- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-242-832/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- UAB „Elduva“
- Atsakovas
- UAB „Translandijos transportas“
- Advokatai
- Marius Gricius, Arūnas Kontrimavičius
dalyvaujant ieškovės UAB „Elduva“ direktoriui P. K., ieškovo atstovui advokatui Mariui Griciui, atsakovo UAB „Translandijos transportas“ vadovui R. N., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kontrimavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Elduva“ ieškinį atsakovui UAB „Translandijos transportas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Elduva“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 15008,00 Lt skolos, 750,00 Lt palūkanų, 7,26 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog ji atsakovo naudai atliko elektros darbų už 30008,00 Lt sumą, tačiau atsakovas sumokėjo tik dalį sumos – 15000,00 Lt, todėl įsiskolinimo likutis yra 15008,00 Lt, o už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį iš atsakovo prašo priteisti 750,00 Lt palūkanų (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis, elektros darbų priėmimo – perdavimo aktas, todėl nėra įstatyminio pagrindo įvertinti tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių turinio, apimties, sutartų kainų bei darbų įvykdymo fakto. Atsakovas nurodė, jog ieškovė neatliko visų sutartų darbų: nepajungė generatoriaus automatiniu būdu taip, kad dingus elektros energijai generatorius pradės veikti automatiškai, todėl atsakovui neatsirado pareiga sumokėti visos sutartos sumos. Atsakovas akcentavo, jog reikalavimas dėl palūkanų nėra pagrįstas, nes nesant pasirašytos sutarties, neįmanoma nustatyti mokėjimo terminų bei palūkanų dydžio, skaičiavimo laikotarpio (b. l. 12-16).
Ieškovės atstovai direktorius P. K. ir advokatas M. Gricius teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog dėl darbų apimties buvo tariamasi su R. N., tačiau šalys nesitarė dėl automatinio generatoriaus paleidimo mechanizmo įrengimo. Ieškovės atstovai pažymėjo, jog atliktų darbų apimtis atsispindi jų sudarytoje objektinėje sąmatoje Nr. 10 (b. l. 53-60), iš kurios matyti, jog faktiškai darbų buvo atlikta netgi daugiau nei už 30000,00 Lt. Atstovai pažymėjo, jog atsakovo kalbos apie netinkamai įvykdytus darbus prasidėjo tik po to, kai jie ėmė raginti sumokėti įsiskolinimą, todėl ieškovė daro prielaidą, jog tokiu būdu atsakovas siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas A. Kontrimavičius prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, akcentavo, jog 30008,00 Lt suma už neautomatinio generatoriaus įrengimą yra per didelė, neatitinka rinkos kainų, palyginimui pateikė kitos įmonės (UAB „Emas“) sudarytą sąmatą dėl generatoriaus pajungimo darbų (b. l. 74-76), nurodydamas, jog 15000,00 Lt suma, kurią atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui už darbus, visiškai padengia ieškovo patirtas išlaidas už atliktus darbus.
Atsakovo UAB „Translandijos transportas“ atstovas, vadovas R. N. nurodė, jog žodžiu buvo sutarta su ieškovu, jog ieškovė už 30000 Lt įrengs generatorių bei sumontuos automatinį pajungimą. Patvirtino, jog ieškovės įrengtas generatorius veikė darbų priėmimo metu, ar buvo įrengtas automatinis pajungimas, R. N. negalėjo įvertinti, nes nėra tokių darbų specialistas.
