatoriaus su automatine paleidimo sistema sumontavimas.
Dėl ieškovės UAB „Elduva“ apeliacinio skundo
Byloje esantys 2013-12-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. 00870 Nr. ELD ir 2012-12-31 Pažyma, pirmosios instancijos teismo įvertinti, kaip rašytiniai įrodymai patvirtinantys sutarties sudarymo faktą. Teismas nustatė, kad 2013-12-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. 00870 Nr. ELD turi visus reikiamus mokėjimo dokumento rekvizitus, yra pasirašyta abiejų šalių, sutarties objektas statybos darbų atlikimas, atliekamų darbų rūšis – elektros darbai. Už darbų atlikimą šalys nustatė 30008,00 Lt kainą. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas 2012-12-31 Pažymą pripažino darbų priėmimo-perdavimo aktu.
Apeliantės įsitikinimu esminis dalykas šiuo atveju yra tai, kad atsakovė neginčijo 2013-12-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00870, serijos Nr. ELD ir 2012-12-31 pažymos apie gruodžio mėnesį atliktus darbus, nereiškė priešieškinio dėl šių dokumentų dalinio panaikinimo, todėl pasirašius šiuos dokumentus, atsakovė pripažino darbų apimtis ir jų vertę, nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad UAB „Elduva“ netinkamai vykdė tarp šalių buvusį susitarimą ar netinkamai atliko darbus. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Pažymėtina, kad pareigą surašyti darbų atlikimo aktus nustato CK 6.694 straipsnis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad baigiamasis statybos rangos sutarties vykdymo etapas – darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas yra svarbus jo sukeliamų teisinių padarinių aspektais: nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, darbų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui, pradedamas skaičiuoti garantinis laikotarpis ir pan. Tačiau šioje byloje baigiamojo darbų atlikimo akto suabsoliutinimas suponuotų tarp ginčo šalių susiklosčiusios situacijos vertinimą formaliuoju aspektu, neužtikrinančiu civilinio proceso paskirties – teisingo ginčo išsprendimo. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).
Šiuo atveju atsakovė UAB „Translandijos transportas“ iš esmės neneigia, kad ieškovė atliko generatoriaus pajungimo darbus, tačiau nurodo, kad generatorius turėjo būti pajungtas automatiniu būdu taip, kad dingus elektros energijai pradės veikti automatiškai. Ieškovė teigia, kad šalys nesitarė dėl automatikos, sutarta, kad dingus elektrai, generatorių bus galima užvesti rankiniu būdu.
Visų pirma, Pažymoje, kurią teismas pripažino darbų priėmimo-perdavimo aktu, nėra nurodyta faktiškai atliktų darbų kiekio, o iš formalaus nurodymo – elektros drabai, neaišku kokie tiksliai darbai ir kokioje apimtyje buvo atlikti. Tačiau abiejų šalių pripažįstama, kad generatoriaus sumontavimo darbai buvo atliekami. Antra, pačios ieškovės yra pripažinta, kad atsakovei yra sumontuotas ne automatinis generatorius. Trečia, apeliantė nurodo, kad darbus priėmė R. N., kuris yra UAB „Translandijos transportas” administracijos vadovas, turintis pakankamai didelės praktikos vadovaujant bendrovei, priimant atliktas paslaugas, darbus, atliekant panašaus tipo veiksmus, todėl jo motyvas apie tai, kad reikalingos specialios žinios dėl generatoriaus automatinio paleidimo, apeliantės manymu yra netinkamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atstovas pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, darbų priėmimo metu, negalėjo nustatyti, ar sumontuotas generatorius yra automatinis ar ne. Todėl akivaizdu, kad minimas atliktų darbų trūkumas paaiškėjo pradėjus faktiškai naudotis generatoriumi. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės UAB „Elduva“ atlikti darbai yra su trūkumais, tai yra nesumontuota generatoriaus automatika. Byloje liko nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad atsakovė visgi su pretenzijomis kreipėsi į ieškovę, o užsakovo konkliudentiniai veiksmai teismo pagrįstai pripažinti pageidavimu sumažinti atliktų darbų kainą. Remiantis tuo kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė pasirašydama tiek Pažymą, tiek sąskaitą-faktūrą pripažino darbų apimtis ir jų vertę, nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad UAB „Elduva“ netinkamai vykdė tarp šalių buvusį susitarimą ar netinkamai atliko darbus.
