Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, teistas 15 kartų, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) 28 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtomis arešto bausmėmis ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 26 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 26 parų arešto bausme;

6) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. V. į paskirtos galutinės subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytos atliktos bausmės dalys ir įskaityti laikotarpiai vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį, pakeistą 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, 2024 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį ir 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2024 m. liepos 12 d.);

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 5 dalį (11 veikų), galutine subendrinta 30 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d.);

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo birželio 26 d. nutartis, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartimi ir nustatyta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant ir paskiriant E. V. galutinę subendrintą 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimas taip pat grindžiamas BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, įvykio vietų ir kitų objektų (vaizdo įrašų, daiktų) apžiūrų protokolais, tarnybiniais pranešimais, įmonių pateiktais dokumentais dėl pagrobtų daiktų verčių (1 t., b. l. 98, 108-112, 116-122, 137).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. V. visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Parodė, kad atėjo į parduotuvę ir paėmė tas prekes. Buvo tų vagysčių. Neturi ką pridurti. Spontaniškai kilo mintis paimti prekes. Važiuodavo pro ten, užsukdavo į parduotuvę apsipirkti ir kildavo mintis. Tokiu metu viskas įvyko, nes važiuodavo iš darbo ir užsukdavo. Žino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kitokie parodymai, nes tyrėjas surašo kaip nori, atvažiuoja su 5 bylomis ir nori viską surašyti per 2 valandas. Tuo metu dirbo – padėjo draugui namus statyti saulėtekyje, tačiau adreso nežino. Dirbo ne kiekvieną dieną. Dirbo nuo 9 val. iki 19 val. kažkur. Atlyginimas siekė už vieną dieną 50 Eur. Nurodė, kad pamatydavo prekes, bet nepirkdavo, kitomis dienomis nusipirkdavo, kitoje parduotuvėje. Pamatydavo, kad galima paimti prekes. Vogdavo, nes norėdavo papildomai užsidirbti. Yra apie 8 kartus teistas už vagystę. Pamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Pamena, ką sakė apie apsaugos darbuotoją. Kaltinamojo teigimu, nevažiuodavo 20 val. į parduotuvę, kad vogti, nes nėra apsaugos darbuotojų. Kartais apsaugos darbuotojas būna po 20 val., o kartais ne. Gyvena prie stoties. Alkoholio skyrius jau neveikdavo, kai ateidavo. Nurodė, kad jis tikrai netęsė tų veikų ir nevažiavo specialiai vogti į tą parduotuvę. Nurodė, kad pasiimdavo alkoholį ir važiuodavo į (duomenys neskelbtini), o alkoholį pasidėdavo į saugojimo kamerą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad paaiškinimai duoti teisme, yra nepatikimi, prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, tikėtina, suderinti po ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, siekiant išvengti tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo, t. y. didesnės atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl aplinkybių, jog kaltinamasis dirbo pas tariamą draugą – statė namą (duomenys neskelbtini), ir važinėdamas iš darbo, užsukdavo į parduotuvę „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykdydamas vagystes, jis nedirbo ir neturėjo gyvenamosios vietos, reikėjo pinigų maistui. Taip pat byloje esančioje SODROS pažymoje nurodyta, jog paskutinė kaltinamojo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namai (dirbo iki 2004 m. rugsėjo 30 d.), tuo tarpu duomenų, jog kaltinamasis buvo įdarbintas, byloje nėra. Be to, teigdamas, jog dirbo pas draugą, kaltinamasis nenurodė nei kas buvo jo draugas, nei kokiu adresu buvo namas, kurį statė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas vadovaujasi kaltinamojo nuosekliais ir logiškais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: UAB „IKI Lietuva“ pareiškimas, liudytojų G. K., M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietų ir kitų objektų (vaizdo įrašų, daiktų) apžiūrų protokolais, tarnybiniais pranešimais, įmonių pateiktais dokumentais dėl pagrobtų daiktų verčių ir kita bylos rašytine medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. nors ir pripažino įvykdęs nusikalstamas veikas, tačiau nesutiko dėl atliktų 4 nusikalstamų veikų (vagysčių) parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), tęstinumo ir teigė, jog tai buvo pavienės nusikalstamos veikos.

Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2023 m. birželio 21 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-51-719/2023) yra išaiškinusi, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos.

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog E. V. veiksmai dėl vagysčių, įvykdytų iš parduotuvės „IKI“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 24 d., turėtų būti vertinama kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi šiuo laikotarpiu pagrobto svetimo turto bendra vertė sudaro 855,63 Eur.

Tokios pozicijos teismas laikosi pirmiausia dėl to, jog, kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos – E. V. šias, kaip kaltinamajame akte nurodytas 4 vagystes, įvykdė per trumpą laiko tarpą (per keturias dienas), pagrobta iš tos pačios parduotuvės („IKI“, esančios (duomenys neskelbtini)), vagysčių metu buvo grobiami tik taurieji alkoholiniai gėrimai, vagystės buvo vykdomos po 20 val. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žinojo, jog parduotuvėje „IKI“ nuo 20 val. nebedirba apsaugos darbuotojas, dėl to jis nebus sulaikytas vykdydamas vagystę ir galės vykdyti vagystę ir kitą dieną, kol nebus sulaikytas.

Vertinant E. V. minėtas veikas kaip tęstines, būtina įvertinti ir tai, kokios paskatos lėmė kaltinamojo elgesį įvykdant šias nusikalstamas veikas – kaip nurodė kaltinamasis, alkoholinius gėrimus vogė, nes juos lengva realizuoti, o pinigai jam buvo reikalingi pragyvenimui, nes neturėjo darbo ir pastovios gyvenamosios vietos. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad E. V. veiksmai tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, vertintini kaip tęstiniai.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo E. V. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirbantis, nevedęs, teistas 10 kartų, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, administracine tvarka baustas, byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė. Teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną tyčinę tęstinę nesunkią nusikalstamą veiką bei vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Taip pat teismas pažymi, jog skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, įvertintinas ir nusikalstama veika padarytos žalos dydis.

Pažymėtina, kad asmuo ne kartą teistas (pripažintas kaltu ir už analogiškų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą), savo elgesio, akivaizdu, nekeičia; baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias svetimo turto vagystes, baudų nemoka, kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Nusikalstama veika sukėlė turtinę žalą, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko.

Aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja E. V. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi; anksčiau skirtos bausmės nepadarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamų pasekmių bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. V. už baudžiamąjį nusižengimą skirtina BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, maksimaliam dydžiui, o už BK 178 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas minėto straipsnio sankcijos vidurkiui. Skirtinos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas a papunktis), pridedamą bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „IKI Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 855,63 Eur (1 t., b. l. 79-83) bei civilinį ieškinį dėl 193,80 Eur (1 t., b. l. 127-131). Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. V. pripažino jam pareikštus civilinius ieškinius, pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, šią žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl UAB „IKI Lietuva“ pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos tenkintini visiškai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 163,47 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam E. V. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes asmuo suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamojo E. V. turtinė padėtis nėra gera, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagysčių laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 24 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, E. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 12 (dvylikai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrinta bausmę E. V. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius bei atliktas bausmės dalis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 30 d.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš E. V. 855,63 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 63 ct) ir 193,80 (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš E. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.