- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- 1-25-1083/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46261-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. J. 2020 m. lapkričio 21 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuketėjusiajai S. S. papriekaištavus dėl įvykusio konflikto, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai S. S. į veidą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą (padarė nukentėjusiajai S. S. odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, nosies kaulų lūžį).
2.1. Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad jis gyvena kartu su D. D.. Pastaroji kartais jį vadina „R.“, tokia yra jo pravardė. Tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. lapkričio 21 d. Tą dieną savo namuose šventė sugyventinės D. D. gimtadienį. Šventėje dalyvavo jo (kaltinamojo) pusbrolis T. Č. su savo drauge I. L., D. D. sesuo E. D., kaimynė T. S. ir nukentėjusioji S. S. su sutuoktiniu E. S.. Iš viso buvo aštuoniese. Šventė prasidėjo apie 19–19.30 val. Tuo metu, kai atėjo nukentėjusioji S. S. su sutuoktiniu, jis (kaltinamasis) buvo blaivus. Atvykusi į šventę nukentėjusioji S. S. sužalota nebuvo, ji atvyko sveika. Švęsdami gimtadienį jie visi vartojo alkoholį ir buvo neblaivūs. Šventės metu tarp jo (kaltinamojo) ir E. S. įvyko konfliktas – pastarasis buto koridoriuje pastūmė jį (kaltinamąjį). Tada jiedu susikibo ir pradėjo muštis. Muštynių metu jiedu vienas kitam sudavė smūgius. Po to jis (kaltinamasis) sudavė E. S. ir pastarasis nugriuvo ant žemės. Tada pribėgo nukentėjusioji S. S. ir klausdama „ką tu padarei?“ jį (kaltinamąjį) nustūmė. Po to, kai S. S. jį pastūmė, jis (kaltinamasis) nukrito ant spintelės ir po to atsistojo. Kaip buvo sužalota nukentėjusioji S. S. jis nežino. Gulėdamas E. S. negalėjo suduoti nukentėjusiajai S. S.. Jis (kaltinamasis) susipainiojo – nukentėjusioji S. S. atbėgo skirti jų, tada E. S. sudavė jam (kaltinamajam), tada jis sudavė E. S. ir pastarasis nukrito, o po to nukentėjusioji S. S. jį nustūmė. Galbūt taip viskas vyko. Kuriuo momentu buvo sužalota nukentėjusioji nepamena, bet jis (kaltinamasis) matė, kaip nukentėjusiajai S. S. sudavė jos sutuoktinis. Dar kartą – susikibęs su E. S. jis (kaltinamasis) pradėjo muštis, atbėgo nukentėjusioji S. S., nustūmė jį (kaltinamąjį), jis (kaltinamasis) nugriuvo, o toliau kas vyko nebežino. Turėtų būti taip, kad jiems su E. S. besimušant pribėgo S. S. jų skirti, tada E. S. smūgiavo „kabliu“ jam (kaltinamajam), o jis pasilenkė ir E. S. pataikė nukentėjusiajai S. S. į nosį. Kaip tiksliai buvo suduotas smūgis nukentėjusiajai S. S., jis (kaltinamasis) net neįsivaizduoja. Tada jis (kaltinamasis) sudavė E. S. ir pastarasis nugriuvo. Po to S. S. pastūmė jį (kaltinamąjį) ant spintelės. Jam (kaltinamajam) sunku viską tiksliai paaiškinti, bet tokia yra jo versija. Jei taip surežisuoti situaciją, kad jis (kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajai S. S., tai nenorėjo jai suduoti, nes turėjo tikslą suduoti tik E. S., nukentėjusiosios sumušti nenorėjo ir nesumušė. Po to, kai jį (kaltinamąjį) nustūmė nukentėjusioji S. S. ir jis atsistojo, iš tualeto išėjo T. Č., kuris nustūmė jį (kaltinamąjį) į kambarį, kad nebesimuštų su E. S.. Jis (kaltinamasis) nukentėjusiosios S. S. nemušė. Kitą dieną jis siūlė nukentėjusiajai S. S. susitaikyti (atvežti gėlių ir saldainių) ne dėl to, kad ją sumušė, o dėl to, kad įvyko muštynės su jos sutuoktiniu E. S., kad buvo sugadintas gimtadienis, iš draugiškumo. Tačiau nukentėjusioji S. S. nesutiko priimti saldainių ir gėlių. Negali paaiškinti, kodėl tokiu atveju norėjo susitaikyti su ne su E. S., o su nukentėjusiąja S. S.. Matė D. D. susirašinėjimą su S. S. ir negali pasakyti, apie ką jos susirašinėjo. Jis pats iš savo telefono nukentėjusiajai S. S. nerašė ir neskambino, nežino, kas rašė ir skambino iš jo (kaltinamojo) telefono nukentėjusiajai S. S., tai galėjo daryti sugyventinė D. D.. Apie nukentėjusiosios gydymą nieko nežino, nors su byla yra susipažinęs ir žino civilinio ieškinio dydį. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis (kaltinamasis) yra nekaltas. Iki aptariamo įvykio jis nepalaikė jokių santykių su nukentėjusiąja S. S., jiedu nebuvo susipykę ir nežino, dėl ko nukentėjusioji S. S. norėtų jį apkalbėti – gali būti, kad ji apkalba jį (kaltinamąjį) dėl pinigų ir dėl E. S. sumušimo, nors E. S. jam pretenzijų nereiškia.
2.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. S. parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. apie 18 val. su savo sutuoktiniu E. S. atvyko pas D. D. švęsti jos gimtadienį. Šventė vyko D. D. namuose, (duomenys neskelbtini). Šventėje dalyvavo D. D. su sugyventiniu R. J., ji (nukentėjusioji) su savo sutuoktiniu, T. Č. su savo drauge I. L., D. D. sesuo E. D. ir kaimynė T. S.. Šventės metu visi vartojo alkoholį. Maždaug apie 22–23 val. ji (nukentėjusioji), D. D., E. D. ir I. L. išėjo į virtuvę parūkyti. Rūkydamos išgirdo triukšmą buto koridoriuje, todėl visos išėjo iš virtuvės. Pamatė konfliktą tarp jos (nukentėjusiosios) sutuoktinio E. S. ir kaltinamojo R. J., kurie mušėsi ir stumdėsi. Pamačiusi išsigandusį D. D. vaiką, ji (nukentėjusioji) paėmė vaiką už rankos ir užsidarė kambaryje. Po kiek laiko į kambarį įėjo D. D., kuri pasiėmusi vaiką išėjo su juo pas kaimynę. Tada pro praviras kambario duris pamatė ant grindų gulintį savo sutuoktinį E. S.. Priėjusi prie jo priklaupė, sutuoktinis gulėjo be sąmonės. Ji paplekšnojo sutuoktiniui per žandus ir atsistojusi sušuko kaltinamajam R. J. „ką tu padarei?“. Kaltinamasis nieko neatsakęs sudavė jai (nukentėjusiajai) į nosį. Ji (nukentėjusioji) neskyrė savo sutuoktinio E. S. su kaltinamuoju R. J. muštynių metu – kai ji priėjo, E. S. jau gulėjo ant grindų be sąmonės. Dėl R. J. suduoto smūgio ji juto stiprų fizinį skausmą, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio T. Č. nustūmė R. J., o ji iškart nuėjo į vonią ir plovė nosį. Išėjusi iš vonios pakėlė savo sutuoktinį nuo grindų, jai padėjo T. Č.. Tada visi trys (ji, sutuoktinis ir T. Č.) nuėjo į svetainę, kur ji iškvietė policijos pareigūnus ir jie visi trys laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Belaukdami atvykstančių policijos pareigūnų kalbėjosi su T. Č., iš jo suprato, kad kaltinamasis R. J. yra konfliktiškas žmogus. Atvykę policijos pareigūnai visiems patikrino girtumą ir iškvietė medikus. Atvykus policijos pareigūnams ji visiems girdint pasakė, kad ją sumušė R. J. ir ji pageidavo rašyti pareiškimą, bet kadangi buvo neblaivi, policijos pareigūnai nepriėmė iš jos pareiškimo. Niekas neprieštaravo dėl to, kad ją sumušė R. J., mano kad D. D. taip pat buvo aišku, kas ją (nukentėjusiąją) sumušė. Atvykę medikai klausė, ar ji su sutuoktiniu vyks į gydymo įstaigą, tačiau jie atsisakė vykti. Kol policijos pareigūnai apklausinėjo visus, jos sutuoktinis E. S. pamatė sužalotą jos (nukentėjusiosios) nosį, todėl vėl puolė R. J.. Tokį E. S. elgesį policijos pareigūnai įvertino kaip agresyvų ir išvežė E. S.. Jai (nukentėjusiajai) žinoma, kad jos sutuoktinis E. S., išėjęs iš tualeto pamatė, kaip kaltinamasis R. J. pastūmė D. D. vaiką ir jie apsižodžiavo, galimai dėl to ir kilo konfliktas. Kitą dieną ji policijos elektroninių paslaugų portale parašė pareiškimą dėl įvykio ir apie tai pasakė D. D.. Jai skambino R. J., prašė nerašyti pareiškimo, sakė, kad atvažiuos atsiprašyti, atvyks su gėlėmis ir saldainiais taikytis. Jai nesutikus, R. J. reikalavo atsiimti pareiškimą, parašė, kad jai (nukentėjusiajai) sudavė jos sutuoktinis E. S., kad jis (kaltinamasis) parašys pareiškimą ant jos sutuoktinio. Kaltinamasis visą laiką apgailestavo dėl įvykio, tačiau jos neatsiprašė. Savo civilinį ieškinį palaiko. Turtinę žalą sudaro išlaidos už kurą vykimui į gydymo įstaigą (į (duomenys neskelbtini)) ir gydymo išlaidos – jai buvo atlikta medicininė intervencija (plastinė operacija), už kurią sumokėjo 2850 Eur, taip pat pirko vaistus. Neturinę žalą sudaro jos išgyvenimai ir visi nepatogumai, patirti dėl nosies sužalojimo – ji dirba administracinį darbą, bendrauja su klientais ir nosies sužalojimas trukdė jai bendrauti. Jai buvo gėda, todėl ji vengė rodyti savo veidą. Taip pat ji juto fizinį skausmą. Nosies gydymas truko apie 5 mėnesius, iki 2021 m. balandžio 30 d. (iki plastinės operacijos). Anksčiau jai buvo padaryta nosies kriauklių operacija ir apie tai buvo žinoma D. D., bet iki aptariamo įvykio jai (nukentėjusiajai) nebuvo nosies traumų ir kokia nors nosies koregavimo operacija jai nebuvo atlikta.
