- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-103-581/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46261-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė) ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros bausme.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, R. J. įpareigotas per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat per 12 (dvylika) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti visą nukentėjusiajai S. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, uždraudžiant 12 (dvylika) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Nukentėjusiajai S. S. priteista iš R. J. 2500 Eur neturtinės žalos bei 2899,55 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5399,55 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šio teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 281,13 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 281,13 Eur turtinės žalos atlyginimą iš R. J..
S. S. patirtos 597,69 Eur atstovavimo išlaidos bei 24,16 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. J. valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 21 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuketėjusiajai S. S. papriekaištavus dėl įvykusio konflikto, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai S. S. į veidą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, nosies kaulų lūžį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nukentėjusiosios S. S. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba žymiai sumažinti priteistą piniginę kompensaciją.
2.1. Nesutinkama, kad apelianto parodymai pripažinti nepatikimais. Teigiama, kad nors pastarojo parodymuose dėl sužalojimo aplinkybių iš tiesų yra tam tikro nenuoseklumo, tačiau tai galima paaiškinti tuo, kad apeliantas apklaustas teisme po įvykio parėjus metams, todėl natūraliai negalėjo visko prisiminti. Be to, skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinta aplinkybė, kad įvykio metu apeliantas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Paaiškinama, kad teismas tuos pačius klausimus uždavė po kelis kartus, o nespėjęs sulaukti atsakymo, komentuodavo apelianto parodymus, neva jis pasakojo ne taip, kaip sakė prieš tai - teismas pats klaidino apeliantą. Atkreipiamas dėmesys, jog apelianto esminė pozicija, kad nukentėjusiąją sužalojo ne jis, o pastarosios sutuoktinis. Apeliantas tikrai matė, kad E. S., su kuriuo tuo metu mušėsi, matyt, norėdamas smogti jam, smūgiuodamas kliudė savo sutuoktinę, kuri tuo metu prie jų priėjo. Kur po to nukentėjusioji nuėjo, nematė, o jos sutuoktinį pastūmė, pastarasis nugriuvo. Tuo metu atėjo apelianto pusbrolis ir juos išskyrė. Šiai dienai vis dar negali tiksliai pasakyti, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, tačiau apeliantas įsitikinęs, kad ją sužalojo ne jis (apeliantas), o nukentėjusios, labiau už apeliantą neblaivus buvęs, sutuoktinis, kuris dėl išgerto alkoholio kiekio, o ne konflikto, po pastūmimo nukrito ir prarado sąmonę. Įvykio metu labiausiai sužalotas buvo apeliantas, tą patvirtina policijos pareigūnų parodymai, nepaisant to, kad nukentėjusioji jiems pasakojo, kad jai sudavė būtent jis (apeliantas). Sužalojimų nukentėjusiosios veide policijos pareigūnai nematė.
2.2. Teigiama, kad susirašinėjimas tarp apelianto draugės ir nukentėjusiosios nereiškia, kad jis siekė atsiprašyti nukentėjusiosios dėl jai suduoto smūgio. Norėjo nukentėjusios atsiprašyti tik todėl, kad įvyko muštynės tarp apelianto ir nukentėjusiosios sutuoktinio, per kurį pastaroji buvo sužalota. Jis dėl muštynių apgailestavo, todėl ketino atsiprašyti nukentėjusiosios, nupirkdamas gėlių bei saldainių. Skambučiai nukentėjusiajai neįrodo, kad įvykio metu jis tyčia sužalojo pastarąją, kuri ne priekaištavo jam dėl muštynių, o įsiterpė tarp besiginčijusių vyrų. Nukentėjusioji pradėjo nepagrįstai reikalauti iš jo 200 Eur, su tokiu reikalavimu apeliantas nesutiko, nes pastarasis nukentėjusiosios nesužalojo. Negavusi pinigų, nukentėjusioji kreipėsi į policiją su pareiškimu, neva apeliantas ją sužalojo įvykio metu. Nesuprantama, kodėl teismas tikėjo nukentėjusiosios parodymais, neva tai jis sudavė jai smūgį, nors kitų įrodymų byloje nėra. Manoma, jog teismas neobjektyviai vertino situaciją, turėdamas išankstinę nuomonę dėl jo kaltės.