Šios civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-12-31 ieškovė UAB „Elduva“ išrašė atsakovui UAB „Translandijos transportas“ PVM sąskaitą – faktūrą, serija ELD, Nr. 00870 (toliau – Sąskaita) už elektros darbus, kurių vertė 30008,00 Lt (su PVM). Tą pačią dieną buvo išrašyta Pažyma apie 2012 m. gruodžio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus (toliau – Pažyma), kurioje nurodyta, jog ieškovės atstovas priduoda, o atsakovo atstovas priima atliktus darbus (b. l. 37). Atsakovas pagal 2012-12-31 sąskaitą 2013-01-31, 2013-02-06 atliko mokėjimus po 5000,00 Lt (b. l. 38-39). 2013-04-18 ieškovė siuntė atsakovui įspėjimą dėl likusio įsiskolinimo padengimo (b. l. 36). Atsakovas 2013-05-22 siuntė ieškovei Įspėjimą dėl sutartinių sąlygų nevykdymo (b. l. 17), informuodamas, jog UAB „Elduva“ neatliko visų darbų, kurie nurodyti Pažymoje, ir prašydamas iki 2013-06-01 atlikti darbus, kokius konkrečius darbus prašoma ieškovės atlikti, atsakovo įspėjime nenurodoma.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, byloje kilo ginčas dėl rangos darbų tinkamo atlikimo bei apmokėjimo už juos. Rangos teisinių santykių bendrosios nuostatos yra pateiktos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus pirmajame skirsnyje, o rangos sutarties sudarymo formai taikomos bendrosios CK nuostatos, įtvirtintos 1.71–1.77 straipsniuose (CK 6.192 straipsnis). Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz.: rašytiniais ar daiktiniais. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Kadangi įstatymas imperatyviai nereikalauja rašytinės rangos sutarties formos, laikytina, jog tarp ieškovės ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta rangos sutartis, o sutarties šalys prisiėmė iš jos kylančius įsipareigojimus. Sutarties sudarymo faktą patvirtina tiek šalių paaiškinimai, tiek rašytiniai dokumentai: sąskaita, pažyma. Abu šie dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti, jie pasirašyti atsakovo atstovo vadovo R. N., byloje nėra ginčo dėl šios asmens kompetencijos pasirašinėti tokio pobūdžio dokumentus, todėl laikytina, kad abu dokumentai yra pasirašyti atsakovo. 2013-12-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. 00870, serijos Nr. ELD, turi visus reikiamus mokėjimo dokumento rekvizitus, yra pasirašyta abiejų šalių. Iš šio dokumento nustatyta, jog sutarties objektas buvo statybos darbų atlikimas. Šalys detalizavo atliekamų darbų rūšį – elektros darbai. Už darbų atlikimą šalys nustatė 30008,00 Lt kainą. Ieškovė iš tikro atlikinėjo elektros darbus, atsakovas neginčija šio fakto. Darbų priėmimo – perdavimo faktą patvirtina 2012-12-31 Pažyma apie gruodžio mėnesį atliktus darbus. Atsakovas teigia, jog šis dokumentas negali būti laikomas priėmimo – perdavimo dokumentu, nes neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų. Teismas nesutinka su šia atsakovo pozicija, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007 yra pažymėjęs, jog įstatyme nenustatyta speciali privaloma priėmimo-perdavimo akto forma, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6. 193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6. 694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Remiantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, konstatuotina, jog 2012-12-31 Pažyma yra darbų priėmimo-perdavimo aktas (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009).
Kadangi tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos darbų sutartis, atsiskaitymo tvarka ir sąlygos nustatytinos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais. 2012-12-31 Sąskaitoje bei Pažymoje įtvirtinta, jog darbų kaina yra 30008,00 Lt (su PVM). CK 6.653 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti arba apytikrė sąmata, 5 dalyje įtvirtinta, jog jei sutartyje nustatyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – pamažinti. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas šią įstatyminę nuostatą, 2012-04-12 Nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012, pasisakė, jog galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą. Teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį: dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti. Remdamasis šia teismine praktika, teismas konstatuoja, jog ieškovė UAB „Elduva“ ir atsakovas UAB „Translandijos transportas“ 2012-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje nustatė konkrečią darbų atlikimo kainą – 30008,00 Lt, todėl šalių sutartos kainos keitimas galimas tik išimtiniais atvejais (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).