2.3. Liudytoja D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. J. yra jos sugyventinis, jiedu veda bendrą ūkį. 2020 m. lapkričio 21 d. namuose šventė gimtadienį. Apie 18 val. susirinko svečiai – draugai S. S. ir E. S., sugyventinio pusbrolis T. Č. su drauge I. L., sesuo E. D. ir kaimynė T. S.. Nukentėjusioji S. S. į šventę atvyko sveika. Šventės metu visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslaus laiko nepamena kada, bet tai tikrai nebuvo šventės pradžia, kai ji (liudytoja), S. S., I. L. ir E. D. nuėjo į virtuvę parūkyti. Tuo metu, kai buvo virtuvėje, T. S. išgirdo kaltinamojo R. J. ir E. S. apsižodžiavimą, todėl T. S. išėjo namo. Po kiek laiko, būdama virtuvėje, ji (liudytoja) išgirdo triukšmą koridoriuje, todėl visos likusios moterys iš virtuvės išėjo į koridorių. Pamatė, kaip T. Č. skyrė E. S. ir kaltinamąjį R. J.. Tada ji pasiėmė savo išsigandusį vaiką ir išėjo pas kaimynę T. S.. Jai išeinant nukentėjusioji S. S. nebuvo sužalota. Nuėjusi pas kaimynę pasakė, kad joms berūkant vaikinai susiėmė, kad T. Č. juos skyrė. Po kiek laiko, būdama pas kaimynę pro langą pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, todėl palikusi savo vaiką pas kaimynę sugrįžo į savo butą. Grįžusi į butą matė policijos pareigūnus, sumuštą R. J. ir prakirstą S. S. nosį. Nepastebėjo, ar E. S. buvo sumuštas. Taip pat matė koridoriuje sulaužytą komodą ir sudaužytą veidrodį. Po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba. Supranta, kad S. S. buvo sužalota jos (liudytojos) bute, nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė kaltinamasis R. J.. Įvykio metu visi buvo girti. Kitą dieną kalbėjo su sugyventiniu R. J., kad jis turėtų atsiprašyti S. S.. Klausė savo sugyventinio kaip viskas galėjo būti, tačiau R. J. nieko paaiškinti negalėjo. Kaltinamasis R. J. norėjo taikytis su S. S. dėl to, kad pastaroji kaltina R. J. dėl sumušimo, nors ji (liudytoja) to nematė ir tuo netiki. Po to, kai nukentėjusioji S. S. parašė pareiškimą, kaltinamasis R. J. pasakė, kad nebėra tikslo susitaikyti. Taip pat ji (liudytoja) bendravo su nukentėjusiąja S. S., susirašinėjo su ja „Messenger“ programa ir skambino. Pokalbį inicijavo ji (liudytoja). Nukentėjusiajai skambino iš savo telefono. Savo sugyventinio R. J. telefonu nesinaudojo, jis nukentėjusiajai S. S. skambino pats, iš savo telefono. Mano, kad nukentėjusiosios S. S. niekas negalėjo sumušti, taip pat negali pasakyti, kaip nukentėjusioji S. S. galėjo susižaloti pati. Žino, kad nukentėjusioji S. S. dėl sumušimo kaltina jos (liudytojos) sugyventinį R. J. ir nežino, dėl ko nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Maždaug prieš 9 metus nukentėjusioji S. S. turėjo nosies traumą, nes ji (liudytoja) tada matė sutvarstytą nukentėjusiosios nosį.
2.4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. lapkričio 21 d., tai buvo šeštadienis. Tądien vyko pas D. D. į namus ((duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena) švęsti jos gimtadienį. Šventė prasidėjo apie 18 val. Šventėje dalyvavo 8 asmenys – jis su sutuoktine S. S., E. D., D. D., T. Č. su drauge, R. J., po kurio laiko atėjo kaimynė T. Šventė vyko svetainėje. Šventės metu visi vartojo alkoholį. Buvo rūkančių, jis (liudytojas) taip pat rūkė. Jis rūkė lauke, o kiti rūkė virtuvėje. Merginos rūkyti eidavo į virtuvę. Tą vakarą R. J. elgesys buvo keistas, jis buvo priekabus ir elgėsi neadekvačiai. Rūkant lauke R. J. kabinėjosi prie praeivių. Apie 22 val. bute, kartu su R. J. išeidamas iš svetainės į koridorių, pamatė kaip R. J. pastūmė iš gretimo kambario išėjusį D. D. sūnų D. Jis (liudytojas) pasakė R. J. pastabą dėl tokio elgesio, po ko tarp jų dviejų koridoriuje prasidėjo žodinis konfliktas, susistumdymai ir muštynės. Jiedu su R. J. stumdėsi, smūgiavo vienas kitam ir po vieno iš šių veiksmų jis (liudytojas) neteko sąmonės. Muštynių metu koridoriuje buvo dviese su R. J., dar galėjo būti T. Č., bet tiksliai nepamena. Nepamena, ar juos kažkas išskyrė. Atgavęs sąmonę matė, kaip T. Č. pastūmė R. J.. Pamena, kad T. Č. padėjo jam (liudytojui) atsistoti ir nuvedė jį į kambarį, kur buvo D. ir S. S.. Pastaroji sėdėjo ant lovos su kruvinu rankšluosčiu. Matė, kad sutuoktinei iš nosies bėgo kraujas. Ji pasakė, kad R. J. trenkė jai, nes jam (liudytojui) gulint ant žemės ji replikavo R. J.. T. Č. uždarė kambario duris ir jie laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams jis norėjo aiškintis su R. J. dėl sutuoktinės sumušimo, bet policijos pareigūnai jį sulaikė. Kitą dieną, kai policijos pareigūnai jį paleido, jis sugrįžo į namus ir sutuoktinė S. S. jam pasakė, jog R. J. apkaltino jį (liudytoją), kad jis (liudytojas) sudavė jai (savo sutuoktinei S. S.). Tačiau šventės metu jis (liudytojas) su savo sutuoktine nekonfliktavo ir jai nesudavė jokių smūgių.