2.3. Pabrėžiama, kad dėl patirtos agresijos iš E. S. pusės apeliantas ginėsi, spontaniškai įsitraukė į konfliktą ir visų detalių smulkiai nepamena, tačiau įsidėmėjo, kad smūgį nukentėjusiajai sudavė jos sutuoktinis. Daroma prielaida, kad tuo atveju, jei smūgį sudavė apeliantas, tai tuomet tik netyčia, o ne dėl to, kad nukentėjusioji jam priekaištavo dėl konflikto. Nukentėjusiosios versija neva ji priekaištavo apeliantui, dėl ko pastarasis jai sudavė, yra tikslingai nukreipta į materialinės naudos gavimą. Nukentėjusioji dėl savanaudiškų paskatų, kerštaudama, kuomet jis atsisakė jai sumokėti prašomus 200 Eur, jį apkalba.
2.4. Nesutinkama su priteistomis civilinio ieškinio sumomis turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Manoma, kad turtinė žala nukentėjusiajai apskritai neturėtų būti priteisiama, kadangi apeliantė neįrodė estetinės chirurginės operacijos, kuri atlikta privačioje klinikoje ir nebuvo kompensuojama valstybės, būtinumo. Nurodoma, kad nukentėjusiosios teiginys, kad jai sulaužyta nosis buvo šiek tiek kreiva, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog minėta operacija buvo būtina, tuo labiau, jis ją turi kompensuoti, įrodžius apelianto kaltę. Juolab, baudžiamoje byloje kalba eina apie realiai patirtą materialinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo ir jos atstatymo kaštų kompensavimą. Beje, estetinė operacija, kurios būtinumas nebuvo patvirtintas gydančių gydytojų, turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vien nukentėjusiosios pasakymas, kad nosies koregavimo operacija jai buvo būtina, nes jautė diskomfortą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad už šią operaciją pilna apimtimi turėtų atlyginti asmuo, kuris nukentėjusiajai nosį sulaužė.
2.5. Tvirtinama, kad nukentėjusioji, siekdama gauti finansinės naudos, kategoriškai laikosi nuostatos, kad apeliantas tyčia sulaužė jai nosį. Apelianto įsitikinimu, neturtinės žalos dydis neturėtų siekti apskritai daugiau nei 200 Eur, kurių ji prašė jo nuo pat pradžių. Nesuprantama, kodėl teismas jai nustatė 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, juolab, ji pati buvo neblaivi, įsikišo į konfliktą, sužalojimą padarė ne apeliantas. Teigiama, kad teismas neįžvelgė nukentėjusiosios siekio pasipinigauti, nepagrįstai neatsižvelgė ir į įvykio situaciją, turtinę apelianto padėtį, jo skausmą bei išgyvenimus, patirtus įvykio metu bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tuo atveju, jei vis tik apelianto kaltė būtų įrodytą, jis taip pasielgė ne tyčia, kadangi tuo metu gynėsi ir nukentėjusiosios nematė.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai, neturėdamas jokios išankstinės nuomonės dėl apelianto kaltės, kaip teigiama, ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teisingai išsprendė klausimus, susijusius su civilinio ieškinio išsprendimu.