Kaip aplinkybę, mažinančią sutartą kainą, atsakovas nurodo faktą, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, nes ieškovė nesumontavo automatinio generatoriaus paleidimo mechanizmo, tad atsakovas atsisakė sumokėti dalį kainos. Iš byloje esančių dokumentų neįmanoma nustatyti, ar šalys buvo sutarusios dėl automatinio generatoriaus sumontavimo. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Todėl teismas, atsižvelgęs į atsakovo UAB „Translandijos transportas“ vadovo R. N. parodymus, į rinkos kainų palyginimui pateiktą UAB „Emas“ sąmatą, pagal kurią generatoriaus PERKINS MAGNAPLUS pajungimo darbai bei medžiagos vertinami 23717,46 Lt (su PVM) suma (b. l. 74-75), o generatoriaus automatinio paleidimo sistemos pajungimas vertinamas 5477,00 Lt (be PVM) suma (b. l. 76-77), daro pagrįstą išvadą, jog tikroji šalių valia sudarant sutartį buvo generatoriaus su automatine paleidimo sistema sumontavimas. Pažymą dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo pasirašė atsakovo vadovas R. N.. Teismas mano, jog R. N. teiginys, kad darbų priėmimo metu jis dėl specialių žinių trūkumo negalėjo nustatyti, ar sumontuotas generatorius yra automatinis ar neautomatinis, yra logiškas ir suderinamas su CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, todėl konstatuotina, kad UAB „Elduva“ atlikti darbai buvo su trūkumais. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, užsakovas turi teisę prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus, atitinkamai sumažinti darbų kainą, ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip matyti iš užsakovo konkliudentinių veiksmų, jis pageidauja sumažinti darbų kainą. Kainos sumažinimas – tai sutarties pakeitimas, kuris nesant šalių suderintos valios, atliekamas teismo (CK 6.223 straipsnis). Kadangi byloje lyginamajai analizei yra pateiktas UAB „Emas“ komercinis pasiūlymas, kuriame automatinio generatoriaus paleidimo sistemos sumontavimo darbai vertinami 5477,00 Lt (be PVM) (b. l. 77), teismas sprendžia, jog automatinės sistemos sumontavimo rinkos vertė yra apie 7000,00 Lt, todėl šia suma sumažintinas ieškovės reikalavimas. Atsakovas yra sumokėjęs 15000,00 Lt, todėl, ieškovės reikalavimą sumažinus 7000,00 Lt suma, konstatuotina, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovei yra 8008,00 Lt. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę yra draudžiama (CK 6.59 straipsnis), todėl ieškovės ieškinys dėl 15008,00 Lt skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiant 8008,00 Lt skolą.
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 750,00 Lt palūkanų priteisimo. Ieškovė nurodo, jog palūkanos paskaičiuotos nuo 15000,00 Lt sumos nuo 2013-01-30, taikant įstatyme numatytą 6 procentų palūkanų dydį. 750,00 Lt palūkanos yra paskaičiuotos už 10 mėnesių laikotarpį. Ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, sudarę sandorį dėl elektros darbų komerciniais tikslais, vadinasi, tarp šalių buvo sudarytas komercinis sandoris, ir šalių atsakomybę praleidus mokėjimo terminus reglamentuoja ne tik CK, bet ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jei sutartyje mokėjimo data arba terminas nenustatyti, palūkanos skaičiuojamos be atskiro pareikalavimo jas mokėti praėjus 30 dienų po datos, kai skolininkas gauna sąskaitą, vadinasi, atsakovas privalėjo atsiskaityti už atliktus darbus iki 2013-01-30, tad ieškovė pagrįstai pradėjo skaičiuoti palūkanas nuo šios datos. Kadangi teismas ieškovės naudai priteistiną sumą sumažino iki 8008,00 Lt, atitinkamai sumažintina ir palūkanų suma, t.y. nuo 750,00 Lt iki 400,40 Lt. Atsakovė, nemokėdama už atliktus darbus, nevykdė pareigos tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 400,40 Lt palūkanų suma (CK 6.210 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7,26 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Reikalavimą priteisti 7,26 procentų metines palūkanas ieškovė grindžia Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ir 3 straipsnio 4 dalimi, bei 2013 m. gruodžio 16 d. mėnesio VILIBOR palūkanų norma (0,26 procento). Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, t.y. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Ieškovė kreipėsi į teismą 2012-12-17, t.y. antrąjį metų pusmetį, todėl VILIBOR palūkanų norma turi būti ne 2013-12-16 datos (0,26), o 2013-06-28 (0,38), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 7,38 procentų dydžio metinės palūkanos už 8408,40 Lt priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-12-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytiniais įrodymais pagrįstas ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 354,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 9, 31) ir 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 42-43), atsakovo išlaidas – 1300,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 27-29). Teismų praktikoje pažymima, jog prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neturi viršyti rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85. Teismas sprendžia, kad šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija minėtų rekomendacijų. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino dalį ieškovės reikalavimo, iš 15758,00 Lt ieškinio sumos priteisė 8408,40 Lt, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priskaičiuotina 189 Lt žyminio mokesčio ir 1067 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš ieškovo atsakovo naudai priskaičiuotina 606 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tarpusavyje įskaičius mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 650,00 Lt bylinėjimosi išlaidų: 189,00 Lt žyminio mokesčio ir 461,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Translandijos transportas“, į. k. 266763710, ieškovei UAB „Elduva“, į. k. 180108238:
- 8008,00 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis litus) skolos;
- 400,40 Lt (keturis šimtus litų 40 ct) palūkanų;
- 650,00 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų (189,00 Lt žyminio mokesčio ir 461,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti);
- 7,38 procentų dydžio metines palūkanas už 8408,40 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.