2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Č. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. lapkričio 21 d. Tądien šventė D. D. gimtadienį. Šventė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso nežino. Ten gyveno D. D. su R. J.. Atvyko apie 20 val. kartu su I. L.. Jiedu atvyko paskutiniai, svečiai jau buvo susirinkę. Šventėje taip pat dalyvavo D. D., R. J., D. D. draugė su sutuoktiniu (S. S. su E. S.). Dar buvo kita D. D. draugė (T. S.) ir D. D. sesuo E. D.. Šventė vyko buto svetainėje. Jie smagiai leido laiką, vartojo alkoholį. Buvo rūkančių. Apie 23 val. jis (liudytojas) nuėjo į tualetą, tuo metu visos merginos buvo nuėję į virtuvę parūkyti. Kiti vyrai (R. J. ir E. S.) tuo metu buvo koridoriuje. Būdamas tualete išgirdo garsus (kalbas, bumbtelėjimus, baldų nukritimus) iš kurių suprato, kad vyksta susistumdymas ir muštynės. Išėjęs iš tualeto pamatė, kad nukentėjusios S. S. sutuoktinis (E. S.) sėdėjo parkritęs ant grindų. Tuo metu koridoriuje buvo tik du žmonės – R. J. ir E. S.. Jie nebesimušė. Maždaug po 3–5 sekundžių, iš virtuvės išėjo merginos – E. D., I. L. ir nukentėjusioji S. S.. Nematė, kad kuri nors iš merginų būtų sužalota. Tada prasidėjo chaosas ir jis (liudytojas) pradėjo visus raminti, skirstyti į skirtingas patalpas, kad nebevyktų konfliktas. Jis paklausė R. J., kas atsitiko, pastarasis atsakė, kad nieko nebuvo. Jis (liudytojas) pirmiausiai įstūmė R. J. į vaikų kambarį ir jį paliko ten. Sėdintis vyras (E. S.) buvo pusiau sąmoningas. Tuomet jis (liudytojas) pakėlė E. S. ir kartu su I. L. nuvedė jį į kitą kambarį – į svetainę. Nuo to laiko jis nebematė R. J. ir kur jis buvo tuo metu. Jis (liudytojas) buvo svetainėje su E. S.. Būnant svetainėje žmonės tai įeidavo į svetainę, tai išeidavo iš jos. Nukentėjusiajai S. S. atėjus į svetainę pamatė, kad jos nosis kruvina (tuo metu jis (liudytojas) buvo šalia jos sutuoktinio). Nukentėjusioji pasakė, kad jai į nosį sudavė R. J.. Toliau kartu laukė policijos pareigūnų. Bijojo, kad vėl nebūtų konflikto, todėl kalbėjo su E. S. ir R. J.. Matė, kaip atvyko du policijos pareigūnai. Jiems atvykus suprato, kad konflikto daugiau nebebus, todėl kartu su I. L. išsikvietė taksi ir išvažiavo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nematė, kad E. S. ar R. J. būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajai S. S., tuo metu jis nebuvo šalia. Jis pats (liudytojas) smūgio nukentėjusiajai nesudavė.
2.6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. L. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. lapkričio 21 d. Jiedu kartu su T. Č. apie 20 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), pas T. Č. pusbrolio R. J. draugę D. D. švęsti gimtadienio. Atvažiavo pavėlavę, kiek pamena, jie buvo paskutiniai. Šventė aštuoniese. Šventė vyko svetainėje, šventės metu vartojo alkoholį. Ji (liudytoja) yra rūkanti ir tą dieną rūkė. Apie 23 val. rūkė virtuvėje kartu su D. D. ir jos seserimi E. D.. Nepamena, ar tuo metu S. S. buvo kartu virtuvėje. Virtuvės durys buvo uždarytos. Berūkydamos išgirdo kažkokį trenksmą, kad kažkas įvyko. Tada jos išėjo iš virtuvės ir pamatė R. J. bei S. S. sutuoktinį (E. S.). Pastarasis buvo „išjungtas“, jis gulėjo, buvo nesąmoningas. T. Č. buvo tualete. Kiek pamena, jos išėjo iš virtuvės ir tada iš tualeto išėjo T. Č.. Po to nematė tiksliai kas ką darė, buvo chaosas. Nematė, ką darė T. Č., bet jis galėjo stumti į kambarį R. J., kad nebebūtų muštynių. S. S. sakė, kad ji kviečia policiją. Nematė, kad S. S. tuo metu būtų sužalota. Po to, kai pasakė, kad iškvietė policiją, T. Č. vedė nukentėjusiosios sutuoktinį (E. S.) į kambarį. Jie (liudytoja, T. Č. ir E. S.) atsidūrė kambaryje, kuriame T. Č. kalbėjo su E. S.. Jiems būnant kambaryje atbėgo S. S. ir pasakė, kad jai bėga kraujas. Ji (liudytoja) paklausė S. S., kas atsitiko jos nosiai, o S. S. atsakė, kad nosį sužalojo R. J.. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, po to greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Ji (liudytoja) nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajai S. S., ji pati (liudytoja) smūgių nukentėjusiajai S. S. nesudavė.
2.7. Liudytoja E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo neblaivi, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. 2020 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, nuo 18 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, sesers D. D. nuomojame bute šventė gimtadienį. Šventėje dalyvavo ji (liudytoja), D. D., pastarosios draugė T., R. J., jo pusbrolis T. su drauge I., S. S. ir E. S.. Šventė vyko svetainėje, jos metu visi vartojo alkoholį. S. S. į gimtadienį atėjo sveika, ji nebuvo sumušta. Buvo rūkančių, rūkyti eidavo į kiemą ir į virtuvę. Ji (liudytoja) rūkyti eidavo kartu su merginomis į virtuvę. Vaikinai rūkyti eidavo atskirai nuo merginų. Tiksliai laiko nepamena, gali būti apie 23–24 val., merginos nuėjo parūkyti į virtuvę. Dėl girtumo tiksliai nepamena, ar tuo metu kartu buvo S. S. ir I., bet S. S. rūkyti eidavo kartu. Būnant virtuvėje išgirdo, kad koridoriuje kažkas vyksta – iš koridoriaus girdėjosi vyriški balsai, kažkieno pakeltas tonas. Tuomet visos virtuvėje rūkę merginos išėjo iš virtuvės į koridorių ir ji (liudytoja) pamatė ant žemės gulintį E. S.. Matė, kad šalia jo buvo pritūpusi S. S. ir jam kažką sakė, bet E. S. nereagavo į S. S. kalbas. Taip pat koridoriuje matė R. J., o tarpduryje – T.. R. J. veidas buvo kruvinas. S. S. išreiškė nepasitenkinimą R. J., jiedu garsiai apsižodžiavo ir abu kalbėjo pakeltu tonu. Ji (liudytoja) suprato, kad įvyko konfliktas tarp R. J. ir E. S., kad galbūt įvyko susistumdymas ar muštynės. Po to matė sužalotą S. S. nosį. S. S. buvo sumušta šventės metu. Tiksliai nepamena, ar S. S. tupint prie sutuoktinio jos nosis jau buvo sužalota, ar ne. Nematė kas sumušė S. S., bet pastaroji sakė, kad ją sumušė R. J.. Ji (liudytoja) neklausė S. S., dėl ko kraujuoja jos nosis, ji pati (liudytoja) S. S. nemušė. S. S. iškvietė greitąją medicininę pagalbą, o po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Tada ji (liudytoja) išvyko į namus. Kitą dieną bendravo su seserimi D. D., tačiau apie įvykį nekalbėjo.
2.8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. savo namuose šventė savo dukros gimtadienį. Kaimynė D. D. pakvietė ją ateiti į svečius, į jos gimtadienį. Apie 19.30 val. ji nuėjo pas D. D., o jos (liudytojos) sutuoktinis liko su vaikais namuose. Pas D. D. jau buvo susirinkę E. D., R. J., pastarojo pusbrolis T. su savo drauge I., nukentėjusioji S. S. su savo vyru E. S.. Visi buvo susirinkę svetainėje, vartojo alkoholį. Ji pati (liudytoja) išgėrė 3 taures šampano. Kol buvo pas D. D., šventėje jokių konfliktų nebuvo. Toje kompanijoje buvo visi rūkantys (išskyrus ją (liudytoją)), jie eidavo rūkyti į virtuvę. Rūkyti vyrai eidavo atskirai nuo moterų. Pas D. D. bendravo su S. S., jos nosis buvo sveika ir nebuvo sužalota, ji (S. S.) buvo sveika. S. S. santykiai su sutuoktiniu buvo geri. Apie 22–22.30 val. grįžo į namus ir maždaug po 30 minučių išgirdo pas D. D. bute triukšmą (jos (liudytojos) ir D. D. butai turi bendrą sieną). Triukšmas buvo didelis – girdėjosi riksmai, lyg baldų griuvimas, trenksmai, atrodė, kad kažkas tranko į sieną. Po kelių minučių pas ją atėjo D. D. su savo sūnumi D. D. ir pasakė, kad jos namuose muštynės, tačiau daugiau nieko nepasakė ir palikusi sūnų išėjo. Po kurio laiko į duris pabeldė S. S., kuri buvo apsiverkusi ir pasakė, kad R. J. jai sulaužė nosį. Matė, kad S. S. nosis buvo patinusi, bėgo kraujas. Po to atvyko policijos pareigūnai. Kai visi svečiai išvyko, D. D. atėjo pas ją (liudytoją) pernakvoti. Jai atėjus ir truputį pabuvus pasigirdo muzikos garsai – R. J. paleido garsiai muziką. D. D. nuėjo išjungti muziką ir išjungusi muziką sugrįžo pas ją (liudytoją). Ji (liudytoja) klausė D. D. apie tai, kas įvyko, o D. D. jai pasakė, kad E. S. susistumdė su R. J., kad S. S. sulaužė nosį. Jos (liudytojos) sutuoktinis paklausė D. D. kaip ji galės draugei į akis pasižiūrėti kai jos (D. D.) vyras sulaužė draugei nosį, o D. D. atsakė, kad ji nieko nematė ir nieko nežino. Ji pati (liudytoja) S. S. smūgio nesudavė. Po to įvykio jos su D. D. bendrauja rečiau, o su R. J. niekada nebendravo ir nebendrauja šiuo metu. Anksčiau R. J. su ja (liudytoja) bendravo nepagarbiai ir dėl to ji su juo nenori bendrauti. R. J. vadina „R.“.
