- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-17
- Bylos Nr.
- II-561-1132/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00354-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) L. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. vasario 25 d. 7.47 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams bei administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 6 mėnesiams arba terminą parenkant teismo nuožiūra.
Skunde nurodoma, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi bei nenustatė sunkinančių aplinkybių, ko rezultate paskyrė ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimaliausią baudą ir kartu taikė dvi ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai numatytą minimaliausio termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (atitinkamai 6 mėnesiams ir 12 mėnesių). Institucija jokiais argumentais, kurie paskatino ją priimti tokį sprendimą šiuo konkrečiu atveju, nepagrindė kokios pareiškėjo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės Institucijai neleido spręsti, kad jo atžvilgiu, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus apribojimo terminus, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą pažeidimą.
Institucija visiškai nevertino jo vairavimo patirties ir drausmingumo vairuojant transporto priemones. Jo vairavimo patirtis – 39 metai. Per 39 metus buvo tik kartą baustas 15 eurų bauda už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Šiuo atveju įvertinus jo ypatingą drausmingumą vairuojant transporto priemones, galima pagrįstai spręsti, jog ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo (taip pat ir kitų tikslų) įgyvendinimui jam nėra būtina taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus minimalius poveikio priemonių terminus. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad tik kartu su bauda paskyrus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus minimalius apribojimų terminus bus efektyviai užkirstas kelias panašių veiksmų pasikartojimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant šios normos taikymo klausimą. Pareiškėjas itin savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo poelgio neigiamą pobūdį, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, dėl įvykio patyrė ir vis dar patiria didelius išgyvenimus. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tai įvertino ir nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jis nėra teistas, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą. Teisė vairuoti jam sustabdyta nuo 2024 m. vasario 25 d. ir šis draudimas nebuvo pažeistas. Byloje nėra jokių domenų, kad jis darytų kokius nors teisės pažeidimus alkoholio poveikyje. Visa tai rodo, kad ši susiklosčiusi situacija yra atsitiktinė, sąlygota netinkamai įvertinus savijautą, o ne sisteminis jo elgesys. Jis veda sveiką gyvenimo būdą, nerūko, savo miestelyje prisideda prie pagalbos stokojantiems. Visapusiškai (tiek fizine pagalba, tiek finansiškai) rūpinasi (duomenys neskelbtini) metų mama M. P., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Mama persirgusi krūties vėžiu, neprigirdi, itin prastai mato, stuburas išsikraipęs, kardiologiniai sutrikimai nustatyti ir 2024 m. balandžio 17 d. bus atliekama koronarografija, gal net šuntavimas. Mama gyvena viena, kategoriškai atsisako gyventi kartu su juo, todėl jis kasdien lanko mamą, operatyviai reaguoja į jos pagalbos poreikį, veža į gydymo įstaigas, aplankyti artimųjų kapų, tame tarpe ir sūnaus (jo brolio), atveža maisto ir vaistų, o dabar, neturėdamas teisės vairuoti, negali ja pasirūpinti. Jis vienintelis gali ir privalo pasirūpinti pagalbos reikalinga mama. Taip pat jis visą gyvenimą dirbo, niekada nebuvo valstybės išlaikytinis. Jau 28 metus dirba (duomenys neskelbtini) gydymo skyriaus vedėju. Darbo veiklos vykdymas beveik tris dešimtmečius toje pačioje darbovietėje rodo, jog jis geba išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, o tai užtikrina jo nuolatinį pozityvų užimtumą. Per savo ilgametį darbą, kėlė savo kvalifikaciją, pelnė padėkų, yra parašęs ir keletą mokslinių straipsnių. Darbovietės vadovė jį charakterizuoja teigiamai. Taip pat daug metų dirbo teismo psichiatro eksperto darbą, dalyvavo nesuskaičiuojamame kiekyje teismo posėdžių ir teikė savo padarytas išvadas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus viršininkas jį tai pat charakterizuoja teigiamai. Pareiškėjo