Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1703-402/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-02
Bylos Nr.: eI3-1703-402/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02601-2025-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė, Asta Vailionė
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
Trečiasis asmuo: M. N.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1703-402/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02601-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 2 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo M. N., dėl rašto panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2025 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 1P-13664 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – raštas), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei M. N..

Akcentuoja, kad tarnybinę nuobaudą M. N. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno padarytu tarnybiniu nusižengimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Prašyme nesutinka su Rašte išdėstytais Profesinės sąjungos atsisakymo motyvais ir mano, kad toks Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Pažymi, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Laiko nepagrįstu Muitinės departamento teiginį, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Teigia, kad pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 35.5 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau- ir Aprašas) nuostatomis. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą jo nemotyvavo ir nepagrindė. Pažymi, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Savo nesutikimą motyvavo dvigubų standartų taikymu, t.y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Teigia, kad, išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą, buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Akcentuoja, kad nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė, jog pareigūnai persekiojami dėl priklausymo profesinei sąjungai. Profesinės sąjungos narių atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai inicijuojami beatodairiškai, o kartais atliekami net neturint ir pakankamos informacijos, postų pareigūnai baudžiami už menkiausius nusižengimus, tačiau tokie principai nėra taikomi Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnams ir darbuotojams, dažniausiai atliekantiems tarnybinius tyrimus, kuriems turėtų būti taikomi aukštesni reikalavimai dėl jų užimamų pareigų. Mano, kad darbdavys tendencingai ketina skirti Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei M. N., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narei, tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą - dėl jos narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises. Darbdavys siekia daryti poveikį pareigūnei, ieško būdų visais įmanomais būdais skirti nuobaudas jai, ką liudija ir tokie faktai: kaip pareigūnės įformintų dokumentų tikrinamas net už 2024 metus, nors tokią galimybę turėjo ir anksčiau; prašymas teismui išnagrinėti bylą kuo skubiau. Todėl sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 1P-13664 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei M. N., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. vasario 3 d. Muitinės departamento Imuniteto tarnybai pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) inspektorės M. N. veiksmų. Tarnybinį patikrinimą atlikęs Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyresnysis patarėjas Ž. B. 2025 m. balandžio 14 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-199 „Dėl M. N. veiksmų“ (toliau – Išvada). Išvadoje konstatuota, kad inspektorė M. N., atlikdama pareigas Vilniaus TM Šalčininkų kelio poste, dirbdama Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare, darbo vietoje Nr. 9 „Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV D ir E eismo juostose“ (toliau – DV Nr. 9) ir užbaigdama eksporto procedūros formalumus, netinkamai atliko tikrinimo užduotis pagal eksporto manifestams Tikrinimų valdymo sistemos (KOMANDORAS) suformuotuose patikrinimuose nurodytas tikrinimo instrukcijas, o būtent:

1. 2024-12-01 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai (automobilių registracijos liudijimai) neatitinka šių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK30000074EMX4 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK8621536); 2. 2024-11-10 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006EEMX0 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7996546); 3. 2024-11-10 nenustatė, kad eksportuojamas automobilis yra įtrauktas į Reglamento 833/2014 (ES) XXIII priedą, šis automobilis yra ne senesnis nei 5 metai, dėl to neatliko kitų tikrinimo instrukcijoje numatytų veiksmų (nepareikalavo pateikti prekės gamintojo deklaraciją ir šio savo sprendimo nesuderino su posto pamainos viršininku) (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006EDMX6 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7996516); 4. 2024-11-10 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006E6MX0 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7982774); 5. 2024-11-10 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006E5MX5 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7982443 (Išvadoje klaidingai nurodytas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7982774)); 6. 2024-11-05 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006C9MX9 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7871170); 7. 2024-11-06 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006C8MX4 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7871085); 8. 2024-10-31 turėjo pareikalauti tikrinimo instrukcijos 2–5 punktuose nurodytų dokumentų ir juos prisegti Išmaniojoje muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – iMDAS) arba KOMANDORAS, tačiau to nepadarė (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006B8MX7 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7759039); 9. 2024-10-31 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006B7MX2 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7759032); 10. 2024-10-31 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000006B6MX8 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7759011 (Išvadoje klaidingai nurodytas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7759032)); 11. 2024-10-26 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK30000068DMX5 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7540270); 12. 2024-10-26 turėjo pareikalauti tikrinimo instrukcijos 2–5 punktuose nurodytų dokumentų ir juos prisegti iMDAS arba KOMANDORAS, tačiau to nepadarė (eksporto manifestui MRN 24LTVK30000068CMX0 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK7540258); 13. 2024-10-11 nenustatė, kad muitiniam tikrinimui pateiktas dokumentas (automobilio registracijos liudijimas) neatitinka šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, šių duomenų nevertino rizikingais ir nesiėmė priemonių, kurios padėtų įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu (eksporto manifestui MRN 24LTVK300000654MX8 suformuotas patikrinimas (Nr. R24LTVK3000EK7304872); 14. 2024-09-27 neatliko kitų tikrinimo instrukcijoje nurodytų veiksmų (nenustatė automobilio amžiaus, nepareikalavo kitų tikrinimo instrukcijoje nurodytų dokumentų), priėmusi teigiamą sprendimą išleisti deklaruojamą automobilį, muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų bei automobilio registracijos liudijimo neįkėlė į iMDAS arba KOMANDORAS (eksporto manifestui MRN 24LTVK3000005CCMX3 suformuotas patikrinimas Nr. R24LTVK3000EK6808657), ir atlikusi tolesnį muitinį tikrinimą deklaruotas prekes išleido pasirinktai muitinės procedūrai – vykimui į Baltarusijos Respubliką. Tokia savo veika (neveikimu) pareigūnė pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. 8 punkte numatytą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 str. 1 d. 1 punktą, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, pavirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 „Dėl Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“, 12 punktą, Darbo su tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1BE-665 „Dėl darbo su tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo patvirtinimo“, 196 punktą, Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V- 98 „Dėl Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 1 priede „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ DV Nr. 9 aprašymo 1, 2, 11 ir 12 punktų nuostatas bei Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1B-870 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 5.1 ir 5.3 papunkčiuose numatytas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą M. N. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad minėta pareigūnė yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė, Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-2615 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga ginčijamu Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintojas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir šališkai, netinkamai aiškinant teisės normas.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) žr. 2011-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 62 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Nurodytas teisinis reguliavimas ir nuosekli LVAT praktika patvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatyminis reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1785-968/2024).

Atsakovė skundžiamame Rašte nurodė, kad susipažinus su 2025 m. balandžio 23 d. rašte (6.31 Mr)3BE-2615 išdėstytais motyvais bei 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.10TTE-199 „Dėl M. N. veiksmų“, turi pagrindo teigti, kad nuspręsdami skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet netinkamai taikomi teisės aktai ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių - persekiojimas. Įvertinus tyrimo medžiagą, mano, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyresnysis patarėjas Ž. B., atlikęs tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, netinkamai aiškino teisės aktus. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to nepagrįstos ir klaidingos Tikrintojo išvados, bei pasiūlyta skirti tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Mano, kad pareigūnai persekiojami dėl priklausymo profesinei sąjungai. Profesinės sąjungos narių atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai inicijuojami beatodairiškai, o kartais atliekami net neturint ir pakankamos informacijos, baudžiami už menkiausius nusižengimus, tačiau tokie principai nėra taikomi Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnams ir darbuotojams, kuriems turėtų būti taikomi aukštesni reikalavimai dėl jų užimamų pareigų. Taip, dėl Muitinės departamento Imuniteto tarnybos darbuotojo aplaidumo ir neveikimo (administracinė byla Nr.eI3-18260-595/2024) per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, Muitinės departamento skundas grąžintas pareiškėjui, o Muitinės departamento skundas (administracinė byla Nr.eI3-10109-535/2025) nebuvo priimtas dėl praleisto apskundimo termino. Tai nevienetiniai atvejai, kuomet šios tarnybos pareigūnų darbo drausmės pažeidimai net nebuvo vertinti. Nurodo, kad Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę, atliekamo tarnybinio patikrinimo metu buvo neteisingai nustatytos padarytos veikos aplinkybės, buvo neteisingai atliktas surinktų įrodymų vertinimas, darant nepagrįstas išvadas, nebuvo nustatytos veikos pasekmės, kas pagrindžia, jog pareigūno veika buvo netinkamai įvertinta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su M. N. naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens galimai padaryti pažeidimai nei fakto, nei teisės prasme nėra susiję su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog Muitinės departamentas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį M. N., kaip Profesinės sąjungos narį. Vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-520/2022).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog M. N. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti M. N. išimtinai tik dėl to, kad ji yra Profesinės sąjungos narys.

Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. N. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2025 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 1P-13664 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. N., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į M. N. atliktą tarnybinį nusižengimą. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei M. N. pateiktu 2025 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 1P-13664 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, naikintinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 1P-13664 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Ramūnas ŠarkaAsta VailionėNatalja Zelionkienė