2.9. Liudytojas (policijos pareigūnas) A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, įvykis buvo senai, įvykį žino iš dalies. Tąkart dirbo su kolega G. N.. Gavo iškvietimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvykę išsiaiškino, kad kompanija šventė gimtadienį, įvyko muštynės tarp dviejų vyriškių. Po to nukentėjo moteris, bandydama skirti juos. Nukentėjusi moteris jiems paaiškino, kad kaltinamasis R. J. sudavė jai į galvos sritį. Kaltinamasis R. J. sakė, kad gal ir galėjo taip būti, nes vyko muštynės tarp jo ir kito vyriškio. Kaltinamasis nei neigė, nei patvirtino, jis pats neprisiminė. Nukentėjusi moteris skundėsi sveikatos sutrikdymais, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo nukentėjusią moterį. Kitas vyriškis (nukentėjusiosios sutuoktinis) beveik visą laiką miegojo, gulėjo, jam buvo „koma“, bet po kiek laiko pabudęs jis ėmė elgtis agresyviai, todėl jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Įvykis buvo užfiksuotas nešiojama kamera. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
2.10. Teisiamajame posėdyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. jis dirbo kartu su kolega G. N.. Nakties metu, tiksliai laiko nepamena, gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes gimtadienio metu kažkoks asmuo yra neblaivus. Nuvykus minėtu adresu ir užėjus į butą, bute rado vakarėlio dalyvius, t. y. 3 moteris (vardų ir pavardžių nepamena) ir 3 vyrus (vardų ir pavardžių nepamena). Besiaiškinant situaciją, paaiškėjo, kad bute nėra buto savininkės. Nepamena, kur buvo išėjusi buto savininkė ir nepamena, ar apskritai kažkas sakė kur yra buto savininkė. Viena iš tų moterų aiškino, kad gynė savo vyrą nuo R. (pavardės nepamena, bet šį asmenį žino ir pamena jo vardą, nes buvo su juo susidūręs pagal darbinę liniją, tačiau aplinkybių nepamenu). Pamena, kad vakarėlio dalyviai kažką minėjo, kad tarp R. ir to vyriškio (toliau – Nr. 1), kilo konfliktas dėl vaiko, bet konkrečiai kokios to ginčo aplinkybės nepamena. R. ir Nr. 1 buvo labai neblaivūs, tai matėsi iš to, kad abu kalbėjo nerišliai, sklido nuo jų alkoholio kvapas. Kitas vyriškis (toliau – Nr. 2), tai buvo šiek tiek blaivesnis, nes ir kalba jo buvo aiškesnė. Pamena, kad Nr. 2 buvo kažkurio tai vyriškio pusbrolis, bet ar Nr. 1, ar R., tikrai nepamena. Moteris gynusi Nr. 1 nuo R., tai buvo Nr. 1 sutuoktinė (toliau – Nr. 3). Nr. 3 pasakė, kad R. sudavė vieną smūgį į nosį, tačiau ar kumščiu ar kuo kitu, tikrai nepamena. Nepamena, ar sumušimo žymės ant Nr. 3 veido buvo matyti. Pamena, kad R. veidas buvo sumuštas, ant veido buvo kraujo žymės, bet kuri konkrečiai vieta kraujavo nepamena. Ant kitų vakarėlio dalyvių kiek pamena, tai nematė jokių sumušimo ar sužalojimo žymių. Atsimena, kad su kolega iškvietė medikus, kurie apžiūrėjo R., Nr. 1 ir Nr. 3. Pamena, kad R., Nr. 1 ir Nr. 3 atsisakė vykti į ligoninės priėmimo skyrių. R. ir Nr. 1 vienas kitam pretenzijų neturėjo, o Nr. 3 buvo nustatytas didelis girtumas (kiek nepamena) ir todėl, jai buvo pasiūlytą, jei turi kam pretenzijų, atvykti rašyti pareiškimą į policijos komisariatą kitą dieną (2 t., 31–32 b. l.).
2.11. Liudytojas (policijos pareigūnas) G. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo gan senai. Tai galėjo būti 2020 m. lapkričio 21 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tądien dirbo kartu su A. G.. Gavo pranešimą apie konfliktą minėtame bute, apie sužalotus asmenis. Nuvykę į įvykio vietą ir užėję į butą matė sudaužytą veidrodį, sulaužytą spintelę. Bute buvo apie 5 asmenys. Matė kaltinamąjį R. J.. Buvo nukentėjusioji S. S.. Liudytojas T. Č. laikė stipriai neblaivų, agresyvų vyriškį (E. S.). Buto savininkės nebuvo, bet po kurio laiko ji grįžo. Kaltinamasis R. J. buvo gan stipriai neblaivus, nukentėjusioji S. S. taip pat. Jie vienas per kitą aiškino aplinkybes, visi vieni kitus pertraukinėjo. Kaltinamasis R. J. aiškino, kad jį užsipuolė nukentėjusios sutuoktinis (E. S.) kai moterys buvo išėję parūkyti, dėl to įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusiosios sutuoktinis (E. S.) susimušė su kaltinamuoju R. J.. Nukentėjusioji bandė skirti ir nukentėjo. Nukentėjusioji S. S. aiškino, kad konflikto metu ją sužalojo kaltinamasis R. J.. Nukentėjusioji skundėsi, kad sužalota jos nosis, buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąją. Jie (policijos pareigūnai) bandė išprašyti asmenis iš buto, bet nukentėjusios vyras (E. S.) buvo gan agresyvus, užsipuolė jį (liudytoją) su kolega, todėl jį (E. S.) išvežė į policijos įstaigą. Iš buto išvyko kartu su nukentėjusiąją S. S. – jie išvežė nukentėjusiosios sutuoktinį (E. S.), o nukentėjusioji S. S. taksi išvažiavo į namus. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
2.12. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. dirbo su kolega A. G.. Kiek buvo valandų nepamena, bet jau buvo vėlus metas, tačiau dar nebuvo vidurnaktis, gavo pranešimą nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, jau einant iki buto girdėjosi bute triukšmas. Užėjus į butą, buvo matyti, kad vyko ten vakarėlis. Buto šeimininkės jiems atvykus nebuvo, šeimininkė atėjo į butą vėliau. Šeimininkė aiškino, kad pamačiusi konfliktą, išsigando ir išbėgo pas kaimynę. Be šeimininkės bute buvo dar 3 moterys ir 3 vyrai, t. y. viena moteris buvo buto šeimininkės sesuo ir vienas vyriškis, kurio veidas buvo labai sumuštas, tai buvo buto šeimininkas, o kiti du vyrai ir dvi moterys buvo svečiai. Vakarėlio dalyviai pasakojo kas nutiko, tačiau daugiausiai kalbėjo ir pasakojo tas buto šeimininkas (su sumuštu veidu), kad buvo kažkokia kalba apie vaikus, o vienas iš svečių – vyriškis buvo užmigęs prie stalo (toliau – Nr. 1) tik pradėjus kalbėti apie vaikus, nubudo ir puolė buto šeimininką smaugti. Tada buto šeimininkas Nr. 1 nustūmė ir tada Nr. 1 pradėjo mušti buto šeimininką su kumščiais. Grumtynių metu (kai grūmėsi buto šeimininkas ir Nr. 1) įsikišo moteris, kaip suprato Nr. 1 žmona. Tada dar į grumtynes įsikišo, padėjo išskirti Nr. 1 ir buto šeimininką kitas svečias (toliau – Nr. 2). Kai išskyrė Nr. 1 ir buto šeimininką, tada Nr. 1 vėl užmigo. Iš to, kaip pasakojo apie tai kas įvyko, tai suprato, kad grumtynės įvyko buto koridoriuje, prie buto lauko durų. Bute buvusios moterys teigė, kad konflikto pradžios tarp Nr. 1 ir buto šeimininko nematė, nes buvo virtuvėje – rūkė. Tik išgirdusios triukšmą, moterys išėjo į buto koridorių. Pamena, kad dar jis su kolega iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo Nr. 1, buto šeimininką ir Nr. 1 žmoną. Kitų vakarėlio dalyvių neapžiūrėjo. Nepamena, ar kas sakė iš vakarėlio dalyvių, kad kas mušė Nr. 1 žmoną ar sudavė jai smūgius. Atsimena, tik kad labai buvo sumuštas buto šeimininko veidas. Kiek pamena, tai ant Nr. 1 nesimatė jokių smurto žymių, tai yra jokių sumušimų. Visi trys apžiūrėti medikų asmenys (buto šeimininkas, Nr. 1 ir Nr. 1 žmona) atsisakė važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių. Pamena, kad Nr. 1 žmona buvo užsidengusi nosį, valėsi, bet ant tos moters veido ar kitų kūno vietų nesimatė jokių sumušimo žymių. Nr. 1 buvo labai agresyvus, stumdė kolegą A. G., todėl jie Nr. 1 išsivežė į policijos komisariatą. Kiek pamena, tai Nr. 1 ir buto šeimininkas vienas kitam pretenzijų neturėjo, pareiškimo rašyti neišreiškė noro. Nr. 1 žmona norėjo rašyti pareiškimą, tačiau buvo labai neblaivi, todėl jai buvo pasiūlyta kreiptis į policijos komisariatą, kai išsiblaivys (2 t., 37–38 b. l.).