elgesys visuomenėje nėra lengvabūdiškas, jis turi žmonių pasitikėjimą ir jį pateisina, todėl teismas turi pagrindą tikėti, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį ir yra linkęs pasitaisyti. O šį manymą teismui turėtų sustiprinti ir tos aplinkybės, kad netrukus po to, kai buvo nubaustas už padarytą nusižengimą, prisiėmė savo padaryto teisės pažeidimo pasekmes ir sumokėjo skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, pasitikrino sveikatą ir jam išduota vairuotojų sveikatos patikrinimo pažyma, kurioje nurodoma, kad gali vairuoti be apribojimų. Iki teismo posėdžio pabaigs papildomą vairuotojų mokymo programą ir išklausys privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Šios paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja pažeidimą padariusį asmenį ir yra įtakoja sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
Institucija taip pat visiškai nevertino poreikio turėti teisę vairuoti, nors teismų praktika analogiškose bylose rodo, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais yra atsižvelgiama į poreikį turėti teisę vairuoti. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja taikyti tokias ir tiek prievartos priemonių, kad jos nesužlugdytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens karjeros perspektyvų, ilgalaikių šeimos planų ir panašiai. Teisė vairuoti transporto priemones yra ypač reikalinga nuvykimui iki darbovietės ir grįžimui išjos. Jo darbovietė (duomenys neskelbtini), o gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), t. y. 60 km vien iki darbovietės ir tiek pat atgal. Taip jis važinėjo beveik 30 metų. Darbas prasideda 8 val. ir baigiasi 15–16 val. Per mėnesį būna apie 7 budėjimus, kai dirba nuo 8 val. iki 20 val., o po budėjimo, sekančią dieną, 8 val. vėl būna darbe. Tam, kad ryte nuvyktų iki darbovietės, jam reikia keltis 4.30 val., tada eina 20 min. pėsčiomis iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Iš ten, autobusu vyksta iki (duomenys neskelbtini), pakeičia dar vieną autobusą ir paskui dar pėsčiomis eina iki darbovietės. Kelionė viešuoju transportu jam užtrunka 2.30 val., o po darbo tiek pat laiko turi skirti grįžimui namo. Jam jau 57 metai, tad tokios ilgos kelionės tiek pėsčiomis, tiek keičiant kelis autobusus, labai išvargina, o darbe jis privalo būti gerai pailsėjęs, nes jo darbas itin atsakingas. Dėl tokios ilgos kelionės ir net kelių keičiamų autobusų, ne kartą teko pavėluoti į darbą. Tuo tarpu grįžti namo, kai darbas baigiasi 20 val., naudojantis viešuoju transportu yra neįmanoma, nes nebekursuoja, o taksi paslaugomis naudotis negali dėl ribotų finansinių išteklių. Todėl dabar, 20 val. pasibaigus pamainai, lieka miegoti darbovietėje, nes 8 val. ryto vėl prasideda darbas. Miegas darbo kabinete nėra patogus, praktiškai nėra jokio poilsio. Be to, jį, kaip skyriaus vedėją, žemina miegojimas darbo kabinete. (duomenys neskelbtini) sektorius sudarytas iš kelių labai svarbių skyrių. Krizių intervencijos centras ir dienos stacionaras ir šiame skyriuje pagalba teikiama asmenims, kurie dėl gyvenimiškų įvykių ir savo reakcijos į juos, patiria sunkias emocines reakcijas. Poūmių psichikos sutrikimų gydymo skyrius ir Ūmių psichikos sutrikimų gydymo skyrius yra skirti gydyti įvairius psichikos sutrikimus: nuotaikos, psichozinius, organinius bei sukeltus psichoaktyvių medžiagų. Jaunų žmonių psichikos sutrikimų gydymo skyrius skirtas teikti tikrai skubią pagalbą, esant ūmiems psichikos sutrikimams ir dažnai susiduriama su sudėtingomis situacijomis. Taigi, kai yra budėjimas, vienas gydytojas lieka atsakingas už visus skyrius ir dar atsakingas už priėmimo–skubios pagalbos skyrių. Tai yra apie 130 ligonių ir dar po 20 atvykstančių per parą. Taigi, jo darbas labai įtemptas. Dėl tokio komplikuoto susisiekimo su darboviete, grįžimo, o kartais ir neįmanomo grįžimo, jis nepajėgs ištverti 6 mėnesius ir bus priverstas palikti darbo vietą. Nes dėl nuovargio labai lengva padaryti klaidų. Jam negalint atvykti iki darbovietės, ar negalint grįžti namo po budėjimo, kuris baigiasi 20 val., jis bus priverstas išeiti iš darbo. Savo patirtimi dalinasi su rezidentais, asistentais, bet jų nėra daug, be to, jie neturi patirties, kad galėtų diagnozuoti ligą ir ją gydyti. Be to, jo priežiūroje yra nemažai gydomų pacientų, ar kurių liga yra remisijoje, bet vis tiek būtinas ligos sekimas, todėl jam nebedirbant, jie liktų apleisti.
