Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. L., neatsargiai vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 30 punkto reikalavimus. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų S. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp J. L. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

IV. Dėl J. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Antra, J. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (1 t., b. l. 90) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu, be to, įvykio metu teikė pirminę medicinos pagalbą nukentėjusiajai. Ketvirta, dėl J. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta nukentėjusiosios S. A. sveikata. J. L. vairuojamas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje AAS „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 20, 22). Byloje esančiame 2022 m. birželio 3 d. draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad draudimo išmokos gavėjai S. A. buvo apskaičiuota 6314,44 Eur dydžio draudimo išmoka, kurią sudaro 6000 Eur neturtinė žala ir 314,44 Eur gydymo išlaidos (1 t., b. l. 78). Iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. M. teismo posėdžio metu pateiktų mokėjimo nurodymo patvirtinimo išrašų matyti, kad draudimo bendrovė 2022 m. birželio 6 d. pervedė į nukentėjusios banko sąskaitą 6314,44 Eur sumą kaip neturtinę žalą ir gydymo išlaidas bei 2022 m. spalio 27 d. – 7000 Eur sumą kaip papildomą neturtinę žalą (1 t., b. l. 210–211). Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Taigi kaip matyti, nors J. L. pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, todėl jis atitinka ir šią sąlygą, kad įsipareigojo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), be to, kartu yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. L. padaryta veika yra neatsargi, jis yra vyresnio amžiaus, anksčiau neteistas ir dėl jo pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (1 t., b. l. 90), per paskutinius 5 metus vos vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, tačiau paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 91), dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 140), aukštojo išsilavinimo, be to, duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, kad būdamas neatidus sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo S. A.. Iš jo elgesio teismo posėdyje taip pat matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį, kurį apibūdino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, po nusikalstamos veikos padarymo (teikė pagalbą nukentėjusiajai, ja rūpinosi). Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo dukrą, su kuria kaltinamasis nors kartu ir negyvena, tačiau palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. L. su dukra sieja artimi ryšiai, dukra jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad E. L. yra dirbanti (1 t., b. l. 194), Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, neteista, nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 142), teisiamojo posėdžio metu buvusio kolegos (duomenys neskelbtini) apibūdinama teigiamai (1 t., b. l. 192). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad E. L. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima J. L., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. L., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. L., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 3 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

Nagrinėjamu atveju J. L., vairuodamas automobilį, buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, jis yra charakterizuojamas teigiamai, per 5 metus vos vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo sistemingai daromus teisės pažeidimus, jis neteistas, dirba. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negalima teigti, kad J. L. šiurkščiai pažeidė KET. Priešingai, pripažintina, kad kaltinamasis tinkamai nesilaikė KET dėl neapdairumo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti J. L. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir valstybinis kaltintojas, sakydamas baigiamąją kalbą.

Taip pat pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, be kita ko, ir aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti nusikalstama veika sukeltą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tenka draudimo bendrovei, daro išvadą, jog tikslinga skirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 20 MGL (1000 Eur) ir nustatant 4 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