2.13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos požymių bei įrankių nerasta, niekas nepaimta (1 t., 33–34, 36–38 b. l.)
2.14. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai S. S. nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva nosies srityje, nosies kaulų lūžis; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra; sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje; mažai tikėtina, kad nukentėjusioji S. S. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusiajai S. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatyto nosies kaulų lūžio nukentėjusiajai S. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 67–68 b. l.).
2.15. Pagal įvykių registracijos korteles seka, jog:
2.15.1. 2020 m. lapkričio 21 d. 22.42 val. buvo registruotas įvykis, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), vakarėlyje susimušė 4 suaugę vyrai, visi neblaivūs, vienas jų ypač agresyvus; pranešė vakarėlio dalyvė; nuvykus minėtu adresu bute buvo R. J. (jam nustatytas 2,80 ‰ girtumas), akivaizdžiai stipriai neblaivus E. S. (miegojo prie stalo), kurie bute kartu šventė gimtadienį ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu tarpusavyje susigrūmė; konflikto dalyviai vienas kitam pretenzijų neturėjo; filmuota tarnybine kamera;
2.15.2. 2020 m. lapkričio 22 d. 12.03 val. buvo registruotas (gautas 2020 m. lapkričio 22 d. 10.33 val.) nukentėjusiosios S. S. pranešimas, kad 2020 m. lapkričio 21 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini) vykusio gimtadienio metu įvykusio konflikto metu susimušė jos sutuoktinis; pamačiusi savo sutuoktinį gulintį be sąmonės, priklaupė prie jo ir atsistojusi pradėjo rėkti ant agresoriaus, kuris smogė jai į veidą ir pakirto nosį (1 t., 17–22 b. l.).
2.16. Iš policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų padarytų vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka nukentėjusioji S. S.. Ji paaiškina įvykio aplinkybes ir nurodo, kad R. J. sudavė jai į nosį, ji nori rašyti pareiškimą. Ant nukentėjusiosios S. S. nosies yra kraujo dėmė, matyti, kad jai bėga kraujas, nes nukentėjusioji S. S. nuolat laiko popierių prie nosies ir ją valosi. Kaltinamasis R. J. paaiškino, kad mušėsi su E. S., pastarajam pretenzijų neturi. E. S. yra neblaivus, vos pastovi ant kojų, sunkiai orientuojasi aplinkoje. Taip pat vaizdo įraše matyti T. Č., kuris bando paaiškinti policijos pareigūnams visą situaciją, sakosi, kad yra kaltinamojo R. J. pusbrolis. Policijos pareigūnai iškviečia medikus, kurie atvykę apžiūrėjo S. S., E. S. ir R. J., siūlė jiems važiuoti į gydymo įstaigą, tačiau jie visi atsisakė vykti. Girdėti, kaip medikė konstatavo, kad nukentėjusiajai S. S. galimai lūžusi nosis ir klausė, ar ji yra turėjusi anksčiau nosies traumų, o nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad anksčiau neturėjo jokių traumų. Visi vaizdo įrašai daryti 2020 m. lapkričio 21 d. nuo 23.06 val. iki 23.57 val. (1 t., 23–25 b. l.).
2.17. Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų garso įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad pranešimai apie aptariamą įvykį buvo gauti 2020 m. lapkričio 21 d. 22.39:11 val. ir 22.39:40 val. Apie įvykį pranešė nukentėjusioji S. S., kuri nurodė, kad pagalba reikalinga (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), nes vakarėlyje susimušė vaikinai ir vienas iš jų yra labai agresyvus, kuris visus daužo. Garso įrašuose girdisi triukšmas (vyrų ir moterų balsai, rėkavimas (1 t., 30–31 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
2.18. Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos tarp kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiosios S. S. metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, o nukentėjusioji – ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 t., 103–105 b. l.).
2.19. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir pateiktų daiktų apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusioji S. S. pateikė apžiūrai savo mobiliojo ryšio telefoną. Šiame telefone yra 2020 m. lapkričio 22 d. susirašinėjimas su D. D.. Susirašinėjimo metu 9.21 val. D. D. rašo S. S. „Labas rytas, kaip tu? E. gal jau namie?“, o 9.55 val. S. S. atsako „Labas, jo 5 grįžo“; 10.09 val. S. S. rašo „Koka jo pavardė“, atsakymo į šią žinutę D. D. neatrašo. Taip pat telefone yra 2020 m. lapkričio 23 d. susirašinėjimas, kurio metu, 8.25 val. S. S. rašo D. D. „Labas kokiom emocijom gyvenat?“, o 8.40 val. D. D. atsako „Labas, kokiom galima emocijom gyvent? (necenzūrinis žodis) kokiom daugiau“; S. S. rašo „Aš tai psichologiškai žiauriai jaučiuosi kaip kokie asocialūs, su nosim subombinta, ačiū dievui į darbą nereikia eiti“, o D. D. atsako „Tai cia faktas, sese mano su fanaru vakar buvo uzsukus, as silva tikiuos tu pareiskime apie vaika nieko nerasei? Tai pergerimas buvo konkretus, kiek tu priputei?“; S. S. rašo „Ne sakiau kad vyrai susimušė bet priekaištų vienas kitam neturi. Aš tai nepergėrusi buvau 1,25“, o D. D. atsako „(necenzūrinis žodis), as taip nenorejau to gimtadienio, (necenzūrinis žodis) kaip nujausdama. Oi (necenzūriniai žodžiai), grinai asocialus, mentai greitoji, susimuse visi (necenzūrinis žodis), namai eina (necenzūrinis žodis) neisivaizduoju kada atsveisiu. Ai tai nedaug normaliai priputei“; S. S. rašo „O tavo didvyris kaip supratau net nesijaučia kaltas kad man nosį sudaužė“, o D. D. atsako „Ne baik tu, nervuojasi ziauriai, sako (necenzūrinis žodis) as neatsimu kaip ten kas buvo“; S. S. rašo „Kaip buvo aš su denu buvau kambarį išėjau žiūriu E. guli be plionkės prišokau prie jo, atsistojau pradėjau rėkti ką tu padarei ir gavau ir aš iš kumščio“, o D. D. atsako „Kaip sako as ten jai sugebejau sutrenkt. Oi (necenzūrinis žodis); S. S. rašo „Nebūtų man davęs būtume išsiskirste ir pamirše. E. jokiu priekaištų neturi abu girti susidaužė ir tiek. Bet man už ką tai nz“, o D. D. atsako „As neįsivaizduoju, gal ant tu karštu ir gavos taip. Tas irgi visas sudauzytas siut reikia, kad ten (necenzūrinis žodis) buvo mesmale kazkokia tie kalas, skiriam mes, nu (necenzūrinis žodis). Nervinas ziauriai negalvok kad (necenzūrinis žodis) jam, tikrai nera taip, (necenzūrinis žodis) sako viska atsiminciau vel kitaip dabar, neatsimenu sako, nu kaip galejau as jai trenkt“; S. S. rašo „Aš užtat puikiai prisimenu, nebuvau tokia girta, lengvas girtumas nustatytas. Šlykštu eisiu abdukcija išsiimt šnd“, o D. D. atsako „Šlykštu tai čia ner net kalbos. Labai stipriai nosis?“; S. S. rašo „Tai prakirsta ir ištinusi, nesu turėjusi tokiu situacijų. Vakar policijos autobusiukas atvažiavo į kiemą, nes per epolicija užpildžiau. Šnd liepė eiti pas ekspertus. Ir prasidės (necenzūrinis žodis)“, o D. D. atsako „Nu tai taip pasitampysit normaliai jus ten per mentus, nervu karalystė dar didesnė bus. pas mus irgi vakar buvo“; S. S. rašo „Tai tegu atsiprašo ir 200e duoda už nosį ir atsiimsiu pareiškimą“, o D. D. atsako „Paskysiu as jam“. Tą pačią dieną, 16.22 val. S. S. rašo „Aš ryt 10 val. esu užrašyta abdukcijai jei nesulauksiu jokio žingsnio iš jo važiuosim toliau“, o D. D. atsako „R. nori sake vaziuot toliau. Jisai nesutinka tokius pinigus mokėt, be to vakar norėjo tartis, o tu numetei jam rageli, tai sako nu ir eikim iki galo. Jis taves atsiprašo labai, nieko neatsimena kas ten buvo, galvoji cia labai gera yra man jam visiems, ziauru labai, visi pakraupe dėl to kas įvyko, r. sako as su gelem saldainiais kažkuo nuvaziuociau dar kazka atsiprasyt bet cia tokiu pinigu is seimos eina“; S. S. rašo „Jis man vakar bandė (necenzūrinis žodis) kad man vyras davė, apie ką galima su juo tada kalbėti. Nenoriu ir aš to sunkaus kelio, bet tikrai nepaliksiu taip, jaučiuosi pažeminta ir eisiu iki galo, per institucijas ne 200 paprašysiu tikrai“ (1 t., 147–148, 151–153, 155–156, 159–164 b. l.).
