Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių bankrutavusios A. Č. IĮ ir UAB ,,FIVE STARS ASSETS“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai A. Č. IĮ, UAB „FIVE STARS ASSETS“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal 2016 m. birželio 10 d. sandorį, trečiasis asmuo Audrius Čepėnas,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė perkelti jai visas pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. birželio 10 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį tarp atsakovės bankrutuojančios A. Č. įmonės ir UAB „FIVE STARS ASSETS“ į šioje sutartyje įvardintą bendrąją dalinę nuosavybę: ½ dalis 0,0576 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiame sklype esančio sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiame sklype esančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei ¼ dalis 11,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiame sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiame sklype esančio pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiame sklype esančių ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiame sklype esančio tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiame sklype esančios pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiame sklype esančių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovės atsakovui UAB „FIVE STARS ASSETS“ 150 eurų sumokėtus pagal minėtą pirkimo pardavimo sutartį, taip pat iš bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus veiklai skirtų administravimo lėšų ir atsakovo UAB „FIVE STARS ASSETS“ solidariai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ginčijamu 2016 m. birželio 10 d. sandoriu buvo pažeista ieškovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. Apie šiuo sandoriu ne varžytynėse parduodamą turtą ieškovė nebuvo informuota, atsakovės bankrutuojančios A. Č. individualios įmonės (toliau ir – IĮ) bankroto administratorė UAB ,,VERSLO NOTA“ apie vykdomą nekilnojamojo turto, esančio bendrąja nuosavybe, pradavimą nepranešė. Apie šį sandorį ieškovė sužinojo 2017 m. sausio 6 d., kai iš atsakovės UAB ,,FIVE STARS ASSETS“ gavo pasiūlymą pirkti ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino kreiptis dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nepraleido.Atsakovės bankrutavusi A. Č. IĮ ir UAB ,,FIVE STARS ASSETS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei, kaip bendraturtei CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė bankrutuojanti A. Č. IĮ, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,VERSLO NOTA“, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Panevėžio apygardos 2015 m. vasario 17 d. nutarties ir Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. baudžiamojo įsakymo kopijas. Šiais įrodymais apeliantė grindžia trečiojo asmens A. Č. nesąžiningumą, neperduodant bankroto administratorei turto ir dokumentų. Apeliantė UAB ,,FIVE STARTS ASSETS“ kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naujus įrodymus – ieškovės J. G. elektroninį laišką bei atsakymą. Šiais dokumentais apeliantė grindžia, tai, kad ieškovė gavo bei sutiko su apeliantės 2017 m. sausio 4 d. pasiūlymu išsipirkti ginčo turtą. Nurodė, kad šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau dėl kompiuterinės įrangos gedimo.Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.Atsižvelgiant tai, kad bankrutuojančios A. Č. IĮ, atstovaujamos bankroto administratorės UAB ,,VERSLO NOTA“, kaip naujas įrodymas pateikta Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. baudžiamojo įsakymo kopija jau yra byloje (2017 m. gegužės 22 d. Panevėžio apygardos teisme priimti kartu su apeliantės paaiškinimais (b. l. 120-122, 138-139)), bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės, kaip bendrasavininkės teisių įsigyti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, todėl kaip nauji įrodymai pateiktos nutartys dėl trečiajam asmeniui taikytų baudų laikytinos kaip nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. UAB ,,FIVE STARS ASSETS“, pateikdama naujus dokumentus nepagrindė nurodomų priežasčių (kompiuterinės įrangos gedimas), dėl kurių šių dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgiant į šių dokumentų turinį bei nagrinėjamos bylos dalyką, darytina išvada, kad jie iš esmės neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, apeliančių pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe

Nagrinėjamu atveju apeliantės nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal 2016 m. birželio 10 d. sandorį, pakankamai neištyręs bylos įrodymus, neįvertinęs atsakovės UAB ,,FIVE STARS ASSETS“, kaip pirkėjos, sąžiningumo, taip pat, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės ir trečiojo asmens A. Č. nesąžiningus veiksmus. Taip pat apeliančių teigimu, teismas rėmėsi šiai bylai neaktualia kasacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas nesutina su tokia apeliančių pozicija.CK 4.79 straipsnis nustato bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. disponavimo teisės, suvaržymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama. Bendroji nuosavybė reiškia, kad objektas nuosavybės teise visada priklauso dviem ar keliems savininkams (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Pagal šią įstatymo normą bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi tik tuo atveju, jeigu nuosavybės dalis perleidžiama pardavimo būdu. CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama tikslo, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turi teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę, arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Taigi dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).Byloje nustatyta, kad A. Č. IĮ bankroto administratorė UAB ,,VERSLO NOTA“ neįvykus 2016 m. vasario 24 d. ir kovo 31 d. paskelbtoms ginčo nekilnojamojo turto varžytynėms (parduodamo žemės sklypo ¼ dalies, esančios (duomenys neskelbtini), kaina – 2 000 Eur; žemės sklypo ½ dalis su sodo, pastato, ūkio pastato ir kiemo statinių dalimis, esanti (duomenys neskelbtini), kaina – 8 000 Eur) (b. l. 80), 2016 m. gegužės 9 d. paskelbė laisvą pardavimą – internete viešai paskelbė apie šio turto pardavimą už didžiausią pasiūlytą kainą (b. l. 83-84). Apeliantės neginčija fakto, kad ieškovei CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie nekilnojamojo turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalies pardavimą. Apeliančių argumentai, kad ieškovė žinojo apie brolio – trečiojo asmens A. Č. įmonės bankroto bylos iškėlimą, o skelbimas apie turto pardavimą buvo paskelbtas viešai internete, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė žinojo / turėjo žinoti apie turto pardavimą. Be to, tokie argumentai negali paneigti minėtos CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendraturčio informavimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiui įstatymu yra įtvirtinta pirmenybės teisė įsigyti bendrosios nuosavybės turto dalį, svarbu, kad asmuo organizuojantis tokio turto dalies pardavimą laikytųsi teisės normose nustatytos turto pardavimo tvarkos, tam tarpe bei reikalavimo tinkamai pranešti apie turto dalies pardavimą bendraturčiui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje aiškinant ĮBĮ normas, nustatančias priverstinį vykdymą iš bankrutuojančios įmonės ir CK nuostatų dėl daiktų pirkimo – pardavimo aukciono būdu, pasisakoma, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, kai bendraturtis neturi būti informuojamas apie bendrąja nuosavybe esančio daikto dalies pardavimą, apima ir tuos atvejus, kai turtas parduodamas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta tvarka. Tačiau minėta CK 4.79 straipsnio 1 dalies taikymo išimtis negali būti aiškinama plečiamai, todėl CK 4.79 straipsnio išimtis netaikytina tuo atveju, kai turtas parduodamas kitokia nei ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju bankroto administratorei po dviejų neįvykusių parduodamo turto varžytynių, privalėjo pranešti ieškovei apie parduodamą bendrosios nuosavybės turto dalį, kaip tai nustatyta CK 4.79 straipsnio 3 dalyje. Ieškovei nepranešus ir turto dalį įsigijus trečiajam asmeniui, buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įsigyti bendrosios nuosavybės turto dalį. Taip pat sutiktina su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, jog UAB ,,FIVE STARS ASSETS“, kaip pirkėjos, sąžiningumas nepaneigia ieškovės teisės išreikalauti turtą, t. y. perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas. Priešingai nei teigia apeliantė UAB ,,FIVE STARS ASSETS“, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi ginčui reikšmingu kasacinio teismo praktikoje suformuotu teisės normų aiškinimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015). Tai, kad bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos, šiuo atveju nesudaro pagrindo nesivadovauti teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Atitinkamai apeliantės UAB ,,FIVE STARS ASSETS“ argumentai dėl jos sąžiningumo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantės bankrutuojančios A. Č. IĮ, atstovaujamos bankroto administratorės UAB ,,VERSLO NOTA“, teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl posėdžio metu kelto reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atmesti ieškinį dėl praleisto CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyto 3 mėn. termino.Pažymėtina, kad bankrutuojančios A. Č. IĮ, atstovaujamos bankroto administratorės UAB ,,VERSLO NOTA“, atstovas 2017 m. birželio 12 d. posėdžio metu baigiamosiose kalbose teigė, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas praleistas (47:08 min. – 47:37 min.). Kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, civilinės bylos eigoje iki baigiamųjų kalbų, procesiniuose dokumentuose apeliantė reikalavimo taikyti ieškinio senatį nereiškė. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi kadangi apeliantės atstovas neteikė prašymo taikyti ieškinio senaties terminą iki baigiamųjų kalbų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos įvertinti ir dėl tokio prašymo pasisakyti. Todėl apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties termino išdėstyti apeliaciniame skunde, atmestini. Įvertinus tai, kas išdėstyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias bendrasavininko pirmenybės teisę įsigyti bendrosios nuosavybės turto dalį, todėl, darytina išvada, kad tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taigi nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos apeliantėms neatlygintinos. Ieškovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.