Dėl įrodymų vertinimo
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis, pirmosios instancijos teismas apeliantą pripažino kaltu, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina apelianto kaltės, yra nepagrįstos. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje objektyviai, nešališkai, išsamiai, visapusiškai išanalizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną įrodymą vertindamas atskirai, tiek ir jų visumą, pasisakė dėl jų patikimumo, darydamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, sujungė juos į loginę visumą bei atskleidė jų tarpusavio ryšį, ir kurių visetas leido daryti pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
8. Vienas pagrindinių apelianto apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis ginčija nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, yra tas, kad teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino nukentėjusiosios parodymus, neva tai pagrindžiančius jo kaltę, nors jis viso proceso metu laikėsi vieningos pozicijos, jog nukentėjusiajai smūgį sudavė jos sutuoktinis, kuomet nukentėjusioji įsiterpė tarp konfliktuojančių vyrų. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šie skundo argumentai nėra pagrįsti bylos įrodymais, o priešingai, bylos įrodymai šiuos argumentus paneigia.
9. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas parodymų patikimumą, nepagrįstai jo parodymus vertino kaip nenuoseklius ir tarpusavyje prieštaraujančiais, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su jo neblaivumu bei parodymų davimu praėjus nemažai laiko po įvykio, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, kitaip vertinti apelianto parodymų, nei įvertino apylinkės teismas, nėra pagrindo. Sutiktina su apeliantu, jog tam tikros konflikto detalės dėl minėtų priežasčių gali būti netikslios ar nežymiai skirtis, tačiau tai nereiškia, kad minėti parodymų tarpusavio prieštaravimai, kurie išsamiai išdėstyti bei išanalizuoti skundžiamo nuosprendžio 3.3. punkte, dėl ko nebeatkartojami, gali esmingai skirtis, neatitikti bylos įrodymų visumos, todėl šiuo atveju apelianto parodymai pagrįstai vertintini kritiškai bei jais nesivadovauta. Kita vertus, apelianto skunde nurodytos minėtos priežastys nelaikytinos pakankamomis, savaime paneigiančiomis nukentėjusiajai apelianto suduoto smūgio faktą.
10. Apygardos teismo vertinimu, apelianto versija, kad nukentėjusiąją sužalojo jos sutuoktinis, vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kaip pagrįstai akcentuota skundžiamo nuosprendžio 3.5 punkte, įvykio metu bute buvę liudytojai patvirtino, kad išbėgę į koridorių, įskaitant ir dar nesužalotą nukentėjusiąją, nukentėjusiosios sutuoktinį E. S. pamatė gulintį jau be sąmonės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas suabejojo, ar tuo metu jau nesąmoningas E. S. galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš ką tik iš virtuvės išėjusią nukentėjusiąją S. S. ir ją sužaloti. Kita vertus, liudytojas policijos pareigūnas A. G. parodė, jog atvykus į įvykį, nukentėjusiosios sutuoktinis gulėjo, beveik visą laiką miegojo, jam buvo „koma“, pabudo po kiek laiko. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai leidžia atmesti apelianto skundo argumentus, jog tai ne jis sudavė smūgį nukentėjusiajai.