Institucija visiškai nevertino konkretaus nusižengimo padarymo aplinkybių. Neginčytina ir nediskutuotina, kad jis padarė grubų KET pažeidimą ir jo nemenkina, tačiau apeliacinių instancijų teismai ne kartą yra pasisakę, kad neabejotina, jog asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau pats savaime sunkių pasekmių visuomenei nesukelia, todėl baudžiant asmenį ir sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą ir aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą. Pareiškėjas labai gailisi ir yra labai nusivylęs savimi, kad klaidingai įvertino situaciją, pasitikėdamas savo pojūčiais ir jeigu tik būtų nesuklydęs įvertindamas savo būseną po išvakarėse vartotų alkoholinių gėrimų, prieš priimdamas sprendimą sėsti už automobilio vairo, šios bylos ir nebūtų. Tačiau šiuo atveju yra sprendžiamas ne patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, o atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą nuobaudos individualizavimo klausimas, o konkrečiau tai administracinio poveikio priemonės trukmės nustatymo klausimas, todėl šiuo atveju turi būti analizuojamas jau padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės.
Šalies argumentai
Skunde prašoma įvertinti, kad jo poelgis neturėjo nei tyčios, nei piktybiškumo, nei sistemiškumo požymių. Patikrinimo dieną alkoholio nebuvo vartojęs. Su kaimynu išgėrė nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų ir nuėjo miegoti apie 22 val., nesijausdamas neblaivus, o tiesiog pavargęs. Už vairo sėdo išmiegojęs visą naktį. Ryte jautėsi puikiai, tvirtai. Turėdamas medicininį išsilavinimą, įvertino savo bendrą savijautą – galva nesisuko, ėjo tiesiai, kojos ir rankos nevirpėjo, pulsas normalus, buvo budrus, koordinuotas, tiesiog jautėsi įprastai kaip visada. Nebuvo jokių neblaivumo požymių. Nuo alkoholio vartojimo pabaigos buvo praėjęs ilgas laikas bei suvartotas nedidelis alkoholio kiekis ir jo rūšis jam leido daryti tokias išvadas, kad yra blaivus. Jis buvo sustabdytas policinės priemonės (reido) metu, o ne todėl, kad jo vairavimas būtų buvęs kuo nors išskirtinis nei kitų. Pareigūnai įvykio vietoje paprašė eiti tiesia linija – pėda po pėdos, tikrino ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) ir jis ėjo tiesiai, stovėsena „Rombergo“ pozoje buvo stabili. Taigi visi požymiai atitiko blaivaus asmens klinikinius požymius ir pareigūnai nenustatė jokių neblaivumo požymių. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio kiekį matuokliu. Vadovaujantis „Vidmarko“ formulės dėsniais, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Bendra taisyklė vertinant alkoholio koncentracijos pokyčius žmogaus organizme yra ta, kad alkoholio kiekis organizme maksimumą pasiekia per 2–3 val. po alkoholio vartojimo ir tik tuomet jo kiekis pradeda pamažu mažėti, organizme vyksta ne rezorbacijos, o jo šalinimo procesas. Jo atveju, pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas didesnis neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu, po maždaug 15 minučių, nesiimant jokių priemonių neblaivumui sumažinti (sėdėjo automobilyje), buvo nustatytas 0,57 (įvertinus paklaidą 0,55) promilės neblaivumas, o tai rodo, kad jo paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių yra sąžiningi ir turėjo pagrindą tikėtis, kad išvakarėse suvartotas nedidelis alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant. Dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas labai reikšmingas yra nustatytas girtumo laipsnis, kuris ir apsprendžia veikos pavojingumą. 