2.20. Pagal telefoninių ryšių išklotines ir policijos pareigūnės I. I. tarnybinį pranešimą seka, kad:
2.20.1. 2020 m. lapkričio 21 d. nukentėjusioji S. S. skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono liudytojai D. D. 17.08 val. (pokalbis truko 62 sekundes) ir 17.43 val. (pokalbis neįvyko; praleistas skambutis);
2.20.2. 2020 m. lapkričio 21 d. 22.39 val. nukentėjusioji S. S. skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono bendruoju pagalbos numeriu 112;
2.20.3. 2020 m. lapkričio 22 d. nukentėjusioji S. S. skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono liudytojai D. D. 0.11 val. (pokalbis neįvyko; praleistas skambutis), 10.11 val. (pokalbis truko 11 sekundžių) ir 14.34 val. (pokalbis truko 18 sekundžių);
2.20.4. 2020 m. lapkričio 22 d. liudytoja D. D. skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono nukentėjusiajai S. S. 09.57 val. (pokalbis truko 192 sekundes);
2.20.5. 2020 m. lapkričio 22 d. kaltinamasis R. J. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino nukentėjusiajai S. S. 14.09 val. (pokalbis truko 63 sekundes) ir tą pačią dieną rašė 5 SMS žinutes (14.17 val.; 14.18 val.; 14.41 val.; 14.41 val.; 14.42 val.);
2.20.6. 2020 m. lapkričio 22 d. nukentėjusioji S. S. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino kaltinamajam R. J. 17.01 val. (pokalbis truko 59 sekundes);
2.20.7. 2020 m. lapkričio 24 d. kaltinamasis R. J. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino nukentėjusiajai S. S. 16.49 val. (pokalbis truko 221 sekundę) (1 t., 178–181 b. l.).
3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
3.1. Byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta tai, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, švenčiant liudytojos D. D. gimtadienį, kaltinamasis R. J. konfliktavo su nukentėjusiosios S. S. sutuoktiniu E. S. bei su juo susimušė. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog nukentėjusioji S. S. buvo sužalota būtent aptariamo įvykio metu – teisiamojo posėdžio metu apklausti proceso dalyviai (kaltinamasis R. J., nukentėjusioji S. S. ir liudytojai D. D., E. D., T. Č., I. L., E. S. ir T. S.) iš esmės patvirtino, jog nukentėjusioji S. S. į D. D. gimtadienio šventę atvyko sveika, o po muštynių tarp kaltinamojo R. J. ir liudytojo E. S. nukentėjusiosios S. S. nosis jau buvo sužalota. Tam, kad nukentėjusioji S. S. buvo sužalota aptariamo įvykio metu, neprieštarauja ir byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyti duomenys (1 t., 67–68 b. l.).
3.2. Kaltinamasis R. J. neigia, jog būtent jis aptariamo įvykio metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. S. ir ją sužalojo, nurodo, jog nukentėjusiąją S. S. sužaloti muštynių metu galėjo jos pačios sutuoktinis E. S.. Tačiau tokią kaltinamojo R. J. versiją paneigia byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.
3.3. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į paties kaltinamojo R. J. nenuoseklią poziciją. Antai, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. iš pradžių nurodė, jog muštynių metu jis (kaltinamasis) sudavė E. S. ir pastarasis nugriuvo ant žemės, po ko pribėgo nukentėjusioji S. S. ir klausdama „ką tu padarei?“ jį (kaltinamąjį) nustūmė; jis (kaltinamasis) nukrito ant spintelės ir po to atsistojo; kaip buvo sužalota nukentėjusioji S. S. jis nežinojo; gulėdamas E. S. negalėjo suduoti nukentėjusiajai S. S.. Po to kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu netrukus nurodė antrą savo versiją – nurodė, kad jis (kaltinamasis) susipainiojo, nes iš tiesų nukentėjusioji S. S. atbėgo skirti jų, tada E. S. sudavė jam (kaltinamajam), tada jis sudavė E. S. ir pastarasis nukrito; po to nukentėjusioji S. S. jį nustūmė; galbūt taip viskas vyko; kuriuo momentu buvo sužalota nukentėjusioji nepamena, bet jis (kaltinamasis) matė, kaip nukentėjusiajai S. S. sudavė jos sutuoktinis. Čia pat kaltinamasis R. J. nurodė jau trečią savo versiją – susikibęs su E. S. jis (kaltinamasis) pradėjo muštis; atbėgusi nukentėjusioji S. S. nustūmė jį (kaltinamąjį) ir jis (kaltinamasis) nugriuvo, o toliau kas vyko nebežino. Galų gale kaltinamasis R. J. pateikė ketvirtą savo versiją, pagal kurią turėtų būti taip – jiems su E. S. besimušant pribėgo S. S. jų skirti; E. S. smūgiavo „kabliu“ jam (kaltinamajam), o jis pasilenkė ir E. S. pataikė nukentėjusiajai S. S. į nosį; kaip tiksliai buvo suduotas smūgis nukentėjusiajai S. S. kaltinamasis net neįsivaizdavo; tada jis (kaltinamasis) sudavė E. S. ir pastarasis nugriuvo; po to S. S. pastūmė jį (kaltinamąjį) ant spintelės; tokia yra jo (kaltinamojo) versija. Akivaizdu, jog kaltinamasis R. J., neigdamas savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes, todėl remtis tokiais nenuosekliais ir tarpusavyje prieštaraujančiais kaltinamojo R. J. parodymais nėra pagrindo.
3.4. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusioji S. S. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fizinį smurtą prieš ją panaudojo ir ją sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. J.. Šias aplinkybes ji iš pradžių nuosekliai nurodė kitiems įvykio metu įvykio vietoje buvusiems asmenims (tai patvirtino liudytojai D. D., E. D., T. Č., I. L., E. S. ir T. S.), paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., 30–31 b. l.), po to į įvykio vietą atvykusiems liudytojams (policijos pareigūnams) A. G. bei G. N. (tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino abu šie policijos pareigūnai; tai užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis padarytuose vaizdo įrašuose (1 t., 23–25 b. l.)) ir vėliau apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Visas šias aplinkybes nukentėjusioji S. S. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, dar kartą patvirtindama, jog aptariamo įvykio metu ją sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. J.. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusioji S. S. (kaltinamojo sugyventinės D. D. draugė), kuri viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą kaltinamąjį R. J. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti jį tuo, kad šis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nei kaltinamasis R. J., nei jo sugyventinė D. D. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji S. S. galėtų būti suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. S. parodymais, kuriuos ji, be to, davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys.