11. Apelianto įsitikinimu, teismas, vertindamas įrodymus, suabsoliutino nukentėjusiosios parodymus, nors byloje kitų, jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nėra, tačiau šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu teismas turėtų netikėti nukentėjusiosios parodymais, kaip to siekia apeliantas. Apylinkės teismas nenustatė, jog nukentėjusioji turi tikslą apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti apeliantą. Tokios aplinkybės nenustatytos ir apeliacinėje instancijoje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, nukentėjusioji negavusi prašytos sumos už sužalotą nosį, kerštauja apeliantui ir taip siekia gauti materialinę naudą, tačiau tokie argumentai tėra subjektyvaus situacijos vertinimo pasekmė, nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, apygardos teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusios parodymų objektyvumo, patikimumo, nepaisant to, jog suduodamo smūgio momento nematė kiti liudytojai. Kita vertus, smurto panaudojimą prie nukentėjusiąją iš esmės patvirtina kiti, netiesioginiai bylos įrodymai – liudytojų parodymai, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji nuosekliai visiems tvirtino, jog ją sužalojo ne kas kitas, bet būtent apeliantas. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad susirašinėjimas tarp apelianto draugės ir nukentėjusiosios, apelianto skambučiai bei žinutės nukentėjusiajai reiškia tik apgailestavimą dėl nukentėjusiajai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne atsiprašymą dėl sužalojimo, kurio jis nepadarė, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši apelianto versija nėra logiška. Priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, susirašinėjimo turinio analizė bei kontaktų su nukentėjusiąja intensyvumas rodo, kad atsiprašymo esmė susijusi būtent su apelianto prieš nukentėjusiąją atliktais veiksmais, o ne dėl kitų nurodomų priežasčių. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio 3.7 punkte išsamiai išdėstė bei išanalizavo nukentėjusiosios ir apelianto draugės liudytojos D. D. susirašinėjimo aplinkybes, pateikė išvadomis grįstus motyvus, kad smūgį sudavė būtent apeliantas, su kuriais sutinka ir apelianto skundą nagrinėjantis teismas, todėl dar kartą to paties nekartoja, tik pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, kad apeliantas nebūtų turėjęs jaudintis dėl aptariamo įvykio, bandyti S. S. dėl kažko atsiprašyti, inicijuoti telefoninius kontaktus, jeigu nebūtų sužalojęs nukentėjusiąją S. S..
13. Apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent apeliantas sudavė smūgį nukentėjusiajai S. S.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti apelianto skundą ir jį išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
14. Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl nukentėjusiajai S. S. priteisto 2899,55 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, nurodant, jog estetinė chirurginė nosies operacija nebuvo būtina, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai tenkino nukentėjusios civilinį ieškinį šioje dalyje ir visa apimtimi priteisė jame nurodytą turtinę žalą.
15. Nukentėjusioji S. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 2899,55 Eur žalos atlyginimo. Byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-68) patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva nosies srityje, nosies kaulų lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad šį kūno sužalojimą nukentėjusiajai tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė apeliantas.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji S. S. dėl įvykio metu patirto sužalojimo kreipėsi į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 2020-11-24 buvo konsultuota, o nuo 2020-12-01 iki 2020-12-03 buvo gydoma, t. y. 2020-12-02 bendrinėje nejautroje operuota, pirštais atstatytas dešinysis nosikaulis, kairysis nosikaulis atstatytas elevatoriaus pagalba, taip pat dėl nosies kaulų lūžio kreipėsi į šeimos kliniką (2020-11-27). Šios aplinkybės matyti iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktų dokumentų (2 t., b. l. 103), specialisto išvados (1 t., b. l. 67-68). Taip pat medicinos dokumentų 2021-04-06 išraše (1 t., b. l. 113) nurodyta, kad po traumos pakito nosies forma, tapo sunku kvėpuoti nosimi; 2020-12-02 buvo atlikta uždara nosikaulių repozicija, tačiau po jos teigiamo efekto nebuvo: išliko nosies deformacija, apsunkintas alsavimas pro nosį; nosis C formos, ašis pakrypusi į dešinę pusę; nosies galas įdubęs, išryškėjusi nosies nugarėlės kuprelė; pertvarka pakrypusi į abi puses; rekomenduojama plastikos chirurgo konsultacijai dėl chirurginio gydymo – funkcinės rinoseptoplastikos atlikimo galimybės. Taip pat nustatyta, jog nukentėjusioji S. S. pirko medikamentus, konsultavosi bei vyko pas plastikos chirurgus ir jai 2021 m. balandžio 30 d. buvo atlikta nosies formos ir pertvaros korekcijos operacija. Patirtas išlaidas nukentėjusioji pagrindė dokumentais. Visus šiuos duomenis apylinkės teismas detaliai išdėstė skundžiamo nuosprendžio 5.2.1.1. punkte, todėl jų nekartojant, sutinkama, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo turėjo išlaidų medikamentams, kelionei pas specialistus, operacijai, ir priteistas jai 2899,55 Eur šių išlaidų atlyginimo dydis yra visiškai pagrįstas.