0,55 promilių neblaivumas, ar net šiek tiek didesnis, yra vertinamas kaip nežymiai leidžiamą įstatymo normą viršijantis neblaivumas ir ne kartą teismų yra pasisakyta, kad nežymiai įstatymo leidžiamą normą viršijantis neblaivumas, nors atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį atsakomybės pavojingumą, ir tai yra viena iš aplinkybių visumos, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, tačiau Institucija, priešingai nei nusistovėjusioje teismų praktikoje šios aplinkybės apskritai nevertino. Dar pastebėtina, kad analogiško pobūdžio bylose vertinamos alkoholio vartojimo aplinkybės. Tai, kad asmuo alkoholį vartojo ne tą pačią dieną, kuomet vairavo automobilį, o išvakarėse, ši aplinkybė, anot teismų praktikos, mažina jo pavojingumą ir nors tai atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį atsakomybės pavojingumą. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė taip pat nebuvo vertinta. Teismai priimdami sprendimus analogiško pobūdžio bylose atsižvelgia ir kiek pažeidėjui nustatytas neblaivumas (ne)viršija Europos Komisijos rekomendacijų siūlomą maksimalią leistiną motorinių transporto priemonių vairuotojų alkoholio kiekio kraujyje ribą – 0,5 proc. Padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Jis nemenkina savo padaryto pažeidimo, tačiau, šios aplinkybės vertinamos individualizuojant nuobaudą.
Be to, Institucija visiškai neatsižvelgė ir į teismų praktiką analogiškose bylose ir spręsdama skirtinos administracinio poveikio priemonės klausimą neišlaikė pusiausvyros tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Pareiškėjas jau nuo 2024 m. vasario 25 d. nevairuoja, dėl ko gyvenimas labai suvaržytas. Bausmės tikslas – pamokyti ir užtikrinti, kad asmuo daugiau taip nepadarys. Visas įmanomas pamokas jis išmoko, iškentėjo – patyrė gėdą, savigraužą, liūdesį. Pavojaus kelyje niekada nekėlė ir ypač nekeltų susigrąžinęs teisę vairuoti. Šis įvykis jo gyvenime parodė labai daug, kaip per vieną neapgalvotą žingsnį galima prarasti labai daug bei nulemti ir kitų žmonių likimą. Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar, pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas. Dėl nusižengimo labai gaili, smerkia save, todėl tikimybė, kad ateityje tai pasikartos yra visiškai nereali. Ateityje pasiryžęs jokių pažeidimų niekada nedaryti, sprendimus priimti atsakingai. Tolimesniu savo požiūriu, elgesiu įrodys, kad šis nusižengimas, išties buvo atsitiktinis (b. l. 3–17).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir nurodė, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pareiškėjo teiginys, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, kad nesijautė neblaivus, alkoholio buvo vartojęs iš vakaro, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio. Šis pareiškėjo teiginys tik patvirtina, kad jis turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivus, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivus, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodamas transporto priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie pasunkėjusį susisiekimą savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai teigiamai charakterizuojamą asmenybę, turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Institucija konstatuoja, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina.
Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisęs vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pareiškėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, Pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką.
Pareiškėjas savo skunde pabrėžia ilgą vairavimo stažą, per kurį tik kartą buvo baustas už administracinį nusižengimą. Ilgas asmens vairavimo stažas, Institucijos nuomone, negali būti pripažintas viena iš aplinkybių visumos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes tai nėra ypatingai reikšminga aplinkybė ar dalis visumos, kadangi kiekvienas vairuotojas nuo įgyto vairuotojo pažymėjimo pradeda kaupti vairavimo stažą, tačiau ir turėdami ilgamečius stažus daro įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus suprasdami savo veiksmų neteisėtumą.
Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios nėra per griežtos. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Priimant nutarimą buvo įvertinta tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviu. Taip pat atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pareiškėjui, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir nustatant administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 43–46).
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. P. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) esančioje psichiatrijos ligoninėje. Gyvenant (duomenys neskelbtini) tenka kiekvieną rytą turi nuvykti iki tarpmiestinio sustojimo, kuris yra maždaug 2 km nuo namų, tada nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ir nuo ten iki darbovietės. Po tokios kelionės pavargsta ir nebegali tinkamai dirbti bei vadovauti psichiatrijos skyriui. Darbas skyriuje yra labai sunkus, naujų žmonių dirbti neateina, o kelios skyriuje esančios gydytojos greitu metu išeis iš darbo, todėl dirbti liks tik jis ir kita senyvo amžiaus gydytoja. Per budėjimą skyriuje lieka vienas ir yra atsakingas už viską. Budėjimai baigiasi 20 val., o paskutinis autobusas išvažiuoja 19.55 val., todėl jam tenka užsirakinti kabineto duris ir miegoti darbovietėje, nes neturi kur dėtis. Jeigu nebūtų ten dirbęs 28 metus, nebūtų šio skyriaus įkūręs, mielai išeitų, bet tame skyriuje praėjo jo gyvenimas ir yra gaila visų ten esančių pacientų. Taip pat nežino kaip padėti mamai, kadangi jai reikia atlikti daug tyrimų, nuėjusi į vaistinę mama prisiperka įvairiausių vaistų, bet reikalingi vaistai nebūna išgerti, todėl reikia kiekvieną dieną pas ją važiuoti. Gyventi pas ją negali, nes mama gyvena mažame vieno kambario bute, kuriame nėra vietos. Be to, jis gyvena vienas ir turi prižiūrėti turimą ūkį. Kadangi mama turi daug įvairių sveikatos problemų, kurias gydant yra reikalingos medicininės žinios, todėl jis ir rūpinasi mama. Padaryto nusižengimo neginčija, tą dieną važiavo į darbą ir jeigu būtų išvakarėse bei ryte pavalgęs, promilių nebūtų buvę, tačiau šiuo atveju tinkamai neįvertino savo amžiaus, sveikatos būsenos, sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir sėdo už vairo, o dėl to save smerkia kiekvieną dieną. Neturi jokių problemų automobilyje įsirengti alkobloką, tiesiog prašo teismo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą kuo trumpesniam terminui.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 43–46).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu L. P. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2023 m. vasario 25 d. 7.47 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–2).
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminus.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija leistiną normą, jautėsi blaivus. Jis buvo sustabdytas policinės priemonės metu, sunkių padarinių nekilo, anksčiau tik vieną kartą baustas administracine tvarka. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykstant į darbą ir prižiūrint sunkiai sergančią motiną.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiui, šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pareiškėjo veiksmai vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, laikytini itin šiurkščiais ir darančiais ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris nagrinėjamu atveju yra mažesnis nei rūšinis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neneigė iš vakaro vartojęs alkoholinių gėrimų. Pareiškėją sustabdžiusiems pareigūnams patikrinus L. P. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu 7.29 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,63 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo 7.47 val. metu – 0,57 promilės, įvertinus paklaidą 0,55 promilės, neblaivumas, kuris nedaug viršija leistiną normą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad turėdamas medicininį išsilavinimą, sėdo už vairo prieš tai įvertinęs savo savijautą – galva nesisuko, ėjo tiesiai, kojos ir rankos nevirpėjo, pulsas buvo normalus, buvo budrus ir koordinuotas. Šias aplinkybes patvirtina ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, t. y. pareiškėjo neblaivumo patikrinimo metu nebuvo nustatyti neblaivumo požymiai, o buvo panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Be to, jis galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas, atsimerkęs ir užsimerkęs, galėjo pataikyti į nosies galą. Taigi, nors pareiškėjas ir netinkamai įvertino savo savijautą, tačiau akivaizdu, kad jis dėjo pastangas įsitikinti, kad yra blaivus ir praėjus 12 valandų po alkoholio vartojimo, išties galėjo sąžiningai klysti dėl galimybės vairuoti transporto priemonę. Nors ši aplinkybė ir nešalina pareiškėjo atsakomybės, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį pavojingumą.
Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia jo atsakomybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjo L. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, savo veiksmais žalos jis niekam nesukėlė, nusižengimas buvo užfiksuotas policinių priemonių metu, kas reiškia, jog L. P. vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų, ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant jo vairuojamą transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad L. P., turėdamas ilgą vairavimo stažą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą – už sustojimą ir stovėjimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Paminėtas nusižengimas labai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį nuo analizuojamu atveju padaryto nusižengimo, todėl negalima teigti, jog asmuo linkęs šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, buvusios ir esamos darboviečių yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 18, 30, 31). Be to, byloje nėra duomenų, kad L. P. piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Nors nurodytos aplinkybės, baudų sumokėjimas ir nepateisina L. P. poelgio, tačiau sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas kritiškai vertino savo elgesį, yra linkęs pasitaisyti ir dėl padaryto nusižengimo patiria didesnius nei įprastai dvasinius išgyvenimus.
Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbovietės (duomenys neskelbtini) mieste yra pakankamai didelis, į darbovietę turi važiuoti kiekvieną dieną, todėl neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, įvertinus darbo grafiką, neretai nespėja į tarpmiestinį autobusą ir vėluoja į darbą, o po budėjimo kartais tenka miegoti darbe. Be to, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga rūpinantis garbaus amžiaus mama, kuriai dėl įvairių sveikatos problemų reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra (b. l. 25, 32–37, 56–61). L. P. mama gyvena viena, sunkiai serga, ir, įvertinus ligų pobūdį, tik pareiškėjas gali tinkamai pasirūpinti mama, užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą, nes dėl turimų sveikatos problemų, ji negeba savarankiškai vartoti vaistų, dėl sutrikusios orientacijos aplinkoje, suvokimo trūkumų, savimi pasirūpinti nebegali, jai reikalinga nuolatinė pagalba. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, sutrumpinant jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar šios administracinio poveikio priemonės neskiriant, tačiau netekęs teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjas rizikuoja ne tik savo sveikata (kuri, akivaizdu, dėl dvasinių išgyvenimų susidariusios situacijos kontekste ir darbo bei poilsio disbalanso, jau yra pašlijusi), bet ir darbo netekimu, kas sukeltų finansinę naštą tiek pareiškėjui, tiek mamai, kuria jis rūpinasi. Darbas pareiškėjui užtikrina legalų pajamų gavimą ir pragyvenimą, tuo tarpu kasdienis, daugiau nei penkias valandas, trunkantis vykimas į darbą ir iš darbo, itin apsunkina ir nurodytos aplinkybės vertinamos kaip sudėtingesnės kasdieniniame gyvenime nei paprastai bei sukuriančios papildomus įpareigojimus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti automobilį ilgesnį laiko tarpą, sukeltų dideles papildomas finansines pasekmes ir varžytų asmenį labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju, nemenkinant viešojo intereso nubausti nusižengimą padariusį asmenį, svarbu įvertinti ir pareiškėjo darbo specifiką, specialiąsias žinias bei susiklosčiusią situaciją darbe. Teismas, įvertinęs aptartas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes individualaus L. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo kontekste, konstatuoja, jog net ir paskyrus minimalų įstatyme numatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-545-626/2016).
Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei L. P. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į L. P. asmenybę, neabejotina, kad, net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu L. P. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių – yra aiškiai per griežta, neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties, sankcija.
Atsižvelgiant į teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui L. P. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paliekama paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda, o paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, įvertinus formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kai nustatytas apsvaigimo laipsnis nežymiai viršija leistiną 0,41 promilių neblaivumo ribą (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-258-923/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-635/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-86-651/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-795/2021) sutrumpinamas iki 3 (trijų) mėnesių, o draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
L. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.