VI. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusios S. A. atstovė advokatė G. Leškevičienė pareiškė civilinį ieškinį dėl 24 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji neturtinę žalą vertina 30 000 Eur. Dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios traumos, daugybinių kaulų lūžių S. A. patyrė didelį fizinį skausmą, jai buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija (kairio žastikaulio osteosintezė metaline plokštele ir sraigtais), ji ilgą laiką buvo priversta gulėti ligoninėje (iš karto po įvykio nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. balandžio 18 d., antrą kartą nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. birželio 6 d.), gerti stiprius nuskausminamuosius vaistus. Dėl sužalojimo ji iki šiol sunkiai vaikšto, t. y. jau ilgiau nei šešis mėnesius yra apribotos judėjimo galimybės. Pirmuosius du mėnesius S. A. vaikščioti negalėjo, išleista iš ligoninės atsisėsti lovoje ir atsistoti vaikštynėje galėdavo tik su pagalba, Barthel indeksas, pagal kurį vertinamas žmogaus savarankiškumas (gebėjimas apsitarnauti), buvo 40 balų iš 100 galimų. Po stacionarinės reabilitacijos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2022 m. gegužės 17 d. – 2022 m. birželio 6 d.) S. A. dar porą mėnesių galėjo judėti tik su specialiomis priemonėmis, naudodamasi vežimėliu ir vaikštyne (su ramentu, prižiūrima kineziterapeuto, nukentėjusioji bandė vaikščioti stacionarinės reabilitacijos metu, tačiau išleista iš ligoninės, būdama viena, ramentais naudotis negalėjo dėl sužalotos rankos), pirmą kartą į lauką savarankiškai galėjo išeiti tik praėjus keturiems mėnesiams. Visą tą laiką S. A. negalėjo savarankiškai vaikščioti, valdyti kairės rankos, todėl negalėjo pati atsistoti ant abiejų kojų, pati išsimaudyti, įlipti į vonią, apsirengti, lipti laiptais ir pan., dėl to jai buvo reikalinga pagalba. Dėl bejėgiškos padėties ir didelio fizinio skausmo S. A. patyrė ir iki šiol patiria itin didelių dvasinių išgyvenimų, diskomfortą, iki šiol vaikšto sunkiai šlubuodama, negali atsitūpti, nežino, ar pavyks visiškai pasveikti, kadangi iki šiol kamuoja kojų ir rankos skausmai. Be to, liko randas ant veido, likęs po plėštinės žaizdos ir per pusę kairės rankos einantis randas, likęs po operacijos, dėl kurio ji stipriai išgyvena, kuriam reikės plastinių operacijų arba lazerinio gydymo, kurie itin brangiai kainuoja. Visi šie reiškiniai sveikatai S. A. kelia diskomfortą ir susirūpinimą. Taip pat ji patyrė didžiulį stresą, išgąstį, po patirtų sužalojimų itin pablogėjo ir emocinė sveikata, sutriko miegas, ji iki šiol bijo eiti per gatvę. S. A. nustatyta potrauminio streso sutrikimo rizika. Ji iki šiol negali užsiimti jai miela veikla, būdama žolininkė, šiais metais negalėjo surinkti jokių vaistingųjų augalų, negalėjo gyventi sode, kuriame, išėjusi į pensiją, leisdavo visą savo laisvalaikį ir gyvendavo šiltuoju metų laiku. Taigi iš esmės pasikeitė S. A. gyvenimo kokybė, itin sumažėjo bendravimo galimybės (1 t., b. l .146–171).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. A. patvirtino, kad gavo iš draudimo bendrovės dar 7 000 Eur, atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios atstovė advokatė nurodė, draudimas yra atlyginęs 13 000 Eur neturtinės žalos, todėl prašoma priteisti dar 17 000 Eur neturtinės žalos iš draudimo bendrovės.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, kai jiems yra sunkiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-9-976/2022). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Konstatavus, kad tam tikras asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuria kitam asmeniui buvo sukelta žala, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai S. A. draudimo bendrovė 2022 m. birželio 6 d. atlygino iš visos 6 314,44 Eur sumą kaip neturtinę žalą (6000 Eur) ir gydymo išlaidas (314,44 Eur), taip pat 2022 m. spalio 27 d. – 7000 Eur sumą kaip papildomą neturtinę žalą (1 t., b. l. 210–211). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad papildomai gavo 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės, o nukentėjusios atstovė nurodė, kad draudimo bendrovė yra iš viso atlyginusi 13 000 Eur neturtinės žalos, todėl šiuo metu prašo priteisti dar 17 000 Eur. Draudimo bendrovės atstovas, apklausiamas teisme, paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 18 d. įsakymą, maksimali suma yra 8760 Eur. Mano, kad atlyginta 13 000 Eur žala yra pakankamas dydis. Atstovo teigimu, sutinka, kad operacinis gydymas sudėtingas, bet jis buvo sėkmingas, indikacijų nėra, paskirta reabilitacija, todėl situacija gerėjanti.

Byloje nustatyta, kad dėl J. L. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios S. A. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Šiame kontekste pasakytina, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta plėštinė kaktos žaizda, kairio žastikaulio kūno viršutinės dalies ir artimojo sąnarinio galo lūžiai ir daugybiniai dubens kaulų (abiejų gaktikaulių apatinių ir kairio gaktikaulio viršutinės šakų, kairės gūžduobės, kryžkaulio kairės šoninės masės ir kairiojo klubakaulio) lūžiai, suardantys kaulinį dubens žiedą. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais medicinos dokumentų išrašais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji išties po aptariamo įvykio dažnai lankėsi gydymosi įstaigose, jai buvo atlikta nemažai organų instrumentinių tyrimų (rentgenografiniai, ultragarsiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija), teiktos medikų konsultacijos, stacionarinis gydymas, taip pat atlikta sudėtinga operacija (1 t., b. l. 152–169). Akivaizdu, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir po to, ji taip pat patiria diskomfortą, dėl ko ji junta apribojimus lig šiol kasdienėje veikloje. Taigi J. L. veiksmai neabejotinai nukentėjusiajai sukėlė itin didelius ir ilgalaikius sveikatos pakitimus, tikėtina, kad ateityje turės būti teikiamos medicininės paslaugos, reabilitacija.

Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų S. A. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus, apsunkinimus, kadangi kurį laiką po įvykio negalėjo vaikščioti ir valdyti kairės rankos, buvo priklausoma nuo kitų asmenų. Dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusios teigimu, patyrė didžiulį stresą, išgąstį, pablogėjo ir emocinė sveikata, sutriko miegas, iki šiol bijo eiti per gatvę. Ji iki šiol negali užsiimti jai miela veikla, būdama žolininkė, negalėjo surinkti jokių vaistingųjų augalų, gyventi sode, kuriame leisdavo visą savo laisvalaikį ir gyvendavo šiltuoju metų laiku. Taigi pasikeitė S. A. gyvenimo kokybė, itin sumažėjo bendravimo galimybės. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusios S. A. problemos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi pakankamai ilgai, juolab, teismas neturi pagrindo netikėti, kad patirta trauma ir šiuo metu sukelia nukentėjusiajai skausmingus pojūčius, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad nukentėjusiajai 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo teikta psichologo konsultacija (1 t., b. l. 170–171). Bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, kad ir šiuo metu S. A. galimybės normaliai vaikščioti yra sumažėjusios.

Kita vertus, teismas neturi pagrindo nesutikti su draudimo bendrovės atstovo teiginiais, kad nukentėjusiosios būklė yra gerėjanti, ji palaipsniui sveiksta. Šias aplinkybes patvirtina medicinos dokumentų išrašuose nurodyti duomenys, t. y. praėjus po įvykio dviem savaitėms, 2022 m. balandžio 14 d. S. A. buvo nustatytas Barthel 40 balų indeksas (1 t., b. l. 159), o praėjus dar beveik dviem mėnesiams, 2022 m. birželio 1 d. šis balas padidėjo iki 85 balų (1 t., b. l. 165). Taip pat iš 2022 m. birželio 1 d. stacionaro epikrizės išrašo matyti, kad reabilitacijos eigoje pagerėjo S. A. bendra fizinė būklė. Paskutiniame teismo posėdyje pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti ant nukentėjusiosios kūno atsiradę randai (1 t., b. l. 200–206), kas turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Kita vertus, jei nukentėjusioji nuspręs šalinti randus (mažinti jų matomumą), tokios išlaidos bus vertinamos kaip turtinė žala. S. A. galės kreiptis į draudimo bendrovę dėl tokių išlaidų atlyginimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiosios neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas, spręsdamas dėl S. A. priteistinos neturtinės žalos dydžio, apžvelgia teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius įvairiose situacijose, kai padaryti sunkaus pobūdžio sveikatos sutrikdymai (BK 281 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-526/2022 – nustatytas 12 000 Eur neturtinės žalos dydis (nukentėjusiajam padaryti kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio skeveldriniai atviri lūžiai, kairiojo kelio plėštinė žaizda, kairės blauzdos žaizdos, dešiniojo kelio odos nubrozdinimas, kepenų sumušimas); Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-576/2021 – priteista 45 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajam nustatytos daugybinės žaizdos, sumušimai, kaulų lūžiai, pagrindinės inksto arterijos plyšimas su inksto pažeidimu, kraujo susikaupimas pilvo ir dubens ertmėje, blužnies plyšimas, operacijos metu pašalinti du organai – blužnis ir kairysis inkstas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 – priteista 15 000 Eur (atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur) neturtinės žalos (nukentėjusiajai padaryti galvos ir kairės blauzdos sumušimai, jie pasireiškė: poodinėmis kraujosruvomis, juosiančiomis kairę akį ir kairėje momeninėje – pakaušio srityje; kraujavimu iš kairės ausies; momenkaulio lūžiu dešinėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje su perėjimu į kaukolės pamatą su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžiu kairėje; pakraujavimo (sumušimo) židiniais galvos smegenų kaktinėje (smilkininėje) srityje kairėje, pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje; pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje (smilkininėje) srityje; blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-976/2022 – priteista iš viso 10 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajai dėl kairės pusės V–IX šonkaulių lūžimo, trauminio blužnies plyšimo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat dėl blužnies pašalinimo ir dėl sužalojimo nukentėjusioji prarado trisdešimt procentų bendrojo darbingumo); Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-317/2022 – nustatyta 15 000 Eur dydžio neturtinė žala (priteista 7300 Eur neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino 7700 Eur) (nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė galvos sumušimą su muštine žaizda kaktoje, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinės plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimą, kairio blauzdikaulio lūžimą, kairio raktikaulio lūžimą, kairės pusės gaktikaulio kūno viršutinės ir apatinės šakos lūžimą, sėdynkaulio lūžimą, dešiniosios girnelės lūžimą, dešinio blauzdikaulio lūžimą, penkto juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimą, poodines kraujosruvos keliuose. Dėl kairės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžimo, kūno lūžimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas). Taigi teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo yra įvairi, atsižvelgiant į individualias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priteisti visą nukentėjusiosios prašomą neturtinę žalą, kadangi įprastai 30 000 Eur neturtinės žalos sumos ir daugiau, priteistinos tuo atveju, kai nukentėjusysis netenka tam tikros dalies nedarbingumo, organo arba traumos, susijusios su gyvybei pavojingo organo (galvos), sužalojimu, kai išsilieja kraujas ir pan., ar sukelia nepataisomus liekamuosius reiškinius. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 – nustatyta 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti), Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021 – nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų labai sunku judėti, atsirado kūno deformacijos, viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, dėl kojų ilgio skirtumo nuolat reikalinga speciali avalynė, po operacijų likę aiškūs dideli randai, nukentėjusioji jaučia nuovargį, negali atsitūpti, per ilgai sėdėti, taip pat yra protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, ilgalaikis vaistų vartojimas).