17. Nesutikdamas su priteistu turtinės žalos atlyginimo dyžiu, apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju byloje nėra gydžiusių gydytojų patvirtinimo dėl operacijos būtinumo, tačiau šios nutarties 16 punkte nurodytame medicinos dokumentų išraše konstatuota rekomendacija dėl plastiko chirurgo konsultacijos tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia. Juolab, kad ir pati nukentėjusioji tiek civiliniame ieškinyje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 54) nurodė, kad nosies lūžis sudarkė veidą, atsirado nosies deformacija, kuri po gydymo praėjus 5 mėnesiams neatsistatė, todėl buvo priversta kreiptis į chirurgus dėl nosies operacijos ir šiuos nukentėjusios parodymus patvirtina pateikti dokumentai (1 t., b. l. 113-118). Nors, apelianto nuomone, šiek tiek kreiva nukentėjusiosios nosis nesudaro pakankamo pagrindo operacijos būtinumui, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad gyvenimo kokybės negerina sužalojimų paliktos traumos. Atvirkščiai, paprastai tokiais atvejais siekiama maksimaliai susigrąžinti anksčiau buvusią išvaizdą ar atkurti fizinę būklę iki patirto sužalojimo, todėl toks nukentėjusiosios siekis yra paaiškinamas. Kita vertus, vien tai, kad apelianto subjektyviu vertinimu toks išvaizdos pokytis nėra esminis, nereiškia, kad kitiems jis negali kelti nemalonių pojūčių. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentai, susiję su nosies operacijos būtinumu atmestini kaip nepagrįsti.
18. Apygardos teismo įsitikinimu, teismo išvados dėl nukentėjusiajai S. S. padaryto turtinės žalos dydžio nėra prieštaringos. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas motyvuotai sprendė, kuriais įrodymais remiasi, nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį, taip pat teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir pagrįstai nustatė 2899,55 Eur nukentėjusiajai S. S. padarytos turtinės žalos dydį, kurį keisti skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.
Dėl neturtinės žalos dydžio
19. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir dėl nukentėjusiajai priteisto 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, teigiant, kad neturtinės žalos dydis neturėtų būti didesnis nei 200 Eur, tuo atveju, jei vis tik neturtinė žala būtų priteista, tačiau su šiais skundo argumentais, apelianto skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisdamas 2500 Eur, teismas motyvavo, kad tokio dydžio neturtinė žala nustatoma, įvertinus nukentėjusiajai S. S. padarytą sveikatos sutrikdymą – odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusiajai atlikta nosies formos ir nosies pertvaros korekcijos operacija, gydymas iki 2021 m. balandžio 30 d. (iki plastinės operacijos) truko 5 mėnesius, šiuo metu dar yra išlikęs randas.
22. Minėtas aplinkybes pagrindžia nukentėjusiosios į bylą pateikti medicininiai duomenys, kurių visuma leidžia spręsti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kuriuos, kaip nurodoma civiliniame ieškinyje bei teisme, apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ribotas bei sukaustytas bendravimas su aplinkiniais bei kolegomis. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir įvertino ne tik nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes – aiškios dingsties nebuvimą, tačiau ir apelianto turtinę padėtį, kaltę bei kitus reikšmingus kriterijus.
23. Taigi, įvertinus tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti arba iš vis nepriteisti jau priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo. Be kita ko, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki daugiau nei 5 tūkstančių eurų, tad šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai didelis ar neadekvatus, pažeidžiantis jau minėtus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis.
24. Nors apeliantas skunde nurodo, kad šiuo metu nedirba, gauna socialinę paramą, o priteistas civilinio ieškinio dydis būtų sunki finansinė našta, tačiau šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kadangi asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kita vertus, apeliantas jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė, todėl keisti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.