Pažymėtina ir tai, kad pačios apeliantės apeliaciniame skunde pripažįstama, kad darbų apimtys buvo visiškai kitos ir ne vien tik generatoriaus pajungimas, o elektros montavimo darbai, atliekami R. N. skirtingose vietose ir ne vien tik UAB „Translandijos transportas“ nuosavybės teise priklausančiuose objektuose. Ieškovė teigia, kad šias aplinkybes patvirtina UAB „Elduva“ pateiktos atliktų darbų sąmatos, kurios viršijo 30 000 litų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pastebėjimu, kad be generatoriaus automatikos sumontavimo atsakovei, elektros montavimo darbai ieškovės buvo atliekami ir kituose objektuose. Tačiau šios bylos kontekste, kiti atlikti elektros darbai šalių nėra įrodinėjami ir ginčijami. Byloje šalys neginčija aplinkybių, kad ieškovė ne kartą yra atlikusi darbus R. N., ir tai patvirtina byloje esanti statybos rangos sutartis, pačių šalių paaiškinimai. Be to, pačios atsakovės pripažinta, kad faktiškai ieškovė atlikdama generatoriaus pajungimo darbus, atliko ir kitus elektros darbus, o visų sutartų darbų neatlikus, buvo sumokėta tik už faktiškai atliktus darbus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neginčija atsakovės pateikto UAB „Emas“ komercinio pasiūlymo, kuriame pateikta automatinio generatoriaus paleidimo sistemos sumontavimo darbų vertė.
Apeliantė nepagrįstai mano, apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo normas, netinkamai taikė teisės normas, iškraipė faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių įrodinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ir nebuvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad sumontavo generatorių su automatika. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija palankiai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą mažinti ieškovės ieškinį automatinio generatoriaus paleidimo sistemos pajungimo darbų rinkos verte.
Dėl atsakovės UAB „Translandijos transportas“ apeliacinio skundo
Apeliantė įsitikinusi, kad ieškovė neįrodė, jog atliko elektros montavimo darbų daugiau nei už 15 000 Lt ir nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti dar 15 758 Lt skolos ir palūkanų. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi šalių ginčas yra kilęs tik dėl automatinio generatoriaus sumontavimo darbų atlikimo. Minėta, kad šalys pačios yra pripažinusios, kad ieškovė atsakovei atlikinėjo ir kitus elektros darbus, kurie šiuo atveju nėra ginčo objektas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tik dėl generatoriaus sumontavimo su automatiniu jo pajungimu. Atsakovės reikštos pretenzijos ieškovei patvirtina faktą, kad tik generatoriaus automatikos nesumontavimas, kaip neatliktų darbų trūkumas, yra prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas visa apimtimi.
Nors teismas Pažymą pripažino darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau apeliantės manymu, ji neatitinka darbų priėmimo-perdavimo akto reikalavimų, yra visiškai neinformatyvi, joje nėra nurodyti kokie darbai ir kokioje apimtyje buvo atlikti. Apeliantės teigimu, ieškovė visiškai nepateikė jokių įrodymų ką konkrečiai ji atliko, kokios buvo naudotos medžiagos, prekės, kokia jų kaina, nepateikė tariamai atliktų darbų sąmatos. Su tokia apeliantės pozicijai teisėjų kolegija nesutinka.
Visų pirma pažymėtina, kad Pažymą, kaip darbų atlikimo aktą, pasirašė pati atsakovė. Jokių pastabų apie tai, kad Pažyma neinformatyvi, nenurodyti kokie darbai ir kokioje apimtyje buvo atlikti, apeliantė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl konkretus darbų atlikimo masto – automatinės generatoriaus paleidimo sistemos sumontavimo, konkretaus atliktų darbų perdavimo įforminimo nenumatė. Aplinkybė, kad atsakovė priėmė vienašališkai ieškovės paruoštą neinformatyvią Pažymą, negali paneigti priimtų darbų fakto, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad jokiu būdu atsakovės atstovas pasirašydamas šią pažymą nepriėmė ir negalėjo priimti jokių elektros darbų, laikytinas nepagrįstu. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, pati atsakovė nesudarydama rašytinės statybos rangos sutarties ir pasirašydama neinformatyvią Pažymą, kaip darbų atlikimo aktą, privalėjo įvertinti visas galimas rizikas atliktų darbų kontekste. Byloje nepateikta įrodymų, kad nei po darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu, nei po to užsakovė neprašė ieškovės pateikti kokią nors su atliktais darbais susijusią papildomą dokumentaciją atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus. Todėl visiškai nepagrįstai apeliantė teigia, kad ieškovė, būdama elektros įrenginių statybos montavimo darbų specialistė, dirbanti šioje srityje ne vienerius metus, aiškiai žinojo įstatymų keliamus reikalavimus tokių statybos darbų atlikimui, todėl negalėjo jų nesilaikyti. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.665 straipsnio normas ir ieškovės ieškinį sumažino automatinės sistemos sumontavimo rinkos verte. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniuose skunduose nėra skundžiamos teismo išvados dėl automatinės sistemos sumontavimo rinkos vertės, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Remdamasi šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, faktiniais ir teisiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisingas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, nepriteisiamos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.