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nukentėjusios atstovės teiginiais, kad dėl infliacijos nėra sąžininga vertinti neturtinės žalos dydį pagal priteisiamas kitas sumas, kurios buvo 2016 m., nes jos turėtų būti dvigubinamos. Tokie teiginiai nėra esminiai nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi 2021–2022 metais nagrinėtose kasacinėse bylose priteisiamos panašios sumos kaip ir 2016–2020 metų bylose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, 2K-9-976/2022). Be to, kaip minėta, teismas visų pirma vertina CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios S. A. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai atlygino iš viso 13 000 Eur neturtinės žalos, ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai priteistina papildomai 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dydį, taip pat šiuo nuosprendžiu priteistiną neturtinės žalos dydį, teismo vertinimu, dėl šio įvykio bendra išmokėtina pinigų suma (iš viso 18 500 Eur) bus teisinga, protinga ir sąžininga. Vien nukentėjusiosios ir jos atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo savaime neįpareigoja.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju J. L., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vairavo Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje (1 t., b. l. 22). Taigi draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jos filialo Lietuvoje, atsako už S. A. padarytą neturtinę žalą, kurios dydis neviršija Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sumų, todėl ji priteistina iš civilinės atsakovės.

Teismas taip pat tenkina civilinio ieškinio prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nes atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nukentėjusiosios S. A. atstovė teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančia sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 018/2022 kopija (1 t., b. l. 207). Jos sumokėtos banko pervedimu 2022 m. rugsėjo 15 d. (1 t., b. l. 208).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas įvertina tai, kad advokatė G. Leškevičienė bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusios vardu, šis procesinis dokumentas yra ne itin didelės apimties (6 lapai, didžiąją dalį sudaro teisės normų ir teismų praktikos citavimas; teismo vertinimu, tokio procesinio dokumento surašymas nereikalauja ypatingų teisinių žinių), su priedais, grindžiant priteistinos neturtinės žalos dydį (1 t., b. l. 146–171), taip pat advokatė prašė įtraukti į bylą civiliniu atsakovu draudimo bendrovę. Kita vertus, šiame baudžiamajame procese nukentėjusiosios atstovė dalyvavo tik bylą nagrinėjant teisme dviejuose teismo posėdžiuose, byla teisme iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, vykusį 2022 m. lapkričio 21 d., kuris truko apie 2.15 val. (2022 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdis neįvyko dėl pačios advokatės pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdis vyko tik 20 min. dėl pateikto prašymo įtraukti į bylą draudimo bendrovę atsakovu), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties, ją sudaro 1 tomas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokatės laiko sąnaudas, sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 018/2022 nurodytą teisinių paslaugų pobūdį (civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimas baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkinamas iš dalies ir mažintinas nukentėjusiajai S. A. priteistinas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo priteistina 1500 Eur atstovavimo išlaidų.

VII. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kaltinamajam kardomosios priemonės nepaskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. L., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos E. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur (tūkstančio eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos jos filialo Lietuvoje, nukentėjusiajai S. A. 5500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Priteisti iš J. L. nukentėjusiajai S. A. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokatės paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti J. L. ir E. L., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 („Luminor“ bankas, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodyti: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.