3.5. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal liudytojų D. D., I. L., E. D. ir T. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus seka, kad betarpiškai prieš pat muštynes tarp kaltinamojo R. J. ir liudytojo E. S., nukentėjusioji S. S. su D. D., E. D. ir I. L. rūkė virtuvėje, o liudytojas T. Č. buvo tualete. Prasidėjus muštynėms liudytojos D. D., I. L., E. D. ir nukentėjusioji S. S. išėjo iš virtuvės, o liudytojas T. Č. išėjo iš tualeto. Pasak liudytojų T. Č., I. L. ir E. D., tuo metu liudytojas E. S. koridoriuje jau gulėjo (ar pusiau sėdėjo) nesąmoningas. Tokie minėtų proceso dalyvių parodymai kelia pagrįstas abejones, ar tuo metu jau nesąmoningas E. S. galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš ką tik iš virtuvės išėjusią nukentėjusiąją S. S. ir ją sužaloti.
3.6. Ne mažiau svarbu tai, jog teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. D. tvirtino, jog tuo metu, kai buvo sužalota nukentėjusioji S. S., jos (liudytojos D. D.) namuose nebuvo, liudytojai E. S., E. D., T. Č., I. L. ir T. S. neigė patys sumušę nukentėjusiąją S. S., o kaltinamasis R. J. nurodė, jog jeigu jis (kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajai S. S., tai nenorėjo jai suduoti, nes turėjo tikslą suduoti tik E. S., nukentėjusiosios sumušti nenorėjo.
3.7. Būtina įvertinti kitus byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus. Pagal byloje esančias nukentėjusiosios S. S. ir liudytojos D. D. tarpusavio susirašinėjimo fotonuotraukas seka, kad susirašinėdama su liudytoja D. D. nukentėjusioji S. S. taip pat nurodė, jog būtent kaltinamasis R. J. nagrinėjamo įvykio metu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį („<...>žiūriu E. guli be plionkės prišokau prie jo, atsistojau pradėjau rėkti ką tu padarei ir gavau ir aš iš kumščio“). Taip pat nukentėjusioji S. S. klausė liudytojos D. D., ar R. J. nesijaučia kaltas dėl įvykio („O tavo didvyris kaip supratau net nesijaučia kaltas kad man nosį sudaužė“), o liudytoja D. D., iš esmės sutikdama, jog būtent jos sugyventinis R. J. sužalojo nukentėjusiąją S. S., nurodė, jog R. J. nervinosi dėl įvykio, negalėjo prisiminti kaip sudavė smūgį S. S. („<...> nervuojasi ziauriai, sako (necenzūrinis žodis) as neatsimu kaip ten kas buvo“; „Nervinas ziauriai negalvok kad (necenzūrinis žodis) jam, tikrai nera taip, (necenzūrinis žodis) sako viska atsiminciau vel kitaip dabar, neatsimenu sako, nu kaip galejau as jai trenkt“). Toliau iš susirašinėjimo matyti, jog nukentėjusioji S. S. prašė liudytojos D. D., jog R. J. jos (S. S.) atsiprašytų ir duotų 200 Eur „už nosį“, į ką liudytoja D. D. atsakė „Pasakysiu as jam“. Taip pat iš susirašinėjimo matyti ir tai, jog tiek liudytoja D. D., tiek ir nukentėjusioji S. S. viena kitai nurodė, jog R. J. bandė nukentėjusiosios atsiprašyti (liudytoja D. D. rašė: „<...> jis taves atsiprašo labai, nieko neatsimena kas ten buvo“, „r. (tokia kaltinamojo R. J. pravardė) sako as su gelem saldainiais kažkuo nuvaziuociau dar kazka atsiprasyt <...>“, „<...> vakar norėjo tartis, o tu numetei jam rageli, tai sako nu ir eikim iki galo“; nukentėjusioji S. S. rašė „jis man vakar bandė (necenzūrinis žodis) kad man vyras davė, apie ką galima su juo tada kalbėti“). Liudytojos D. D. ir nukentėjusiosios S. S. tarpusavio susirašinėjimas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. J. nesutiko ne su tuo, jog aptariamo įvykio metu būtent jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir ją sužalojo, o su tuo, kad iš jo buvo prašoma pinigų už sužalotą nukentėjusiosios nosį. Teismas pastebi, kad liudytoja D. D. nė karto nenurodė ir nė karto nepataisė nukentėjusiosios S. S., kad ją sužalojo ne R. J., o kuris nors kitas asmuo, pavyzdžiui liudytojas E. S., kaip tai iš esmės tvirtina kaltinamasis R. J.. Be to, tai, kad kaltinamasis R. J. iš tiesų po įvykio bendravo su nukentėjusiąja S. S., patvirtina byloje esantys duomenys apie telefoninius ryšius, iš kurių matyti, kad po aptariamo įvykio (2020 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d.) kaltinamasis R. J. ir nukentėjusioji S. S. tarpusavyje bendravo telefonais (pokalbių metu ir SMS žinutėmis) 8 kartus, iš jų 7 kartus bendravimą inicijavo būtent kaltinamasis R. J. (1 t., 178–181 b. l.). Visi šie duomenys sustiprina vidinį teismo įsitikinimą, kad ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. J. sužalojo nukentėjusiąją S. S., nes kitu atveju kaltinamasis R. J. nebūtų turėjęs jaudintis dėl aptariamo įvykio, bandyti S. S. dėl kažko atsiprašyti ir inicijuoti telefoninius ryšius būtent su ja.
3.8. Apibendrindamas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas konstatuoja, jog visi jie paneigia kaltinamojo R. J. nurodytą versiją ir patvirtina, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. J. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. S. ir nesunkiai ją sužalojo. Kaltinamojo R. J. veika atitinka visus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl tokia kaltinamojo R. J. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir jam skiriama bausmė.
4. Bausmės skyrimas
4.1. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos agresyviam kaltinamojo elgesiui bei nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę (jis Lietuvos Respublikoje neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), anksčiau jis buvo vieną kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) ir vieną kartą (duomenys neskelbtini); jis baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų savanoriškai nemoka (pagal byloje esančius duomenis nesumokėtų baudų suma siekia 190 Eur); jis nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo; psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje jis neregistruotas) (2 t., 115–121, 124–129, 131–133, 135–136, 139–140 b. l.), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena ją sunkinanti aplinkybė. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis R. J. anksčiau Lietuvos Respublikoje buvo nuteistas taip pat už smurtinį nusikaltimą ir tąkart jam paskirta bausmė (laisvės apribojimas 1 metams) savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo metu paskyrus tokią pačią ar švelnesnę bausmę bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokios bausmės nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajam R. J.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam R. J. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kuri savo dydžiu yra griežtesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį (numatytas laisvės apribojimo terminas nuo 3 mėnesių iki 2 metų).
4.3. Kaltinamasis R. J. nusikalto būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,80 ‰ girtumas). Toks jo girtumas neabejotinai turėjo įtakos agresyviam ir smurtiniam jo elgesiui. Anksčiau kaltinamasis R. J. taip pat nusikalto būdamas neblaivus (už šią nusikalstamą veiką jis buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu), jis baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu. Šios aplinkybės rodo, jog alkoholio vartojimas yra reikšmingas kaltinamojo R. J. nusikalstamumo rizikos veiksnys ir neeliminavus šio kriminogeninio veiksnio – nuteistajam R. J. neuždraudus vartoti psichiką veikiančių medžiagų – šiuo konkrečiu atveju būtų sudėtinga pasiekti bausmių tikslus. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis R. J. turėtų kokią nors priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms ir paskyrus tokį draudimą kaltinamajam būtų nepagrįstai apsunkintas bausmės vykdymas. Todėl siekiant sulaikyti kaltinamąjį R. J. nuo naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, jam uždraudžiama nustatytam terminui vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
4.4. Be to, kaltinamasis R. J. niekur nedirba, jis neturi oficialaus ir nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Šioje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai. Tokiu būdu siekiant skatinti kaltinamojo R. J. užimtumą bei resocializaciją ir užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą, kaltinamasis R. J. įpareigojamas pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje ir per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai S. S. padarytą turtinę žalą.
5.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 281,13 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., 98–103 b. l.). Ši kaltinamojo R. J. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo R. J..
5.2. Nukentėjusioji S. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 2899,55 Eur dydžio turtinei žalai ir 3000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (1 t., 110–112 b. l.).
5.2.1. Nukentėjusiosios S. S. nurodytą turtinę žalą, jos teigimu, sudaro pirkti vaistai „Contractubex“, „Traumeel“, kuriems ji išleido 27,81 Eur; 2850 Eur už plastikos chirurgo konsultaciją ir chirurginį gydymą, kuriuos atliko UAB „S. V. plastinės chirurgijos centras“; 21,74 Eur už kurą kelionei į šią gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini).
5.2.1.1. Iš nukentėjusiosios S. S. kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji išleido 11,28 Eur geliui „Contractubex“ (1 t., 115, 121 b. l.), 9,64 Eur geliui „Traumeel“ ir 6,89 Eur tabletėms „Traumeel“ (1 t., 123 b. l.). Taip pat nukentėjusioji turėjo kelionės išlaidų – 21,74 Eur ji sumokėjo už kurą, nes vyko į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini) (1 t., 114 b. l.). Iš pateiktos UAB „S. V. plastinės chirurgijos centras“ paslaugų tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo sutarta atlikti nukentėjusiajai S. S. nosies formos ir pertvaros korekcijos operaciją, už kurios atlikimą nukentėjusioji įsipareigojo sumokėti 2850 Eur (1 t., 116–118 b. l.). Iš UAB „S. V. plastinės chirurgijos centras“ paslaugų kainoraščio, esančio šios įstaigos internetiniame puslapyje ((duomenys neskelbtini)) matyti, jog nosies formos ir nosies pertvaros korekcijos (įskaičiavus anesteziją ir slaugą) kaina nuo 2700 Eur iki 3000 Eur. Taigi nukentėjusiosios prašoma priteisti 2850 Eur už plastikos chirurgo konsultaciją ir chirurginį gydymą nėra per didelė bei atitinka gydymo įstaigos, kurios paslaugomis naudojosi nukentėjusioji, nustatytas ir viešai skelbiamas kainas. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. S. patvirtino, kad ji iš pradžių pervedė avansą už operaciją – 300 Eur, o po to, 2021 m. balandžio 30 d. atvykusi į kliniką sumokėjo likusią sumą – 2550 Eur. Tai patvirtina byloje esantis kvitas (1 t., 114 b. l.). Visi šie duomenys rodo, jog dėl kaltinamojo R. J. nusikalstamos veikos nukentėjusioji S. S. patyrė bendrą 2899,55 Eur dydžio turtinę žalą. Kaltinamasis šios žalos neatlygino. Todėl nukentėjusiajai S. S. iš kaltinamojo R. J. priteisiama 2899,55 Eur turtinei žalai atlyginti.
5.2.2. Nukentėjusioji S. S. savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia patirtu fiziniu skausmu. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl patirto sužalojimo ji po įvykio juto pažeminimą ir fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų buvo sudarkytas jos veidas, todėl ji jautė diskomfortą bendraudama su aplinkiniais, kas vėlgi žlugdė ją morališkai. Sužalotas veidas jai sukėlė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, o nosies sužalojimo padariniai, t. y. nosies iškrypimas, išliko ir po gydymo, todėl ji buvo priversta juos šalinti chirurginiu būdu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. S. papildė, kad jos neturinę žalą sudaro jos išgyvenimai ir visi nepatogumai, patirti dėl nosies sužalojimo – ji dirba administracinį darbą, bendrauja su klientais ir nosies sužalojimas trukdė jai bendrauti. Jai buvo gėda, todėl ji vengė rodyti savo veidą kitiems asmenims. Taip pat ji juto fizinį skausmą. Nosies gydymas truko apie 5 mėnesius, iki 2021 m. balandžio 30 d. (iki plastinės operacijos).
5.2.2.1. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nesunkūs sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą. Teismai, esant panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panašios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-291-942/2018).
5.2.2.2. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusioji S. S. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir gėdą prieš kitus asmenis (tiek įvykio metu šalia buvusius asmenis, tiek bendradarbius ir darbovietės klientus) bei patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Nukentėjusioji vyko į kitą miestą gydymui, jai buvo atlikta plastinė chirurginė operacija, jos gydymas truko 5 mėnesius (nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.), dėl to šiuo laikotarpiu sutriko normalus jos gyvenimo ritmas. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusioji S. S. buvo sužalota be jokios aiškios priežasties, iš esmės vien tik už tai, kad užstojo tuo metu bejėgišką savo sutuoktinį ir papriekaištavo kaltinamajam dėl netinkamo pastarojo elgesio, ją sužalojo fiziškai stipresnis kaltinamasis.
5.2.2.3. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog nukentėjusiosios S. S. sužalojimo pasekmės pasireiškė tik ribotą laiką, jie visiškai sugijo (išskyrus ant nosies likusį nedidelį randą), sužalojimų gijimas nebuvo sudėtingas ir komplikuotas. Šiuo metu byloje nėra duomenų apie išlikusius kokius nors ilgalaikius sužalojimo padarinius, kuriuos nukentėjusioji S. S. jaustų iki šiol.
5.2.2.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis niekur nedirba) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai S. S. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus. Kaltinamasis R. J. nė kiek neatlygino nukentėjusiajai S. S. padarytos neturtinės žalos, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo R. J..
5.2.3. Nukentėjusioji S. S. prašo priteisti jai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, jas skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 21 d. iki visiško žalos atlyginimo. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į nukentėjusiosios S. S. reikalavimą ir vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia iš kaltinamojo R. J. nukentėjusiajai S. S. 5 % dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
6. Kiti klausimai
6.1. Kaltinamajam R. J. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 180–181 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.
6.2.1. kompaktinis diskas su telefonų išklotinėmis, saugomas kartu su byla (1 t., 179 b. l.), paliekamas saugoti kartu su byla;
6.2.2. nukentėjusiosios S. S. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, grąžintas nukentėjusiajai S. S. (1 t., 166, 168 b. l.), paliekamas nukentėjusiajai S. S..
6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. J. į valstybės pajamas išieškomos 24,16 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
6.4. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, t. y. iš viso 597,69 Eur už nukentėjusiajai S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (3 t., 109–111 b. l.). Iš kartu su pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiosios S. S. interesus atstovavo advokatas V. Kupcikevičius. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam nagrinėjant bylą teisme pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2020 m. gruodžio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 20-T-3445-14017, nukentėjusiajai S. S. buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba jos atstovu paskiriant advokatą V. Kupcikevičių. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti tokio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, juolab, kad nukentėjusioji nėra teisininkė ir šio proceso metu negalėjo savarankiškai tinkamai atstovauti savo teisėtų interesų (pavyzdžiui, surašyti civilinį ieškinį ir pan.). Teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. S. buvo patirta 597,69 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovas į bylą įstojo neužilgo po ikiteisminio tyrimo pradėjimo (nuo 2020 m. gruodžio 23 d.) (1 t., 134, 139 b. l.); atstovas parengė civilinį ieškinį (1 t., 110–118 b. l.); atstovas atstovavo nukentėjusiąją visų teisiamųjų posėdžių metu; teisiamųjų posėdžių metu atstovas nebuvo pasyvus, jis uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, sakydamas baigiamąją kalbą rėmėsi suformuota teismų praktika, išsakė savo pastebėjimus ir atsikirtimus bei atstovaudamas nukentėjusiąją aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis), į tai, kad kaltinamasis R. J. yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas ir valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiosios S. S. atstovo (advokato) pagalbai apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis bei išieškomos iš kaltinamojo R. J..
6.5. Kaltinamasis R. J. nebuvo laikinai sulaikytas ar suimtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu: 1) įpareigoti R. J. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti R. J. 12 (dvylika) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; 3) įpareigoti R. J. per 12 (dvylika) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti visą nukentėjusiajai S. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
- 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti;
- 2899,55 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 55 ct) turtinei žalai atlyginti;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5399,55 Eur) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo.
Priteisti iš R. J. 281,13 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 13 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).
- kompaktinį diską su telefonų išklotinėmis, saugomą kartu su byla, palikti saugoti kartu su byla;
- S. S. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, grąžintą S. S., palikti S. S..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. J. į valstybės pajamas:
- 24,16 Eur (dvidešimt keturių eurų 16 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (AS „Danske Bank“ Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas)) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini));
- 597,69 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 69 ct) dydžio proceso išlaidas už S. S. atstovavimą (šias išlaidas sumokant į vieną iš pirmiau paminėtų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų) (įmokos kodas 5630).
Išaiškinti R. J., jog mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už nukentėjusiosios atstovavimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.